Užsakymo procesas daliniams kroviniams gabenimui į Vokietiją: kas tikrai vyksta užkulisiuose

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu pripažinti, logistika niekada nebūna tokia, kaip ją piešia vadovėliai. Ypač kai kalbame apie užsakymo procesą daliniams kroviniams gabenimui į Vokietiją. Dažnai klientai galvoja, kad tai yra kaip užsisakyti taksi – paskambinai ir po valandos mašina stovi kieme. Deja, realybė yra daug raupsnesnė. Čia susiduria skirtingi laiko juostų režimai, vokiškas kietumas ir mūsiškių „mes dar pamatysim“ požiūris. Visgi, viskas įmanoma, jei žinai, į ką įsibėgėja. Šiandien noriu papasakoti jums tiesiogiai, be jokios reklamos, kaip tai atrodo iš mano, seno voro, pusės. Kartais bus nepatogu, kartas nuo kada suabejojau, ar verta visai tai daryti, bet rezultatas visada pasiekiamas.

Kaip viskas prasideda ir dokumentai

Kaip pradėti bendradarbiavimą, jei nieko nesuprantu?

Tiesiog parašykite man arba skambinkite. Nereikia jokių oficialių pareiškimų ar užpildytų formų iš karto. Paprastai pakanka pasakyti: „Turiu siųsti tris paletes į Miuncheną“. Aš jau pats užduosiu tuos begalinius klausimus apie svorį ir matmenis. Žmonėms dažnai atrodo, kad užsakymo procesas daliniams kroviniams gabenimui į Vokietiją prasideda nuo sutarties pasirašymo, bet iš tikrųjų jis prasideda nuo jūsų nuotraukos su kroviniu, kurią atsiunčiate per Viber ar WhatsApp. Jei nuotraukos nėra – būna problemų.

Ar būtina sudaryti rašytinę sutartį?

Žinote, esu matęs viską. Yra didelės korporacijos, kurios nebeina į tualetą be teisininkų, o yra ir smulkūs verslininkai, kurie viską tvirtina rankos paspaudimu. Asmeniškai aš visada rekomenduoju turėti bent jau el. paštu patvirtintą užsakymą. Vokietijos partneriai yra labai griežti dėl dokumentacijos, todėl jei kils problemų, be popieriaus liksite nuogas. Nors turiu klientą, kuris su manimi veža jau 10 metų ir niekad nė karto neparašė sutarties – tikrai veikia ir taip (bet aš jo neleidžiu sau to daryti su naujais).

Kokius duomenis reikia pateikti iš karto?

Reikia tikslaus svorio ir matmenų. Ne „apie“ arba „maždaug“, o tiksliai. Vokietijoje už neteisingai deklaruotą krovį gali baigtis didelės baudos, kurias teks mokėti jums, o ne man. Taip pat labai svarbu nurodyti, kas yra viduje. Aš ne klausinėju iš smalsumo, o todėl, kad jei tai yra pavojingos medžiagos (ADR), visas užsakymo procesas daliniams kroviniams gabenimui į Vokietiją pasikeičia – reikės specialios mašinos ir leidimų.

Kas tas CMR ir kodėl visi jį mini?

CMR – tai tarptautinis vežimo dokumentas. Be jo neišvažiuosite už Lietuvos ribų. Jis patvirtina, kad perėmėte krovį ir jis yra pagrindas draudžiui, jei kas nors nutiktų kelyje. Vieną kartą klientas atsisakė pasirašyti CMR, nes „skubėjo“, ir kai vairuotojas užkliuvo į duobę ir sugadino prekes, nebuvo kaip įrodyti, kad prekės buvo tvarkingos. Nerašykite savo rankos, jei nesate tikri.

Kiek laiko užtrunka rasti transportą?

Vidutiniškai tai trunka nuo 1 iki 3 dienų. Jei laukiate, kad mašina atvyks tą pačią dieną, tai tik tada, jei aš turiu „užpakalinį krovinį“, t. y. tuščią mašiną grįžtančią iš Vokietijos. Tačiau užsakymo procesas daliniams kroviniams gabenimui į Vokietiją dažniausiai yra kolektyvinis darbas – reikia surasti kitus keleivius, kad užpildyti sunkvežimį. Kartais tai užtrunka ilgiau, nei norėtumėm, ypač prieš šventes.

Ar galima sekti krovinią realiu laiku?

Technologiškai – taip, visi tie GPS įrenginiai veikia. Bet praktiškai? Kartais vairuotojas tiesiog pamiršta įjungti terminalą arba yra zonoje be signalo, pvz., miške arba požeminiame sandėlyje. Aš stengiuosi duoti informaciją kiek įmanoma tiksliau, bet jei matau, kad mašina stovi vietoje jau 5 valandas, galiu tik spėlioti, ar tai pietūs, ar avarija.

Kas daryti, jei nežinau tikslios adreso detalės?

Būna ir taip. Ypač kai siunčiate į naują sandėlį, kurį dar nesate matę. Geriausia yra susisiekti su gavėju ir paklausti jų pačių, o ne bandyti atspėti iš Google žemėlapio. Vokietijoje gatvių numeriacija gali būti labai keista – viename name gali būti penki sandėliai. Nurodykite kontaktinį telefono numerį, tai padės išvengti nereikalingų nervų.

Kainos ir mokėjimai (baisiausia dalis)

Kodėl kainos nuolat kinta?

Nes kainos degalams neša kaip šuo uodega. Taip pat įtakos turi sezonas – prieš Kalėdas užsakymo procesas daliniams kroviniams gabenimui į Vokietiją kainuoja dvigubai brangiau. Be to, yra vokiški mokesčiai už aplinkosaugą (Maut), kurie taip pat didėja. Taigi, kaina, kurią gavote šiandien, rytoj gali būti nebegaliojanti. Aš niekada nesužadu kainos „ilgam“, nebent užstatą padedate iš karto.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Tikiuosi, kad pas mane nėra. Aš stengiuosi visą eilutę (all-in) pateikti iš karto. Tačiau žinau rinką – yra firmų, kurios įtraukia „kuro priedą“ po to, kai krovinis jau važiuoja. Arba „iškrovimo mokestį“, kurio nė nebuvo. Būkite atidūs ir klauskite: „Ar ši kaina galutinė?“. Jei agentas pradeda vengti akies žiūrėjimo, čia kažkas ne taip.

Kada reikia apmokėti užsakymą?

Standartiškai – prieš išvykstant. Taip yra dėl paprasto priežasties: aš turiu sumokėti vairuotojui iš anksto, o jis degalus. Yra klientų, kuriems aš pasitikiu ir leidžiu atsiskaityti po pristatymo (prieš pateikiant originalus dokumentus), bet tai retas atvejis. Užsakymo procesas daliniams kroviniams gabenimui į Vokietiją pareikalauja pasitikėjimo, bet versle pinigai kalba garsiau už pasitikėjimą.

Ar galima atsiskaityti kortele?

Galima, bet tada pridėsime 2-3 proc. banko komisinį. Mums labiau patinka banko pavedimai, nes ten mokesčiai mažesni. O jei mokate grynaisiais – tai tikrai iš anksto ir tik į mūsų sąskaitą, vairuotojams pinigų duoti negalima (nors jie to ir prašys).

Kas yra „patalpinimo“ mokestis?

Tai yra tas mokestis, kurį mokate už tai, kad jūsų krovinys užima vietą sunkvežimyje. Kadangi vežate dalinį krovinią (LTL), jums tenka mokėti už užimtą erdvę. Net jei jūsų prekės sveria tik 100 kg, bet užima pusę sunkvežimio ilgio, teks mokėti už pusę sunkvežimio. Taip jau susiklostė logistika, nieko nedarysi.

Ar galima gauti nuolaidą dideliame kiekyje?

Žinoma, jei vežate kas savaitę po pilną sunkvežimį (FTL), kainos bus visai kitos. Bet kalbant apie dalinius krovinius, nuolaidos yra nedidelės, gal 5-10 eurų. Tačiau jei esate ilgametis klientas, aš visada stengiuosi „uždengti“ tą dienos rinkos kainos šuolį, kad jums neatrodytų per brangu.

Ką daryti, jei pasiūlyta kaina per didelė?

Pabandykite derėtis, bet protingai. Aš negaliu vežti į nuostolį. Jei kandidatas siūlo 50 eurų mažiau nei rinka, tikrinkite, ar jis turi draudimą, ar jo mašina ne iškrito iš eksploatacijos. Kartais pigiau reiškia, kad jūsų krovinys važiuos ant grindų su tepalu (juokauju, bet ne visada).

Vokietijos specifika ir terminai

Kiek trunka važiavimas iki Vokietijos?

Priklauso nuo kur keliaujate. į Berlyną ar Hamburgą galima nuvykti per 12-14 valandų, jei vairuotojas nebedirba (o jis negali dirbti be poilsio). į Miuncheną tai jau 18-20 valandų. Prisimenu vieną atveją, kai vairuotojas užstrigo ties Frankfurtu dėl eismo įvykio 4 valandas (nors ir ne avarijoje, o tik stovėjime), ir viskas pavėlavo. Neklauskite „kodėl“, klausykite „kada“.

Kodėl vokiečiai taip griežti dėl laiko?

Jie tiesiog tokie. Jei sutarte, kad iškrovimas turi būti 8:00 ryto, tai reiškia 8:00, ne 8:15. Jei vėluosite 30 minučių, gali tekti mokėti baudą už vairuotojo laiką. Užsakymo procesas daliniams kroviniams gabenimui į Vokietiją reikalauja disciplinos iš abiejų pusių. Nors aš pats esu lietuvis, kartais su jais būna sunku susikalbėti dėl šio kietumo.

Ar vairuotojas kalba vokiškai?

Dauguma mano vairuotojų kalba pagrindiniais frazėmis: „Guten Tag“, „Wo ist Lager?“. Jei reikia sudėtingesnio bendravimo su muitinės ar sandėlio personalu, aš visada įsijungiu į kalbą kaip dispečeris. Taigi, nebijokite, kad nebus su ką kalbėtis vietiniame lygmenyje – aš visada esu ryšyje.

Kas jei prekės sugenda kelyje?

Tuomet veikia draudimas. Bet čia yra vienas „bet“. Jei pažiūrėsite į CMR ir matysite, kad vairuotojas parašė „pakuočia pažeista“, o jūs pasirašėte, tada draudimas nemokės. Todėl tikrinu krovinius įkeliant. Vokietijoje yra labai geros kelių sąlygos, tačiau ir ten nutinka avarijų. Vieną kartą teko išsiųsti prekes per dideles duobes Kaune (nors tai ne Vokietija, bet principas tas pats – keliai visur gali būti blogi).

Ar galima siųsti maisto produktus?

Galima, bet tik jei turite HACCP sertifikatą arba atitinkamus pažymėjimus. Negalima įstatyti dešros į tą patį vagoną, kur vežame chemikalus, net jei jos yra pakuotėse. Tai yra griežtai draudžiama ir sanitarinės taisyklės Vokietijoje yra labai aštrios. Aš asmeniškai stengiuosi vengti maisto, jei tai ne profesionalus siuntimas.

Kas yra „išankstinis pranešimas“?

Tai pranešimas gavėjui, kad mašina artėja. Be šio pranešimo dauguma Vokietijos sandėlių jūsų tiesiog neįleis. Jie dirba pagal tvarkaraštį (slots). Todėl, kai tik vairuotojas užsiregistruoja prie sienos, aš iš karto siunčiu laišką gavėjui. Jei pamiršite tai padaryti, vairuotojas gali stovėti už vartų ir laukti dieną (ir mums reikės tai sumokėti).

Ką daryti su paletėmis?

Vokietija myli europaletes (EUR). Jei atvešite juodos arba nežinomos kilmės paletes, gali būti problemų. Gali reikėti keisti jas mainais, o tai kainuoja pinigus. Geriausia naudoti standartines, tvarkingas paletes, kadangi užsakymo procesas daliniams kroviniams gabenimui į Vokietiją baigiasi tik tada, kai paletės yra grąžintos arba pripažintos tinkamomis.

Ar reikia muitinės deklaracijos, jei mes ES?

Jeigu keliaujate iš Lietuvos (ES) į Vokietiją (ES), tai formaliai tai yra vidinė prekyba ir muitinės deklaracijos nereikia. Tačiau jei prekės keliauja iš trečiosios šalies (pvz., iš Baltarusijos per Lietuvą), tai čia jau reikia T1 dokumento. Būna painių situacijų, kai klientas sako „mes iš Vilniaus“, o prekės iš Kinijos ir nepastebėtai jos stovi sandėlyje neperdeklaruotos. Čia jau gausite baudą.

Kodėl kartais prašo „pavojingo krovinio“ lapelio net ir ne pavojingoms prekėms?

Kai kurie sandėliai yra paranojiški. Jei net ir statybinės medžiagos (pavyzdžiui, dažai), jie gali reikalauti MSDS (saugos duomenų lapo). Geriau jį turėti iš anksto ir nusiųsti man, kad aš galiuu parodyti vokiškame sandėlyje. Niekada nežinai, kas jiems per galvą užlenda.

Problemos ir realus gyvenimas

Kas nutinka, jei vairuotojas negali rasti adreso?

Tuomet jis skambina man, o aš skambinu jums. Kartais GPS Vokietijoje rodo „vidurio miesto“ centrą, o realus sandėlis yra pramonės zonoje už 5 km. Vieną kartą teko vadovauti vairuotojui telefonu per lietų, kai jis važiavo ratu aplink tuos pačius blokus valandą. Nervinga, bet įprasta.

Ar įmanoma atšaukti užsakymą paskutinę minutę?

Galima, bet tai kainuos. Jei mašina jau važiuoja pas jus, reikės sumokėti už nuvažiuotus kilometrus ir grįžimą tuščia. Aš suprantu, kad verslo aplinkybės keičiasi, bet vairuotojams taip pat reikia maitintis. Geriau pranešti bent 24 valandas iki įkrovimo.

Kas jei gavėjas atsisako priimti prekę?

Tai baisiausia scenarijus. Tuomet prekė grįžta atgal į Lietuvą (arba lieka sandėlyje Vokietijoje), ir jums teks mokėti už abiejų krypčių vežimą bei sandėliavimą. Todėl visada darau „išankstinį patvirtiną“ (confirmation), kad gavėjas tikrai laukia prekės.

Kodėl kai kurios firmos atsisako vežti mažus krovinius?

Nes joms tai nėra pelninga. Užsakymo procesas daliniams kroviniams gabenimui į Vokietiją su maža siunta (pvz., 1 paletė) reikalauja tiek pat dokumentų, kiek ir 10 paletėms. Didelės firmos tiesiog ignoruoja tokius užsakymus, o aš, kaip mažesnis žaidėjas, stengiuosi padėti, bet kaina gali būti didesnė vienetui.

Ar dažnai pasitaiko vairuotojų apgavysčių?

Retai, bet pasitaiko. Yra atvejų, kai vairuotojas pasako, kad „sugedo mašina“, o iš tiesų jis tiesiog nusprendėti pavėluoti, kad išsiimtų už darbo dieną daugiau pinigų (pavėlavimo premiją). Ačiu, turiu patikimą komandą, kurioje dirba žmonės, kuriuos pažįstu 10 metų, todėl tokios situacijos man beveik nebekyla.

Kaip elgtis su prasta komunikacija?

Būna taip, kad dispečeriai neatsiliepia. Aš stengiuosi būti „ant bangos“ ir atsakinėti per 30 minučių. Jei jūsų dabartinis brokeris neatsiliepia dieną, keiskite jį. Informacija šioje srityje yra auksas. Nežinodamas, kur yra mašina, negaliu garantuoti, k ji atvyks (tikriausiai rytoj, bet gali būti ir poryt).

Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Saugu, jei užsisakote papildomą draudimą. Standartinis draudimas dengia tik apribotą sumą (pvz., 10 EUR už kg). Jei vežate elektroniką už 50 000 EUR, turite tai pasakyti iš anksto. Aš vieną kartą mačiau, kaip degė sunkvežimis su baldais – vėl gi, vokiečių draudimo kompanijos mokėjo greitai, tik reikėjo viską įrodyti.

Ką reiškia „Cross-trade“ ir kodėl tai sudėtinga?

Tai kai siunta keliauja ne iš Lietuvos, o iš kitos šalies į Vokietiją, o mums tenka tai organizuoti. Čia įsivelia daugiau dokumentų ir vietinių taisyklių. Asmeniškai aš stengiuosi to venkti, nebent klientas labai prašo.

Ar verta rinktis brangesnį, bet patikimesnį vežėją?

Visada. Nusipirkau batelius, kuriems skauda kojas, bet buvo pigūs. Tas pats su logistika. Neklauskite, kodėl brangu, klauskite, kas garantuoja, kad prekė atvyks. Po 24 metų šioje srityje galiu pasakyti vieną: pigus dažnai tampa labai brangus.

Galutinis patarimas: ką daryti, jei viskas negerai?

Skambinkite man. Neklauskite forume, nekelkite skundo „Facebook“ prieš nieką. Skambinkite dispečeriui, kuris užsakymą priėmė. Mes esame žmonės, kartais padarome klaidų (kaip ir šiame straipsnyje gali būti rašybos klaidų, tikrai atsiprašau), bet mes jas ir taisome.

Galiausiai, užsakymo procesas daliniams kroviniams gabenimui į Vokietiją nėra rocket science. Tai tiesiog darbas, reikalaujantis kantrybės ir tikslumo. Jei pasiruošę, kad ne viskas vyks pagal planą, busite geriau pasiruošę nei aš. Tikiuosi, šis šiek tiek chaotiškas tekstas padėjo jums suprasti, kas vyksta užkulisiuose. Sėkmės keliuose!