Užsakymo procesas aiškus ir patogus kraustantis į Vokietiją

Klausyk, kraustymasis į Vokietiją nėra vien tik daiktų sukrovimas į dėžes ir jų išvežimas, tai tikras galvos skausmas, jei nežinai, nuo ko pradėti. Per dvidešimt metų šioje srityje mačiau visko: nuo pamestų sofų iki visiškai supainiotų dokumentų, kurie kainavo klientams tūkstančius eurų. Kai žmonės klausia, kaip padaryti užsakymo procesą aiškų ir patogumą garantuojantį, aš visada sakau – viskas prasideda nuo sąrašo. Jei neturi tikslaus daiktų sąrašo, vadybininkai tau pripaišys tokių kainų, kad mažai nepasirodys. Šiame tekste pasidalinsiu savo patirtimi, kaip išvengti „vadybininkų pažadų“ ir realiai suplanuoti pervežimą, kad fura atvažiuotų laiku, o tavo daiktai pasiektų Berlyną ar Miuncheną sveiki ir gyvi.

Planavimo pradžiamokslis

Kodėl svarbu turėti tikslų daiktų sąrašą prieš skambinant vežėjui?

Kai skambini pervežimo įmonei, pirmas dalykas, kurį jie paklaus, yra tavo krovinio tūris kubiniais metrais. Jei pasakysi „na, ten pora spintų ir keli maišai“, vadybininkas įrašys standartinį tūrį, kuris dažniausiai būna per mažas. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas iš Vilniaus į Hamburgą vežėsi visą gyvenimą, bet „pamiršo“ paminėti pianiną. Kai atvažiavo fura, šoferis tiesiog atsisakė krauti, nes nebuvo vietos, o CMR'as jau buvo paruoštas. Turėk sąrašą su išmatavimais – tai tau sutaupys apie 200–500 eurų, nes išvengsi papildomų mokesčių už staigiai atsiradusį tūrį.

Ar tikrai reikia pakuoti daiktus patiems, ar geriau samdyti profesionalus?

Tai priklauso nuo tavo biudžeto ir laiko. Jei turi laisvų 1000 eurų, samdyk komandą, kuri viską supakuos į burbulinę plėvelę ir specialias dėžes. Tačiau, jei kraustaisi į Vokietiją taupydamas, pakuok pats, bet daryk tai protingai. Naudok dvigubo sluoksnio kartono dėžes, ne pigius maišus, kurie plyšta vos pakėlus. Aš visada sakau – jei daiktas kainuoja daugiau nei 50 eurų, jis nusipelno būti apvyniotas plėvele. Beje, jei pakuoji pats, vežėjas dažnai neprisiima atsakomybės už dūžius, nes „neaišku, kas ten viduje“. Tai rizikinga, bet dažnai vienintelis kelias.

Kaip teisingai apskaičiuoti pervežimo kainą į Vokietiją?

Kaina susideda iš atstumo, tūrio ir papildomų paslaugų. Vidutiniškai pervežimas iš Lietuvos į Vokietiją kainuoja nuo 800 iki 2500 eurų, priklausomai nuo to, ar tai dalinis krovinys, ar pilna mašina. Visada klausk, ar į kainą įskaičiuotas kuro mokestis ir kelių mokesčiai Vokietijoje (vadinamieji „Maut“). Kartais vadybininkai pasako mažą kainą, o vėliau prideda „kuro priemoką“, kuri gali siekti 15 procentų. Aš visada rekomenduoju reikalauti galutinės kainos raštu, kad vėliau nebūtų staigmenų, kai šoferis atsisako iškrauti daiktus, kol nebus sumokėta papildomai.

Ką daryti, jei daiktai vėluoja dėl eismo Vokietijoje?

Vokietijos greitkeliai yra nuolatinė statybų aikštelė. Jei tavo daiktai vėluoja, tai dažniausiai ne vežėjo kaltė, o tiesiog „kamščiai“. Mano patirtis rodo, kad geriau planuoti atvykimą su 24 valandų atsarga. Jei tau reikia baldų penktadienį, prašyk atvežti ketvirtadienį. Būna atvejų, kai fura stovi „Autobahn“ 10 valandų dėl avarijos, ir nieko nepadarysi. Aš pats esu ne kartą sėdėjęs prie telefono ir aiškinęsis su klientais, kodėl vėluojame, nors šoferis darė viską, kas įmanoma. Tiesiog būk pasiruošęs tokiam scenarijui ir nepanikuok, tai yra logistikos dalis.

Ar reikia drausti daiktus, jei jie vertingi?

Dauguma žmonių galvoja, kad CMR draudimas padengs viską. Tai didelė klaida. CMR draudimas atlygina žalą tik pagal svorį, o ne pagal daikto vertę. Jei sudaužys tavo 2000 eurų vertės televizorių, gausi gal 50 eurų kompensaciją. Jei turi brangių daiktų, būtinai pirk papildomą krovinio draudimą. Tai kainuoja nedaug, gal 50–100 eurų, bet suteikia ramybę. Aš visada rekomenduoju tai daryti, ypač jei vežiesi antikvarinius baldus ar brangią techniką. Geriau sumokėti dabar, nei vėliau graužtis nagus žiūrint į sudaužytą turtą.

Kaip pasirinkti patikimą pervežimo įmonę?

Neskubėk rinktis pigiausio varianto iš skelbimų portalo. Dažnai pigiausi vežėjai neturi licencijų ar tinkamų draudimų. Patikrink įmonę „Infobank“ ar kitose duomenų bazėse. Ar jie turi bent 5 metus patirties? Ar jų parkas nuosavas, ar jie tik tarpininkai? Tarpininkai dažnai perparduoda užsakymą kažkam kitam, ir tu prarandi kontrolę. Geriausia, kai įmonė turi savo furas ir savo vairuotojus. Aš pats dirbu tik su tais, kuriuos pažįstu asmeniškai, nes žinau, kaip jie elgiasi su kroviniu. Patikimumas kainuoja, bet ramybė verta kiekvieno euro.

Ar reikia ruošti kokius nors specialius dokumentus?

Kadangi Lietuva ir Vokietija yra ES, muitinės procedūrų nėra, bet dokumentai vis tiek reikalingi. Turi turėti daiktų sąrašą (packing list) ir asmens dokumentą. Jei kraustaisi su įmone, gali reikėti įgaliojimo. Kartais vokiečiai policininkai sustabdo furas ir tikrina, ar krovinys atitinka dokumentus. Jei sąraše parašyta „drabužiai“, o fura pilna baldų, gali kilti problemų. Visada turėk viską tvarkingai atspausdintą. Tai atrodo kaip smulkmena, bet patikėk, kai šoferis stovi prie kelio ir negali pajudėti dėl popierių, tai tampa didžiule problema.

Kaip elgtis su šoferiu atvykimo metu?

Būk mandagus, bet tvirtas. Šoferiai dažnai būna pavargę po ilgos kelionės. Jei matai, kad kažkas sudaužyta, iškart fiksuok tai CMR dokumente. Jei pasirašysi, kad viskas gerai, vėliau nieko neįrodysi. Aš visada sakau klientams: „Pirmiausia apžiūrėkite dėžes, tada pasirašykite“. Jei šoferis skuba, pasakyk, kad tai tavo teisė. Tai tavo daiktai, tavo gyvenimas, tad turi teisę įsitikinti, kad viskas atvyko sveika. Jei matai akivaizdžią žalą, fotografuok viską iš visų kampų prieš iškraunant.

Ar galima vežti augalus ar gyvūnus?

Augalus vežti galima, bet jie labai jautrūs temperatūrai. Žiemą jie gali nušalti, vasarą – perkaisti. Jei veži augalus, būtinai įspėk vežėją, kad fura nebūtų per šalta. Dėl gyvūnų – tai visai kita istorija. Dauguma pervežimo įmonių neima gyvūnų, nes tam reikia specialių leidimų ir sąlygų. Jei kas nors siūlo „prigriebti šuniuką“ kartu su baldais, bėk nuo jų. Tai nelegalu ir pavojinga gyvūnui. Geriau samdyk specializuotą transportą, kuris turi licenciją vežti gyvūnus. Tai kainuos brangiau, bet būsi ramus dėl augintinio.

Ką daryti, jei neturi kur laikyti daiktų atvykus?

Tai dažna problema. Kartais butas Vokietijoje dar neparuoštas, o daiktai jau atvažiavo. Dauguma didesnių pervežimo įmonių turi sandėlius. Gali susitarti dėl saugojimo, bet tai kainuoja papildomai. Jei žinai, kad gali kilti tokia situacija, iš anksto paklausk vežėjo apie sandėliavimo galimybes. Tai geriau nei laikyti daiktus fūroje, nes už prastovas mokėsi didelius pinigus. Aš visada patariu turėti „planą B“ – galbūt pažįstami gali priimti kelias dėžes, kol susitvarkysi gyvenamąją vietą.

Ar verta kraustytis pačiam su išsinuomotu mikroautobusu?

Jei turi patirties vairuoti didelį automobilį ir nebijai vokiečių kelių, tai gali būti pigiau. Bet įvertink viską: nuoma, kuras, kelių mokesčiai, draudimas, tavo laikas ir fizinis darbas. Dažnai suskaičiavus viską, skirtumas tarp nuomos ir profesionalios paslaugos nėra toks didelis. Be to, pervežimo įmonė atsakomybę prisiima už krovinį, o tu – ne. Aš pats esu matęs, kaip žmonės nuomoja „busiukus“, o paskui pusiaukelėje sugenda arba įvyksta avarija. Tada prasideda tikras košmaras svetimoje šalyje.

Kaip supakuoti dūžtančius daiktus?

Indus, stiklą, veidrodžius pakuok atskirai. Naudok daug burbulinės plėvelės ir popieriaus. Dėžes žymėk „Dūžta“ (Fragile). Bet atmink, kad šoferiai ne visada skaito užrašus. Geriausia apsauga – tai tavo paties darbas. Jei dėžė barška, vadinasi, ji blogai supakuota. Įdėk daugiau popieriaus, kad daiktai nejudėtų. Aš visada sakau: „Pakuok taip, lyg dėžė turėtų nukristi nuo laiptų“. Jei atlaikys kritimą, atlaikys ir kelionę. Tai auksinė taisyklė, kurią išmokau per daugelį metų.

Ar galima vežti buitinę techniką?

Taip, bet ją reikia tinkamai paruošti. Skalbimo mašinai būtini transportavimo varžtai, kitaip būgnas gali išlūžti. Šaldytuvą reikia atitirpinti ir išvalyti bent prieš parą. Jei veši šaldytuvą su ledu, jis gali pradėti bėgti ir sugadinti kitus daiktus. Taip pat svarbu jį vežti stačią, o ne paguldytą. Jei paguldysi, gali ištekėti tepalas iš kompresoriaus. Aš esu matęs ne vieną „numirusį“ šaldytuvą tik todėl, kad žmonės nežinojo šios paprastos taisyklės. Būk atsargus su technika.

Kaip suderinti laiką su vokiečių kaimynais?

Vokietijoje labai griežtos taisyklės dėl triukšmo ir parkavimo. Jei fura užblokuos gatvę, kaimynai gali iškviesti policiją. Prieš atvykstant, pasidomėk, ar reikia gauti leidimą statyti automobilį tam tikroje vietoje. Kai kuriuose miestuose tai privaloma. Jei to nepadarysi, gausi baudą, kurią turėsi sumokėti tu. Aš visada rekomenduoju susitarti su kaimynais iš anksto, gal net įspėti juos rašteliu. Tai parodo pagarbą ir padeda išvengti nereikalingų konfliktų. Vokiečiai vertina tvarką.

Ar reikia valyti baldus prieš kraustymą?

Taip, tai higienos reikalas. Be to, švarūs baldai mažiau traukia drėgmę. Jei veši minkštus baldus, būtinai juos apvyniok plėvele, kad nesusiteptų. Kelionės metu fūroje būna dulkių, o jei baldai bus neapsaugoti, atvykę jie atrodys baisiai. Aš visada patariu naudoti specialius baldų užvalkalus arba bent jau kelis sluoksnius plėvelės. Tai kainuoja centus, palyginus su cheminio valymo kaina. Be to, švarūs daiktai geriau išsilaiko per ilgą kelionę.

Ką daryti, jei vadybininkas neatsako į skambučius?

Tai blogas ženklas. Jei vadybininkas dingsta prieš pat kelionę, tai reiškia, kad kažkas negerai. Galbūt jie neturi mašinos, galbūt kyla problemų. Visada turėk alternatyvų kontaktą – direktoriaus ar kito vadybininko numerį. Jei įmonė neatsako, tai rodo neprofesionalumą. Aš visada stengiuosi palaikyti ryšį su klientu iki pat paskutinės minutės. Jei matau, kad vėluojame, iškart pranešu. Tai yra elementari pagarba. Jei įmonė tyli, ieškok kitų, kol dar nevėlu.

Ar reikia mokėti avansą?

Dauguma įmonių prašo avanso, ypač jei tai tarptautinis pervežimas. Tai normalu, nes įmonė turi padengti kuro ir kitas išlaidas. Bet niekada nemokėk 100 procentų iš anksto. Geriausia – 20-30 procentų avansas, o likusi dalis – atvykus į vietą. Jei prašo visos sumos iškart, būk atsargus. Tai gali būti sukčiai. Aš visada siūlau mokėti pavedimu, kad turėtum įrodymą. Grynieji pinigai – tai rizika, kurios geriau išvengti.

Kaip elgtis su „paslėptais“ mokesčiais?

Visada klausk: „Ar tai galutinė kaina?“. Jei vadybininkas pradeda vardinti „papildomus mokesčius už užnešimą“, „už aukštą“, „už atstumą“, tai jau signalas. Viskas turi būti sutarta iš anksto. Jei atvykus paaiškėja, kad reikia mokėti už kiekvieną aukštą, tai yra nesąžininga. Aš visada stengiuosi viską įtraukti į sutartį. Jei kažkas keičiasi, tai turi būti suderinta raštu. Niekada nepasirašyk jokių papildomų popierių vietoje, jei nesupranti, už ką moki.

Ar verta samdyti krovikus Vokietijoje?

Jei kraustaisi į didelį miestą, gali būti pigiau samdyti vietinius krovikus, nei vežtis savo iš Lietuvos. Bet vėlgi – kalbos barjeras. Jei nemoki vokiškai, gali kilti nesusipratimų. Be to, vietiniai krovikai gali būti brangūs. Aš dažniausiai rekomenduoju vežtis savo komandą, jei tai įmanoma. Jie žino, kaip viskas supakuota, ir jiems lengviau iškrauti. Bet jei tai neįmanoma, ieškok patikimų vietinių įmonių su gerais atsiliepimais.

Kaip apsisaugoti nuo vagysčių?

Nors tai reta, bet pasitaiko. Niekada nepalik vertingų daiktų (pinigų, papuošalų, dokumentų) dėžėse. Vežkis juos kartu su savimi automobilyje ar lėktuve. Fūroje gali būti visko, tad geriau nerizikuoti. Aš visada patariu klientams svarbiausius daiktus laikyti prie savęs. Tai elementarus saugumas. Jei turi brangią techniką, užsirašyk serijinius numerius. Tai padės, jei neduok Dieve, kažkas dings.

Ar reikia fotografuoti daiktus prieš pakraunant?

Tai labai gera praktika. Nufotografuok kiekvieną baldą, kiekvieną dėžę. Jei kils ginčas dėl žalos, turėsi įrodymą, kokios būklės daiktai buvo prieš kelionę. Tai užima 10 minučių, bet gali išgelbėti tave nuo didelių nuostolių. Aš visada sakau: „Nuotraukos yra tavo geriausias draugas“. Jei vežėjas matys, kad viską fiksuoji, jis irgi elgsis atsargiau. Tai psichologinis momentas, kuris tikrai veikia.

Ką daryti, jei fura neatvažiuoja sutartu laiku?

Skambink vadybininkui ir reikalauk paaiškinimo. Jei jie nekelia, tai jau kritinė situacija. Gali tekti ieškoti kito vežėjo paskutinę minutę, o tai kainuos brangiai. Aš esu turėjęs atvejį, kai fura sugedo Lenkijoje, ir teko perkrauti viską į kitą mašiną. Tai užtruko parą, bet mes viską sutvarkėme. Svarbiausia – komunikacija. Jei įmonė tave informuoja, tai dar pusė bėdos. Jei tyli – tai nepagarba.

Ar reikia pasiruošti „geriamųjų“ ar arbatpinigių?

Vokietijoje tai nėra privaloma, bet jei krovikai dirbo gerai, 20-50 eurų arbatpinigių yra gražus gestas. Tai motyvuoja žmones elgtis su tavo daiktais atsargiau. Aš pats esu gavęs arbatpinigių, ir tai visada malonu. Bet tai neturi būti prievarta. Jei paslauga buvo prasta, nieko nemokėk. Tai tavo pasirinkimas. Svarbiausia – kad darbas būtų atliktas kokybiškai.

Ar svarbu, kokia mašina veža daiktus?

Taip, svarbu. Jei tai tentinė fura, ji labiau apsaugota nuo drėgmės nei atvira priekaba. Jei tai mikroautobusas, jis greitesnis, bet mažiau talpus. Pasidomėk, kokia transporto priemonė bus naudojama. Jei turi daug baldų, geriau rinktis didelę mašiną su hidrauliniu keltuvu. Tai palengvina iškrovimą ir sumažina riziką sugadinti daiktus. Aš visada klausiu, kokia mašina atvažiuos, kad žinočiau, kaip pasiruošti.

Ar verta kraustytis per šventes?

Geriau ne. Per šventes Vokietijoje galioja sunkvežimių eismo ribojimai. Fura gali stovėti kelias dienas, o tu mokėsi už prastovas. Be to, vadybininkai ir krovikai irgi nori atostogauti. Planuok kraustymąsi darbo dienomis, geriausia – viduryje savaitės. Tada mažiau kamščių, mažiau problemų ir viskas vyksta sklandžiau. Tai mano patirtis per 20 metų – venk švenčių ir savaitgalių, jei nori ramybės.

Išvada

Kraustymasis į Vokietiją yra didelis žingsnis, bet su tinkamu planavimu jis gali būti visai sklandus. Svarbiausia – nebijoti klausti, reikalauti aiškumo ir viską fiksuoti raštu. Nėra „tobulo“ pervežimo, visada kažkas gali nutikti, bet jei būsi pasiruošęs, tai netaps tragedija. Būk atidus detalėms, saugok savo turtą ir rinkis patikimus partnerius. Sėkmės tau šiame kelyje, tikiuosi, kad mano patarimai padės tau išvengti tų klaidų, kurias per daugelį metų padarė kiti.