Užsakymo atlikimas ir detalus planavimas kelionei į Vokietiją: tiesa iš vidaus

Sveiki, ilgainiui sužinojau, kad užsakymo atlikimas ir detalus planavimas kelionei į Vokietiją nėra taip paprasta kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dauguma mano klientų mano, kad aš turiu stebuklingą mygtuką, viskas vyksta savaime, bet realybėje tai sudėtingas mechanizmas, kurį suka daugybė vikių. Vokietija arti, tačiau jų keliai griežti, o odelės pinigų skaičiuoja labai tiksliai, jei ką nors pablogai padarysi. Jei neatsižvelgsite į smulkmenas, gali būti nemažai nemalonumų ir baudų, kuriuos niekas nenori mokėti. Štai kodėl reikia žinoti bent kažką apie tai, kaip visa tai vyksta iš vidaus, kad ir jūsų kainą, ir nervus išsaugotume.

Dokumentų ir formaliųjų reikalavimų ūkas

Kokius dokumentus iš viso reikia, kad nebūtų problemų per sieną?

Pagrindas yra CMR sąvarta, kuri yra kaip kelionės pasas, o ją privalo pasirašyti tiek siuntėjas, tiek gavėjas. Be to, būtina turėti tinkamą prekių sąrašą, kuris tiksliai atitinka tai, kas yra sunkvežimyje, kitaip vokiečiai muitininkai gali pradėti varginti. Neužmirškite ir vairuotojo pažymėjimo bei vairuotojo įgulos kortelės, be kurių važinėti draudžiama netgi trumpam maršrutui. Užsakymo atlikimas ir detalus planavimas kelionei į Vokietiją prasideda būtent nuo šių lapų tvarkos, jie turi būti pasiruošti dar prieš išvykstant iš sandėlio.

Ar mums tikrai reikia eksportinės deklaracijos, jei važiuojame į ES šalį?

Nors Vokietija yra ES narė ir dažnai atrodo, kad ribų nėra, bet kai kurie kroviniai vis dar reikalauja oficialios eksporto procedūros, ypač jei vertė didelė arba tai yra specialios paskirties gėrybės. Aš pats ne kartą buvau situacijose, kurai vairuotojas važiavo "tuščiomis" dokumentais, o sulaikytas netoli Miuncheno galėjo stovėti dienomis. Geriau užtikrinti ir paprašyti savo brokero patikrinti, ar reikia EX1, ar galima važiuoti tik su sąskaita faktūra, o ne vėliau verkti.

Kas daryti, jei CMR sąvartoje padaryta klaida?

Klaida CMR yra kaip kvapas vokiečiui – jis ją pastebi iš karto. Jei neteisingai nurodėte svorį ar numerius, tai gali būti pagrinda ne tik baudai, bet ir atsisakymui priimti krovinį vietoje. Svarbiausia yra tai, kad klaidą taisyti sunku, kai vairuotojas jau važiuoja 120 km/h per autostradą, todėl viską reikia patikrinti dar uoste arba sandėlyje. Nereikia būti pernelyg tikram, geriau dukart perskaityti tą lapą, nei vėliau aiškinti klientui, kodėl jo prekės neįvežė laiku.

Kas tas „Intrastat“ kodas ir ar jis svarbus mums?

Intrastat reikalingas statistikai, ir dažnai klientai apie jį visai pamiršta, o tada vėliau gauna baudas iš savo statistikos departamento. Nors tai ne tiesiogiai vairuotojo reikalas, bet planavimas kelionei į Vokietiją turi apimti ir šią buitinę detalę, kadangi be kodo krovinys gali būti sulaikytas. Jei nežinote kodų, geriau juos sužinoti iš savo buhalterio prieš pradedant vežti, nes gudruoti su tuo nėra verta.

Ar reikia vokiškų vertimų į dokumentus?

Dažniausiai ne, jei dokumentai yra anglų kalba, tačiau jei keliaujate į giliają provinciją, kur seni vadybininkai nemoka nė žodžio angliškai, vertimas gali išgelbėti situaciją. Kartais užtenka ir parašyti adresą vokiškai, o ne tik kaip įprasta tarptautiniu formatu, nes vairuotojai pameta savo GPS signalus ir turi klausti vietinių. Tai nėra privaloma, bet taip geriau ir saugiau, ir galiu pasakyti, kad tai greičiau padeda rasti sandėlį.

Kaip greitai reikia pateikti dokumentus vairuotojui?

Vairuotojas turi juos turėti rankose (arba planšetėje) dar prieš įvažiuodamas į vokiečių teritoriją, kitaip jei sustings patrulis, bus bėdų. Geriausia juos nusiųsti iš anksto el. paštu arba per sistemą, kad jis galėtų susipažinti su adresu ir reikalavimais ramiąją atmosferą. Negalima laukti, kol jis jau bus pasienio punkte (o jo jau seniai nėra), tada gali būti per vėlu, ir užsakymo atlikimas bus pavojingu etape.

Kas dažniausiai pasidaro su draudimo polisu?

Polisas turi būti galiojantis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, o draudimo suma turi dengti ne tik mašiną, bet ir krovinį, kuris gali būti daug brangesnis už pačią savoją „Scania“. Vieną kartą man buvo situacija, kai vairuotojas neįsijungė priešpriešinių sulaikymo sistemos, ir visas krovinys nukrito ant kelio – be gero draudimo mes bankrutuotume.

Kelias, maršrutas ir vokiška realybė

Ar GPS visada parodo geriausią kelią?

Ne, drauge, GPS yra tik puikus pagalbininkas, jei jį nustatote teisingai sunkvežimiui, o ne pramoginiam automobiliui. Mašina su „viliais“ nueis pro miestą, kurioje yra 3,5 tonos apribojimas, ir tuomet gausite kvietimą susirasti su gatvių priežiūros tarnyba. Užsakymo atlikimas ir detalus planavimas kelionei į Vokietiją visada reikalauja patikrinti maršrutą rankomis, o ne tik pasitikėti robotu, kuris nežino apie dabartinius remonto darbus.

Kas daryti, jei maršrute užtvanka ar eismo įvykis?

Vokietijoje eismo įvykiai būna kasdien, o užtvankos yra ilgesnės nei mūsų gyvenimas, todėl vairuotojas privalo turėti planą B ar net C. Jei stovi A9 autostrada, reikia sukti pro vokiškus kaimelius, kur keliai siauri, o vietiniai gyventojai nėra labai draugiški dideliems sunkvežimiams. Aš visada sakau vairuotojams: „Jei stovi 15 minučių – žiūrėk, jei valandą – judėk pro šalį“, kitaip prarasite terminą.

Ar mums reikia vokiško „Toll Collect“ prietaiso?

Be abejo, jei važiuojate sunkvesniu nei 7,5 tonų transportu, be to prietaiso jūsų kelionas baigsis dar prieš pirmą degalinę. Jį galima užsakyti internetu arba imti ant sienos, tačiau nepamirškite, kad jį reikia užregistruoti ant konkretaus automobilio numerio. Kartais nutinka, kad vairuotojas užmiršta įjungti jį vos įvažiuodamas į Vokietiją, o tuomet baudos sumos gali būti didelės, netgi didesnės už patį pervežimą.

Kokios yra greičio ribos Vokietijoje?

Čia visada yra painiava, nes kai kur, kur nėra ribos, važiuojama kaip lenktynininkams, bet sunkvežimiams ribos yra griežtos – 80 km/h autostradose ir dar mažiau užmiestyje. Vokietijos policija nelaukia ir nesiklauso išraiškų, kad „aš skubinu“, jie tiesiog fotoaparato fiksuoja tavo veidą ir numerius. Geriau važiuoti šiek tiek lėčiau, nei mokėti baudą, kurią išsiunčia po pusmetio į namus.

Ką daryti su vairuotojo poilsio laiku?

Vairuotojas yra žmogus (nors kartai atrodo, kad jis yra robotas), ir jis privalo laikytis tachografo reikalavimų, kitaip jam gali būti uždrausta vairuoti. Detalus planavimas kelionei į Vokietiją turi įtraukti ir specialias aikšteles („Rastplätze“), kur vairuotojas gali užmigti saugiai, nes stovėti kelkraštyje griežtai draudžiama. Pasakykite savo vadybininkui, kad surastų vietą, kitaip vairuotojas gali likti be miego ir pabusti supuvęs prie vairo.

Ar saugu važiuoti per miestus?

Vokiški miestai turi daug „Umweltzone“ (ekologinių zonų), į kurias negali įvažiuoti senesni arba „purkiantys“ sunkvežimiai. Jei įvažiuosite į tokią zoną be leidimo, gausite kvietimą mokėti, o fotoaparatai viską fiksuoja labai tiksliai. Geriau iš anksto patikrinti, ar jūsų mašina atitinka „Euro 6“ standartus, ar reikia specialią žalią kortelę įsidėti į priekinį stiklą.

Kas nutinka, jei vairuotojas pasiklysta?

Vokietija pilna smulkių kaimų, kurių pavadinimai būna panašūs, o vietiniai gyventojai kartais neįsivaizduoja, kur yra jūsų reikiamas sandėlis „Hans-Sachs-Straße 5“. Vairuotojas gali pradėti verkti telefonu, kai suks ratą tame pačiame name trečią kartą. Todėl reikia aiškaus adreso, geriausia su koordinatėmis, o ne tik „ties tokiu prekybos centru“, nes ten jų gali būti penki.

O kaip su tomis degalinėmis, kurios pilnos?

Vidury nakties daugelis degalinių Vokietijoje uždaromos, o vienos tik su mokymaisiu automatu, kuris nepriima mūsų kortelių. Užsakymo atlikimas turi numatyti kuro užtikrinimą, kitaip vairuotojas gali likti be degalų kaip lauke. Aš visada primenu vairuotojams pasitikrinti, ar jų „DKV“ ar „UTA“ kortelės veikia tame būde, kitaip jie teks prašyti pinigų iš manęs per banką, kas yra visiškas chaosas.

Vokietijos specifika ir klientai

Ar vokiečiai tikrai tokie punktualūs?

Taip, jie yra beveik „šveicariški“ savo punktualumu, ir jei jums pasakė, kad krovinį galima įvežti nuo 8:00 ryto iki 8:15, tai 8:20 jūsų nebepriims. Kartais tai yra absurdiška, kai vairuotojas stovi prie vartų ir laukia, kol laikrodis rodytų 8:00 tiksliai, bet tai jų kultūra. Negeriau daryti spaudą prieš pat pietus ( Mittagspause ), nes tada jie mirksi akimis ir nieko nedaro.

Kas daryti, jei sandėlyje nėra keltuvo?

Kartą, kažkur netoli Hamburgo, mūsų vairuotojas atvažiavo, o ten buvo tik vienas senis vokietis su rankiniu vežimėliu, kuris sakė „keine Gabelstapler“ (nėra keltuvo). Tada užsakymo atlikimas ir detalus planavimas kelionei į Vokietiją tampa košmaru, nes reikia iškrovėti dešimtis tonų rankomis arba skubiai ieškoti pagalbos. Visada reikia klausti kliento: „Ar tikrai ten yra technika?“, o ne manyti, kad tai yra savaime suprantama.

Ar vokiškas kalbos barjeras problema?

Dauguma jaunesnių dirbančiųjų kalba angliškai, tačiau senesnė karta ar tiesiog sandėlio darbuotojai gali viską nukrypti į vokiečių kalbą. Jei jūsų vairuotojas nemoka nieko angliškai, gali būti, kad jis tiesiog nusitrauks važiuoti toliau, nes nepajėgs susitvarkyti su dokumentais. Geriau, jei vadybininkas gali užtikrinti bent jau kontaktą, kuris moka angliškai.

Kuo skiriasi didelis sandėlis nuo mažo?

Dideliuose sandėliuose (pvz., „Amazon“ ar logistikos centruose) viskas vyksta pagal griežtas procedūras su laukimo eilėmis ir terminalais, o mažuose – tai dažnai paprasti ūkininkai, kurie tiesiog išleidžia šunį. Kiekvienas reikalauja skirtingo požiūrio, ir būtina žinoti, kur važiuojate, o ne manyti, kad visur yra tais patys taisyklės. Priešingu atveju gali būti, kad jus išves už vartų su peiliais (šipuliu).

Ar reikia pranešti apie vizitą iš anksto?

Be abejo, be vizito registravimo („Spedition“ sistema) daugelis vokiečių centrų tiesiog neleis jums užlipti ant svarstyklių. Vizito numerį reikia gauti iš kliento, kad jis sugebtų įrašyti į savo dienoraštį, kitaip jūsų mašina taps nelegaliu svetimu kūnu jų teritorijoje. Negerai kelti vairuotoją į situaciją, kai jis turi aiškinti prie vartų, kad jis nieko nežino apie jų sistemas.

Kas daryti, jei prekės yra pažeistos?

Tai yra baisiausia situacija, bet ji įvyksta, ypač jei vairuotojas staigiai stabdo arba krovimo metu kas nors nukrenta. Būtina nedelsiant daryti nuotraukas, užpildyti „Reserve“ protokolą, o ne slėpti tiek patys, tiek vairuotojas. Vokiečiai tiksliai žino, kas buvo palei kelią, ir bandymas meluoti baigsis bauda. (Čia svarbu: negerai meluoti, geriau prisipažinti iš karto).

Ar galima pasiimti pinigus grynais pinigais (COD)?

Vokiškoje rinkoje tai dar egzistuoja, bet yra pavojinga dėl „Vokietoj“ (Vokietijoje) padarytų vagysčių, o taip pat dėl pinigų plovimo priežiūros. Jei klientas reikalauja atsiskaitymo grynaisiais, reikia labai gerai apgalvoti saugumą arba pasinaudoti specialiomis draudimo kompanijomis. Asmeniškai aš stengiuos vengti tokių susitarimų, jei tai ne patikimas ir senas partneris.

Kaip elgtis su „LKW“ užtvaromis kelyje?

Kai įvykia eismo įvykis, policija pasistato užtvaras, kur neleidžia pravažiuoti niekam, netgi mašinoms, kurios nėra susijusios su įvykiu. Reikia kantrybės, nes jei bandysite prasibrėžti, gausite baudą ir galą išveš iš kelio. Geriau gerti kavą ir laukti, kitaip planavimas kelionei į Vokietiją gali baigtis teisme, o ne sandėlyje.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių?

Deja, taip, ypač „parkavimo aikštelėse“ prie pat Lenkijos arba Olandijos sienų, kur vagysiai laukia lengvų grobį. Būtina, kad vairuotojas užraktuotų kabiną ir naudotų saugias aikšteles, netgi jei jos kainuoja kelis eurus. Išmokau tai per savo kailiu – kažkas pavogė du ratus, kai vairuotojas tik penkias minutes išlipo į parduotuvę.

Pinigai, laikas ir finalas

Kiek užtrunka pervežimas iki Vokietijos?

Tikrai ne tiek, kiek rodo „Google Maps“, nes čia nėra atsižvelgta į vairuotojo poilsį, pasienio kontrolę (jei ji kasdien atsitinka) ar eismo įvykius. Normaliomis sąlygomis tai 1-2 dienos, priklausomai nuo to, ar iš Vilniaus, ar iš Klaipėdos, o ne 12 valandų kaip kai kas mano. Geriau pridėti dienos atsargą ir nušokuoti ant galvos, nei skambinti klientui ir sakyti, kad pavėluojate.

Kas dėl kainų – kodėl jos kyla?

Kainos priklauso nuo kuro, kuris dabar brangesnis už auksą, ir nuo vairuotojų trūkumo rinkoje. Užsakymo atlikimas kainuoja daugiau ne todėl, kad aš noriu daugiau uždirbti, todėl, kad išlaidos auga kiekvieną dieną. Jei kas siūlo per pigiai, tikriausiai jis tiesiog nepaskaičiavo kažko arba planuoja jus apgulti.

Ar galima susitarti dėl papildomų paslaugų vietoje?

Kartais reikia padėti vairuotojui įvežti prekes į aukštą aukštą arba susidėti į dėžes, kas nėra įtraukta į standartinę kainą. Vokiečiai dažnai nemoka, kad vairuotojas dirba fizinį darbą, todėl reikia iš anksto susitarti su pačiu logistikos centrą, ar galima tai padaryti. Negerai, kai vairuotojas atvyksta ir sužino, kad turi nešti 500 dėžių pėsčiomis.

Kas atsitinka, jei klientas nenurodo kontaktotelefono?

Tuomet vairuotojas stovi prie vartų ir nieko negali padaryti, o aš gauna nervų išpuolį bandydamas susisiekti su tuo klientu per paieškas. Būtina turėti bent vieną kontaktą, kuris atsiliepstų, kitaip galite likti šaltuoju orame keletą valandų. Detalus planavimas kelionei į Vokietiją be kontaktų yra kaip važiuoti su akį uždengusiu kepure.

Kodėl kartais taip ilgai laukiama iškravimo?

Vokiški sandėliai dažnai dirba pagal „Sloto“ sistemą, kur vienas vairuotojas turi 2 valandas iškrovimui, o kiti laukia eilėje. Jei jūsų vairuotojas pavėluoja į savo laiką („Slot“), gali būti, kad jo priims tik kitą dieną, kas užtruks iki 24 valandų. Visada tikrinkite, ar vairuotojas atvykta laiku, nes kitaip jis gali kaltinti mane, o aš – klientą.

Ar grįžtant galima paimti grąžtinį krovinį?

Taip, tai yra būtina siekiant pagerinti maršruto efektyvumą, bet rasti „backload“ (grąžtinį krovinį) iš Vokietijos nėra lengva, nes ten yra daug eksporto importo. Kartais teks važiuoti tuščiomis arba uostan, o ne laukti, kol atsiras idealus krovinys. Aš stengiuos surasti bent kažką, kad nebevažiuotų be jokio uždavinio, bet ne visada pavyksta.

Kas daryti, jei mašina sugenda?

Tada kviečiame pagalbą, kas kainuoja labai brangiai Vokietijoje, o klientui turi pranešti, kad krovinio pristatymas bus pavėluotas. Negalima meluoti, kad „pasikeičia ratą“, jei sugedo variklis, geriau tiesiog pasakyti tiesą. Man taip pat nebus smagu, bet aš turiu turėti draudimą, kuris padengtų šią išlaidą (tikiuosi, kad turiu).

Ar yra kokių nors keistų taisyklių, apie kurias nežinome?

Vokietija turi taisykles, kad vairuotojas negali būti aplankyta poilsio metu, arba kad šaldytuvas privalo veikti tiksliai -2 laipsnių, o ne -1. Yra daugybė tokių smulkmenų, kurios gali sukelti problemų, jei apie jas nežinote. Geriausia yra klausti manęs arba paties vairuotojo, kuris jau ten važiavo ne kartą, o ne remtis savo spėjimais.

Kaip užtikrinti, kad viskas nueitų sklandžiai?

Sklandumas priklauso nuo komunikacijos tarp mane, kliento ir vairuotojo. Jei vienas iš mūsų nutyla, tai sukelia problemų grandinę. Užsakymo atlikimas ir detalus planavimas kelionei į Vokietiją yra toks pat darbas kaip ir statybos – reikia tvarkos ir aiškumo. Nejudėkite „aš“ ar „tu“, o dirbkime kartai, kad būtų visiems gerai.

Galiausiai, kodėl verta rinktis jus?

Nes aš nežinau visko ir aš nenurodau į save, bet aš turiu patirties, kuri padeda išsiveržti iš keblių situacijų. Esu matęs ir geras blogas dalykus, ir galiu pasakyti, kad geriau mokėti už kokybę, nei važiuoti į nežiniotą. Geriau turėti partnerį, kuris gali atsakyti į telefoną vidurnaktį, o ne robotą, kuris rašo „nedirbu“.

Galiausiai, užsakymo atlikimas ir detalus planavimas kelionei į Vokietiją yra tų dalykų rinkinys, kurį geriau patikėti profesionalams, o ne tik savo intuicijai. Per dvidešimt metų pamiršau, kiek kartų teko gelbėti situacijas, kai klientai bandė taupyti ant planavimo. Jei reikės pagalbos, tiesiog susisiekite – pagalbsims surasti vairuotoją arba išspręst problemą su muitine. Geriau klausti anksčiau nei gailėtis vėliau, kai krovinys stovi prie Bavarijos sienos.