Užsakymas ir konsultacijos dėl daiktų pervežimo iš Vokietijos

Klausyk, per tuos dvidešimt metų logistikoje mačiau visko – nuo pamestų sofų iki stiklo šukių vietoj antikvarinių vazų, todėl dabar, kai klausi apie daiktų pervežimą iš Vokietijos, noriu tau viską sudėlioti į vietas be jokių vadybininkų pasakų. Dažnai žmonės galvoja, kad užtenka tiesiog įmesti mantą į „furą“ ir ji stebuklingai atsidurs tavo kieme, bet realybė tokia, kad be tinkamo planavimo ir konsultacijos gali likti ir be daiktų, ir su krūva papildomų išlaidų. Vokietija yra didelė rinka, ten tvarka griežta, o vokiečių vairuotojai ar sandėlininkai nelabai mėgsta „chaltūros“, tad pasiruošk rimtam procesui, jei nori, kad viskas vyktų sklandžiai ir be didelio streso.

Planavimo niuansai ir dokumentacija

Ar tikrai reikia pildyti tiek daug popierių, jei vežuosi tik asmeninius daiktus iš Vokietijos?

Žinok, čia yra ta vieta, kur daugelis „šauna pro šalį“. Jei tai asmeniniai daiktai, atrodo, kam tie CMR’ai ar sąrašai, bet patikėk manimi, muitinė ar policija kelyje gali sustabdyti bet kada. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas vežėsi naudotus baldus iš Miuncheno, neturėjo jokio sąrašo, tai vokiečių pareigūnai palaikė tai komerciniu kroviniu. Teko mokėti baudas, o krovinį sulaikė trims dienoms (na, realiai keturioms, kol susitvarkėme popierius). Visada patariu turėti bent jau paprastą „packing list“ su daiktų aprašymu ir apytiksle verte. Tai tave apsaugos nuo nereikalingų klausimų ir leis ramiai važiuoti per visą Europą be jokių stabdymų.

Kiek realiai kainuoja daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą?

Kaina visada priklauso nuo tūrio ir svorio, o ne tik nuo atstumo, kaip daug kas įsivaizduoja. Jei turi porą dėžių, tai viena kaina, bet jei kraustai visą butą, tai jau visai kita opera. Vidutiniškai už kubinį metrą mokėsi apie 50–80 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia užnešimo paslaugų. Aš visada sakau – nesigundykit pačiais pigiausiais skelbimais „vežame viską už 100 eurų“, nes dažniausiai tai baigiasi „furos“ prastovomis arba daiktų mėtymu. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau, bet žinoti, kad tavo daiktai bus saugiai pritvirtinti diržais, o ne tiesiog sumesti į krūvą.

Ar galiu pats supakuoti daiktus, ar geriau patikėti tai profesionalams?

Gali pakuoti pats, bet būk pasiruošęs, kad jei kas suduš, atsakomybę prisiimsi tu. Aš visada rekomenduoju naudoti tik kokybiškas kartonines dėžes, ne tas iš prekybos centro, kurios plyšta nuo pirmo prisilietimo. Būtinai naudok burbulinę plėvelę, nes Vokietijos keliai, nors ir geri, turi visokių vibracijų, kurios per 1500 kilometrų gali paversti tavo indus į šukes. Jei veži kažką trapaus, geriau jau sumokėk už profesionalų pakavimą, nes vėliau taisyti žalą kainuos dvigubai brangiau. Kartą vienas klientas taupė ant plėvelės, tai gavo televizorių su „voratinkliu“ ekrane, o vadybininkų pažadai, kad „viskas bus gerai“, jam nepadėjo.

Kaip išsirinkti patikimą vežėją, kad neapgautų?

Rinkis tuos, kurie turi CMR draudimą ir aiškią reputaciją, o ne tik „Facebook“ profilį su viena nuotrauka. Aš visada prašau parodyti draudimo poliso kopiją, nes jei kas nutiks, nori turėti garantiją, kad nuostoliai bus atlyginti. Taip pat svarbu, ar jie turi savo transportą, ar tik perparduoda užsakymus kitiems. Jei perparduoda, tai grandinė ilga, o atsakomybė išsibarsto. Geriausia, kai kalbiesi su žmogumi, kuris pats vairuoja arba tiesiogiai valdo procesą. Būk atsargus su tais, kurie reikalauja viso avanso iš anksto – tai dažniausiai yra raudona vėliava, rodanti, kad kažkas čia ne taip.

Ar svarbu, kokiu laiku planuoti pervežimą iš Vokietijos?

Žinoma, kad svarbu, nes sezonai logistikoje veikia labai stipriai. Pavyzdžiui, prieš Kalėdas ar Velykas visos „furos“ būna užkimštos, kainos kyla, o laisvų vietų rasti yra tikras iššūkis. Jei planuoji kraustymąsi, daryk tai ne sezono metu, pavyzdžiui, vasario ar lapkričio mėnesiais, tada ir kainos bus draugiškesnės, ir vairuotojai nebus tokie „užsivedę“. Taip pat venk savaitgalių, nes Vokietijoje galioja griežti draudimai krovininiam transportui, tad tavo daiktai gali tiesiog stovėti aikštelėje, kol vairuotojas lauks pirmadienio. Planuok viską taip, kad krovinys pajudėtų antradienį ar trečiadienį, tada viskas vyks sklandžiai.

Ką daryti, jei daiktai vėluoja atvykti?

Vėlavimai yra logistikos dalis, kad ir kaip mes to nenorėtume. Gali būti kamščiai prie sienos, techninis gedimas ar tiesiog vairuotojo nuovargis. Aš visada sakau klientams – turėkite bent 24 valandų „atsargą“ savo planuose. Jei tau reikia baldų penktadienį, planuok pristatymą trečiadienį. Jei vėluoja, svarbiausia yra komunikacija. Jei vežėjas dingsta ir nekelia ragelio, tai jau blogas ženklas. Normalus vežėjas visada informuos, kur yra krovinys ir kodėl vėluoja. Būna atvejų, kai vairuotojas tiesiog „užstringa“ kelyje, bet tai neturi tapti tavo problema, jei viskas suplanuota protingai.

Ar reikia drausti daiktus papildomai?

CMR draudimas dengia tik minimalią atsakomybę pagal kilogramą, o ne tikrąją daiktų vertę. Jei veži kažką brangaus, pavyzdžiui, meno kūrinius ar brangią techniką, tikrai rekomenduoju papildomą draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet ramina nervus. Mano praktikoje buvo atvejis, kai sudegė „fura“ kelyje (na, gerai, realiai tik užsidegė stabdžiai, bet krovinys nukentėjo nuo dūmų), ir klientas gavo tik grašius pagal CMR, nes nebuvo papildomo draudimo. Tai buvo pamoka visiems. Visada įvertink, ar tavo daiktai verti daugiau nei standartinė kompensacija, ir jei taip – drauskis.

Kaip tiksliai apskaičiuoti tūrį, kad nepermokėčiau?

Tūris skaičiuojamas paprastai: ilgis x plotis x aukštis. Jei turi daug dėžių, susidėk jas į krūvą ir išmatuok. Nepamiršk, kad vežėjai skaičiuoja „krovimo metrus“ arba kubinius metrus. Jei tavo daiktai netaisyklingos formos, jie užima daugiau vietos, nei atrodo. Aš visada patariu klientams viską supakuoti į vienodo dydžio dėžes – taip lengviau sudėlioti į „furos“ kampą ir mažiau vietos lieka tuščios. Jei paliksi daug oro tarpų, mokėsi už orą, o tai yra pinigų švaistymas. Būk racionalus ir stenkis viską optimizuoti, kad mokėtum tik už realiai užimtą vietą.

Ar yra kokių nors specifinių reikalavimų baldų išardymui?

Taip, baldus geriau išardyti, nes taip jie užima mažiau vietos ir yra mažesnė tikimybė, kad jie sulūš transportavimo metu. Jei paliksi stalą su kojomis, jis gali „žaisti“ kelyje ir atsilaisvinti varžtai. Aš visada patariu visus varžtus ir detales susidėti į atskirą maišelį ir priklijuoti prie baldo. Tai atrodo kaip smulkmena, bet kai atvažiuoji į vietą ir turi surinkti spintą, tai sutaupo valandas darbo. Be to, išardyti baldai yra lengviau nešiojami, tad ir krovėjai mažiau keiksis, o tai reiškia mažesnę riziką, kad kažką numes ar subraižys.

Ką daryti, jei atvežus daiktus matau, kad jie apgadinti?

Pirmiausia – nieko nepasirašinėk „aklai“. Jei matai, kad dėžė perplėšta ar baldas subraižytas, būtinai tai įrašyk į CMR dokumentą. Nufotografuok viską vietoje, kol vairuotojas dar neišvažiavo. Tai yra tavo pagrindinis įrodymas. Jei pasirašysi, kad viskas gerai, vėliau įrodyti kažką bus beveik neįmanoma. Aš pats visada sakau vairuotojams – leiskite klientui apžiūrėti krovinį. Jei kyla ginčas, kviesk atsakingą vadybininką. Svarbiausia yra išlikti ramiam, bet principingam, nes tai tavo nuosavybė ir tu turi teisę gauti ją tokios būklės, kokia buvo išsiųsta.

Ar galima vežti buitinę techniką kartu su drabužiais?

Galima, bet reikia labai atsargiai. Buitinė technika turi būti švari, sausa ir gerai pritvirtinta. Jei veži šaldytuvą, jis turi būti atitirpintas ir išdžiovintas, kitaip gali atsirasti pelėsis. Drabužius geriau dėti į plastikinius maišus, o tada į dėžes, kad apsaugotum nuo drėgmės ar kvapų. Aš visada patariu techniką dėti į „furos“ priekį, arčiau kabinos, kur mažiau vibracijos, o drabužius – aplink ją kaip apsaugą. Tai yra logistinis „tetris“, kurį geras vairuotojas išmano puikiai. Svarbiausia, kad niekas nevažinėtų po kėbulą, nes tai garantuotas kelias į sugadinimą.

Kaip sužinoti, ar mano krovinys yra saugus kelyje?

Šiais laikais daugelis vežėjų turi GPS sekimą, tad gali paprašyti nuorodos į krovinio buvimo vietą. Tai suteikia ramybės. Tačiau svarbiausia yra ne sekimas, o tai, kaip krovinys pritvirtintas. Geras vairuotojas naudoja daug diržų ir kampų, kad krovinys „nevaikščiotų“. Jei matai, kad vairuotojas tiesiog įmeta daiktus ir uždaro duris, bėk nuo tokio. Aš visada stebiu, kaip kraunama, ir jei matau, kad kažkas ne taip, iškart reikalauju perdaryti. Tai tavo daiktai, tavo pinigai ir tavo atsakomybė, tad nebijok būti „nepatogiu“ klientu, jei matai aplaidumą.

Ar reikia mokėti už krovos darbus atskirai?

Dažniausiai taip, nebent sutartyje aiškiai nurodyta, kad kaina „nuo durų iki durų“ su užnešimu. Būk labai atidus skaitydamas pasiūlymą. Dažnai vadybininkai sako „pristatysime“, bet pamiršta paminėti, kad tik iki namo durų, o ne į penktą aukštą be lifto. Tai yra dažniausia konfliktų priežastis. Visada iš anksto pasitikslink, ar reikia krovėjų, ar vairuotojas padės, ar turėsi pats nešioti. Jei reikia krovėjų, geriau užsisakyk juos iš anksto, nes vietoje ieškoti žmonių bus brangu ir nepatikima.

Ką daryti, jei daiktai netelpa į suplanuotą transportą?

Tai yra košmaras, kurio niekas nenori. Todėl visada patariu rezervuoti šiek tiek daugiau vietos, nei atrodo, kad reikia. Jei manai, kad užteks 10 kubų, imk 12. Geriau sumokėti už porą tuščių kubų, nei palikti pusę daiktų Vokietijoje. Jei visgi netelpa, teks užsisakyti papildomą transportą, o tai kainuos dvigubai. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas bandė „įgrūsti“ visą gyvenimą į mažą mikroautobusą, tai teko palikti baldus gatvėje. Tai buvo pamoka – geriau turėti erdvės, nei bandyti sutaupyti kiekvieną centimetrą.

Ar yra kokių nors draudžiamų daiktų pervežimui iš Vokietijos?

Taip, yra sąrašas daiktų, kurių negalima vežti: pavojingos medžiagos, ginklai, narkotikai, tam tikri chemikalai. Taip pat būk atsargus su maisto produktais, ypač jei veži dideliais kiekiais, nes muitinė gali palaikyti tai komercine veikla. Jei veži kažką specifinio, visada pasiklausk vežėjo. Aš kartą turėjau problemų dėl senų dažų skardinių, kurios išsiliejo – tai buvo košmaras valyti „furą“. Tad visada pasitikrink, ar tavo krovinys atitinka saugumo reikalavimus, nes už pasekmes dažniausiai atsako siuntėjas, o ne vežėjas.

Kaip elgtis su muitinės formalumais, jei vežuosi daiktus iš Vokietijos?

Vokietija yra ES narė, tad muitinės formalumų kaip ir nėra, bet vis tiek reikia turėti dokumentus. Jei veži kažką, kas atrodo kaip prekės pardavimui, gali kilti klausimų. Visada turėk pirkimo čekius ar sąskaitas, jei daiktai nauji. Jei tai naudoti daiktai, užtenka sąrašo. Aš visada sakau – kuo daugiau dokumentų, tuo mažiau klausimų. Jei važiuoji pats, tai viena, bet jei samdai vežėją, jis turi žinoti, ką veža. Niekada nebandyk „prastumti“ kažko nelegalaus, nes rizika yra per didelė, o baudos – milžiniškos.

Ar verta rinktis „dalinius“ krovinius, ar geriau užsakyti visą mašiną?

Jei kraustaisi, dažniausiai užtenka dalinio krovinio (tai vadinamasis „groupage“). Tai pigiau, nes daliniesi kaina su kitais. Bet minusas tas, kad teks palaukti, kol surinks pilną mašiną, ir tavo daiktai gali važiuoti ilgiau. Jei skubi, užsakinėk visą mašiną, bet tai kainuos brangiai. Aš visada rekomenduoju dalinius krovinius, jei nėra didelio skubėjimo. Tai ekonomiškiausias būdas. Tik būk pasiruošęs, kad tavo daiktai gali būti perkraunami terminale, tad pakavimas turi būti itin kokybiškas, kad atlaikytų visą tą „kelionę“.

Kaip sužinoti, ar vežėjas turi licenciją?

Tai labai paprasta – paprašyk įmonės kodo ir pasitikrink „Infobankas“ ar panašiose sistemose. Taip pat gali patikrinti „Europos transporto licencijų registrą“. Jei įmonė slepiasi ir nenori duoti duomenų, tai jau signalas, kad kažkas negerai. Aš visada dirbu tik su tais, kurie yra skaidrūs. Jei vežėjas neturi licencijos, jis negali išrašyti sąskaitos, o tai reiškia, kad tu neturi jokios teisinės apsaugos. Niekada nepasitikėk „garažiniais“ vežėjais, kurie dirba tik grynaisiais be jokių dokumentų, nes tai yra tiesiausias kelias į bėdas.

Ar galima vežti augalus ar gyvūnus?

Gyvūnus vežti su daiktais „furoje“ yra griežtai draudžiama ir nehumaniška. Augalus vežti galima, bet jie labai jautrūs temperatūrai. Jei žiema, jie gali nušalti, jei vasara – išdžiūti. Aš visada patariu augalus vežtis pačiam lengvuoju automobiliu. Jei visgi reikia siųsti, jie turi būti labai gerai supakuoti, kad neapvirstų ir nepradėtų pūti. Tai yra rizikinga, tad geriau nerizikuoti, jei augalas tau brangus. Logistika nėra skirta gyviems organizmams, tad geriau ieškok specializuotų paslaugų, jei tikrai reikia.

Kaip geriausiai supakuoti stiklinius daiktus?

Stiklas yra logistikos priešas numeris vienas. Kiekvieną daiktą reikia vynioti atskirai į burbulinę plėvelę, o tada dėti į dėžę taip, kad jie nesiliestų vienas su kitu. Tarpus užpildyk popieriumi ar putplasčiu. Dėžę pažymėk „Trapu“ (Fragile), nors, atvirai pasakysiu, vairuotojai į tai ne visada žiūri. Svarbiausia yra tavo pakavimas. Jei dėžę pakračius girdisi garsas, vadinasi, per mažai užpildo. Aš visada sakau – jei gali numesti dėžę nuo stalo ir niekas nesudužo, vadinasi, supakavai gerai. Tai geriausias testas, kurį gali atlikti namuose.

Ar galima vežti skysčius, pavyzdžiui, vyną ar aliejų?

Skysčiai yra pavojingi, nes jei išsilies, sugadins visą krovinį. Jei veži, buteliai turi būti sandariai uždaryti ir sudėti į dėžes su pertvaromis. Geriausia, jei dėžės yra plastikinės, o ne kartoninės, nes kartonas sušlampa ir plyšta. Aš visada patariu skysčius dėti į patį dugną, kad jei kas nutiktų, jie neaplaistytų kitų daiktų. Ir būtinai įspėk vairuotoją, kad veži skysčius. Tai yra svarbi informacija, nes vairuotojas gali kitaip planuoti krovinio išdėstymą, kad išvengtų didelių vibracijų ar staigių stabdymų.

Ką daryti, jei vairuotojas reikalauja papildomų pinigų vietoje?

Tai yra šantažas ir su tuo negalima taikstytis. Jei kaina buvo sutarta iš anksto, jokių „papildomų mokesčių“ už „sunkesnį krovinį“ ar „ilgą nešiojimą“ negali būti, nebent tai buvo aptarta. Aš visada sakau – turėk sutartį ar bent susirašinėjimą el. paštu. Jei vairuotojas reikalauja pinigų, skambink vadybininkui. Jei vadybininkas pritaria, tai jau yra nesąžininga įmonė. Tokiais atvejais geriausia fiksuoti viską ir vėliau kreiptis į vartotojų teises. Niekada nemokėk „į rankas“ be jokio kvito, nes tai tik skatina tokią praktiką.

Ar svarbu, kokioje temperatūroje vežami daiktai?

Jei veži baldus ar elektroniką, temperatūra nėra tokia svarbi, bet jei veži meno kūrinius, muzikos instrumentus ar antikvarinius daiktus, tai kritinis dalykas. Mediena reaguoja į drėgmę ir temperatūros pokyčius, gali suskilti. Jei veži tokius daiktus, ieškok transporto su temperatūros kontrole (refrižeratoriaus). Tai kainuoja brangiau, bet apsaugo tavo turtą. Aš visada klausiu klientų, ką tiksliai jie veža, nes kartais žmonės nesupranta, kad jų „senovinė spinta“ gali tiesiog subyrėti dėl temperatūros svyravimų kelyje.

Kaip pasirengti daiktų atsiėmimui Lietuvoje?

Kai krovinys atvyksta, turi būti pasiruošęs jį greitai iškrauti. Vairuotojas neturi laiko laukti valandų valandas, kol tu ieškosi vietos, kur padėti dėžes. Būk pasiruošęs su krovėjais ar pagalbininkais. Jei tai daugiabutis, iš anksto suderink su kaimynais dėl vietos prie laiptinės. Aš visada patariu turėti įrankių dėžę po ranka, jei reikės kažką greitai atsukti ar išardyti, kad įneštum į butą. Kuo greičiau iškrausi, tuo mažiau problemų su vairuotoju ir tuo geresnė nuotaika visų dalyvių.

Ar yra kokių nors skirtumų tarp pervežimo iš Vokietijos ir kitų šalių?

Vokietija yra labai organizuota, tad ten viskas vyksta pagal grafiką. Jei vokiečiai sako 10:00, tai 10:00 ir bus. Skirtumas tas, kad Vokietijoje labai griežtai žiūrima į krovimo vietas ir darbo valandas. Jei vėluosi, vairuotojas tiesiog išvažiuos. Tai nėra kaip pietų šalyse, kur viskas „rytoj“. Aš visada sakau – Vokietijoje reikia būti punktualiam. Tai yra pagrindinė taisyklė. Jei gerbsi jų laiką, viskas vyks sklandžiai. Tai yra profesionalumo ženklas, kurį vertina visi logistikos grandinės dalyviai.

Išvada tokia – daiktų pervežimas iš Vokietijos nėra raketų mokslas, bet reikalauja šaltos galvos ir gero planavimo. Nesigundykit pigiais pažadais, visada tikrinkit dokumentus ir būkit pasiruošę netikėtumams. Jei viską darysite atsakingai, jūsų daiktai pasieks tikslą saugiai. Svarbiausia – bendraukite su vežėju, būkite aiškūs dėl savo lūkesčių ir visada turėkite planą B. Logistika yra gyvas procesas, tad būkite lankstūs, bet principingi dėl savo turto saugumo. Sėkmės kraustantis!