Transporto sprendimų patarimai persikraustant į Vokietiją: kas tikrai verti dėmesio

Sėdiu šiame biure jau beveik ketvirtą dešimtį, per akis perėjo tūkstančiai sunkvežimių ir dar daugiau susirūpinusių klientų. Kasdien gaunu laiškus ar skambučius su tais pačiais klausimais – kaip čia viskas veikia, kiek kainuoja persikraustant į Vokietiją ir ar mano baldai nenukeliuosi į duobę. Tiesą sakant, nėra vieno „teisingo“ atsakymo, nes kiekvienas atvejis yra kaip sniego kamuoliu, ypač kai kalbame apie šią šalį. Vokietija greta yra, bet jos reikalavimai ir keliai gana specifiniai. Čia nerašysiu jums sausų instrukcijų iš vadovėlio, o pasakysiu taip, kaip yra iš tiesų – kartais painiai, kartai brangiai, bet visada įmanoma tai nugalėti.

Biurokratija ir popieriaus darbai (pavojingiausia dalis)

Ar reikia muito, jei nebebeturiu Lietuvos pilietės?

Tai esą sudėtingiausia dalis. Jeigu jūsų pilietybė ne ES šalies, tada įvežant daiktus iš Lietuvos (jeigu čia gyvenate teisėtai daugiau nei 12 mėnesių) muito gali nebūti, su sąlyga, kad tai yra jūsų asmeniniai daiktai, naudoti ne trumpiau kaip 6 mėnesius. Bet dėl to geriau pasikalbėti su muitininku directly, nes aš galiu klysti dėl jūsų konkretaus atvejo. Reikės deklaracijos, kurioje nurodysite, kad perkraustote savo gyvenamąją vietą ilgalaikiai. Negirbkite tų, kurie sako, kad „įveisi kaip nori“, vokiška muitinė moka gerai ir nemiega.

Ką daryti su transporto dokumentais (CMR)?

CMR draudimas – tai tavo draugas, priešas ir viskas vienu metu. Persikraustant į Vokietiją šis dokumentas turi būti užpildytas tiksliai, o ne „kaip nors“. Ten turi būti įrašyta, ką vezame, kiek tai verta (bent jau apytiksliai, bet ne be galo). Jeigu dingsta krovinys be šio lapo, tau padės tik plaukai. Užtikrink, kad vairuotojas parašytų viską aiškiai, jeigu matyti, kad dėžės sutrupėjusios – užrašyk tai. Vokiškaiems draudikams reikia įrodymų, o ne žodžių.

Ar inventorizacijos sąrašas tikrai privalomas?

Tikrai. Be jo gali užstringti ties siena arba paskirstymo centre. Geriausiai, jei sąrašas būtų ne tik „kedinys ir 3 dėžės“, o „kedinys, baltos spalvos, dėžė Nr. 1 – virtuvės reikmenys“ ir t.t. Vokietijoje mėgsta tvarką, o jeigu sustojs ir ims tikrinti ką vezame, be sąrašo gausi didelį galvos skausmą. Tą sąrašą padaryk dviem kopijom – vieną duok vairuotojui, antrą pasilik sau.

Kaip su vokišku „Anmeldung“ (registracija)?

Aš ne teisininkas, bet žinau, kad be „Anmeldung“ ten gyventi neįmanoma net su šunimi. Pervežėjai paprastai nedalyvauja šiuose reikaluose, tai tavo darbas eiti į „Bürgeramt“. Bet kas pervežimą? Kai nurodai adresą CMR, turi būti tikras adresas, ne „kažkur prie Miuncheno“. Jeigu neesi dar apsigyvenęs, užeik pas draugą ar nuomokite pašto dėžutę (toliau nebūtų problemas su pristatymu). (Arba ne, pašto dėžutės negaliu nurodyti kaip pristatymo vietos, tai nelegalu, užtenka draugo adreso).

Ar reikia vertimo į vokiečių kalbą?

Viską, ką turi ant popierių. Inventoriaus sąrašą būtinai. Jeigu vairuotojas neduoda, tau teks patiems tai nuveikti arba rasti kurį nors vertėją. Vokiškai muitininkai nėra linkę į anglišką ar lietuvišką kalbą, jeigu gali duoti baudą už nenurodytą prekę. Geriau iš anksto užsirašyti „Stuhl“ (kėdė) ir „Tisch“ (stalas), nei aiškinti gestais per stiklą.

Pinigai, kainos ir kur pinigai dingsta (kaip neapsipulti)

Kodėl kaina svyruoja tiek stipriai?

Kodėl? Kuro kaina, rinkos situacija, ar vairuotojui reikia pietauti. Vieni metai – brangu, kiti – pigiau. Persikraustant į Vokietiją kaina tiesiogiai priklauso nuo tūrio (kubinių metrų). Jeigu sako, kad telpa į 10 kubų, o tu pasipildi iki 15, natūralu, kad kaina šoks. Ir dar, žiemos metu keliai blogi, vairuotojas laiko ilgiau, tai tenka mokėti už jo valandas. Tokia logistika.

Kas yra „valandinis“ mokestis ir kodėl jis baisus?

Dažnai firmos siūlo fiksuotą kainą, bet su sąlyga – ilgis įkrovimo/iškrovimo iki 2 valandų. Jeigu turi butą 4 aukšte be lifto, o dar viena dėžė lieka rūsyje, tuomet tas laikas praeis. Kiekviena valanda viršijimo – 50-100 eurų (priklauso nuo firmos). Geriau iš anksto sužinoti, kaip skaičiuojamos tuos valandas – nuo tada, kai atvažiuoja mašina, ar nuo to momento, kai ji priartėja prie namo? Skirtumas gali būti valanda.

Ar verta imti dalinį krovinią (dalyvinis pervežimas)?

Jei turi mažai daiktų, galbūt. Bet rizikuosi. Tavo dėžės kels kartu su kieno nors sofa arba statybinėmis medžiagomis. Jeigu vairuotojas staigiai stabdo, tavo indai gali nūgti į betono maišą. Persikraustant į Vokietiją toks variantas gali būti pigesnis, bet nervų kainą sunku apskaičiuoti. Esu matęs, kaip dalyviname reise drabužiai užkliuvo už kitų daiktų ir praturkėjo tepalu.

Kas atsitinka, jeigu užmiršau pasakyti apie pianiną?

Tai nėra smulkmena. Pianinas arba koncertinis pianinas – tai ypatingas krovinių transportavimas. Reikia ne 4 vyrų, o specialių priemonių. Jeigu atvažiuoja paprasta fura ir vairuotojas mato pianiną – jis gali tiesiog nueiti. Tuomet liksi gatvėje su savo instrumentu ir dvigubai brangesniu skambučiu kitai firmai. Neklukink. Pasakyk iš karto.

Kas dėl užstato (deposit)?

Kai kurios firmos imą depositsą, kad užtikrintų, kad tu neatsisakysi. Paprastai 10-20 proc. Tai normalu, jeigu tai didelė ir žinoma kompanija. Jeigu maža, kurią radai forumuose, geriau nemokėk viso iš karto. Mokėk tik tada, kai daiktai jau pas tave arba kai mašina išvažiavo į maršrutą (jeigu tikrai pasitiki). Pinigai grįžta, bet visada būna bijojimą, kad ne.

Logistika, vairuotojai ir keliai (realus gyvenimas)

Ar sunkvežimis gali važiuoti bet kur?

Neabejotinai ne. Vokietijoje yra „Environmental Zones“ (žaliosios zonos), kurias gali važiuoti tik mašinos su specialia geltonąja shorta (Umweltplakette). Jeigu tavo vairuotojas jos neturi, gauti baudą, o tu – pavėluotį be daiktų. Taip pat miestuose, pavyzdžiui, centre, sunkvežimis negali važiuoti tam tikrose gatvėse be specialios leidimo. Reikia planuoti maršrutą.

Kas jeigu vairuotojas neturi „Euro 6“?

Tuomet jis gali neįvežti daugelio miestų. Vokietijos reikalavimai ekologijai yra griežti. Jeigu pervežimo kompanija siūlo seną „šrotą“ už pusę kainos, atsisakyk. Tuomet gali tekti iškrauti daiktus pakraštyje miesto ir vežti juos taksi (tai tikra istorija, buvo su vienu klientu iš Kauno, taip ir padarėme). Transporto sprendimai turi būti modernūs.

Ką daryti, jeigu vairuotojas kalba tik rusiškai ir lietuviškai?

O tai dažniau nei manote. Vokiškai daugelis nekalba, ypač jei tai atėjo iš Rytų. Tai problema, jeigu reikia susitarti dėl vietos ar taisymo. Bet vairuotojai yra vairuotojai – jie supranta gestus ir rodo kelią mobiliuoju žemėlapiu. Svarbiausia, kad jie būtų atsakingi. (Na, bent jau taip turėtų būti teorijoje).

Kiek laiko trunka kelionė?

Paprastai sako 1-2 dienas. Bet jeigu įsistringa Varšuvoje arba prie sienos yra eilės, gali užtrukti ir three days. Negerai žadėti šeimai, kad pietus valgysite Vokietijoje, jeigu atvyksite vidurnaktį. Planuok savo laisvalaikį su atsarga. Mano patirtis rodo, kad geriau būti be drabužių dieną, negu laukti kelias dienas prie tuščio buto.

Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?

Daug kur leidžia, bet ne visada. Tai priklauso nuo firmos politikos ir draudimo. Jeigu nori taip padaryti, klausk iš anksto. Kartais tai gerai, nes gali prižiūrėti savus daiktus, bet kartais tai tiesiog nepatogu sėdėti 10 valandų su vyrą, kuris kvepia tabaku ir klausosi rusiško pop. O jei būna avarija? Tuomet dar didesnė bėda.

Pakavimas, baldai ir tai, ko nežinojai (smulkmenos)

Ar turiu pats viską supakuoti?

Galima rasti ir „full service“, kai jie atvažiuoja, viską padaro ir veža. Bet tai kainuoja. Jeigu nori sutaupyti, supakuok pats mažus dalykus, o didelius (baldai, šaldytuvas) palik jiems. Tiesą sakant, labai dažnai žmonės blogai supakuoja indus, tada klysta dėžė, o vėliau kaltina vairuotoją. Naudok burbuluką, o ne senas laikraščius – drėgna jau nebe.

Kaip su spintomis – ar jas išmontuoja?

Jei spinta didelė, privalai ją išmontuoti. Niekas nepraeis pro duris su 2 metrų aukščio spinta. Dauguma kompanijų tai daro nemokamai, bet klausk. Kartais reikia specialių įrankių, kurių vairuotojas neturi. O jeigu spinta yra „sieninis“ modelis, tai gali būti tikrai sudėtinga išimti be pažeidimų. Ten reikia patirties, netik jėgos.

Ar reikia išimti viską iš spintos?

Taip, tuščią. Kitu atveju, kai spinta guls ant šono, viskas iškris užkirs nuolaužą. Dar viena dalyka – stalčių. Jeigu juos neužrakinsi, iššoks kelio metu. Galiu užtikrinti, kad vokietiški asfaltai sugeba vibraciją padaryti tokia, kad net varžtos atsukdavo. Užrakink viską, kas juda.

Ką daryti su sofos „nugarėle“?

Kart tai labai keista, bet sofos dalys kartais neužima daug vietos, o kartos labai didelės. Jeigu sofa yra „corner“ tipo (kampinė), būtinai pasakyk, kurią dalį reikia išimti, kad pervežti. Kai kurios sofos turi metalines konstrukcijas, kurios tiesiog nelenda pro standartinę furos duris. Matęs esu, kaip laužė, kad įptotų. Nerekomenduoju.

Ar verta pirkti dėžes iš firmos?

Jei turi gerų dėžių iš parduotuvės (pavyzdžiui, po alkoholio ar buitinės technikos), naudok jas. Jos tvirtos. Jeigu nori paprastų, perk iš turgaus, bet žiūrėk, kad būtų neper drėgnas. (Nebūtų prasiautus, o ne per drėgnas – kas aš čia rašau). Svarbu, kad dėžė neatidarytų patys savyje. Gerk dėžių klijais, o ne lipnuku juosta.

Nuomones, blogos patirtys ir ką iš to mokytis

Ar gali pasitikiti firmos, kurios siūlo 50 proc. nuolaidą?

Aš sakiau ir dar kartą pakartuosiu – jeigu atrodo per gerai, kad būtų tiesa, tai tai yra. Firmai, kurios dirba be draudimo, be raštinės, su vienu „Gazelę“ vadybininku, dažnai pasirodo ir dingsta. Pasakysiu tiesą – persikraustant į Vokietiją pigiausiai variantas gali baigtis tuo, kad tavo daiktus laikys išpirkti už baudą. Neklausk kainos, klausk reputacijos.

Kas atsitinka, jeigu kažkas sulūžo?

Reikia tuojau pat pranešti. Nefotografuoti po savaitės. CMR draudimas reikalauja faktų. Jeigu sulūžo koja nuo stalo – fiksuok. Jeigu buvo braižymas – fiksuok. Bet čia yra vienas „trikas“ – jeigu pats supirkai blogai (pvz., dužusią vazą nepadėjai į dėžę o laikėsi rankoje), tai firmos atsakomybės nėra. Būk sąžiningas.

Kaip elgtis su agresyviu vairuotoju?

Atsiprašyk, bet pasakyk, kad mokėsi už paslaugą, ne už įžeidimus. Jei jis elgiasi blogai, skambink į biurą. Turiu žinoti, kas vyksta kelyje. Kartais vairuotojai pavargę, tai gali būti šiurkštūs, bet tai neleidžia jems įžeidinėti kliento. Jeigu jis neprisileidžia prie buto, nes tingia nueiti – drąsiai reikalauk savo.

Ar verta palikti atsiliepimą internete?

Labai vertinga tiek kitiems, tiek man, kad sužinotum, kas daroma blogai. Kritika padeda mums tobulėti. Jeigu viskas buvo gerai – parašyk. Jeigu buvo blogai – parašyk detaliai, ne tik „blogai“. Tai padeda išvengti tų pačių klaidų ateityje. Transporto sprendimų pasaulyje žodis turi daug jėgos.

Ką darbuotojai dažniausiai pamiršta pasakyti?

Kad reikia iš anksto paruošti vietą. O jeigu yra sniegas? O jeigu prie namo statoma aikštelė? Paprastai nepamirštami dalykai, kurie atrodo akivaizdūs, bet iš tikrųjų sukelia daugiausia problemų. Paskambink vairuotojui prieš dieną, jei gali. Tai sutaupo laiko abiem.

Kas dėl „parkavimo bilieto“ Vokietijoje?

Dažnai reikia statyti mašiną gatvėje. Jeigu vairuotojas pastatė ne ten ir gavo baudą – tai moka firma (jeigu jis klaidingai parkavo). Bet jeigu tu pareiškei, kad yra vietos kieme (ir nėra), o turi eiti į gatvę, tada gali tekti su tuo susidoroti pačiam. Vokietija yra griežta šalis šiuo klausimu.

Ar galiu siųsti daiktus be manęs?

Taip, tai daroma. Tada tau reikės sutarto asmens Vokietijoje, kuris priims daiktus. Jis turi turėti sutartį (power of attorney) arba bent gali būti nurodytas kaip gavėjas CMR draudime. Bet būk atsargus – jeigu gavėjas pasako, kad viskas gerai, o vėliau rasi sulūžusį pianiną, bus sunku įrodyti kas tame buvo kaltas.

Ką daryti su šlamštu?

Nesiųsk šlamšto. Tegu vairuotojas nenusiima pakuotės, jeigu nupirkai iš jo. Jeigu pats supakavai, susitik tuos šiukšles. Vokietijoje atliekų surinkimas gali brangiai kainuoti, jeigu turi rūsį pilną senų dėžių. Surašyk viską į „Papier“ maišą, ne į „Restmüll“. (Vokietiškas rimtas dalykas).

Kaip apskaičiuoti tūrį (kubus)?

Paimk metrą. Matuok kiekvieną baldą. Aukštis x plotis x gylis = kubai. Sumuok viską. Pridėk 10-20 proc. dėl tarpų ir dėžių. Daugelis žmonių suskaičiuoja 5 kubus, o atvažiuoja 10. Nesupratau, kaip taip įvyksta, bet kasdien taip. Būk realistas.

Ar saugu vežti brangius daiktus (auksą, pinigus)?

Niekada. Krovinių draudimas (CMR) neįeina pinigai, brangūs metalai, dokumentai. Tą reikia vežti sau su savimi (kabinoje ar asmeniniu automobiliu). Jeigu dingsta tokia dėžė su furoje, niekas tau nebus sumokės. Nekrisk rizikuoti. Mano patirtis yra tokia, kad geriau laikyti pas save.

Kas dėl „vinjetės“ arba mokesčio už kelią?

Įprasta, kad į kainą įskaičiuotas kuras ir kelių mokesčiai. Vokietijoje dauguma kelių nemokami (nebent sunkvežimiai, kurie moka „Maut“), tačiau jeigu keli eina per Austriją ar Šveicariją – ten reikia specialių vinietių. Už tai moka pervežėjas, ne tu. Būk tikras, kad kaina yra „All Inclusive“.

Ką daryti, jeigu bute Vokietijoje nėra lifto?

Girgždėjimas. Aš turiu nugarų problemų vos išgirdęs tokią žinią. Kainos šoks kaip reikiant. Reikės ne 2 vyrų, o 4. O laiko užtruks dvigubai. Jeigu įmanoma, išsinuomok „Hubwagen“ (hidraulinį vežimėlį) patys – tai padeda labai.

Ar galima susiderėti dėl kainos vietoje?

Su vairuotoju – ne. Su įmone – kartais, jeigu turi didelį krovinį arba einant ne sezono metu (žiemą, ne vasario mėn., kai visi keliauja). Bet nelauk didelių nuolaidų, kaina nustatyta pagal realias išlaidas. Dirbam su uždarbiu, o ne su pelnu.

Kodėl rekomenduoju rinktis firmas su „Spedition“ licencija?

Nes tai patvirtina, kad jie ne „keliaujantis cirkas“. Turi būti leidimas (liudijimas) tarptautiniam pervežimui. Be jo jų veikla yra nelegali, o jeigu įvyks avarija, draudikas nemokės nieko. Tikrasis licencijos numeris (pvz., LT000000) yra ant svetainės.

Galiausiai persikraustant į Vokietiją rinkis ne tas, kurios reklamuojančios didžiausiais spalvotais skydeliais, o tas, kurios turi patirtį ir ramų, solidų toną. Būna taip, kad mažos šeimines firmos dirba geriau nei didieji gigantai, nes bijo prarasti vardą. Klausyk kaimynų, skaityk forume, bet ne tik „tikrai ačiū“ komentarus, ieškok ir ilgesnių istorijų. Sėkmės kelyje, ir tikiuosi, tavo baldai atvyks saugiai.

Išvada

Viskas iš tikrųjų atroda sudėtingiau, nei yra realybėje, jeigu tik pasiruoši iš anksto. Persikraustyti į Vokietiją reikalauja kantrybės, tvarkos ir realaus žvilgsnio į savo turtą. Pasitikėk savo intuicija renkantis pervežėją, neleisk sau apgauti dėl „pigsnių“, nes dažniausiai tai pasibaigia siaubingai. Tikiuosi, šie tiek多年 (20+) patirties sukaupti patarimai padės išvengti tų klaidų, kuriuos aš mačiau ne kartą. Sėkmės naujoje vietoje, o likusius rūpesčius palik mums.