Transporto sprendimai perkraustymo proceso metu į Vokietiją

Perkraustymas į Vokietiją visada atrodo paprastas žemėlapyje – įsijungi GPS, važiuoji link Berlyno arba Miuncheno, tiek ir viso. Bet realybėje, kai tenka suorganizuoti visą šitą sąrėmį, dažnai susiduri su tokiais rūpesčiais, kad rankos nukrenta. Po dvidešimt metų šioje srityje galiu pasakyti viena – be gero plano transporto sprendimai perkraustymo proceso metu į Vokietiją tampa košmaru, kuriam išspręsti reikia ne tiesiog vairuotojo, bet ir patyrusio logisto. Žmonės dažnai klaidingai manosi, kad tai tiesiog „vežimas daiktų“, tačiau čia eina į kalbą apie tikslią logistiką, dokumentus, kurie geriausiai liūdnai, ir vokišką kietumą. Čia padėsiu suprasti, kaip tai iš tikrųjų veikia, be jokių gražių brošiūrų.

Apie kainas ir kvitą (ir kodėl ne visada tas pats)

Kiek tiksliai kainuoja pervežimas į Vokietiją?

Tai klausimas, į kurį aš atsakau kasdien ir kurį nečiau. Viskas priklauso nuo to, kiek tikrai daiktų turite ir kur būtent Vokietijoje reikės važiuoti. Jei tai tik keletas dėžių į Duisburgą, tai bus pigiau, o jei reikia vežti visą namą su pianinu į Miuncheno priemiestį, kaina užlys į tūkstančius. Transporto sprendimai perkraustymo proceso metu į Vokietiją turi būti pritaikyti biudžetui, todėl visada prašau nufotografuoti krovinių, o ne tiesiog sakyti „nemažai“ ar „daug“. Be to, svarbu, ar reikia įrenginio (keltuvo) – tai taip pat brangiau. Taigi, nėra vienos kainos, yra kompleksinis vertinimas.

Ar reikia mokėti užsidėti iš karto?

Gerai, čia yra gana subtili vieta. Profesionalios firmos dažnai paprašo avanso, nes jos turi užsidėti degalų ir, žinoma, sumokėti vairuotojui, kuris išvažiuoja iš Lietuvos. Jei kas pasako „mokėk grynaisiais atvykus“ – būkite atsargūs, tai gali būti signalas, kad firma ne tokia stabili. Avansas paprastai svyruoja nuo 30 iki 50 procentų, bet čia viskas aptariama individualiai. Aš asmeniškai visada rekomenduoju turėti raštišką sutartį, kad neteko girdėti istorijų, kai pinigai sumokėti, o mašina niekada neatvyksta.

Kuo skirsi „dalį“ nuo „viso“ automobilio?

Tai labai dažnai paini vaizdas. Kai kas žiūri į 3,5 tonų „Burokę“ ir galvoja, kad tai pilnas krovinys, nors ten tik trys sofos. Dalinis krovinys (part load) yra tada, kai jūsų daiktai važiuoja su kitų žmonių daiktais tame pačiame vagonuje arba sunkvežimyje. Pilnas krovinys (FTL) yra, kai mašina priklauso tik jums. Transporto sprendimai perkraustymo proceso metu į Vokietiją dažniausiai remiasi būtent daliniu kroviniu, jei žmogus perkraustosi iš buto, nes pilna fura retai kada užsipildo vieno kliento daiktais. Tačiau dalinis gali trukti ilgiau, nes reikia susiderėti su kitais iškrovimais.

Ar kainuoja brangiau, jei reikia įvežti į 4 aukštą be lifto?

O, tai klasika. Vokietijoje daug senų namų, kur lifto nėra, arba jis yra toks mažas, kad į jį netelpa sofa. Tada vairuotojai turi nešti rankom. Ir tikėkite, jie ne tai, kad tingi, bet tai fiziškai sunku. Už kiekvieną aukštą be lifto arba už ilgą nešimą atstumą nuo mašinos iki durų dažnai taikomas papildomas mokestis. Vokietijos vairuotojai yra drausmingi, bet jie taip pat moka už savo nugarą, todėl šie priedai yra normalus dalykas. Kai kalbu apie transporto sprendimus perkraustymo proceso metu į Vokietiją, visada primenu pasidomėti prieigomis iš anksto.

Kas dėl to, kad kainos kyla dėl degalų?

Noriu, ne noriu, bet degalų kainos įtakoja viską. Jei benzinas šuoliuoja, pervežėjai privalo koreguoti savo kainas, kitaip tiesiog dirbs į nuostolį. Kartais tai įvyksta net ir tarp sutarties pasirašymo ir važiavimo, nors dažniausia yra fiksuota kaina. Bet verta pasitikrinti, ar sutartyje nėra punktų apie degalų priedus. Aš niekada nerašau tokių klauzulų, jei galiu to išvengti, nes klientas nemėgsta netikėtumų, bet kai kurios didelės firmos tai daro.

Dokumentai ir vokiškas biurokratas

Kokius dokumentus reikia tur�ti sienai kirsti?

Būtinai reikia turėti asmens dokumentą, vairuotojo pažymėjimą (jei pats važiuojate) ir, svarbiausia, daiktų sąrašą, vadinamąjį „packing list“. Be šio sąrašo sienos kirtimas gali tapti labai ilgas. Vokietijos muitinė yra griežta, jei ji įtaria, kad tai ne asmeniniai daiktai, o prekyba. Tad transporto sprendimai perkraustymo proceso metu į Vokietiją prasideda ne nuo pakavimo, o nuo popierių surinkimo. Dar reikia sutarties su pervežėju, kad parodytum, kodėl tų daiktų tiek daug.

Ar reikia mokėti muito ar PVM?

Jei perkraustotės gyventi ilgalaikiai ir daiktai buvo naudoti bent 6 mėnesius (tai yra pagrindinė taisyklė), tai dažniausia atleidžiama nuo muito ir PVM. Tai vadinama „perkelimo išlaidų atleidimu“. Bet čia reikia būti tikriam – jei bandysite įvežti naujus kompiuterius su etiketėmis, muitininkas juos suinteres. Aš vieną kartą mačiau, kaip vaikinui tejo mokėti mokesčius už visiškai naują dviratį, nes negalėjo įrodyti, kad jį naudojo Lietuvoje.

Kas yra tas MRN kodas ir kodėl jis svarbus?

MRN (Movement Reference Number) – tai toks magiškas skaičių rinkinys, kurį duoda muitinė išvykdamiems daiktams (Ex-1 deklaracija). Be jo krovinys gali būti sustabdytas net Vokietijoje. Procesas toks: išvyksta iš Lietuvos, gauna Ex-1, o atvykus į Vokietiją jį „uždaro“. Jei to nepadarysi, Vokietijos muitinė gali pradėti ieškoti tos siuntos kaip dingusios. Tigi transporto sprendimai perkraustymo proceso metu į Vokietiją turi apimti ir šią muitinės dalį, kitaip gausite baudą.

Ar reikia vertimo dokumentų į vokiečių kalbą?

Paprastai daiktų sąrašas turi būti arba angliškai, arba vokiškai. Lietuviškai niekas nesupras, ir muitininkas tiesiog nuleis rankas. Aš visada sakau – darykite dvi kalbas, anglišką ir vokišką, kad būtų ramu. Vertimas nėra toks brangus, palyginti su galimais nesklandumais. Ypač jei sąraše yra techninių prietaisų ar brangių daiktų, pavadinimai turi būti tikslūs. Kartais užtenka ir google vertėjo, bet su svarbiais dalykais geriau nebesirizikuoti (tiek aš manau).

Kas jei aš dar neturiu vokiško adreso?

Tai gana dažna situacija, kai žmonės važiuoja ieškoti būsto iš paties pradžių. Tuomet reikia nurodyti laikiną adresą, pvz., viešbučio arba pažų, su kuriais susitarėte galiausiai daiktus pristatyti. Bet svarbiausia – turi būti kontaktinis telefonas, kad vairuotojas galėtų paskambinti, kai bus ribojamai arti. Negali būti taip, kad mašina stovi kažkur prie miesto ir niekas nebeina prisijungti.

Pakavimas, dėžės ir „tai gal mane sužalojo“

Ar geriau pakuočiate patys ar reikia užsisakyti paslaugą?

Jei turite laiko ir norite sutaupyti, galite pakuoti patys, bet tada būkite pasiruošę, kad vairuotojas gali atsisakyti nešti sudaužytų dalykų, jei matys, kad dėžės lyg ir sprogia. Profesionalus pakavimas brangiau, bet suteikia ramybės. Transporto sprendimai perkraustymo proceso metu į Vokietiją dažnai įtraukia „pakavimo paslaugą“ kaip standartą, kai kalbame apie brangesius paketus. O jei pakuočiate patys – naudokite stiprias dėžes, o ne tas, kurias gavote iš parduotuvės su kiaušiniais.

Kokios dėžės geriausios?

Stiprios, dvigubos sienelės, tokios „moving boxes“. Jų negalima rasti paprastoje parduotuvėje, jas reikia specialiai užsakyti. Negi norite, kad jūsų indai nuskristų kelias šimtus kilometrų? Aš vieną kartą mačiau, kaip moteris bandė nešti visus drabužius plastikiniuose krepšiuose – tas krepšys plyšto pakelyje per pirmąjį posūkį. Nenaudokite mažų dežučių, jei jose sunkios knygos, nes vėliau niekas nenori jų nešti, jos tiesiog per sunkios ir nekomfortiškos rankoms.

Kaip supakuoti baldus, kad jie nesibraižytų?

Reikia naudoti burbuliukų plėvelę, o viršui uždengti storomis antklodėmis arba specialiomis užmautėmis. Ypač kritiškos yra kampai ir stiklo dalys. Nereikia gailėti plėvelės, ją sukioti daug sluoksnių. Vairuotojai dažnai turi savo atsargas, bet jei jūs jau viską uždengęs gerai, tai greičiau ir saugiau. Kartais žmonės paprasčiausiai įsuko spynas ant spintų, bet neatjungė durų – tai blogai, nes spyna gali atsirasti važiuojant.

Ar galima vežti maistą ir augalus?

Maistą, ypač mėsą ir pieno produktus, dažniausiai neįleidžia (tiksliau, nepatartina), nes yra sanitarijos taisyklių. Džiūvėsėlius ir konservus galima, bet tik uždarytus. Augalus vežti galima, bet yra rizika, kad jei žiema ir mašina nešildoma, jie gali užšalti. Be to, Vokietijoja yra griežti taisyklės dėl žemių – jos dažnai konfiskuojamos riboje. Tai geriau palikite savo begonijas Lietuvoje, nes neverta dėl to rizikuoti.

Kas su piromis ir vaistais?

Vaistus galima vežti, jei jie jums skirti ir turite receptą (arba dėžutę su jūsų vardu). Bet jei ten yra kontroliuojamos medžiagos, gali būti problemų. Ginklus? Tik su leidimais ir deklaravimu. Niekada nebandykite paslėti šautuvo tarp drabužių – Vokietijos policija su jais juokiasi nebus. Geriau iš anksto pasikalbėkite su pervežėju, kad jis žinotų, kaip tai padaryti legaliai. Aš asmeniškai tokius dalykus visada rekomenduoju vežti atskirai, ne su bendru krovininiu.

Kelionė, vairuotojai ir kelių realijos

Kiek laiko užtruks važiuoti?

Teoriškai iki Berlyno yra apie 10-12 valandų važiavimo, tačiau transporto sprendimai perkraustymo proceso metu į Vokietiją neapsieina be „daugiafaktoriškumo“. Užtrunka ilgiau dėl remontų Lenkijoje, dėl uždarų sienų arba dėl to, kad vairuotojas turi pristatyti kitą siuntą kelyje. Be to, yra tokia dalyka kaip „poilsio laikas“ – vairuotojai negali važiuoti 24 valandas iš eilės, jie turi stabdyti ir ilsėtis. Taigi, jei jums sakau „tris dienas“, tikėkitės trijų dienų, o ne dviejų.

Ar vairuotojas padės iškrauti?

Tai priklauso nuo to, ką užsisakėte. Standartiškai, jei užsisakote „vairuotojo darbo“, jis padės nešti dėžes į mašiną ir iš jos. Bet jis nebus jūsų asistentas, kuris surinks spintas ar išneš visą šiukšlinę. Vokietijos vairuotojai yra labai profesionalūs, bet jie taip pat labai griežtai laikosi savo darbo aprašymo. Jei reikia nešti pianiną antrą aukštą be lifto – tai jau papildoma paslauga, kurią reikia aptarti iš anksto.

Kas jei pasikeičia planai ir vėluoju?

Tai yra realiausia problema. Jei jūs vėluojate susitikti su mašina, vairuotojas laukia tik ribotą laiką (paprastai 1-2 valandas). Po to jis privalo važiuoti toliau, nes jo grafikas griežtas. Vėlavimas kainuoja pinigus – tiek jo laikas, tiek galimai baudos už vėlavimą prie iškrovos vietos. Nuo pat pradžių pasakykite tiesą, jei nežinote, kada atvyksite. Geriau vairuotojas nueis papietau, nei liks ant gatvės su įsiušę varikliu.

Ar vairuotojas kalba angliškai ar vokiškai?

Dauguma mūsų vairuotojų kalba angliškai bent truputį, bet su vokiškais keliais žodžiais (kaip „Ausfahrt“ arba „Stau“) susitvarko. Tačiau jei reikia susitarti su muitine arba policija, geriau, kad būtų angliškai kalbantis žmogus. Kartais būna situacijų, kai vairuotojas nieko nesupranta, ir tada tenka skambinti man pačiam vidurnaktį versti. Aš visada stengiuosi siųsti bent truputį kalbančius žmones į tolimus reisus.

Kokios problemos keliuose?

Vokietijoje yra tokia dalyka kaip „Gemeldet“ – kelių remontai. Juos galima pamatyti programose, bet kartais jie pasirodo staiga. Be to, autobanai yra mokami sunkvežimiams (MAUT), o tai reiškia, kad vairuotojas negali važiuoti bet kokia keliu, jis turi važiuoti maršrutu, kuriame yra mokėjimo galimybė. Jei jam pasakysite važiuoti trumpiaja keliu per kaimą, jis gali atsisakyti, kad gautų baudą už nenumatytą maršrutą. Transporto sprendimai perkraustymo proceso metu į Vokietiją turi atsižvelgti į šiuos apribojimus.

Kas dėl mašinos parko Vokietijoje?

Jei gyvenate miesto centre, prieš daugiaaukštį namą, vietos mašinai gali nebūti. Vokietijoje už tai gali būti didelės baudos, jei pastatysite ne ten. Reikia iš anksto numatyti vietą arba gauti leidimą („Verkehrsbeschränkung“ pašalinimui). Kartais reikia užimti vietą su „dėžėmis“ (konkretūs ženklai) iš anksto, kad niekas nepastatytų savo „Volkswagen“ ten, kur turi atvažiuoti 20 tonų sunkvežimis.

Avarijos, dingimai ir nepavykę dalykai

Kas nutinka, jei mašina sugenda?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Jei sugenda variklis, mes siunčiame pagalbą, bet tai gali užtrukti. Jei sugsta lenta su jūsų daiktais, mes stengiamės perkrauti į kitą, bet tai ne visuomet įmanoma vieną dieną. Tokiu atveju, jei turite draudimą, jis apmoka viešbutį arba sandėliavimą. Be draudimo – būsite be drabužių kelias dienas, kol bus sutvarkyta technika. Aš mačiau, kaip viena šeila praleido Kaliningrade dvi dienas, nes vairuotojas užblokavo ratus sniege.

Ar dažnai dingsta daiktai?

Sąžiningai? Sėkmingų atvejų yra 99%, bet vienas procentas visada yra. Dažniausiai dingsta smulkmenos – nešvariniai, ašaros, pavieniai indai, kurie buvo padėti be dėžės. Dideli daiktai nesidings, nes juos sunku pavogti. Tačiau yra įvykių, kai net nešvarinius su savo daiktais pamiršta kitoje šalyje. Todėl visada užfiksuokite, kas įkraunama, o kas ne. Nenaudinga tikėtis atminties, kai tu pavargęs po 12 valandų.

Kaip elgtis, jei kažkas sužalojama?

Reikia nedelsiant pranešti vairuotojui ir užpildyti „protokolą“ (damage report). Jei pasakysite vėliau, kai vairuotojas jau bus Vokietijoje, draudimo kompanija gali atmesti ieškinį, sakydama, kad tai galėjo nutikti ir vėliau. Visada nu fotografuokite sugedusius daiktus. Aš vieną kartą mačiau, kaip klientas bandė kaltoti vairuotoją už sudaužytą vitriną, kuria pats buvo partrenkęs namie prieš tai (matėsi įtrūkimų amžius).

Ar yra „juodųjų“ firmų rinkoje?

Žinoma, ir jų yra nemažai. Jos siūlo neįtikėtai mažas kainas, paima pinigus iš karto, o paskui dingia arba pareikalauja dar pinigų prie pat paties Vokietijos. Vengkite firmų, kurios neturi tinklalapių, arba kurios rašo tik „Facebook“ grupėse. Transporto sprendimai perkraustymo proceso metu į Vokietiją turi būti patikimi, todėl visada patikrinkite rekomendacijas. Neklauskite kaimyno, kuris niekur nevažiavo, pažiūrėkite „Google“ įvertinimus, nors ir ten gali būti melagingų.

Kas jei aš užmiršau kažką namuose?

Tai įvyksta. Jei mašina jau važiuoja, grįžti negalima (arba labai brangu). Tuomet reikia organizuoti papildomą siuntą, kuri kainuos daugiau, nei jei būtumėt įdėjęs į pirmą kartą. Mažesnius daiktus galima siųsti siuntiniais (DHL ir pan.), bet didelius – tik vėl krovininiu. Geriausia prieš išvykimą pažymėti visas kambarius ir patikrinti, ar nieko nepalikote po lova ar po spinta.

Ar verta drausti krovinių?

Be abejo. Tai, kas kainuoja 50 eurų, gali sutaupyti tūkstančius. Drąiai sakyčiau, draudimas yra privalomas. Yra „viskas aplinkui“ (All Risk) ir „ATO“ (atsakingumas už žalą). Pirmasis gaunami pinigai be daug klausimų (išskyrus franšizę), antrasis – tik jei įrodyta, kad kaltė yra pervežėjo. Aš visada stengiuosi duoti pirmąjį variantą, nors jis brangesnis, tačiau žmogui reikia ramybės, o ne teismų su vokiškais advokatais.

Pabaigos ir smulkmenos, kurios erzina

Ar galima pristatyti savaitgalį Vokietijoje?

Galima, bet už papildomą mokestį. Vokietijoje yra griežti darbo laiko apribojimai ir naktiniai uždraudimai (Nachtfahrverbot), ypač sekmadieniais ir šventėmis. Sunkvežimis negali važiuoti tam tikrose vietose tam tikru laiku. Jei norite pristatyti sekmadienį, reikia specialaus leidimo, o tai kainuoja. Aš dažniausiai derinu su savaitės diena, kad būtų pigiau ir lengviau visiems.

Kas toks „Einlagerung“ ir kada jo reikia?

„Einlagerung“ yra sandėliavimas Vokietijoje. Jei dar neturite buto arba raktų, o mašina jau atvyko, reikia kur nors padėti daiktus. Tai kainuoja, bet kartais būna išsigelbėjimas. Pasirūpinkite iš anksto, kad mums netektų ieškoti sandėlio paskutinę minutę, kai vairuotojas jau verčia rankas. Sandėliai ten griežtai stebimi, įėjimas tik su registracija.

Kas dėl šiukšlių? Ar jus jas išvešiate?

Kartais taip, jei aptariame. Bet dažniausia pervežėjai neveža šiukšlių, jie ne šiukšliavežiai. Jei paliksite pakuotės dėžes prie pat buto, reikės susitvarkyti patys. Vokietijoje šiukšlių išvežimas yra labai brangus ir reglamentuotas (pvz., „Sperrmüll“). Geriau iškart susiplanuoti, kur išmesite tas tuščias dėžes, kad jūsų naujieji kaimynai nesiskųstų į „Hausmeister“.

Kaip apmokėti likutį?

Dažniausiai grynaisiais, kai krovinys atvyksta ir yra iškrautas. Taip pat galima pervesti, bet tik tada, kai jau matote, kad viskas tvarkingai. Vairuotojai dažnai neturi kortelių terminalų (dėl mokesčių), todėl grynaisiais yra saugiau. Žinoma, didelėms sumoms reikia deklaruoti pinigų pervežimą, jei viršijama 10 tūkst. eurų (tai jau retas atvejis paprastam perkraustymui).

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojui?

Nebūtina, bet jei vairuotojas padėjo labai daug, nešė į 4 aukštą be lifto ir nebuvo įžūlus, tai 20-50 eurų arba „kavos pinigai“ visada vertinami. Tai greičiau etiketas reikalas nei privaloma taisyklė. Vokiečiai tai nedaro dažnai, bet mes esame lietuviai, mums priklauso šilti santykiai. Tačiau neprašykite to vairuotojo – tai atrodo keistai.

Kas jei aš nežinau, kiek turiu daiktų?

Tai dažna problema. Tuomet siunčiame įvertintoją (jei tokią paslaugą teikiame) arba prašome nufilmuoti vaizdo įrašą. Aš vieną kartą įsivažiavau į butą, kurio savininkas sakė „turim keletą dėžių“, o ten buvo visas pilnas namas su baldais. Tokiu atveju kaina pasikeičia momentaliai, o jei mašinos maža – reikia važiuoti antrą kartą. Negerai meluoti apie kiekį, tai sukuria tik įtampą.

Galima sekti mašiną realiu laiku?

Dauguma modernių firmų turi GPS stebėjimą. Galiu atsiųsti nuorodą, kur matote, kur mašina yra. Tai padeda susiplanuoti savo atvykimą. Bet nereikia skambinti vairuotojui kas valandą klausti „kur tu jau“. Jis važiuoja kuo gali greičiau, o skambutiai tik trukdo. Pasitikėkite procesu.

Paskutiniai patarimai ir išvados

Visas šis procesas gali atrodyti baisiai sudėtingas, jei bandote tai daryti pirmą kartą be pagalbos. Tiesiog nepamirškite, kad geriausi transporto sprendimai perkraustymo proceso metu į Vokietiją yra tie, kurie yra suplanuoti iš anksto, o ne spėjami paskutinę minutę. Nerašykite sąrašų ant servetėlės, nenustatykite susitikimo laiko tarp 12:00 ir 18:00 ir tikrai nebandykite paslėti ginklų tarp drabužių. Turėkite kantrybę, kai vairuotojas vėluoja dėl stipraus lietaus Lenkijoje, nes jis taip pat nori baigti darbą ir nueiti miegoti. Sėkmės kelyje – Vokietija laukia, nors kartais ji būna gana uždara.