Transporto sprendimai į Vokietiją – kas geriau rinktis: pilionas, dalinis krovinys ar ekspedijavimas?

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, ir galiu pasakyti viena – niekas niekada nežino tikrai, kas nutrys rytoj. Vieną dieną kaina stabili, kitą – degalai brsta, o vokiškas muitininkas turi blogą dieną. Kai klientai klausto apie transporto sprendimus į Vokietiją, jie dažnai galvoja, kad tai tik ir only užsakymas telefonu. Iš tikrųjų tai labai sudėtingas puzzle. Vokietija yra mums arti, tai logiška, kad ten vyksta didžiausias prekių srautas, bet būtent dėl to ten ir vyksta didžiausias chaosas. Šiame straipsnyje (jei galima taip pavadinti mano rašinėjimą) bandysiu paaiškinti, kaip išsirinkti geriausią variantą, nepaisant to, kad rinka suka kaip vėjo malūnas.

Pagrindiniai dalykai ir pasirinkimas

Kuo skiriasi pilionas nuo dalinio krovinių pervežimo?

Tai turbūt dažniausias klausimas. Pilionas, arba FTL, yra kai tu nuomoji visą sunkvežimį sau. Jis važiuoja tiesiai iš tavo sandėlio į paskirties vietą ir niekur nestoja. Dalinis, arba LTL, yra kai tavo prekės važiuoja su kitų klientų siuntomis. Čia transporto sprendimai į Vokietiją tampa sudėtingesni, nes reikia derinti grafikus. Jei turi skubų krovinį, imk pilioną, jei nori taupyti ir skubėti nereikia – dalinį. Tik prisimink, su daliniu gali tekti laukti, kol vairuotojas iškraus kitą dešimtį klientų Kelne ar Miunchene.

Ar verta rinktis ekspeditoriaus paslaugas vietoj tiesioginio pervežėjo?

Ekspeditorius yra kaip tarpininkas, kuris viską suorganizuoja už tave. Jis turi kontaktus, kuria dokumentus ir ieško mašinų. Tiesioginis pervežėjas – tai fizinė mašina, kurią tu randi pats. Jei esi patyręs ir žinai, kaip kalbėti su vairuotojais, gali rasti tiesiogiai. Bet jei nutiks kažkas blogo, pvz., vairuotojas dingsuos ar sugadins prekę, su ekspeditoriumi turi su kuo kalbėtis. Jis atsako už tai. Be ekspeditoriaus transporto sprendimai į Vokietiją gali tapti tikra košmarine, ypač jei nemoki vokiškai ir nežini įstatymų niuansų.

Kiek laiko užtrunka krovinys nuvežti į Vokietiją?

Teoriškai, jei važinėjate į Berlyną ar Hamburgą, tai turėtų užtrukti apie 18–24 valandas su poilsio pertraukomis. Bet praktiškai? Aš mačiau, kaip krovinys įlipo prieš šventes ir stovėjo tris dienas. Viskas priklauso nuo eismo, oro sąlygų ir to, ar vairuotojas nusprendė pailsėti anksčiau. Geriausi transporto sprendimai į Vokietiją turi numatyti šią uždelstimo galimybę. Jei tau reikia, kad prekė būtų ten rytoj ryte ryte, geriau apie tai pasakyti iš anksto, o ne manyti, kad "kažkaip įveis".

Kas daryti, jei turi labai mažą siuntą, pvz., vieną dėžę?

Tuomet tavs tikiausiai nebepajėgs. Tau reikės kurjerio arba dalinio krovinio pervežimo. Kurjeriai, tokie kaip DHL ar UPS, užsiima smulkiomis siuntomis, bet jie brangiai. Daliame krovinio (groupage) gali išsiderėti pigiau, jei neskubėsi. Kartais aš patariu klientams susirasti kitą įmonę, kuri taip pat važiuoja į tą patį miestą, ir pasidalinti išlaidas. Tai yra vienas iš pigesnių transporto sprendimų į Vokietiją mažiems verslams.

Ar vokiečiai labai griežti dėl dokumentų?

Labai. Jei CMR (tarptautinis vežimo orderis) užpildytas neteisingai, gali pamiršti apie pristatymą. Jie net nepriims mašinos sandėlyje, jei trūksta vieno parašo arba neteisingai nurodytas svoris. Ypač jei tai yra pavojingi krovinių pervežimai arba reikia specialių leidimų. Aš visada sako, kad dokumentai svarbiau už pačią prekę. Be dokumentų tai ne prekė, o šiukšlės.

Kainodaros ir mokėjimai

Nuo ko priklauso kaina?

Degalai, EUR kuro norma, atlyginimai vairuotojams – čia yra pagrindas. Dar pridėkite mokesčius už kelius Vokietijoje, kurie yra vieni brangiausių Europoje. Taip pat, kainą įtakoja sezonas. Prieš Kalėdas arba vasarą transporto sprendimai į Vokietiją kainuoja gerokai brangiau. Dar vienas dalykas – rinkos pasiūla. Jei staiga visiems reikia mašinų į Miuncheną (pvz., paroda), kainos šokteli į dangų.

Ar galima sutarti dėl fiksuotos kainos ilgam laikui?

Galima, bet reikia labai gerai įvertinti rizikas. Jei sutarsite fiksuotą kainą metams, o degalai brangti 20%, pervežėjas praras pinigus ir gali tiesiog nebevažiuoti. Dažniausiai sutariama kaina "suviršija" kas mėnesį arba priklauso nuo degalų kuro indekso. Aš dažnai matau, kad klientai nori fiksuotos, o kai kaina pasikeičia, jie nustemba. Čia nieko nepadarysi, tokia rinka.

Kokios mokėjimo sąlygos dažniausiai priimamos?

Standartas yra 30 dienų atidėjimas su sąskaita faktūra. Tačiau naujiems klientams dažnai reikalauja išankstinio mokėjimo arba garantinio rašto. Ypač jei krovinys važiuoja į trečiąją šalį arba yra labai brangus. Nenoriai kalbu, bet yra nemažai tuų, kurie apgauna. Todėl transporto sprendimai į Vokietiją su naujais partneriais visada prasideda nuo nepasitikėjimo. Kol nesusikuri reputacijos, mokėsi iš karto.

Ar brangiau vežti į Rytų Vokietiją negu į Vakarų?

Paprasčiau sakant – taip, gali būti. Vakarų Vokietija (Diuseldorfas, Frankfortas) yra labiau industrializuota, ten daugiau grįžtančių krovinių. Rytuose (Berlynas, Leipcigas) mažiau pramonės, todėl vairuotojai tenka važiuoti tuščiais atgal, o tai įkainojama. Tenka žiūrėti konkrečų maršrutą. Kartą turėjau atvejį, kai į Dresdeną vežti buvo brangiau negu į Briuselė dėl to, kad tiesiog nebuvo grįžtamojo krovinio.

Kas yra "stand-by" mokesčiai?

Tai mokesčiai, kurie mokami, jei vairuotojas turi laukti. Pavyzdžiui, atvažiavai į paskirties vietą, bet sandėlis uždaras, arba krovinys dar neparengtas. Vairuotojas negali važiuoti toliau, jam mokama laukimo valanda. Paprastai pirmos 2 valandos nemokamos, bet toliau – pinigai. Vokiški sandėliai yra disciplinuoti, bet kartais įvyksta nesusipratimų.

Problemos realiame pasaulyje

Kas daryti, jei vairuotojas prarado krovinio dalį?

Tai baisiausia košmarą. Viskas prasideda nuo to, kad blogai užfiksuota buvojimo vieta (loading seal). Jei vairuotojas pamena, kad kažką įdėjo, bet važiuodamas pamatė, kad durys atidarytos – bėda. Tada reikia rašyti pranešimus policijai Vokietijoje. Tiesa, dažniausiai dingsta smulkmenos, kurių nėra CMR sąraše. Todėl VISKAS turi būti užrašyta. Nėra nieko blogiau negu paaiškinti klientui, kad jo "auksinis" detalės dingo kažkur Autobano pakelėje.

Ar dažnai pasitaiko vairuotojų apgavysčių?

Nederau visų po viena šluotą, bet pasitaiko. Yra vairuotojų, kurie "pasiima" degalus iš sąskaitos, o pasako, kad kainoję daugiau. Arba pareikalauja "rankų darbo" pinigų už iškrovą, nors tai nėra sutartyje. Geriausi transporto spredimai į Vokietiją yra tie, kurie dirba su patikimais savininkais. Jei pasirinksi "laukinį" vairuotoją be įmonės, rizikuoji. Aš pats buvau tokių situacijų, kai reikėjo mokėt du kartus – vienas vairuotojui, antras įmonei.

Kas nutinka, jei krovinys sugadina sandėlio duris?

Tai klasika. Vairuotojas, pabandęs įvažiuoti per per žemą angą arba pernelyg stačiai pasukęs spyną, padaro žalą. Tada vokiškas sandėlio vadovas reikalauja atlyginimo nedelsiant. Kartais tai užkliudo už tūkstančio eurų. Jei pervežėjas neturi draudimo, jis bankrutuoja. Todėl visada tikrinkite, ar turi draudimo polisą (Civilinė atsakomybė). Tai ne prabangos reikalas, o būtinybė.

Ar labai dažnai įvyksta avarijų?

Avarijos įvyksta, nes Vokietijoje greičiai dideli. Bet profesionalūs vairuotojai važiuoja saugiai. Problema atsiranda, kai prie sunkvežimio įsikiša lengvasis automobilis. Tuose atvejuose sunkvežimis dažniausiai nenukentėta, o automobilis – visai. Uždelsti galima dėl eismo įvykių, kai uždaromas kelias (Stau). Tada vairuotojas gali stovėti valandomis.

Ką daryti, jei pirkėjas Vokietijoje atsisako priimti prekę?

Tai labai nemaloni situacija. Vairuotojas atvyksta, o pirkėjas sako "nereikia". Tada prasideda telefonų karas. Reikia spręsti, kur dėti prekes. Galima grąžinti atgal (brangu), galima laikinai padėti į kitą sandėlį (taip pat mokama). Kartais tai įvyksta dėl to, kad prekės yra sugedusios, o kartais tiesiog pirkėjas pamiršo arba susigadino planus. Čia reikia labai greitos reakcijos.

Specifiniai klausimai ir dokumentai

Ar reikalingas TIR karnetas važiuojant į Vokietiją?

Jei važiuoji iš Lietuvos (ES į ES), TIR karneto nereikia. Jis reikalingas, jei keli eina per trečiąsias šalis (pvz., per Baltarusiją ar Ukrainą). Bet dauguma transporto sprendimų į Vokietiją vyksta tiesiai per Lenkiją, todėl užtenka CMR ir eksporto/importo deklaracijų (jei reikia). Neklausk, kiek kartų nauji logistikai bandė man įteisinti TIR važiavimui į Berlyną.

Kas yra Incoterms ir kodėl jie svarbūs?

Incoterms (pvz., EXW, FOB, DAP) nustato, kas kas atsakingas už ką. EXW reiškia, kad tu pats užsiimi viskuo iki mašinos durų. DAP reiškia, kad pervežėjas pristato iki pat paskirties vietos. Jei susitarsite ne to Incoterms, gali tekti mokėti už muitą ar iškrovą, apie kurią net nežinojai. Aš visada patariu aiškiai užrašyti tai sutartyje, kad vėliau nebūtų "ačiū, nežinojau".

Ar galima pervežti maistinius produktus?

Galima, bet su sąlygų. Reikia turėti atitinkamus sertifikatus (HACCP), o vairuotojas turi laikytis higienos taisyklių. Jei tai yra šaldomi produktai, reikalingas šaldymas sunkvežimis su temperatūros dienynu. Vokiški inspektoriai labai griežtai tikrina šią sritį. Jei randa sugedusio maisto, viską sunaikina vietoje.

Ką reiškia "proforma" sąskaita ir kada ji reikalinga?

Proforma sąskaita yra laikina sąskaita, naudojama muitinės procedūroms (nors Vokietijoje esant ES tai mažiau aktuali, bet vis dar būna reikalinga formalumams). Ji rodo prekių vertę, kai dar nėra galutinės sąskaitos faktūros. Dažnai reikalinga, jei prekės važiuoja ne į galutinį pirkėją, o į sandėlį (consolidation).

Ar reikia specialių leidimų pervežti pavojingus krovinius (ADR)?

Žinoma. ADR reikalavimai yra griežti. Vairuotojas turi turėti pažymėjimą, o mašina – specialią įrangą (ugnies gesintuvai, indai). Be to, krovinių pervežimas turi būti deklaruotas. Būna, kad įmonė bando sutaupyti ir neužrašo, kad veža pavojingas medžiagas. Aš tokio nedaryčiau, baudos milžiniškos, o pavojus – didelis.

Kaip elgtis su muitinės patikrinimu?

Nors ES ribos nėra, gali būti operatyviųjų veiksmų arba prekybos apsaugos patikrinimų. Jei sustoja, reikia turėti visus dokumentus ant rankos. Nieko negerai, jei esi sąžiningas. Bet jei bandei apgauti, lauk problemų. Geriausi transporto sprendimai Į Vokietiją yra tie, kurie yra "skaidrūs".

Smulkmenos ir patarimai

Ar reikia siųlė vairuotojui pinigus "prie rankos"?

Kai kurie pervežėjai to prašo degalams ar maistui. Aš nerekomenduoju daryti oficialių mokėjimų į asmeninę sąskaitą, bet kartai nedidelę sumą (pvz., 50 eurų) reikia paduoti, kad jis galėtų nusipirkti vandens ar užmokesti dušą. Tik viską užrašykite CMR lauke "kitos išlaidos", kad vėliau gautum tai iš kliento.

Ar vairuotojai moka anglų kalbą?

Dauguma jaunesnių – taip, bent jau pažodžiui. Bet vyresni arba Rytų Europos vairuotojai gali kalbėti tik rusiškai ar savo gimtąja kalba. Vokiškai kalba labai mažai. Todėl, jei turi sudėtingų instrukcijų iškrovai, geriau jas parašyti angliškai ant pašto arba CMR.

Kaip užtikrinti, kad prekės nenukrito važiuojant?

Krovimas yra meno dalis. Reikia naudoti juostas, gofriuotą kartoną, užraktus. Jei turi nestabilių daiktų, privalai pasakyti vairuotojui, kad jis užtvirtino krovinią. (Arba patys tai padarykite prieš tai). Aš mačiau, kaip prastai užfiksuotas metalo ritinys sužalojo kėbulą – tai pinigų švaistymas.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dabar beveik visos įmonės siūlo GPS stebėjimą. Tai yra labai naudinga, kai klientas skambina penktą kartą per dieną ir klausia "kur jis?". Galiu atsiųsti nuorodą ir matyti, kad jis stovi prie Kauno kavinių. Tačiau kartais GPS klaidina arba vairuotojas išjungia įrenginį. Tada lieka tik tikėtis ir skambinti.

Ką daryti, jei vairuotojas pasako, kad neturi lokio?

Tai problema, nes dauguma Vokietijos sandėlių turi tik iškrovos rampas. Jei turi krovinį ant grindų ir be pakylos, reikia rasti mašiną su keliu (su liftu). Apie tai reikia galvoti užsakant mašiną, ne tada, kai ji jau stovi prie durų. Nukrypimas nuo temos: niekada nepasitikėkite, kad "kažkaip įsmes" – neįsmeš.

Ar verta drausti krovinius?

Visada. Net jei tai nebrangus dalykas. Draudimas kainuoja nedaug (priklausomai nuo vertės), bet jei sudegs visa mašina (kas, žodžiu, retai, bet būna), gausite pinigus atgal. Be draudimo liksite su tuščiomis rankomis. Ypač svarbu, jei transporto sprendimai į Vokietiją apima brangius elektronikos ar vaistų krovinius.

Kas daryti su pakuotės atliekomis?

Kai vairuotojas iškrauna, jis dažnai palija daug šiukšlių – froto (plėvelės), juostos, dėžės. Vokiški sandėliai gali reikalauti, kad vairuotojas viską pasiimtų su savimi. Todėl geriau susitarti iš anksto, ar vairuotojas gali palikti tai ten, ar turi vežti atgal į Lietuvą. Kartas nuo karto tai sukelia ginčų.

Ar sunku surasti mašiną vasarą?

Vasara yra "pavasario" sezono pabaiga, bet dar visur daug veikla. Tačiau dauguma vairuotojų važiuoja atostogų (ypač rugpjūčio mėn.), todėla trūksta mašinų. Jei planuoji didelį siuntą, geriau rezervuok mašiną savaitę-dvi iki išvykimo. Neapsirkite, kad liksite su prekėm kieme.

Kokios yra sankcijos už vėlavimą?

Jei sutartyje nurodyta, kad vėlavimas baudžiamas, taip ir bus. Vokietai yra preciziški. Jei užsibrėžėte, kad prekė turi būti ten 9:00 ryte, o atvažiavote 12:00, gali tekti mokėti baudą už praleistą laiką arba už tai, kad jie negalėjo pradėti gamybos. Tikslumas – viskas.

Ar galima siųsti krovinius be pažymėjimo (pallet mark)?

Negalima. Kiekviena paletė turi turėti numerį arba ženklą, kad būtų galima ją identifikuoti. Be to, reikia, kad paletė būtų tvirta (EUR paletė). Jei siunti seną, sulaužytą paletę, vairuotojas gali atsisakyti vežti, bijodamas, kad ji suguls. Tai yra vienas iš taisyklių, kurių negalima laužyti.

Išvada

Viskas apie tai, kas geriau – pilionas ar dalinis – priklauso nuo to, ką tu turi ir kiek nori sumokėti. Transporto sprendimai į Vokietiją nėra vienas universalus atsakymas, tai nuolatinis kompromisas tarp greičio, kainos ir saugumo. Po šių metų patirties galiu pasakyti, kad geriausia strategija yra būti sąžiningu su savo pervežėju ir tikrinti dokumentus. Nėra nieko blogiau, nei išsiųsti brangų krovinį ir manyti, kad "kažkas kažkaip padarys". Pasirūpink savo siunta iš anksto, ir ji pasieks paskirties vietą be problemų. Sėkmės kelyje.