Transporto sprendimai asmeninių daiktų perkraustymui Vokietijoje: praktinis vadovas be reklamų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt ketverius metus ir, turiu pripažinti, Vokietija visada buvo tas „brangiausias ir reikliausias“ kaimynas. Daugelis klientų mano, kad perkraustymas – tai tiesiog užsakymas ir laukimas, tačiau realybė yra daug sudėtingesnė, ypač kai kalbame apie transporto sprendimus asmeninių daiktų perkraustymui Vokietijoje. Čia ne tik svarbu, kaip supakuoti lėkštes, bet ir kaip praeiti vokiečių biurokratiją, kuri, galiu pasakyti, kartais būna baisi. Esu matęs viską – nuo sugedusių sunkvežimių autobane ties Miunchenu iki klientų, kurie norėjo nuvežti pusę buto, bet nebuvo girdėję apie Muitinės deklaravimą. Čia nebūna idealu, ir ails nėra tobulas, bet stengiuosi padėti išvengti tų klaidų, kurių padariau prieš dešimt metų. Rašau tai taip, kaip pasakčiau geriajam draugui prie alaus, be jokio „marketingo“.

Dokumentai, formos ir niekam nereikalingi popieriai (na, beveik)

Ar man tikrai reikalingas Muitinės išankstinis deklaravimas (MOK) jei tiesiog keičiu gyvenamąją vietą?

Tai vienas dažniausių klausimų. Jei keliate jūsų asmeninių daiktų perkraustymas į Vokietiją iš ne ES šalies, pvz., iš Norvegijos ar Jungtinės Karalystės, taip, MOK būtinas. Jei iš Lietuvos, tai formaliai ne, bet visada rekomenduoju turėti inventoriaus sąrašą lietuviškai ir vokiškai (arba angliškai), nes vokiečių muitininkai mėgsta sustabdyti mašinas ir klausinėti. Viena kartą mūsų vairuotojams teko laukti valandą Bavarijoje, kol jai patikrino, ar nenešame prekybai skirtų drabužių. Geriau turėti tą popierių ir jo nereikėt, nei mokėti baudas.

Ką daryti, jeigu neturim inventoriaus sąrašo?

Nedarykite taip, tikrai nedarykite. Rašykite viską, kas atėjo į galvą, netgi tą seną dviratį balkone. Vokietija yra griežta šalis šiuo klausimu. Be sąrašo gali būti problema, jei įvyks eismo įvykis ar sulaikymas. Turiu omenyje, kad be sąrašo draudimas negalioja (čia turiu omenyje, kad draudimo įmonė gali atsisakyti mokėti kompensaciją). Užtrukti tris valandas ir viską užsirašyti yra geriau, nei vėliau įrodinėti, kad tave apgavo.

O jeigu aš turiu vaikus ir jų daiktus? Ar tai kaip nors keičia situaciją?

Vaikų daiktai dažnai susiduria su tiek pat griežtų taisyklių, nebent kalbame apie mokyklinius reikmenis. Bet jei turite kokybiškus žaislus, kurių nupirkote už šimtus eurų, geriau juos irgi įrašyti. Buvo atvejis, kai klientas neįrašė „Lego“ rinkinių, o muitininkas maniau, kad tai prekės prekybai. Tenka mokėti PVM ir mokesčius. Geriau būti per daug atidžiam, nei mažiau.

Kiek laiko trunka visi šiti dokumentų tvarkymai?

Jei turite viską paruošę, tai diena-du. Jei ne, tai gali užtrukti ir savaitę. Paprastai, kai siūlome transporto sprendimus asmeninių daiktų perkraustymui Vokietijoje, mes patys padedame suformuoti šiuos dokumentus. Ne visada tai įmanoma padaryti akimirksniu, ypač kai klientai siunčia nuotraukas užrašų knygelyje ir nerašo jokiems paaiškinimų. Tada tenka skambinti ir klausti: „Kas tai yra? Kiek kainuoja?“.

Ar turiu turėtiRegistrationsbescheinigung iš karto?

Tai yra vokiškas dalykas. Jei jau turite vietą, kur gyventi, tai turbūt turite šį dokumentą. Jei ne, tai asmeninių daiktų perkraustymas gali būti trunkantis šiek tiek ilgiau, nes reikės nurodyti laikiną adresą arba adresą pašto dėžutei. Vokietijos pareigūnai mėgsta tvarką, be adreso jie jaučiasi nerviniai.

Ar galiu vežti vaistus?

Asmeniniai vaistai, kurių kiekis neatitinka 3 mėnesių poreikio, gali kelti klausimų. Būtinai turėkite receptą iš gydytojo. Vieną kartą moteris bandė vežti pilną lagaminą vitaminų, o muitininkas manė, kad tai prekyba. Gynėmės kaip galėjome, bet laikėme juos valandą. Taip pat, nenaudokite vaistų be etikečių.

Pinigai, kainos ir kur dingsta tiek pinigų

Kodėl kainos taip stipriai skiriasi tarp skirtingų firmų?

Nes vienos firmos veža daliniu krovininiu (konsolidacija), o kitos siūlo pilną mašiną. Taip pat įtakos turi vairuotojo atlyginimas, kuro kaina Vokietijoje (ji aukštesnė nei pas mus) ir... sėkmė. Kartomis pasitaiko, kad mašina sugrįžta tuščia, o tada reikia padidinti kainą kitam klientui. Tai paprasta ekonomika. Užkokite 3-4 pasiūlymus ir skaitykite smulkmenas.

Kaip tiksliai skaičiuojamas kubaturas?

Standartiškai, vienas kubinis metras (1 m³) yra pakankamai daug, bet ne tiek, kiek manytumėte. Klientai dažnai sako: „Aš turiu tik 10 dėžių“, bet jos yra tokios didelės, kad užima pusę mašinos. Mes stengiamės matuoti pagal tai, kiek daiktų sudėta į dėžes. Jeigu sakote, kad 15 m³, o paima 20, tai reikės papildomai mokėti už tą 5 m³, nes vairuotojas negali vežti „oro“.

Ar kainuoja brangiau vežti į pietus (Miunchenas) į šiaurę (Hamburgas)?

Taip, ir dar kaip. Autobanas Vokietijoje nemokamas (išskyrus sunkiuosius sunkvežimius tam tikrose vietose), bet atstumai dideli. Be to, jei reikia važiuoti į miesto centrą, ten už darbą reikia mokėti daugiau dėl „Umweltzone“ (enviromental zone) ribojimų ir brangių leidimų. Transporto sprendimai asmeninių daiktų perkraustymui Vokietijoje visada priklauso nuo konkretaus miesto.

Ar galima susiderėti dėl kainos grynais?

Galima, bet aš tai nedariau. Jei sumokėtum grynais ir dingtų daiktai, turiu įrodymų mažiau. Sutartis ir sąskaita faktūra – tavo draugai. Taip yra saugiau ir tau, ir mums. Nebent tai tavo geras draugas vairuotojas, bet tuomet ir atsakomybės nėra.

Kas nutinka, jei aš perviršiu kubatūrą?

Tada vairuotojas gali tiesiog nepriimti likusių dalykų arba reikalauti papildomo mokesčio vietoje. Tai nepatogi situacija, kai žmonės stovi kieme, o vairuotojas sako „ne“. Geriau daugiau pasakykite pradžioje. Geriau už mašiną liktu tuščia vieta, nei reikėtų šokinėti.

Ar į kainą įskaičiuotas pakavimas?

Dauguma pigių pasiūlymų jo neįskaičiuoja. Jie atveža tik mašiną. Jei reikia išpakuoti „pianiną“ ar stiklinę vitriną, tai reikia specialių medžiagų ir žmonių. Tai viskas kainuoja. Neklausk „ar įeina“, o klausk „kas įeina“.

Vokietijos specifika: kelyje ir miestuose

Ar tikrai sunku vairuoti tokią mašiną Vokietijoje?

Vokiški keliai, ypatingai miestuose, yra siauri. Senamiestyje, sakau jums, siautėja. Vieną kartą mūsų vairuotojas užstrigo vienoje gatvelėje Hamburge, nes buvo pastatyta mašina priešais ir teškėsi eilės. Tenka laukti policijos. Taip pat, daug kur važiuojant po 7,5 tonas reikia specialių leidimų. Mes juos turime, o „kilimų pervežėjai“ iskritus – dažnai ne.

Ką daryti, jei nėra kur statyti konteinerio (tarpinės)?

Vokietijoje yra griežtos taisyklės. Jeigu pastatysi ant žolės, galiu garantuoti, kad kaimynas paskambins policiją arba „Ordnungsamt“. Reikia iš anksto susitarti dėl vietos arba pasirūpinti leidimu. Kartais teka statyti ant specialių plokščių, kad nebraižytumės asfalto. Tai papildomi rūpesčiai, bet be to neina.

Ar galiu važiuoti su savo šunimi vairuotoju?

Techniškai – ne. Draudimas neleidžia veži keleivių be sėdynių dirbtuvių reisuose (nors čia gi buvo klaida, atsiprašau, turiu omenyje krovininius pervežimus). Jeigu tai tavo bičiulis ir jis užsirašo kaip „pavaldinys“, tai galima, bet jei įvyksta avarija – problemos didelės. Geriau palik šunį draugui arba vežti savo automobiliu.

Kaip su parkavimu mieste?

Parkavimas Vokietijoje brangus ir sudėtingas. Jei vairuotojas pristatys daiktus tarp 8:00 ir 18:00, tai greičiausiai teks mokėti už stovėjimo bilietą arba netgi specialų mokestį už krovininės mašinos stovėjimą „mėlynojoje zonoje“. Mes paprastai į šias kainas įskaičiuojame, bet klientai visada stebisi, kai mataja sąskaitą.

Ar Vokietijoje vežėjai turi poilsio laiką taip pat kaip ir čia?

Taip, o dar griežčiau jas tikrina. Tachografas – tai šventasis gralis. Jei vairuotojas pavėluos poilsio, bauda milžiniška. Todėl asmeninių daiktų perkraustymas gali šiek tiek užtrukti, jei reikia sustoti pamiloti. Nesibūkite nuliūdę, dėl to saugomės gyvybes.

O kaip su „Fahrverbot“ (važiavimo draudimais) dėl oro taršos?

Daugeliu miestų (pvz., Berlyne, Štutgarte) sunkvežimiams su senesniais varikliais įvažiavimas į centrą uždraustas. Mūsų mašinos naujos, „Euro 6“, todėl problemų neturime, bet jei kas nors užsirašys pigesnę mašiną iš Rytų Europos su „Euro 4“ ar „Euro 5“, jis tiesiog negalės privažiuoti prie tavo durų ir teks vežti dėžes rankomis per pusę miesto.

Pakavimas, stiprumas ir subyrėjimas

Ar galiu paduoti dėžes, kurios yra beveik plyšiančios?

Prašau, nedarykite to. Vokietijos keliai nėra blogi, bet posūkiai yra aštrūs. Jei dėžė silpna, ją uždės virš kitos ir viskas subyrės. Naudokite stiprias dėžes, o ne tas, kurias gauni iš parduotuvės su bulvėmės. Kartą gavome dėžę su pažymėjimu „kruša“, o viduje buvo stiklinės vazilos. Nereikia būti genijumi, kad suprastum, kas nutiko po 500 km.

Kaip saugiai vežti kompiuterį ar techniką?

Geriausia originalioje pakuotėje. Jei jos nebėra, tai reikia daug burbuliukų, stifo ir galiausiai medinės apkros. Technika – tai daugiausia problemų šaltinis. Ji subyrėja ne nuo smūgio, o nuo vibracijos. Transporto sprendimai asmeninių daiktų perkraustymui Vokietijoje apima ir technikos apsaugą, bet jei tu ją pats nupakuoji į minkštą krepšį, nebus ką daryti.

Ar reikia išpakuoti spintą?

Ne visada, bet rekomenduoju. Jei spinta yra sena, ąžuolinė, tai gali išlūžti nuo svorio pačios. Naujos, laminuotos spintos dažnai lūžta jungtys. Jei įmanoma, išmontuokite duris ir stalčius. Tai sutaupo daug vietos ir nervų.

Ar reikia žymėti kiekvieną dėžę?

Būtina. Rašykite „Virtuvė“, „Miegamasis“, „Labai trapu“. Vairuotojas nėra clarvoyant ir nežino, kur dėti tą dėžę, jei ji tuščia. Vokiškai arba angliškai rašykite, kad suprastų ir vietiniai padėjėjai, jei tokius samdėsite.

Kaip elgtis su baldais, kurie neilgaeina į liftą?

Tai klasika. Vokietijoje daug namų be lifto arba su labai mažais liftais (pvz., „Altbau“ namai). Teka keltis rankomis per laiptus. Tai kainuoja papildomai, bet neįmanoma kitaip. Jei turiu klaidos, tai aš visada klausiu: „Ar yra liftas?“, o klientas sako „Taip“, o pasirodo – jis tik mažas keltuvas krepšiams, ne baldams.

Ar galima krauti mašiną iki pat paties lubų?

Gali, bet neįmanoma iškrauti pirmos dėžės, beje (čia turiu omenyje, kad jei užpildysi viską, turi iškrauti iš viršaus). Mes stengiamės daryti taką, kad iškristum. Jei užpildysi kaip silksę, vairuotojui teks traukti pusę krovinio, kad gautų tavo dėžę su pyragais.

Rizikos, blogos firmos ir istorijos iš gyvenimo

Kaip atpažinti blogą pervežėją?

Jei kaina peržiūrėta peržiūrėta (per žema), jei neatsiliepia į skambučius arba rašo tik taisyklingais, robotiškais sakiniais. Geriausia jei kalbėsi su žmogum. Taip pat, jei reikalauja 100% išankstinio mokėjo be sutarties. Yra firmų, kurios pasiima pinigus, o paskui dingsta arba pareikalauja dar 500 eurų „už kuro priemoką“ sienos kelyje.

Kas nutinka, jei mašina susiprogs?

Tai blogiausias scenarijus. Draudimas turi padengti žalą, bet jeigu daiktai nebuvo uždrausti arba inventoriaus sąrašas neteisingas – gali likti su niekuo. Visada patikrinkite, ar įmonė turi draudimą „Cargo insurance“. Ne būtinai klausyti tiesiogiai, bet pažiūrėk į jų svetainę arba dokumentus.

Ar galiu pasitiki savo daiktus „puspelėms“?

Kartais tai vienintelė išeitis. Tačiau nerekomenduočiau palikti brangiausių daiktų (pinigų, juvelyrinių dirbinių, dokumentų) mašinoje net ir užrakintoje. Vairuotojas turi užmigti, o vagys yra vikrūs. Pasidėk brangius dalykus sau į mašiną ir važiuok kartu, jei įmanoma.

O jei vairuotojas sugenda?

Tai nutinka. Varikliai sensta, padangos plyšta. Tada mes turiems siųsti kitą mašiną, o tai užtrunka. Klientai pyksta, bet ką padarysime? Tai mechanika, ne magija. Geriausia turėti sau savaitę atsargos laiko, jei keletis gyvenamąją vietą.

Ar girdėjote istorijų apie dingusius daiktus?

Girdėjau, o ir pats mačiau. Vienas klientas pavedė savo motociklą, kurį privėžė... be dviejų ratų. Kaip? Niekaip. Vairuotojas sako, kad taip atvažiavo. Teismo procesai truko metus. Tikrinkite ką pasirašai išduodant daiktus! Jei neatpažįsti bent vieno dalyko, nedrausyk be komentarų.

Ką daryti, jei atvyksta sugadintas baldas?

Skambink į biurą nedelsdamas. Nefotografuok tą požiūrį praėjus savaičiui. Reikia užfiksuoti žalą iš karto, kai vairuotojas dar yra vietoje arba vos išvykęs. Tada mes galime pradėti draudimo procesą. Jei laukai, gali būti per vėlu.

Ar verta rūpintis apžiūra prieš išvykstant iš Lietuvos?

Absoliučiai taip. Nufotografuok visas brangias vietas (spintų kampus, televizorių ekraną). Turiu omenyje, kad tai tavo vienintelis įrodymas, jei atvyks su skyle. Be nuotraukų – tavo žodžiai prieš vairuotojo žodžius, o daiktų apžiūros protokolas (CMR) yra labai svarbus.

Pabaiga ir praktiniai patarimai

Kiek laiko iš viso trunka visas procesas?

Nuo pirmo skambučio iki pabaigos – nuo savaitės iki mėnesio. Jeigu viskas skubu, tai galima ir per 3 dienas, bet kainos bus aukščios. Planuok asmeninių daiktų perkraustymą iš anksto. Vokietijos biurokratija nemėgsta skubos.

Galite patarti dėl paskirstymo – ką vežti pirmiauia?

Vežk tai, kas būtina iš karto: lovą, indus, dušo reikmenis. Likusius dalykus galima nuvežti vėliau, jei įmanoma. Nenaudinga vežti žiemos šiltukus rugpjūčio mėnesį, jei ten neturite kur padėti. Vokietijos butai dažnai mažesni nei mūsiški.

Ar verta rūpintis draudimu „nuo lūžimo“?

Taip, ypatinga jei turi senų, jautrių baldų ar paveikslų. Standartinis draudimas apsaugo nuo gaisro, vagystės ar avarijos, bet ne nuo to, kad tavo stiklinė lentyna nulūžta nuo vibracijos. Užsisakyk papildomą draudimą, jei tau rūpusi ramybė.

Ar reikia duoti arbatpinigių vairuotojams?

Tai nėra privaloma, bet jei vairuotojas iškrauna 4 aukštų namą be lifto ir nieko nesugadino – duok. Tai gerai atsiliepia. Vokiečiai duoda dažnai, mes vėlgi įpratę mažiau, bet žmogui smagu.

Ką daryti, jei aš susirgsau ir negaliu važiuoti?

Pranešk kuo anksčiau. Perplanuoti transporto sprendimus asmeninių daiktų perkraustymui Vokietijoje yra įmanoma, bet jei mašina jau važiuoja, tai gali tekti mokėti baudą už atšaukimą. Sutartyje dažnai būna parašyta „24 valandos prieš“.

Ar galima vežti maistą?

Gali, bet tik ilgaamžį. Dešros, sūriai, šaldyti produktai – ne. Muitinė visada susidomės mėsa ir pienu, nors ES viduje ribojimų nėra, bet higiena svarbu. Vienas vairuotojas pranešė, kad per karštą vasarą sudegė kietasis sūris ir visą mašiną smirdėjo... nebeįsivaizduoju.

Kaip elgtis su šiukšlėmis?

Išsiženk tą šiukšlių maišą prieš išvykstant. Nenešk šiukšlių į Vokietiją, mokesčiai už sąvartyną ten milžiniški. Vairuotojas turi teisę nepriimti dėžės, kurioje yra šiukšlės, užtvindyk.

Ar yra kokių nors tabu?

Nenešk liepsnojančių daiktų, ginklų (be leidimo), narkotikų (aišku) ir gyvūnų be pasų. Vokietija yra griežta šalis ir už tai gali ne tik baudžiama, bet ir pasodinta. Nereikia rizikuoti dėl stupid dalykų.

Kur ieškoti gerų atsiliepimų?

Ne tik jų svetainėje. Pažiūrėk „Google Maps“ reitingus, „Facebook“ grupėse, kur lietuviai kalba apie gyvenimą Vokietijoje. Ten tikra tiesa. Jei firma turi 5 žvaigždučių, bet visi atsiliepimai parašyti viena diena – tai fake.

Kas dėl piano pervežimo?

Tai atskira tema. Reikia spec. technikos, ne keltuvas. Kainuoja brangiai, bet verta, jei turiu tokį instrumentą. Nekreipkite jį į dėžę ir stumkite.

Ar galima suspėti susitvarkyti per vieną dieną?

Jei butas mažas ir tu neturi daug daiktų – taip. Jei tai didelis namas – ne. Vokietijoje darbus reikia baigti iki tam tikros valandos, nes kaimynai skundžiasi dėl triukšmo. Skambina policija.

Ką daryti, jei pavogta dėžė pristatymo metu?

Skambink policijai. Jei tai vyksta kieme, turiu įrodymų (vaizdo kamerų), gerai. Jei ne, sunku. Stengiamės ne palikti daiktų prieš duris be priežiūros, bet kartais spėjame.

Galima pinigus užsisakyti „į rankas“ vairuotojui?

Rekomenduoju ne, bet kai kurie taip daro. Geriau pavedimu į sąskaitą. Taip turi sąskaitą, kad pinigai gauti. Jei vairuotojus pasisavins pinigus ir pasakys „neišleidžiau“, tu be gynimo.

Ar reikia duoti galiojimo datą išvykimui?

Taip, jeigu norite tikslaus pristatymo. Mes stengiamės laikytis, bet darbuotojų ir technikos trikdžiai gali keisti planus. Turėkite malonumo numatyti atsarginę dieną ar dvi.

Paskutinis patarimas?

Būkite kantrūs. Perkraustymas – tai stresas. Neliudykite vairuotojui, jei jis pavargo, jis taip pat žmogus. Geras santykis ir puodelis kavos padaro procesą daug lengvesnį nei rėkimas. Transporto sprendimai asmeninių daiktų perkraustymui Vokietijoje turi būti kompromisas, ne karas.

Išvada

Na, štai ir viskas ką norėjau pasakyti. Nėra tobulo perkraustymo, visada kažkas nepaeina taip kaip planavome, bet su geru pasiruošimu ir sąžininga firma viskas įmanoma. Rūpinkitės savo daiktais, tikrinkite dokumentus ir nebijokite klausti. Vokietija – puiki šalis, jei su ja susidoroji teisingai. Sėkmės kelyje ir smagių apsigyvenimo dienų!