Transporto priemonių parinkimas daiktų gabenimui į Vokietiją: Praktinis vadovas iš vidaus

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, o kai kurie sako, kad ir daugiau, bet kas čia dabar tiksliai skaičiuos. Matęs esu viską, nuo paprastų dėžių su drabužiais iki gabeno, kuris nebetilpo net į didžiausią tentą. Žmonės visada klauso: "Kaip pasirinkti mašiną?" Nėra vieno atsakymo. Transporto priemonių parinkimas daiktų gabenimui į Vokietiją tai ne tik pasakyti "mercedesas" ir viskas. Čia reikia žinoti kiek svorio, kiek tūrio, o svarbiausia – ką vokiečiai gali pareikalauti pasienyje arba kelyje. Kalbėsime paprastai, be jokių oficialiųjų formų, tiesiog kaip sėdžiam prie stalo ir geriam kavą.

Pagrindiniai klausimai apie mašinas ir techninius dalykus

Kokį furgoną geriausia pasirinkti mažiems siuntiniams?

Sakykime, jei turite keletą palečių arba baldus, nereikia traukti sunkvežimio. Mažas, 3,5 tonos furgonas čia tikrai geriausias sprendimas. Jis lengvai įvažiuoja į miestus, kur vokiečiai griežtai stebi ekologines zonas. Bet, žinoma, jei krovinys daugiau, tada transporto priemonių parinkimas daiktų gabenimui į Vokietiją turi būti kur rimtesnis. Dėmesį – ne visada 3,5 t furgono talpa atitinka svorį, kartais tūris pasirodo per didelis, o pasienyje pradeda žiūrėti į ašis.

Ar galiu važiuoti su B kategorijos vairuotojo pažymėjimu?

Taip, galite, jei mašina neviršija 3,5 tonų viso svorio. Čia yra pagrindinis dalykas. Kai kurie klientai mano, kad jei mašina maža, tai viskas leidžiama, bet jei įkelsite per daug sunkios metalo laužo, gausite didelį baudą. Yra keletas išimčių, kai B kategorija galioja ir iki 7,5 tonos (seni pažymėjimai arba priekaba), bet Vokietijoje su tuo gana sunku, geriau nebandyti savo laimės. Transporto priemonių parinkimas daiktų gabenimui į Vokietiją su B kategorija turi būti labai tiksliai apskaičiuotas, kad nebūtų nusivylimų.

Ką daryti, jei daiktai telpa, bet yra labai sunkūs?

Tai klasikinė problema. Vizualiai tai atrodo kaip du maišai bulvių, o svoris – trys tonos. Tada reikia žiūrėti ne į furgono ilgį, o į techninius duomenis. Jei svoris artėja prie ribos, geriau paimti sunkesnę mašiną su C kategorija. Kartais nusipirkau 3,5 t furgoną, o jis pats sveria du su puse tonos, tai daiktų belieka vos viena. Būkite atidūs skaičiuodami, o ne tik matuodami metrais.

Ar verta rinktis "šaldytuvą" (refrižeratorių)?

Jei vežate maistą, vaistus ar kažką, kuris gadijasi, be šaldytuvo nieko nebebus. Bet jei tai paprastos statybinės medžiagos, kodėl mokėti daugiau? Šaldytuvai dirba nuolat, degalai sunaudojami daugiau, o kaina šoktelėja. Reikėtų pagalvoti, ar tikrai jums reikalinga tokia transporto priemonės parinkimas daiktų gabenimui į Vokietiją su šaldymu, ar galima apsieiti su standartiniu tentu. Taip pat nepamirškite, kad šaldytuvą reikia iš anksto įjungti, kad jis atvėstų prieš įkrovą.

Kas daryti, jei turiu daugiau nei 10 tonų?

Tada jau kalbame apie sunkvežimius. Čia nebe užtenka tiesiog vairuotojo pažymėjimo, reikia C kategorijos, tachografo kortelės ir visos kitos biurokratijos. Sunkvežimiu važiuoti lengviau keliu, tačiau į miestus patekti sudėtinga, yra daug draudžiamų vietų. Vokietijoje tokiems mašinoms reikia mokėti kelių mokestį (mautas), kuris nėra mažas. Bet jei krovinys didelis, kaip pvz. industrija ar statybos elementai, kitų variantų tiesiog nėra.

O jei aš turiu keletą siuntų skirtinguose miestuose?

Tai vadinama "gabalų" vežimu arba partijomis. Tada geriausiai tinka mažesnis furgonas, kuris yra manevringas. Sunkvežimiui su 20 tonų važiuoti po Miuncheno centrą – tai siaubas, kuris užtruks valandas rasti vietą parkavimui. Transporto priemonių parinkimas daiktų gabenimui į Vokietiją tada turi būti orientuotas į greitą iškrovimą ir įsivažiavimą į siauras gatves. Taip pat nepamirškite, kiek kartų reikės atidaryti užraktus – kiekvienas sustojimas valandas.

Vokietijos niuansai ir dokumentai (su kuriais dažnai bėdų būna)

Ar reikia vokiško vairuotojo pažymėjimo?

Nebūtinai pažymėjimo, bet yra dalykas vadinamas "Grundbescheinigung" (tai specialus leidimas). Jis reikalingas, kai transporto priemonės masė viršija 2,8 t arba 3,5 t (priklausomai nuo atvejo) ir jei transportuojate daiktus komerciniu tikslu. Be jo, gali susidurti su nemalonumais. Asmeniniam vežimui tai netaikoma, bet jei jus uždirbate pinigus – tai tikrai reikia. Geriau pasidaryti iš anksto, nes vokiečių pareigūnai to nežiūri pro pirštus.

Kas yra ta "Umweltplakette" (ekologinė žymė)?

Tai maža spalvota kortelė ant priekinio stiklo, kuri leidžia važiuoti į "žalias zonas" miestuose (pvz., Berlynas, Miunchenas). Be jos, gausite 100 eurų baudą. Jei mašina sena ir dūmija, gausite tik geltoną arba raudoną, o to dažnai neužtenka. Transporto priemonių parinkimas daiktų gabenimui į Vokietiją reiškia ir tai, kad mašina turi bent Euro 4 standartą, kad gautumėte žaliąją kortelę. Beje, daugumoje miestų jos privalomos.

Ką daryti su MKĮ (tarptautinis krovininis vežimas)?

Jeigu įmonė lietuviška, tai MKĮ turi būti. Jei važiuojate be jo, tai laikoma nelegaliu vežimu, ir gali ne tik nubausti, bet ir konfiskuoti mašiną. Vokietijoje kontrolė griežta. Yra išimčių, kai krovinio vertė maža arba tai yra "pagalbinės prekės", bet geriau tikrai nedirbti pilkuose zonose. Aš pats mačiau, kaip sustabdė lietuvį su vokiškomis numerėmis ir be MKĮ, tai buvo liūdna panorama.

Ar sunkvežimiams reikia mokėti kelių mokestį?

Žinoma, tai vadinasi "Maut". Mokama už kiekvieną kilometrą automagistralėse (Autobahn). Kaina priklauso nuo ašių skaičiaus ir ekologinio standarto. Mažiems furgonams (iki 3,5 t) šis mokestis netaikomas (išskyrus kai kurias atvejus, pvz., jei yra priekaba viršijanti leistiną svorį, bet tai jau sudėtingesnė istorija). Sunkvežimiams reikia "GO-Box" įrenginio kabinoje, kuris automatiškai nuskaito kainą.

Ar pavojingi kroviniai reikalauja specialių leidimų?

Taip, jei tai chemija, sprogmenys ar kita pavojinga (ADR) medžiaga. Tada ir vairuotojas turi turėti specialų pažymėjimą, o mašina – specialią įrangą (uždegimo gesintuvai, šarvai ir pan.). Negalima tiesiog taip įdėti balionų su dujomis ir važiuoti. Transporto priemonių parinkimas daiktų gabenimui į Vokietiją su ADR reikalauja labai daug patirties, nes vokiečiai šiuo atžvilgiu vieni griežčiausių Europoje. Geriau tokį darbą patikėti profesionalams.

Kur gauti eksportinę deklaraciją (EX)?

Nereikia jokių tų "išsiregistravimų" pasienyje dabar (na, seniai to nebe, žinai). Deklaraciją galima pateikti elektroniniu būdu per "EMCS" arba tiesiog išsiųsti dokumentą pirkėjui. Svarbiausia, kad krovinys būtų tinkamai aprašytas ir turėtų tinkamą kodą (TN arba HS kodą). Jei dokumentai bus klaidingi, muitinė Vokietijoje gali užlaikyti mašiną dieną-dvi, o tai laikas ir pinigiai.

Pinigai, kainos ir biurokratija (kas visiems rūpi)

Kiek kainuoja degalai Vokietijoje?

Brangiau nei Lietuvoje, bet pigiau nei kai kuriose kitose šalyse. Kainos svyruoja, bet dažniausiai dyzelinas būna apie 1,70–1,90 eurų už litrą (priklausomai nuo sezono). Reikėtų užsisakyti kortelę (pvz., UTA ar DKV), kad gautumėte nuolaidas stoteliuose. Važinėjimas už savo pinigus degaline yra neapsimokantis, jei dirbate profesionaliai. Nuolaidos gali būti iki 15-20 centų, tai per mėnesį susideda nemažai sumos.

Ar brangu pervežti iš Lietuvos?

Nebūtinai brangu, bet viskas priklauso nuo rūšies. Jeigu tai tik viena palete, tai gali būti ir 200-300 eurų. Jei pilnas sunkvežimis – tai keliai tūkstančius. Transporto priemonių parinkimas daiktų gabenimui į Vokietiją tiesiogiai įtakoja kainą. Mažesnė mašina – mažiau degalų, bet didesnis savikaina per kilogramą. Didelė mašina – pigiau kilogramui, bet brangiau bendrai. Svarbu suprasti savo maržą.

Kodėl kainos šoka aukštyn vasarą?

Paprastai. Vasarą visi vyksta atostogauti, statybos sezono metu daugiau prekių, todėl reikia daugiau mašinų. Be to, degalai brangsta. Dar vienas dalykas – trūksta vairuotojų. Jei reikia skubiai vežti, reikės mokėti "skubos mokestį". Nemanau, kad situacija greit pasikeis, europinė rinka yra tokia, kokia yra. Verta planuoti keliones savaitę-dvi iš anksto, kad išvengtumėte šuolių.

Ar verta pirkti "Euro 6" mašiną?

Jei planuojate važiuoti į Vokietiją reguliariai – tikrai verta. Nors mašina brangesnė, tačiau mokesčiai už kelius (Maut) yra žemesni, o ekologinės kortelės problemas išspręsite lengviau. Kai kuriose vietose senesniems automobiliams ("Euro 3" arba "Euro 4") gali būti draudžiama važiuoti net ir ant automagistralių (nors tai retai, bet miestuose tikrai). Investicija nusimoka per mažesnes išlaidas ilgainiui.

Kaip taupyti ant pervežimo?

Geriausias būdas – sudėti kelias siuntas į vieną mašiną (tai vadinama "party logistics"). Tada transporto priemonių parinkimas daiktų gabenimui į Vokietiją tampa efektyvesnia. Taip pat verta sekti, kur užsakyti degalus, kur ilsėtis (nenaudojant poilsio laiko kaip miego, nes tai baudžiama). Taupyti ant riebių (padangų) irgi neverta, nes vokiečiai už tai baudžia labai greitai.

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Iš Vilniaus iki Berlyno apie 1000 km. Tai su poilsiais (reglamentuotos laiko) užtrunka apie 12-14 valandų, o jei lėtai važiuosite – ir visą dieną. Svarbu ne tik nuvažiuoti, bet ir iškrauti. Kartais vokiečiai gali padaryti "pause" ilgiau nei planavote, nes jie turėtų savo procesus. Neskubėkite, nėra ką daryti, jei vėluosite – geriau atvykti saugiai nei vargonuoti su baudomis.

Realios problemos ir patirtis (iš mano gyvenimo)

Kur dažniausiai stabdo policija?

Daugiausia pasienyje (nuo Lenkijos pusės), prie A2 kelio, o taip pat ties prekybos centrais, kur dažnai vairuotojai bando "pavogti" valandas poilsio. Taip pat dažnai stebima netoli sandėlių rytiniais rytais, ar tikrai vairuotojas neperdirbo savo poilsio laiko. Vokietijos policija tpu gerai apmokyta ir moka skaitytuoti tachografo diskus. Geriau laikykitės taisyklių, nes pinigus iš jų išsikrapštyti neįmanoma.

Kas daryti, jei sugenda mašina Vokietijoje?

Paskambinki pagalbos tarnybai iš savo draudimo. Niekada nebandykta taisyti pats šalia kelio, jei nesate mechanikas. Vokietijoje pagalba atvyksta greitai, bet kaina... auksinė. Vienos vilkiko paslaugos gali kainuoti 500-1000 eurų. Tad būtinai turėkite gerą "CASCO" draudimą, kuris padengia techninės pagalbos išlaidas. Mano patirtis, kai užviršo variklis ties Miunchenu, be draudimo būtų labai skaudėtas piniginę.

Ar saugu palikti daiktus mašinoje?

Niekada nėra 100 proc. saugu. Ypač jei mašina stovi neapsaugotoje aikštelėje arba prie automagistralės. Vagysčios yra, nors nebėra tokios kaip anksčiau, bet vis tiek egzistuoja. Geriau rasti apsaugotą parkavimą (su aptarnavimu), kur yra vartai ir sargybinis. Paprastai tai kainuoja apie 15-20 eurų per naktį, bet tai pigiau nei prarasti krovinią už tūkstančius. Transporto priemonių parinkimas daiktų gabenimui į Vokietiją taip pat reiškia ir rasti saugią vietą poilsiui.

Kur geriausia ilsėtis vairuotojams?

Yra daug tinkamų aikštelių ("Rasthof"), kur yra dušai, maistas ir saugumas. Nerekomenduoju stovėti tiesiog "panašiai" kelio pakraštyje, tai nelegalu ir pavojinga. Vokietijose aikštelės dažniausiai švarios, tačiau kainuoja. Jeigu norite pigiai, yra nemokamų vietų, bet jose dažniau susirinka įtariamų veikėjų. Sveikata brangiau, geriau sumokėkite už normalią vietą ir pailsėkite kokybiškai.

Ar dažnai vogiami kroviniai?

Pastaraisiais metais mažiau, nes įrenginė GPS ir geras apsaugas. Bet vis dar įvyksta atvejų, ypač su brangia elektronika ar tabaku. Kartais pavagia visą furgoną, o kartą tik išlaužia duris ir paima dalį dalykų. Ypač pavojingos vietos šiaurės Vokietijoje arba netoli Olandijos sienos. Visada užrakinat kabiną ir įsitikinkite, kad užraktai ant furgono yra stiprūs (geriau su apsauga nuo pjovimo).

Ką daryti su "Autobahn" greičiu?

Vokietijoje nėra greičio limito (kažkur), bet tai nereiškia, kad galite važiuoti, kaip Formulė-1. Sunkvežimiams visada yra apribojimas – 80 km/h (su regulatoriumi). Furgonams dažniausiai riba 100-130 km/h, priklausomai nuo kelio. Jei važiuosite per greitai, baudos didelės, o jei sukelsite avariją – draudimas nebus mokėtas. Saugumas yra pirmiausia, nors ir kai kurie važiuoja kaip išprotėję.

Ar sunku susitvarkyti su vokiška kalba?

Dauguma vairuotojų kalba angliškai arba rusiškai. Vokiškai nereikia mokėti puikiai, pakanka keleto žodžių ("Hallo", "Ausweis", "Papiere"). Jaunesniosios kartos vokiečiai kalba angliškai be problemų. Bet jeigu kils problemos su policija ar muitinė, geriau tureti numerį, į kurį galima paskambinti vertėjui. Taip pat "Google Translate" šiandien išgelbėja dažnai, tik reikia interneto.

Pakavimas ir techniniai niuansai (pabaigos smulkmenos)

Kaip teisingai užtvirtinti krovinią?

Labai svarbu. Krovinys negali judėti. Naudokite juostas (straps), gniaužtuvus, ir t.t. Vokietijoje yra taisyklė VDI 2700, kuri nustato, kiek svorio turi sukelti juosta (pvz., 0.8 krovinio svorio). Jei krovinys nesusitvarkytas ir nukris, mokėsite už žalą ir baudą. Mačiau, kaip neįtvirtinta statybinė technika perbėgo per visą furgoną ir sužalojo vairuotoją. Nekeliau rizikuot.

Ar reikia apdrausti krovinią?

Būtinai. Įmonės turi atsakomybės draudimą (CMR), bet jis apmažą dalyką ne visada padengia pilnai. Jei vežate brangų krovinią (pvz., telefonus, juvelyrinius dirbinius), reikia papildomo draudimo. CMR draudimo limitas dažnai būna pagal SDR konvenciją ir gali būti per mažas. Užsakykite draudimą pagal tikrąją krovinio vertę, tai padės išvengti nemiga naktį.

Ką daryti, jei pirkėjas atsisako priimti siuntą?

Tai baisiausia situacija. Tada turite ieškoti sandėlio Vokietijoje, kur galima laikinai padėti dalykus. Paslauga "Lagerung" nėra pigi. Pirmiausia pabandykite susitarti su pirkėju, gal jis tiesiog užšimirė, bet jei ne – skubėkite rasti vietą, kol mašina nepradeda deginti pinigų stovėdama vietoje. Rašykite protokolus (act) apie atsisakymą, kad galėtumėte reikalauti pinigų už laikymą ir grįžimą.

Kaip suskaičiuoti tūrį?

Paprastai: ilgis x plotis x aukštis. Bet nepamirškite, kad dėžės nebūna idealios kvadrato formos, todėl visada pridedkite 10-20 proc. rezervo. Negalima tiesiog taip "akių" matuoti, nes pasirodys, kad telpa, o užsidaryti duris nepavyks. Transporto priemonių parinkimas daiktų gabenimui į Vokietiją prasideda būtent nuo tikslaus išmatavimo namuose arba pas siuntėją prieš įkrovą.

Ar verta rinktis mašiną su liftu?

Jei vežate daug smulkių siuntų, kurias neįmanoma įmesti rankomis (pvz., sunkių dėžių, įrenginių), tai liftas būtinas. Be jo, iškrovimas užtruks amžinai ir gali baigtis nugaros skausmu arba sužeidimais. Tačiau liftas maža vietą furgone ir svorio. Jei vežate tik vieną didelį krovinią ant paletės, kur yra vairuotojas su šakėmis, liftas gali būti nereikalingas brangumas.

O jeigu aš noriu vežti keleivius kartu su kroviniu?

Tai gana dažnas klausimas iš tų, kurie važiuoja į darbus. Techniškai tai galima tik tada, jei mašina yra pritaikyta keleiviams (sėdynės, diržai). Jei sėdėsi ant krovinio – tai bauda ir pavojus gyvybei. Vokietijai tai labai svarbu. Transporto priemonių parinkimas daiktų gabenimui į Vokietiją turi atitikti techninius reikalavimus, o ne jūsų norą sutaupyti ant bilieto. Geriau nuvažiuoti du kartus nei varyti žmones neteisėtai.

Išvados

Viskas apie transporto priemonių parinkimą daiktų gabenimui į Vokietiją atrodo sudėtinga tik pradžioje. Kai kelią nueini dešimt kartų, jau žinai, kur kišti dokumentą ir kur geriau pilti dujas. Svarbiausia – nesiklauskite kaimynų, kurie nieko neveža, o kreipkitės į profesionalus arba skaitykite forumus. Gerai suplanuota kelionė tai pusė sėkmės, o likusią pusę padarys saugus vairavimas.