Transporto paslaugos iš Vokietijos – kokius pasirinkti variantus?

Klausyk, per dvidešimt metų šitame „bardake“, kurį mes vadiname logistika, mačiau visko – nuo pamestų fūrų kažkur prie Berlyno iki situacijų, kai klientas skambina vidury nakties ir klausia, kur jo krovinys. Transporto paslaugos iš Vokietijos atrodo paprastas reikalas, bet patikėk, čia yra tiek niuansų, kad galva gali apsisukti. Vokietija yra mūsų pagrindinė arterija, bet pasirinkti tinkamą variantą – ar tai būtų daliniai kroviniai, ar pilnos mašinos – yra menas. Noriu pasidalinti savo patirtimi, kad nepasimestum tarp vadybininkų pažadų ir realybės, kuri dažnai būna gerokai pilkesnė. Šiandien išsiaiškinsime, kaip nepermokėti ir gauti tai, ko tau iš tikrųjų reikia.

Planavimas ir maršrutai

Ar tikrai verta rinktis pilną mašiną (FTL), jei krovinys užima tik pusę priekabos?

Mano patirtis rodo, kad klientai dažnai bijo dalinių krovinių (LTL), nes galvoja, kad jie pasimes arba vėluos. Tačiau jei tavo krovinys užima tik pusę priekabos, mokėti už visą „furą“ yra tiesiog pinigų metimas į balą. Aš visada sakau: jei skubos nėra kritinės, rinkis dalinį pervežimą. Taip, CMR'as gali keliauti ilgiau, nes mašina stoja keliuose terminaluose, bet sutaupysi bent 40 procentų kainos. Žinoma, būna atvejų, kai vadybininkai prižada „tiesioginį pristatymą“, o realiai krovinys guli sandėlyje. Būk budrus ir visada reikalauk tikslaus grafiko, nes kartais tas „taupymas“ virsta galvos skausmu, kai prekės vėluoja savaitę.

Kaip veikia „express“ pristatymas iš Vokietijos į Lietuvą?

Kai klientas sako „man reikia vakar“, aš visada siūlau mikroautobusą. Tai brangiau, bet tai vienintelis būdas realiai kontroliuoti laiką. Transporto paslaugos iš Vokietijos naudojant „express“ variantą reiškia, kad vairuotojas važiuoja beveik be sustojimų, tik tiek, kiek leidžia tachografas. Tačiau būk atsargus – kartais vadybininkai „pamiršta“ paminėti, kad vairuotojas vis tiek turi ilsėtis. Mano praktikoje buvo atvejis, kai krovinys vėlavo 12 valandų, nes šoferis tiesiog fiziškai nebegalėjo vairuoti. Tai normalu, saugumas svarbiau, bet visada įvertink tą papildomą laiką savo planuose, nes „express“ nėra stebuklingas teleportas.

Ar verta naudoti geležinkelių transportą kroviniams iš Vokietijos?

Geležinkelis yra nišinis dalykas, kurį dažniausiai renkasi stambūs gamybininkai. Jei veži metalo laužą ar didžiulius kiekius žaliavų, tai gali būti pigiau. Tačiau smulkiam verslui tai – tikras pragaras. Dokumentų tvarkymas, terminalų mokesčiai, prastovos... Aš asmeniškai vengiu geležinkelio, nebent krovinys yra toks didelis, kad netelpa į jokią fūrą. Kartais atrodo, kad tai patogu, bet realybėje susiduri su tokia biurokratija, kad norisi viską mesti. Jei tavo krovinys nėra „oversize“, geriau net negaišk laiko – kelių transportas vis dar yra karalius, ypač kai kalbame apie lankstumą ir greitį.

Ką daryti, jei krovinys yra pavojingas (ADR)?

ADR kroviniai – tai atskira opera. Čia negali tiesiog pasamdyti bet kokio vairuotojo. Turi turėti sertifikuotą transportą ir vairuotoją su ADR pažymėjimu. Mano patirtis rodo, kad daugelis „pigiausių“ vežėjų neturi tinkamų leidimų, nors sako, kad turi. Visada prašyk ADR sertifikato kopijos prieš pasirašant sutartį. Kartą vienas klientas bandė sutaupyti ir pasamdė „pigų“ vežėją, tai vėliau muitinėje prie sienos prastovėjo tris dienas, kol aiškinosi dokumentus. Tai kainavo daugiau nei būtų kainavęs profesionalus vežėjas. Niekada nerizikuok su pavojingais kroviniais, nes baudos Vokietijoje yra tiesiog kosminės.

Ar verta drausti krovinį papildomai, jei vežėjas turi CMR draudimą?

Tai klausimas, kurį girdžiu kasdien. CMR draudimas yra privalomas, bet jis nepadengia visos krovinio vertės, jei įvyksta nelaimė. Jis skaičiuojamas pagal svorį, o ne pagal prekių vertę. Jei veži brangią elektroniką, tavo krovinio vertė gali būti 100 tūkstančių, o CMR išmoka bus juokinga. Visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet ramina nervus. Mano praktikoje buvo atvejis, kai fūra apvirto, ir klientas liko su „nosimi“, nes CMR draudimas padengė tik 10 procentų nuostolių. Neleisk, kad tau taip nutiktų, tai tiesiog neatsakinga.

Kaip atpažinti nepatikimą vežėją iš Vokietijos?

Pirmas ženklas – kaina, kuri yra 30 procentų mažesnė nei rinkos vidurkis. Niekas nedirba už dyką. Jei kaina per maža, vadinasi, kažkur bus „pjūvis“ – arba vėluos, arba krovinys bus perkrautas, arba vairuotojas bus pavargęs. Taip pat visada patikrink įmonės reputaciją „Trans.eu“ ar kitose platformose. Jei matai daug neigiamų atsiliepimų apie vėlavimus, bėk nuo jų. Aš kartais pasitikrinu įmonės registracijos duomenis – jei įmonė įkurta prieš mėnesį, o žada „auksinius kalnus“, tai jau signalas. Geriau dirbti su tais, kurie rinkoje bent penkerius metus.

Ar svarbu, kokio amžiaus yra vilkikas?

Daugelis galvoja, kad tai nesvarbu, bet iš tikrųjų tai kritinis faktorius. Senas vilkikas – tai didesnė tikimybė, kad jis suges kažkur pakeliui. Vokietijos keliuose techninė pagalba kainuoja brangiai, o prastovos laikas yra pinigai. Aš visada klausiu: „Kokių metų jūsų mašinos?“. Jei vežėjas sako, kad „viskas tvarkoje“, bet mašinos 15 metų senumo, aš jaučiuosi neramiai. Žinoma, nauja mašina irgi gali sugesti, bet rizika yra žymiai mažesnė. Tai logistika, čia viskas remiasi į rizikos valdymą, o techninė būklė yra vienas iš pagrindinių rizikos faktorių.

Kaip vyksta atsiskaitymai už transporto paslaugas?

Dažniausiai atsiskaitymai vyksta po 30-60 dienų. Tai standartas rinkoje. Jei vežėjas reikalauja mokėjimo iš anksto, tai gali reikšti, kad jie turi finansinių problemų. Tačiau būk atsargus ir su ilgais terminais – jei esi mažas klientas, jie gali tave „spausti“. Aš visada derinuosi dėl 45 dienų termino. Tai aukso viduriukas. Kartais, jei esame partneriai ilgą laiką, mokame greičiau, kad palaikytume gerus santykius. Svarbiausia – visada turėti sutartį, kurioje aiškiai nurodytos mokėjimo sąlygos, nes vėliau įrodyti savo tiesą be popierių yra neįmanoma.

Ar verta naudoti ekspeditorius, ar geriau tiesiogiai su vežėjais?

Ekspeditorius yra tarpininkas, kuris prisiima riziką ir organizuoja procesą. Jei esi didelė įmonė, gali dirbti tiesiogiai. Jei esi mažas verslas, ekspeditorius tau sutaupys daug laiko. Jie žino, kas patikimas, o kas ne. Aš pats dirbu kaip ekspeditorius ir matau, kaip klientai vargsta bandydami patys suvaldyti 10 skirtingų vežėjų. Tai neįmanoma. Ekspeditorius surenka viską į vieną vietą. Žinoma, už tai reikia mokėti komisinius, bet patikėk, tavo ramybė kainuoja daugiau. Tai kaip draudimas – moki už tai, kad kažkas kitas spręstų problemas už tave.

Kaip veikia muitinės procedūros, jei krovinys iš Vokietijos?

Vokietija yra ES, tad muitinės nėra. Tai didelis palengvinimas. Tačiau jei krovinys atkeliauja iš už ES ribų per Vokietiją, tada prasideda linksmybės. Turi turėti visus T1 dokumentus ir kitus popierius. Mano patirtis rodo, kad dauguma problemų kyla dėl neteisingai užpildytų dokumentų. Jei dokumentuose klaida, krovinys gali užstrigti terminale. Visada patikrink viską tris kartus. Kartą turėjome atvejį, kai viena klaida prekės kode kainavo klientui papildomas dvi dienas prastovų. Tai buvo brangi pamoka, po kurios įvedėme griežtą dokumentų patikros sistemą.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Šiais laikais – taip. Dauguma vežėjų turi GPS sistemas. Jei vežėjas sako, kad negali duoti sekimo nuorodos, tai jau įtartina. Aš visada reikalauju, kad klientas galėtų matyti, kur yra jo krovinys. Tai suteikia pasitikėjimo. Žinoma, kartais GPS „grybauja“ (na gerai, realiai dažnai būna, kad vairuotojas tiesiog išjungia sekimą, kad nežiūrėtume jam per petį...), bet tai yra standartas. Jei vežėjas slepia krovinio buvimo vietą, tai yra raudona vėliava. Visada klausk apie tai prieš užsakydamas paslaugą, nes tai tavo teisė žinoti.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuok. Vėlavimai logistikoje yra kasdienybė. Svarbiausia – komunikacija. Jei vežėjas tave informuoja iš anksto, tai viena. Jei sužinai tik tada, kai krovinys turėjo būti, o jo nėra – tai jau problema. Aš visada reikalauju, kad vežėjas praneštų apie bet kokį vėlavimą bent 24 valandas prieš. Jei jie to nedaro, mes taikome baudas. Tai griežta, bet teisinga. Klientas turi žinoti tiesą, net jei ji nemaloni. Melas logistikoje yra didžiausia nuodėmė, nes jis sugriauna pasitikėjimą visam laikui.

Ar svarbu, kokia kalba bendrauja vairuotojas?

Tai atrodo smulkmena, bet patikėk, tai labai svarbu. Jei vairuotojas nekalba nei angliškai, nei vokiškai, o tik savo gimtąja kalba, kyla problemų su iškrovimu. Vokietijoje sandėlių darbuotojai dažnai reikalauja aiškios komunikacijos. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vairuotojas negalėjo susitarti dėl iškrovimo vietos ir prastovėjo visą dieną, nes tiesiog nesuprato, ką jam sako. Dabar mes visada klausiame, ar vairuotojas gali susikalbėti. Tai atrodo kaip diskriminacija, bet logistikoje tai yra tiesiog būtinybė sklandžiam darbui.

Kaip pasiruošti krovinio pakrovimui Vokietijoje?

Viskas prasideda nuo tinkamo supakavimo. Jei prekės nėra ant palečių arba blogai pritvirtintos, vairuotojas turi teisę atsisakyti krauti. Tai jo atsakomybė. Mes visada siunčiame klientams instrukcijas, kaip paruošti krovinį. Kartą klientas bandė krauti palaidas dėžes, kurios tiesiog išbyrėjo. Tai buvo košmaras. Vairuotojas prarado pusdienį, kol viską sutvarkė. Visada naudok kokybiškas paletes ir gerai apvyniok krovinį plėvele. Tai atrodo paprasta, bet tai išgelbės tave nuo daugybės problemų ir papildomų išlaidų.

Ar yra sezoniškumas transporto paslaugose iš Vokietijos?

Taip, ir jis labai jaučiamas. Prieš Kalėdas kainos kyla, o laisvų mašinų mažėja. Vasarą, atostogų metu, irgi būna sunku rasti vairuotojų. Aš visada patariu klientams planuoti krovinius iš anksto. Jei žinai, kad turėsi krovinį gruodį, užsisakyk transportą lapkritį. Tai padės išvengti streso ir permokėjimo. Sezoniškumas yra faktas, su kuriuo reikia susitaikyti. Jei bandysi viską daryti paskutinę minutę, visada mokėsi brangiau ir rizikuosi, kad krovinys tiesiog nebus paimtas laiku.

Ką daryti, jei krovinys sugadintas?

Tai blogiausias scenarijus. Pirmiausia – viską fotografuok. Kiekvieną įbrėžimą, kiekvieną suplyšusią pakuotę. Tada surašyk pastabas CMR dokumente. Be įrašų CMR'e nieko neįrodysi. Tada iškart informuok vežėją ir draudimą. Mano patirtis rodo, kad jei iškart nefiksuoji žalos, vėliau gauti kompensaciją yra beveik neįmanoma. Vežėjai visada sakys, kad „taip ir buvo“. Būk griežtas ir reikalauk akto. Tai tavo prekės, tavo pinigai, todėl gink savo interesus iki galo, nes niekas kitas to nepadarys.

Ar verta rinktis dideles logistikos kompanijas ar mažus vežėjus?

Didelės kompanijos turi daugiau resursų, bet jos dažnai yra lėtos ir biurokratiškos. Maži vežėjai yra lankstesni, bet jie turi mažiau mašinų. Aš asmeniškai renkuosi vidutinio dydžio įmones. Jos turi pakankamai mašinų, kad užtikrintų stabilumą, bet vis dar yra pakankamai lanksčios, kad galėtų greitai reaguoti į problemas. Tai aukso viduriukas. Žinoma, viskas priklauso nuo tavo poreikių. Jei esi „Amazon“ lygio klientas, tau reikia milžinų. Jei esi vidutinis verslas, ieškok patikimo vidutinio partnerio.

Kaip veikia „backload“ (grįžtamieji kroviniai)?

Tai būdas sutaupyti. Vežėjai dažnai ieško krovinių grįžimui į Lietuvą, kad nevažiuotų tušti. Tai vadinama „backload“. Kaina būna žemesnė, bet turi būti lankstus su laiku. Jei tau krovinys turi būti pristatytas „šiandien 8 ryto“, „backload“ variantas netiks. Bet jei turi laiko langą, tai puikus būdas sumažinti kaštus. Aš dažnai naudoju šią strategiją savo klientams, kurie nėra skubūs. Tai „win-win“ situacija – vežėjas neuždirba iš tuščio važiavimo, o klientas moka mažiau.

Ar svarbu, kurioje Vokietijos dalyje yra krovinys?

Vokietija didelė. Pietų Vokietija yra brangesnė, nes ten daugiau pramonės ir didesnė paklausa. Šiaurės Vokietija dažnai pigesnė. Tai svarbu skaičiuojant kainą. Kai klientas klausia kainos, aš visada klausiu tikslaus pašto kodo. Tai leidžia tiksliai įvertinti maršrutą. Kartais 100 kilometrų skirtumas gali pakeisti kainą 200 eurų. Tai atrodo smulkmena, bet logistikoje viskas susideda į detales. Visada tiksliai nurodyk pakrovimo vietą, kad išvengtum staigmenų su kaina vėliau.

Kaip veikia „cross-docking“ paslaugos?

Tai procesas, kai krovinys iš vienos mašinos perkeliamas į kitą terminale. Tai naudinga, jei reikia konsoliduoti krovinius. Tačiau tai didina riziką, kad krovinys bus sugadintas ar pamestas. Aš stengiuosi vengti „cross-docking“, jei tai nėra būtina. Kiekvienas perkrovimas yra papildoma rizika. Jei gali vežti tiesiogiai, visada rinkis tiesioginį variantą. Tai brangiau, bet saugiau. Kartais klientai nori sutaupyti ir renkasi „cross-docking“, o paskui skundžiasi, kad prekės atkeliavo apdaužytos.

Ar verta naudoti elektronines krovinių biržas?

Krovinių biržos (kaip „Trans.eu“ ar „Timocom“) yra puikus įrankis, bet reikia mokėti jomis naudotis. Ten pilna visko – nuo patikimų vežėjų iki „vienadienių“ įmonių. Aš naudoju biržas tik tada, kai reikia skubiai rasti mašiną, o mano nuolatiniai partneriai užimti. Tačiau visada atlieku „due diligence“. Niekada nepasitikiu vien tik biržos reitingais. Visada skambinu, klausiu, tikrinu. Birža yra tik įrankis, o ne garantija. Jei esi naujokas, būk labai atsargus, nes ten lengva įkliūti į sukčių pinkles.

Kaip suderinti krovinių draudimą su vežėjo draudimu?

Tai svarbu. Tavo krovinio draudimas turi būti „nuo visų rizikų“. Vežėjo CMR draudimas yra ribotas. Jei įvyksta nelaimė, tu kreipiesi į savo draudimą, o jie jau patys išsiaiškina su vežėjo draudimu. Tai vadinama subrogacija. Tai geriausias būdas apsisaugoti. Niekada nepasikliauk tik vežėjo draudimu. Tai mano auksinė taisyklė. Kartą klientas neturėjo savo draudimo ir liko su nuostoliais, nes vežėjo draudimas atsisakė mokėti dėl kažkokios techninės detalės. Tai buvo labai skaudu.

Ar svarbu, kokią įrangą turi fūra?

Taip, labai. Ar reikia hidraulinio lifto iškrovimui? Ar reikia „mega“ priekabos aukštesniam kroviniui? Ar reikia šaldytuvo (refrigeratoriaus)? Jei užsakysi paprastą tentinę puspriekabę, o tau reikės lifto, vairuotojas tiesiog negalės iškrauti krovinio. Tai kainuos papildomai už prastovą, kol ieškosi krautuvo. Visada tiksliai nurodyk visus techninius reikalavimus. Tai atrodo akivaizdu, bet patikėk, kiek kartų esu matęs, kaip vairuotojai stovi prie sandėlio ir negali iškrauti, nes „niekas nepasakė, kad reikia lifto“.

Kaip išvengti prastovų mokesčių?

Prastovos yra didžiausias logistikos „vėžys“. Jos atsiranda, kai vėluojama krauti arba iškrauti. Vežėjas turi teisę reikalauti pinigų už kiekvieną valandą. Aš visada stengiuosi suderinti tikslius laikus. Jei žinau, kad sandėlyje eilės, įspėju vežėją. Sąžiningumas padeda išvengti konfliktų. Jei matai, kad vėluosi, pranešk iš anksto. Dažnai vežėjai atleidžia prastovą, jei matai, kad stengiesi. Bet jei tiesiog tyli, jie išrašys sąskaitą be gailesčio. Tai verslas, čia viskas skaičiuojama.

Ar verta naudoti „track and trace“ sistemas?

Tai jau tapo standartu. Jei vežėjas neturi „track and trace“, tai jau praeitas amžius. Aš visada reikalauju, kad klientas galėtų matyti krovinį. Tai suteikia ramybės. Žinoma, būna, kad sistema „lūžta“ (na gerai, realiai dažnai būna, kad tiesiog pamiršta įjungti...), bet tai yra siekiamybė. Jei vežėjas sako, kad „mes neturime tokių technologijų“, tai signalas, kad jie neinvestuoja į kokybę. Geriau rinktis tuos, kurie žengia koja kojon su laiku, nes tai reiškia mažiau problemų ateityje.

Išvada

Transporto paslaugos iš Vokietijos – tai ne tik „nuvažiuoti iš taško A į tašką B“. Tai nuolatinis rizikos valdymas, bendravimas ir detalių sužiūrėjimas. Per dvidešimt metų supratau vieną dalyką: pigiausias variantas beveik niekada nėra geriausias. Geriausias variantas yra tas, kuris suteikia ramybę ir užtikrintumą. Rinkis patikimus partnerius, drausk krovinius, būk atviras su vežėjais ir visada turėk planą B. Logistika yra gyvas organizmas, čia visada kažkas nutinka, bet jei esi pasiruošęs, viskas bus gerai. Sėkmės kelyje!