Transporto organizavimas perkraustymui iš Vokietijos patogiu laiku

Dirbu tarptautinių pervežimų srityje daugiau nei 20 metų, todėl galiu pasakyti tiesiai: „Transporto organizavimas perkraustymui iš Vokietijos patogiu laiku“ nėra tik automobilis, vairuotojas ir kelios dėžės. Tai data, langas, liftas, parkavimo leidimas, inventorinis sąrašas, kaimynai, nuomotojas, oras ir dar dešimt smulkmenų, apie kurias prisimenama paskutinę minutę. Jei kraustotės iš Hamburgo, Berlyno, Miuncheno, Kelno ar mažesnio miestelio, svarbiausia neskubėti su pažadais. Pirmiausia susitvarkome grafiką, tada daiktus, tada kainą.

DUK

Kaip Transporto organizavimas perkraustymui iš Vokietijos patogiu laiku atrodo iš tikrų klientų pusės

Praktiškai viskas prasideda ne nuo sunkvežimio, o nuo paprasto klausimo: kada jums tikrai patogu. Viena klientė iš Frankfurto sakė, kad gali tik šeštadienį nuo 8 iki 10 ryto, nes butą reikia palikti iki pietų. Gražu, tik va tas „gražus“ langas greitai virsta galvos skausmu, jei namo kieme nėra vietos, liftas nedirba arba nuomotojas atsiuntė raktus tik penktadienį vakare. Todėl Transporto organizavimas perkraustymui iš Vokietijos patogiu laiku reiškia ne „kaip norime mes“, o kaip realiai susidėlioja jūsų diena. Aš visada prašau nuotraukų, aukštų, lifto dydžio, parkavimo vietos ir kontaktinio žmogaus telefone. Nes telefonas be baterijos perkraustymo dieną yra beveik toks pats blogas, kaip pamiršta atsuktuvų dėžutė.

Ar tikrai reikia planuoti mėnesį į priekį?

Ne visada, bet labai dažnai taip. Jei kraustotės iš Berlyno ar Miuncheno darbo dienomis, kartais užtenka 10–14 dienų, ypač kai daiktų nėra labai daug. Bet jei reikia didesnio furgono, pakavimo komandos, sandėliavimo ar specialaus lifto rezervavimo, geriau turėti 3–5 savaites. Aš mačiau situacijų, kai klientas sako „rytoj važiuojam“, o po to paaiškėja, kad skalbimo mašina nepritvirtinta, baldai neišardyti, o nuomotojas dar neatėjo patikrinti buto. Planavimas mėnesiui į priekį nėra biurokratija, tai tiesiog ramesnis rytas. Ir taip, kava čia labai svarbi.

Koks laikas patogus iš Hamburgo, Berlyno ar Kelno?

Geriausias laikas dažniausiai yra darbo dienos rytas, nuo 7 iki 11 valandos. Tada mažiau kamščių, lengviau rasti vietą prie namo, o vairuotojui dar lieka dienos šviesos kelionei į Lietuvą. Iš Hamburgo ar Kelno link Lenkijos ir toliau į Vilnių ar Kauną važiuojama gana dažnai, todėl maršrutas nėra kažkas kosminio. Bet jei išvykstate iš mažesnio miestelio, pavyzdžiui, prie Bremeno ar pietų Vokietijos kaimo, reikia žiūrėti, ar mašina gali privažiuoti. Kartais „patogus laikas“ reiškia ne 14 valandą, kai visi dirba, o 8 valandą, kai dar niekas nespėjo pastatyti automobilio prie įvažiavimo.

Ar galima derinti transportą prie mano darbo grafiko?

Galima, tik reikia sakyti realybę, o ne „man tinka bet kada“, nes tada niekam realiai netinka. Jei dirbate pamainomis, duokite du tris konkrečius langus: pirmadienis rytas, trečiadienis po pietų, penktadienis iki 12 valandos. Tada galima sudėlioti mašiną taip, kad ji nestovėtų tuščia ir jūs negautumėte baudos už praleistą buto perdavimą. Esu matęs, kaip klientai bando derinti viską telefonu darbo metu, o po valandos jau nežino, ar liftas rezervuotas, ar ne. Todėl Transporto organizavimas perkraustymui iš Vokietijos patogiu laiku dažniausiai pavyksta tada, kai vienas žmogus turi visą informaciją.

Ką daryti, jei nuomotojas duoda tik šeštadienį?

Tada dirbame su tuo, kas yra, bet šeštadienis Vokietijoje ne visada toks paprastas, kaip atrodo. Kai kurie pastatai riboja triukšmą, lifto rezervacija gali kainuoti papildomai, o kaimynai nebūna labai draugiški, jei baldai braukiasi per laiptinę 7 ryto. Jei nuomotojas duoda tik šeštadienį, reikia iš anksto patikrinti, ar galima užsisakyti pakrovimo komandą, ar nėra vietinių taisyklių dėl sunkvežimio stovėjimo. Aš visada prašau parašyti tai el. paštu, nes žodinis „ja, ja, kein Problem“ kartais reiškia „problemų bus daug“. Tai nepatogu, bet geriau žinoti prieš atvykstant.

Ar Transporto organizavimas perkraustymui iš Vokietijos patogiu laiku reiškia, kad viskas bus ramu?

Ne, ramu būna tik kataloguose. Realybėje visada atsiranda mažų dalykų: viena dėžė sunkesnė, nei rodėsi, liftas mažesnis, o senas komodos stalčius neišsitraukia. Bet geras organizavimas reiškia, kad tos problemos netampa katastrofa. Jei komanda atvažiuoja su diržais, pledais, rampa, įrankiais ir atsargine vieta furgone, daug kas išsprendžiama vietoje. Kartais reikia tiesiog papildomų 40 minučių, kartais kito maršruto, kartais ramesnio žmogaus prie telefono. Todėl ramesnis perkraustymas nėra tas, kur niekas nevyksta, o tas, kur viskas turi planą B.

Pakrovimas ir daiktų paruošimas be panikos

Čia prasideda ta dalis, kurios daugelis bijo mažiau nei kainos, bet veltui. Pakrovimas yra vieta, kur išlenda visi ankstesni sprendimai: ar daiktai supakuoti, ar stiklai apsaugoti, ar čiužinys uždengtas, ar dokumentai neįkišti į dėžę „su knygomis“. Kai kalbu apie Transporto organizavimas perkraustymui iš Vokietijos patogiu laiku, visada sakau: pirma apsauga, tada greitis. (Taip, pataisau: pirmiausia terminas, po to apsauga, nes be datos nieko nejuda.) Esu matęs, kaip žmonės taupo dvi valandas pakavimui, o paskui tris dienas ieško paso, raktų ar dokumentų apie buto perdavimą.

Kas turi būti išardyta iki komandos atvykimo?

Geriausia, kad būtų išardyti dideli baldai: lovos, spintos, stalai, lentynos, televizoriaus laikikliai. Jei turite įrankius ir norite patys, puiku, tik sraigtus dėkite į maišelius ir priklijuokite prie baldo. Daugelis galvoja, kad komanda viską išardys, bet jei baldas senas, trapus ar labai sunkus, geriau tai žinoti iš anksto. Aš esu matęs spintą, kuri atrodė paprasta, o iš tikrųjų buvo priklijuota prie sienos. Tokiais atvejais Transporto organizavimas perkraustymui iš Vokietijos patogiu laiku tampa ne tik logistika, bet ir šiek tiek statybininko darbo.

Ar skalbimo mašiną galima vežti su vandeniu?

Ne, taip tikrai nereikėtų. Skalbimo mašina turi būti išjungta, vanduo nuleistas, žarnos ištrauktos, o transportavimo varžtai įsukti, jei juos dar turite. Jei varžtų nėra, galima fiksuoti būgną papildomai, bet tai ne visada duoda tą patį rezultatą. Vokietijoje dažnai būna, kad žmonės mašiną perka išsinuomoję butą ir po kelerių metų nebežino, kur dingo tie varžtai. Tada komanda daro kaip gali, bet rizika lieka. Patogus laikas čia nepadės, jei mašina kelyje pradės daužyti vidų.

Kiek dėžių reikia vienam kambariui?

Labai apytiksliai vienam miegamajam reikia 8–15 dėžių, svetainei 15–25, virtuvei 10–20, priklausomai nuo indų ir smulkmenų. Drabužiai lengvi, knygos sunkios, indai užima vietos, o dokumentai kartais užima mažą dėžutę, bet nervų – visą automobilį. Geriau turėti daugiau mažų dėžių nei kelias milžiniškas, kurių niekas negali pakelti. Aš visada rekomenduoju numeruoti dėžes: ne tik „virtuvė“, bet „virtuvė 1“, „virtuvė 2“. Kai ateinate į naują butą Lietuvoje, tokia smulkmena taupo ne vieną keiksmažodį.

Ar baldai iš IKEA visada gerai keliauja?

Ne visada, ir čia reikia kalbėti be gražių frazių. Dalis IKEA baldų yra suprojektuoti taip, kad stovėtų bute, o ne keliautų per Lenkiją į Kauną. Plokštės gali lūžti prie varžtų, stalčiai išbyrėti, o laminuotas paviršius nusibrozdinti, jei blogai apsaugotas. Tai nereiškia, kad jų negalima vežti, tiesiog reikia vertinti realiai. Jei baldas jau senas, laisvas ar kelis kartus perstatytas, kartais pigiau palikti Vokietijoje ir pirkti naują. Nepatogu girdėti, bet kartais taip būna.

Kaip tvarkytis su šaldytuvu ir indaplove?

Šaldytuvą reikia išjungti bent prieš 12–24 valandas, išimti produktus, nuvalyti vandenį ir palikti duris praviras, jei įmanoma. Indaplovė turi būti be vandens, filtrai išvalyti, žarnos atjungtos. Daugelis pamiršta, kad technika sunki ne tik svoriu, bet ir tuo, kad viduje gali likti skysčio. Jei šaldytuvas keliauja guldomas, reikia žinoti, kiek laiko jis gali taip stovėti, nes ne visi modeliai tai mėgsta. Aš ne visada žinau 100% pagal vieną nuotrauką, todėl geriau turėti modelio numerį. Tai viena tų detalių, kuri atrodo smulkmena, kol šaldytuvas po perkraustymo nebedirba.

Maršrutas, dokumentai ir Vokietijos realybės

Maršrutas iš Vokietijos į Lietuvą paprastai eina per Lenkiją, toliau link Kauno, Vilniaus, Klaipėdos ar kitos galutinės vietos. Atstumas nuo Berlyno iki Vilniaus gali būti apie 1100–1200 km, nuo Miuncheno gerokai daugiau. Todėl Transporto organizavimas perkraustymui iš Vokietijos patogiu laiku nėra tik „vairuotojas sės ir atvažiuos“, nes reikia vairuotojo poilsio laiko, degalų, sienų, oro sąlygų ir krovinių tvirtinimo. Dokumentai paprastai būna paprastesni nei komerciniame transporte, bet inventorinis sąrašas, CMR arba važtaraštis, draudimo informacija ir kontaktai turi būti sutvarkyti.

Kokius dokumentus palikti automobilyje?

Automobilyje turėtų būti važtaraštis arba CMR, inventorinis sąrašas, draudimo dokumentai, vairuotojo kontaktai ir jūsų kontaktinis asmuo. Jei yra parkavimo leidimas, nuotraukos, lifto rezervacija ar nuomotojo nurodymai, geriau turėti ir popierinę, ir elektroninę versiją. Vokietijoje policija ar pastato administratorius retai tikrina viską smulkiai, bet jei kyla klausimas, popieriai ramina abi puses. Aš esu matęs, kaip vienas prarastas leidimas sustabdo visą pakrovimą 40 minučių. Tai ne pasaulio pabaiga, bet kai laukia kaimynai, atrodo kaip pabaiga.

Ar reikia muitinės, kai grįžtate į Lietuvą?

Paprastam asmeniniam persikraustymui iš Vokietijos į Lietuvą muitinė dažniausiai nėra toks didelis klausimas, nes abi šalys yra ES. Bet jei vežate daug naujų daiktų, brangią techniką, alkoholį virš normų ar komercinę prekę, situacija gali keistis. Aš negaliu 100% žadėti, kad jūsų konkrečiu atveju niekas neklaus, nes priklauso nuo kiekio ir aplinkybių. Todėl inventorinis sąrašas yra labai naudingas: kas, maždaug kiek, kam skirta. Jei grįžtate gyventi, asmeniniai daiktai paprastai suprantami kitaip nei vežimas pardavimui. Geriau turėti sąrašą nei aiškintis iš atminties.

Kiek trunka kelionė iš Miuncheno į Vilnių?

Grynas vairavimo laikas gali būti apie 16–19 valandų, bet su pertraukomis, degalinėmis, poilsiu ir krovinių patikrinimu realiai reikia planuoti 1,5–2 dienas. Jei krovinys didelis ir reikia dviejų vairuotojų, viskas juda greičiau, bet tai kainuoja daugiau. Iš Miuncheno iki Lietuvos yra ilgas kelias, ypač kai dar reikia įvažiuoti į miestą, rasti vietą ir laukti, kol kas nors atidarys duris. Todėl sakau klientams: nežiūrėkite tik į atstumą žemėlapyje. Žemėlapis nerodo, kad Kaune lyja, o Vilniuje senamiestyje nėra kur pastatyti 7,5 tonos mašinos.

Ar pasienyje dažnai tikrina daiktus?

ES viduje sistemingų muitinės patikrų kaip anksčiau nėra, bet kontrolė gali būti. Dažniausiai klausimai kyla dėl alkoholio, cigarečių, didesnio kiekio technikos ar prekių, kurios atrodo skirtos prekybai. Asmeniniai baldai, drabužiai, knygos ir buitiniai daiktai paprastai nesukelia didelių problemų. Bet jei vežate penkis naujus televizorius dėžėse, paaiškinimas turės būti geras. Aš visada patariu neturėti chaoso bagažinėje, nes net ir paprastas klausimas tampa sudėtingesnis, kai niekas nežino, kas kur yra. Tvarkingas sąrašas gelbsti geriau nei ilgas pasakojimas.

Kainos, komanda ir Transporto organizavimas perkraustymui iš Vokietijos patogiu laiku

Kaina perkraustymui iš Vokietijos dažnai svyruoja nuo 800–1200 eurų mažam kroviniui iki 2500–4500 eurų pilnam butui su pakavimu ir didele komanda. Jei reikia sandėliavimo, papildomos dienos, specialios technikos ar dviejų vairuotojų, kaina auga. Bloga žinia ta, kad rinkoje yra įmonių, kurios duoda labai gražią pradinę sumą, o po to „staiga“ atsiranda mokesčiai už dėžes, aukštą aukštą, ilgą nešimą ar laukimą. Todėl Transporto organizavimas perkraustymui iš Vokietijos patogiu laiku turi būti suprantamas kaip aiškus pasiūlymas, ne miglota žinutė. Jei pasiūlymas atrodo per geras, klauskite, kas įeina.

Kodėl kaina kartais pasikeičia?

Kaina keičiasi tada, kai pradinėje informacijoje buvo klaidų arba atsirado naujų darbų. Pavyzdžiui, sakėte, kad liftas yra, o iš tikrųjų jis per mažas baldams. Arba butas trečiame aukšte, bet nėra lifto. Arba reikia laukti, kol nuomotojas atliks patikrinimą. Tokiais atvejais sąžininga įmonė pasakys papildomą kainą aiškiai, nesąžininga pradės spausti jau pakrovimo metu. Aš esu matęs abiejų variantų. Todėl prieš sutikimą reikia turėti rašytą sąrašą: kiek žmonių, kokia mašina, ar įeina pakavimas, ar įeina draudimas, kiek laukimo valandų. Be to visko kaina yra tik spėjimas.

Ar pigiausias pasiūlymas visada blogas?

Ne visada, bet rizika didesnė. Kartais mažesnė kaina reiškia tiesiog mažesnį pelną arba tuščią grįžimą, kurį transportininkas nori užpildyti. Bet kartais tai reiškia, kad neįskaičiuotas pakrovimas, draudimas, dėžės ar net papildomas kilometražas. Esu matęs klientų, kurie pasirinko pigiausią variantą ir po to mokėjo dvigubai, nes „tai neįėjo“. Patogus laikas čia greitai virsta nepatogiu telefonu naktį. Geriausia neieškoti pigiausio, o lyginti, kas realiai įeina į pasiūlymą.

Kiek kainuoja papildoma diena sandėlyje?

Sandėliavimas Vokietijoje arba Lietuvoje gali kainuoti maždaug 20–60 eurų už kubinį metrą per savaitę, priklausomai nuo vietos ir sąlygų. Jei kalbame apie visą butą, kartais pigiau imamas fiksuotas savaitės mokestis. Problema ta, kad klientai pamiršta, jog sandėlis yra ne tik vieta, bet ir patekimas. Jei norite pasiimti vieną dėžę sekmadienį vakare, tai nebūtinai įmanoma. Todėl prieš renkantis sandėlį reikia klausti apie prieigos valandas, apsaugą, drėgmę ir minimalų laikymo terminą. Patogumas ne visada reiškia prieigą 24/7.

Ar reikia mokėti avansą?

Dažnai taip, ypač jei užsakoma konkreti data, mašina ir komanda. Avansas gali būti 10–30%, kartais daugiau, jei perkama speciali įranga ar rezervuojamas didelis transportas. Bet mokėti visą sumą iš anksto nepažįstamai įmonei aš tikrai nerekomenduočiau. Patikrinkite duomenis, kontaktus, atsiliepimus, sąskaitą, adresą, bent jau normalų pokalbį telefonu. Rinkoje pasitaiko tokių, kurie dingsta po avanso, ir tada prasideda labai nemaloni istorija. Sąžiningas transportininkas nedings, bet popierius vis tiek turi būti.

Atvykimas į Lietuvą ir Transporto organizavimas perkraustymui iš Vokietijos patogiu laiku

Kai krovinys jau artėja prie Lietuvos, daugelis atsipalaiduoja per anksti. Paskutinė atkarpa nuo sienos iki namų kartais būna sudėtingesnė nei pati kelionė per Vokietiją ir Lenkiją. Ypač jei atvykstate į Vilniaus senamiestį, Kauno centrą, Klaipėdos siauras gatves ar naują gyvenvietę be vietos sunkvežimiui. Todėl Atvykimas į Lietuvą ir Transporto organizavimas perkraustymui iš Vokietijos patogiu laiku turi būti suderintas dar prieš išvykstant. Reikia žinoti, kas atidarys duris, kur stovės mašina, ar yra liftas, ar galima naudoti rampą.

Kas nutinka, jei Lietuvoje niekas neatidaro durų?

Tada pradedame skambinti, laukti ir bandyti rasti alternatyvą, bet laikas eina. Vairuotojas negali tiesiog palikti krovinio gatvėje, o jei tai 7,5 tonos mašina, ji negali valandą stovėti bet kur. Geriausia turėti du kontaktus: pagrindinį žmogų ir atsarginį, pavyzdžiui, giminaitį ar kaimyną su raktu. Esu matęs, kad klientas „buvo pakeliui“, bet atvyko po dviejų valandų dėl spūsčių. Tokiu atveju gali atsirasti laukimo mokestis. Tai nėra kerštas, tai tiesiog transporto laikas.

Ar galima iškrauti prie namo, jei nėra vietos?

Galima, jei yra pakankamai vietos rampai ir nešimui, bet ne visada. Senamiestyje, prie daugiabučio be kiemo arba siauroje gatvėje kartais tenka iškrauti toliau ir nešti rankomis. Tai didina laiką, o laikas kainuoja. Jei žinote, kad vietos nėra, reikia iš anksto pasakyti, kad komanda atvyktų su vežimėliais, diržais ir daugiau žmonių. Kartais padeda laikinas leidimas stovėjimui, kartais kaimyno sutikimas, kartais tiesiog ankstyvas atvykimas. Bet stebuklų nėra, ypač kai lauke lyja.

Kaip elgtis per lietų?

Per lietų daiktai dengiami pledais, plėvele, maišais, o sunkūs baldai nešami greičiau, bet ne chaotiškai. Jei lietus stiprus, geriau turėti papildomų rankų, nes vienas žmogus laiko duris, kitas neša, trečias saugo koridorių. Daugelis pamiršta, kad drėgmė gali patekti ne tik į dėžes, bet ir į liftą, laiptinę ar naują butą. Todėl reikia turėti šluostes, kartoną ant grindų, plėvelę baldams. Patogus laikas per lietų reiškia ne „viskas bus sausa“, o „mes tam pasiruošę“.

Ar įmanoma pristatyti dalį daiktų vėliau?

Įmanoma, bet tai reikia planuoti prieš sudarant grafiką. Kartais klientai prašo pirmiau atvežti drabužius ir dokumentus, o baldus palikti sandėlyje iki buto remonto pabaigos. Tai normalu, tik tada atsiranda papildomas maršrutas, sandėliavimas ir galbūt antras iškrovimas. Kaina dėl to auga, bet kartais tai gelbsti visą persikraustymą. Ypač jei naujas butas dar dažomas ar klojamos grindys. Geresnis dalinis pristatymas nei visi daiktai sugrūsti į vietą, kur negalima net praverti durų.

Po iškrovimo: kas dar svarbu

Paskutinė dalis atrodo paprasta: iškrovėme, pasirašėme, visi laimingi. Ne visada. Po iškrovimo reikia patikrinti, ar visos dėžės atkeliavo, ar nėra matomų pažeidimų, ar technika neatrodo kitaip nei prieš kelionę. Jei kas nors negerai, geriau fiksuoti iškart: nuotraukos, pastabos sąraše, žinutė transportininkui. Tai nėra nepasitikėjimas, tai normali praktika. Transporto organizavimas perkraustymui iš Vokietijos patogiu laiku baigiasi ne tada, kai furgonas išvažiavo, o tada, kai jūs suprantate, kad daiktai tikrai jūsų naujuose namuose.

Ką daryti pirmą vakarą po iškrovimo?

Pirmiausia rasti miegą, vandenį, įkroviklius ir dokumentus. Skamba juokingai, bet po ilgos dienos žmonės ieško paso tarp indų dėžių. Tada patikrinkite svarbiausius daiktus: techniką, baldus, dėžes su drabužiais, virtuvės minimumą. Nebandykite tą vakarą išpakuoti viso buto, nebent esate robotas. Aš visada patariu palikti vieną dėžę su pirmos dienos daiktais atskirai: tualetinis popierius, vaistai, įkrovikliai, keletas lėkščių, švarūs marškinėliai. Tai maža detalė, bet kitą rytą ji atrodo kaip išmintis.

Ar verta palikti dėžes koridoriuje?

Jei tai jūsų butas ir niekas nesiskundžia, trumpam galima. Bet daugiabučiuose koridorius nėra sandėlis, o kaimynai gali skambinti administracijai. Be to, dėžės koridoriuje trukdo evakuacijos keliui, ir tai jau nebe smulkmena. Geriau iškart nešti bent pagrindines dėžes į butą, o tas, kurios skirtos sandėliui, palikti tvarkingai vienoje vietoje. Jei iškrovimas vyksta vėlai vakare, galima susitarti su kaimynais arba pastato administratoriumi. Bet palikti dėžes „rytoj pasiimsiu“ dažnai baigiasi konfliktais.

Kada tikrinti inventorių?

Inventorių geriausia tikrinti iškrovimo metu arba iškart po jo. Jei matote, kad trūksta dėžės, baldas įbrėžtas ar technika neatrodo gerai, fiksuokite tą pačią dieną. Po savaitės sunkiau įrodyti, kad pažeidimas atsirado kelionės metu, o ne naujame bute. Sąrašas su numeriais labai padeda: dėžė 12, kėdė 3, stalas 1. Tai atrodo biurokratiška, kol nepradėsite ieškoti vienos konkrečios dėžės tarp šimto kitų. Tada suprantate, kodėl žmonės taip daro.

Ar po perkraustymo reikia grįžti į Vokietiją?

Paprastai ne, nebent ten liko buto perdavimo formalumai, raktais rūpinasi kažkas kitas arba reikia pasiimti paskutines smulkmenas. Jei grįžimas į Vokietiją vis tiek planuojamas, galima derinti atgalinį reiso užpildymą, bet ne visada tai pigiau. Kartais pigiau siųsti mažą krovinį kurjeriu arba palikti dalį daiktų draugams. Esu matęs, kad žmonės grįžta „tik vienai dėžei“ ir sugaišta daugiau nei planavo. Todėl prieš skubant atgal reikia suskaičiuoti laiką, kurą, nakvynę ir nervus.

Išvada

Geras Transporto organizavimas perkraustymui iš Vokietijos patogiu laiku prasideda nuo realaus plano, ne nuo gražaus pažado. Reikia žinoti datą, langą, aukštą, liftą, daiktų kiekį, dokumentus, kontaktus ir rizikas. Kaina svarbi, bet dar svarbiau, kas į ją įeina. Jei viską sutvarkote iš anksto, perkraustymas vis tiek nebus idealus, bet bus žmogiškas ir valdomas. O tai tarptautiniame kraustymesi jau yra labai daug.