Transporto organizavimas į Vokietiją su aiškiu terminų valdymu: tiesa iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – idealios logistikos nėra. Visada kažkas trūksta, arba vairuotojas užmiega, arba vokiškas sandėlis nusprendžia nedirbti. Klientai visada klauso apie transporto organizavimą į Vokietiją su aiškiu terminų valdymu, tiki, kad yra toks stebuklingas mygtukas, kurį paspaudus, viskas vyksta pagal grafiką. Tačiau realybėje tai yra nuolatinis kovojimas su ugnimi, kur reikia žinoti ne tik taisykles, bet ir tas „pavasario“ vietas, kurias grafikuose nepažymėti. Štai kaip tai atrodo iš mano pusės, be jokių gražių paveikslėlių, tiesiog kaip yra.

Planavimas ir terminai: kodėl visada trūksta laiko?

Kiek laiko iš tikrųjų užtrunka nuvežti prekes į Vokietiją?

Visiems sakau tas pačias – į Berlyną arba Hamburgą važiuojame apie dvi paras, jei keliauja pilna mašina. Bet čia yra teorinis variantas, kai vairuotojas nemiegoja, o degalai patys įsileidžia. Praktikoje transporto organizavimas į Vokietiją su aiškiu terminų valdymu sukelia daugiau galvos skausmo, nes reikia įsivaizduoti, kad vairuotojas gali sustoti pailsėti. Tas pilsėtųjų apribojimas dabar yra griežtas, tai todėl, jei jums sako „rytoj bus“, tikrinkite, ar vairuotojas jau nevažiavo iš Ispanijos.

Kodėl transporto organizavimas į Vokietiją su aiškiu terminų valdymu kainuoja brangiau nei paprastas vežimas?

Čia paprasta: laikas yra pinigai, o nerimas kainuoja dar daugiau. Kai reikia tiksliai užtikrinti, kad prekės atvyks antradienį ryte, aš negaliu tikėti atsitiktiniais mašinų vairuotojais. Turiu kreiptis į patikimus, kurie nepraleis pristatymo lango. Be to, Vokietijoje darbo ir poilsio laiko kontrolė yra griežtesnė nei čia, todėl tenka mokėti už tą garantiją, kad mašina nebus sustabdyta ir nubausta kelio viduryje.

Ar galite garantuoti, kad prekės atvyks rytoj ryte?

Garantuoti galiu tik tai, kad saulėtekis bus. Jei suteikiu 100 proc. garantiją, aš melavau. Esu matęs situacijų, kai tiesiog užstrigo ties Varšuva dėl avarijos ir stovėjome 12 valandų. Transporto organizavimas Į Vokietiją su aiškiu terminų valdymu reiškia, kad aš turiu alternatyvų planą, bet net ir jis neveikia, jei užeina uraganas. Taigi, garantuoju pastangas, bet ne orus.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja į paskirtinę vietą?

Tada prasideda diskusijos su klientu. Vokietijos sandėlininkai yra kaip šveicarių laikrodžiai – jei vėlai 15 minučių, jums gali uždaryti vartus. Tada vairuotojas turi stovėti iki rytojo, o tai kelia papildomų išlaidų. Būna, kad aš tiesiog turiu skambinti į tą sandėlį ir prašyti, kad „velnias jį paimtų“, bet leistų įvažiuoti, kartais net pavyksta, kartais ne.

Kaip susitvarkyti su švenčių laiku Vokietijoje?

Vokietijoje švenčių yra daugiau nei atrodo. Yra nacionalinės, yra federalinių žemių šventės, kurios skiriasi. Pavyzdžiui, Miunchene gali būti šventė, o Hamburge ne. Aš turiu tai sekti, kitaip mašina nuvažiuos tuščia atgal. Vieną kartą taip nutiko per Velykas – teko sukti ratą per visą šalį, nes netikėtai viena žemė uždarė sandėlius.

Dokumentai ir muitinės: biurokratijos siaubas

Ką daryti, jei CMR sąvoka arba važtaraštis užpildytas neteisingai?

O tai yra klasika. Vairuotojai dažnai rašo kažką panašaus į „kreida“ vietoje „kredas“. Jei klaida maža, Vokietijoje dažnai praleidžia, jei tik prekės ne pavojingos. Bet jei trūksta svorio ar prekės pavadinimo, gali prasidėti baudos. Geriau iš karto persiųsti man nuotrauką, aš pataisau ir siunčiu atgal, kol vairuotojas dar yra pasienyje.

Ar reikia EX1 dokumentų, jei važiuojame į Vokietiją, tai yra ES viduje?

Jei tik važiuojate iš Lietuvos į Vokietiją, EX1 nereikia, nes abi šalys yra ES erdvėje (tai yra, jei nevažiuojate per trečiąsias šalis). Bet jei prekės atkeliauja iš Kinijos ir yra akcizuotos, arba tai yra alkoholis, tabakas, tada reikia EMCS procedūros. Čia aš jau ne visada žinau visus niuansus, todėl dažnai teziu konsultuotis su brokeriu, kad nebūtų vargo.

Koks skirtumas tarp TIR knygelės ir paprasto tranzito?

TIR knygelė dabar yra kaip senas automobilis – vis dar važiuoja, bet dažnai netinka. Vokietijoje ji vis dar veikia, jei tranzitu einate, bet dėl saugumo kontrolių tai dažnai užtrunka ilgiau nei įprasta deklaracija. Dabar daugiausia naudojame NCTS elektroninę sistemą, nors ir ji kartais užstringa. (Tikrai, tikriausiai greičiau būtų be jokių knygelių, bet kas paklausė mano nuomonę Briuselyje).

Kas dėl tos naujosios muitinės kontrolės sistemos?

Naujos sistemos... na, jos visada būna „naujos“ ir blogai veikia. Paskutinis atnaujinimas sukėlė chaosą pasienio punktuose, mašinos stovėjo po 10 valandų. Transporto organizavimas į Vokietiją su aiškiu terminų valdymu tampa beveik neįmanomas, kai sistemos neveikia. Mums tenka tiesiog laukti ir gerti kavą, kol techniniai išsprendžia problemas.

Ar vairuotojas privalo turėti originalius dokumentus rankose?

Anksčiau reikėjo, dabar, jei turi skaitmeninę versiją ir gali ją parodyti iš planšetės, dažniausiai užtenka. Bet yra griežtų pareigūnų, kurie reikalauja popieriaus. Aš visada liepiu vairuotojams turėti spausdintą CMR, nes ne visi pasieniečiai moka naudotis technologijomis. Geriau užtikrinti, kad viskas yra fiziškai, nei rizikuoti.

Vairuotojai, mašinos ir kelionės realybė

Ar vairuotojas gali sustoti pavalgyti kelyje?

Gali, bet turi tai daryti tam skirtose vietose. Jis negali tiesiog sustoti po kelio šluotę nuleisti ir eiti į piceriją. Vokietijoje to labai stebi, yra daug kamerų. Kartais vairuotojai skundžiasi, kad norėtų normaliai papietauti, o ne tik gerti vandenį parke. Aš juos suprantu, bet taisyklės yra taisyklės.

Kodėl vairuotojai neatsiliepia į telefonus, kai aš juos ieškoju?

Nes jie važiuoja. Arba miega. Arba tiesiog nenori kalbėti su dispečeriumi, kuris vėl klausia, kur jis yra. Yra tokių, kurie įsijungia „negirdėti“ režimą. Bet dažniausia tiesiog vairuoja kalnuose, kuriose nėra ryšio. Vieną kartą vairuotojas dingo dviem valandoms, pasirodo, užkliuvo į sniego audrą ir nebuvo galimybės skambinti.

Kas daroma, jei sunkvežimis sugenda kelyje?

Tada skambinu techninei pagalbai. Jei tai yra Vokietija, servisas atvyksta greitai, bet kainuoja kaip nupirkta nauja mašina. Jei tai koks senas „Volvo“ variklis, gali tekti laukti detalių iš Lenkijos. Tada transporto organizavimas į Vokietiją su aiškiu terminų valdymu žlunga, ir aš turiu skambinti klientui sakyti, kad bus vėlavimas. Nėra malonu.

Ar vairuotojas gali paimti keleivį su savimi?

Joks būdas. Tai yra griežtas draudžiamas dalykas. Jei sulaiko juos su žmona ar vaiku, gali prarasti licenciją ir gauti didelę baudą. Mes ne turistų autobusų firmą. Kartais vyresni vairuotojai bando prisivilioti ką nors, kad nevažiuotų vieni, bet aš tai uždarau iš karto.

Kiek toli gali važiuoti vairuotojas be pertraukos?

Įstatymai sako 4,5 valandas. Po to būtina 45 minučių pertrauka. Bet realybėje jie stengiasi važiuoti tiek, kiek įmanoma, kad kuo greičiau atvyktų į vietą. Yra vairuotojų, kurie rašo dienoraštį „iš galvos“, bet tada rizikuoja. Vokietijoje dažnai patikrina tachografus, todėl geriau, jei jie laikosi taisyklių.

Problemų sprendimas ir nepatogios tiesos

Kodėl Vokietijos sandėliai tokia griežti dėl pristatymo laiko?

Jie turi savo grafikus. Jei jums priskirtas laikas nuo 8:00 iki 10:00, o atvykstate 10:15, jums gali sakyti „auf Wiedersehen“ ir siųsti į eilės galą, kuri gali trukti iki paros. Jų darbuotojai dirba pagal profsąjungų taisykles ir nenori likti po darbo. Man tai buvo keista pradžioje, bet prie to priprantai.

Ką daryti, jei atvykome į sandėlį, o jis uždarytas?

Tai blogiausias scenarijus. Vieną kartą mūsų vairuotojas atvyko penktadienį popietę į vieną vietą prie Kelno, o ten buvo užrašas „Sandėlys uždarytas dėl techninių darbų“. Niekas nieko nepranešė. Teko važiuoti į netoliese esantį stovėjimą ir laukti iki pirmadienio. Klientas buvo įsiutęs, bet aš čia kaltas nebuvo.

Ar tikrai reikia mokėti už tarpininko paslaugas?

Galite bandyti rasti vairuotoją patys, bet tada ką darysite, jei jis pavogs krovinių? Arba jei suges mašina? Tarpininkas (t.y. aš) užtikrina draudimą ir atsakomybę. Žinoma, kainuoja, bet ramybes užtikrina. Dabar daug „vokiškų“ firmų bando tiesiog samdyti pigius vairuotojus iš Rytų, ir dažnai tai baigiasi blogai.

Kodėl kainos šokinėja aukštyn žemyn?

Degalai. Ir tai ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Be to, jei yra trūkumas vairuotojų, kainos šoka. Vokietijoje dabar didelis poreikis, todėl ir mums tenka kelti kainas, kad pritrauktume gerus vairuotojus. Tai tiesiog rinkos dėsniai, su kuriomis nieko nepadarai.

Kas daryti, jei vokiškas klientas atsisako priimti prekes?

Tada prasideda ilgos diskusijos. Jei prekės nenukentėjo ir tai mūsų klaida (pvz., vėlavimas), mes galime bandyti juos perkrauti į kitą vietą už papildomą mokestį. Bet jei klientas tiesiog nusprendė, kad jam nereikia, tai jis turi sumokėti už laiką, kurį mašina praleido jo kieme. Rašome protestą ir bandomame gauti pinigus.

Atsiskaitymas ir papildomi mokesčiai

Kada tiksliai reikia apmokėti pervežimą?

Idealiai – iš kada gavome sąskaitą. Bet esu elastingas, jei dirbame jau ilgai. Naujiems klientams aš sako: pinigai ant stalo – mašina kelyje. Gavau vienąkart apgaviką, kuris pažadėjo mokėti „po savaitės“, o paskui išnyko. Nuo tada būnu atsargesnis.

Ar į kainą įeina iškrovos darbai?

Įprastai ne. Kainą skaičiuojame už vežimą nuo durų iki durų. Iškrovą dažniausiai atlieka gavėjas Vokietijoje. Jei reikia mūsų vairuotojui iškrauti, tai papildoma paslauga, kurią reikia suderinti iš anksto, nes jis turi turėti keliamąją arba rankinę techniką.

Kas yra degalų priemoka (fuel surcharge)?

Tai procentas nuo bazinės kainos, kuris keičiasi priklausomai nuo degalų kainos rinkoje. Kai degalai brangu, priemoka didelė, kai pigiau – mažesnė. Aš ją atnaujinu kas mėnesį. Kartais klientai klausia, kodėl ji nenukrito, nors degalai nukrito 5 centų – nes tai vidurkis, o ne momentinė kaina.

Ar galima susitarti dėl atidėto mokėjumo (termino)?

Galima, jei pateikiate banko garantiją arba turime istoriją. Bet transporto organizavimas į Vokietiją su aiškiu terminų valdymu reikalauja ir mūsų pinigų srauto valdymo. Aš turiu mokėti vairuotojams ir degalines, todėl negaliu laukti jūsų mokėjimo 60 dienų. Tai nebe logistika, o kreditavimas.

Kas yra „stand-by“ mokestis ir kodėl jis taip vadinasi?

Tai mokestis už laukimą. Jei vairuotojas atvyksta į vietą, negali iškrauti dėl jūsų kaltės ir laukia, jis laiko praranda. Stand-by reiškia „pasiruošęs“, bet nieko nedaro. Vokietijos standartai šio laiko apmokėjimą yra griežti, todėl geriau pasirūpinkite iškrovos grafiku iš anksto.

Ar turiu mokėti už užstato raktą (deposit) už kėbulą?

Dauguma sandėlių Vokietijoje reikalauja užstato, kad vairuotojas nenuklyptų su jų kėbulu. Tai paprastai 50 ar 100 eurų, kurie grąžinami, kai grąžinamas kėbulas. Kartais vairuotojai pamiršta pasiimti pinigus atgal, tada tenka(si) (tai yra vairuotojui) rašyti prašymus siųsti pinigus į sąskaitą.

Išvada

Sumažius viską, galiu pasakyti, kad transporto organizavimas į Vokietiją su aiškiu terminų valdymu nėra lengvas užsiėmimas, bet jei žinoi niuansus, viskas įmanoma. Reikia kantrybės, gerų sąsajų ir nuolatinio stebėjimo. Niekas nesako, kad nebus nesklandumų, bet svarbiausia yra sugebėti juos išspręsti greitai. Dirbkite su patikimais žmonėmis, ir net jei kas nors nepasiseks, bent žinosit, kad padaryta viskas, kas įmanoma.