Transporto organizavimas į Vokietiją – kaip išvengti didelių problemų rinkoje

Dirbu jau virš dvidešimt metų šioje srityje ir galiu pasakyti viena – transporto organizavimas į Vokietiją nėra joks pasivaikšciojimas po parką, kaip man atrodo ėmė manyti naujokai. Anksčiau buvo paprasčiau, užvesi, iškrauni, visi laimingi, bet dabar? Dabar reikia žiūrėti ir ant tų vokiečių reikalavimų, ir ant mūsiškių dokumentų, kurie kartais būna tiesiog baisūs. Dažnai klientai man klausia, kiek tai kainuoja, bet aš pirmiausia klausiu, ką jie tiksliai nori vežti, nes be to neišversk jokios kainos. Vokietija rinka didelė, pinigų ten daug, o reikalavimai aukšti, tad jei norite, kad viskas nueitų sklandžiai, geriau pasidomėkite iš anksto.

Pagrindiniai dokumentų ir teisinių reikalavimų klausimai

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Tai pagrindinė daikta, be kurios nejudinsi nei metro. Tau reikia galiojančio CMR (tai tas tarptautinis krovinio važtaraštis), kurį kasdien naudoja visi ekspeditoriai. Be jo niekas pasienyje nė neleis praeiti, o vokiečiai su tuo labai griežti ir neduoda kokių nors lengvatų. Dar reikės sąskaitos faktūros ir, jei prekės specialios, atitinkamų sertifikatų ar leidimų. Važiuojančius be CMR tiesiog pasiunčia atgal arba baudžia tiek, kad akiai išlįsta, todėl nepabandyk taip daryti. Geriau praleisk dešimt minučių ir užpildyk viską tvarkingai, nei tada problemuoti su muitinės pareigūnais, kurie nėra linkę juokauti.

Ką daryti jei prarandat dokumentus kelyje?

Tai pasitaiko dažniau nei galvojat, ypač jei vairuotojas nėra patyręs. Pirmiausia reikia skambinti pasiuntėjui ir prašyti kopijų elektroniniu būdu, be jokių užuominų, kad originalas dingęs. Esu matęs situaciją, kai vienas vairuotojas neteko dokumentų ties Voitu (Wroclaw) ir neįleidė jo į terminalą iki tol, kol negavome faksu kopijų. Dabar viskas jau skaitmeniniu būdu, bet senieji vairuotojai vis dar mėgsta popierius.

Ar Mokesčių institucija visada patikrina?

Visada, bent taip man atrodo ir rodos man taip, kad jie tąją informaciją turi. Geriau būk pasiruošęs, kad sustos tarkim Pasvalyje arba prie pat sienos, nes jei bus klaidų dokumentuose – užstrungsi ilgai. Aš kartas nuo karto važiuoju į Vokietiją su viena firma, tai čia prieš penkerius metus, mus čia sustabdė dviem valandomis vien todėl, kad sąskaitoje vienas skaitmuo nelygu su siuntos svoriu. Buvo šūdinė situacija, vairuotojas beveik išprotėjo, kol viską ištaisėm. Taigi niekada nežinok, kai būsi tikrinamas, todėl viskas turi būti ant plokštumos.

Kas dėl tų EMS kodų?

Tai pavojingas dalykas, jei nežinai, ką rašai, ir gali susidurti su didelėmis problemomis. Yra EMS – tai Europos prekių kodų sistema, nors pats pavadinimas gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo to, su kuo kalbi. Jei užrašysi neteisingą prekės kodą, vokiečiai iš karto susidomės. Kai veži mažiau vertingas prekes, galima pasisekti, bet kai eina brangios mašinos dalys ar elektronika, klaida gali kainuoti tūkstančius eurų baudų. Geriau pasiklausti specialisto arba žiūrėti į oficialią lentelę, nei galva statyti tas kombinacijas, išvis nedarant nieko.

Ar sunku gauti leidimus medžiagoms?

Kai kurios medžiagos, ypač chemikos, reikalauja specialių ADR (tai tarptautinių pavojingų krovinių vežimo taisyklių) leidimų. Negali tik taip įsikelti bakus su benzinu į priekabą manydamas, kad niekas nepastebės, tai bus labai blogai. Vokietijoje kontrolė ant kelių yra labai intensyvi, ypač netoli to didelio Dortmundo arba Kelno magistralių. Jei sulaikys tave be ADR dokumentų su pavojingu kroviniu, ne tik kad baudžia, bet ir konfiskuos visą mašiną su kroviniu. Dirbame su viena gamykla iš Kauno, jie gamina dažus, ir ką tik padarome visus dokumentus prieš kelionę, kad nebūtų malonių netikėtumų.

Kainodara ir proceso organizavimo niuansai

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Įprastai į Berlyną arba Hamburgą nuvažiuoji per dvylika keturiolika valandų, jei viskas gerai su keliu. Bet neįsivaizduok, kad tai taip paprasta – vargo su eismo spūstėmis dažniausiai tenka ten, kur tų spūsčių ir neįsivaizduoji daugiausiai. Paskutinis kartas, kai vežėme dalis į Štutgartą, praradome šešias valandas ties viena avarija vienoje gyvenvietėje, tiesiog dėl to, kas čia nutiko. Taigi laikas yra sąlyginis dalykas, visada reikia turėti rezervą pusę dienos. Aš klientams visada sako, pridėk dieną prie termino, jei nori būti ramus ir neišsižadėti žodžio.

Kiek kainuoja transporto organizavimas į Vokietiją?

Tai labai plačias klausimas, ir atsakymas jo nėra vienas. Jei turite pilną sunkvežimį, kainos svyruoja nuo tūkstančio dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų, priklausomai nuo degalų kainos ir to, kokį miestą tenkini pasiekti. Transporto organizavimas į Vokietiją brangsta kiekvieną mėnesį, nes ir vairuotojų trūksta, ir pats dyzelis nebe toks pigus kaip buvo anksčiau. LTL (dalinių krovinių gabenimas) vežimas bus pigiau, bet tada teks laukti, kol surinks pakankamai krovinių kitiems klientams. Dabar žiūriu, kad rinka šiek tiek stabilizavosi, praeitą žiemą buvo tiesiog baisiai brangu ir daug kas stodavo.

Ar galima taupyti ant vairuotojo?

Nerekomenduoju, tikrai nerekomenduoju, nes to kaina gali būti per didelė. Gali rasti kažką pigiau už tūkstantį, bet tada vairuotojas gali būti be patirties ar su sena technika, kas sukelia riską. Vokietijoje keliai aukštos kokybės, bet ir greičiai ten dideli, todėl technika turi būti tvirta. Pas daugeli taisyklės griežtos, o pigūs pervežėjai jų nesilaiko. Pas mus dažnai būna taip, kad pervežėjai ima darbą už bananas, o paskui dingsta su siuntomis arba kitaip išsisuka. Stabilus partneris visada pigiau išeina nei pigus, bet nepatikimas šaras. Esu matęs situacijų, kai dėl tos taupybos įmonės netekdavo didžiulių sutarčių, nes prekės neatvyko laiku į gamyklą.

Kodėl kainos keičiasi kas savaitę?

Nes degalai nuolat kinta, tiesiog ir viskas, to nebeįsivaizduoju. Be to, yra dar ir metai, kai paklausa išauga, tarkime prieš Kalėdas, tada kainos šoka į viršų kaip skrendantis orlaivis. Dar svarbu, ką žiūri savaitės diena – pirmadienį brangiau, penktadienį taip pat, o viduryje savaitės galima gauti gerą pasiūlymą. Aš asmeniškai stengiuosi planuoti keliones vidurines savaitės dienas, jei leidžia klientas. Taip pat daro įtaką ir kursai, jei mokame užsienyje, bet dabar viskas daugiausia eurais, tai bent jau paprastiau suvaldyti šią krizę.

Ar brangu gabent į Miuncheną?

Miunchenas yra toliau nei tas pats Berlynas, tad ir kaina bus aukštesnė. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad tai didelis miestas, o jo centre arba arti jo įsikūrę sandėliai turi savo specifiką. Jeigu tenka vežti į parodas arba statybas centro rajone, gali tekti papildomai mokėti už vietą arba už leidimą važiuoti tam tikromis gatvėmis. Dažnai tenkiški partneriai pareikalauja, kad vairuotojas turėtų specialią aprangą arba apsaugas nuo dulkių, kas irgi padidina išlaidas.

Praktiniai niuansai ir problemos kelyje

Kas vyksta ties Duisburgu?

Duisburgas yra didžiausias logistikos mazgas Vokietijoje, ten yra tas milžiniškas konteinerių terminalas, tiesiog monstras. Užsukti ten lengva, bet išsivažiuoti gali užtrukti valandą ar dvi, nes ten visiškas chaosas su eiliškumu. Paskutinis kartas, kai buvom ten, mums teko šiek tiek pažaisti su grafiku, nes klientas numatė per ankstyvą laiką. Jei turi įrenginių krovinį (pvz., traktorius, statybos techniką), dažnai tenka vykti būtent ten per specialiuosius terminalus. Tenn tai vieta, kur geriausiai moka savo darbą, bet nemėgsta, kai kažkurie atsilieka nuo grafiko.

Ar dažnai sukelia avarijas su mūsiškiais?

Nėra taip dažnai kaip anksčiau, bet vis tiek tai būna retkarčiais. Ypač kai vairuotojai pavargę arba praleidžia poilsio valandas, kuo mes visi, deja, nusidėjome per tuos metus. Vokietijoje baudos už tuos pažeidimus milžiniškos, jei sustabdys tachografo kontrolę ant greitkelio. Kai kurios mūsų įmonės tiesiog negauna vairuotojų, todėl tenka imti tai, kas yra, o tai duos daug problemų. Bet jei žiūrime į statistiką, lietuviai vairuotojai gan saugūs lyginant su kai kuriais kaimynais iš rytų, kur važiuoja "kaip galima".

Ką daryti jei prekės sugedusios atvykus?

Pirmiausia turi susirašinėti su vairuotoju ir padaryti nuotraukas tiesiog vietoje, kol jis nėra iškrovęs. Jei dėžės draskučiai ir viduje viskas išbyrėję, tada CMR pradeda vaidinti didelį vaidmenį. Buvau tokioje situacijoje prieš porą metų – vežėmo stiklą į Leipcigą, ir vairuotojas taip staigiai stabdė, kad visa siunta nulūžo. Dėl to teko įsivelti į draudimo procesus, kuris truko beveik pusmetį ir nervų suvalgė daug. Geriau užtikrink, kad krovimas bus atliktas kuo tvarkingiau, kad nepriktų tada gydyti tas nervas ir prarasti pinigus.

Ar galima gabenti maisto produktus?

Galima, bet tada reikia laikytis visų tų reikalavimų, o tai ne kiekvienas vairuotojų gali atlikti. Priekaba turi būti švari, su atitinkama temperatura jei reikia, o pats vairuotojas turi turėti sveikatos pažymėjimą. Aš asmeniškai stengiuosi vengti maisto pervežimo, jei tai nėra šaldytasis krovinys, per didelė atsakomybė prilygsta siaubui. Ypač jei į Vokietiją veži mėsą ar sūrį, vokiečių veterinarų tarnybos tikrina labai detaliau, nei čia. Vieną kartą mus sulaikė netgi dėl to, kad tranzitinėje deklaracijoje nebuvo nurodytas tikslus angliavandenių kiekis. Absurdas, bet taip yra su jais.

Specifiniai klausimai ir detalės

Ar reikia drago?

Ne visada, tik jeigu krovinys vertas daug, arba tu paprasčiau nesi tikras tokių dalykų. Vokietijoje vagystės nėra toks didelis problema kaip Italijoje arba Ispanijoje, tačiau stovėjimo aikštelėse prie miestų reikia būti atsargiam. Mums visada patariama uždėti tą drą (tai fizinė apsauga nuo vagystių), jei stovi ne saugumo aikštelėje kelyje. Niekada nežinai, kas gali nutikti naktį netoli toje Miuncheno apylinkėse. Geriau sutaupyti tuos šimtus eurų negu prarasti tūkstančių vertės siuntą ir tada spręsti problemas su draudiku.

Kaip su El. pasų sistema?

Tą EP (elektrinę pasą) turi turėti kiekvienas vairuotojas, be to jokių gudrybių nebėra. Sistema dažnai lūžta arba užstringa, o vairuotojai lieka pasienyje be galimybės nueiti į tolį. Paskutinis mūsų vairuotojas praleido beveik penkias valandas ties Kalvarijos pasieniu, nes sistema tiesiog neleido įvesti duomenų dėl klaidos. Nors tai nėra tiesiogiai susiję su Vokietija, bet tai taip pat įtakoja transporto organizavimą į Vokietiją, kadangi pavėluoti reikia ne tik į Lietuvą, bet ir iš jos. Nerealu šiuo metu be to el. paso vežti kasdienybę, tiesiog nebeįsivaizduoju.

Ar galima susitarti tiekėjui dėl iškrovimo?

Tai priklauso nuo to, kokį sandėlį jis turi ir ką jis ten daro. Kai kurie didieji, tarkiam „Kaufland“ logistikos centrai, turi griežtus grafikus – užlatei penkias minutes, tau skiria kitą laiką po dviejų savaičių. Kiti mažesni sandėliai gali būti lankstūs, jei juos prašysi gerai arba tiesiog nupirksi kavą vadybininkui. Aš visada stengiuosi sužinoti konkretų adresą iš anksto, kad nebūtų staigmenų su privažiavimu. Kartais tas adresas yra paprasčiausia kiemas miestelyje, kur su sunkvežimiu net neapsisuksi ir teks verčiais važiuoti atgal.

Ką daryti, jei klientas nepasiruošęs?

Tai klasika, kuri sukelia nervus. Atvažiuoja vairuotojas, o klientas nėra sukontravęs prekės arba jų nėra vietose. Tuomet gali laukti valandas ar net dienas, o to laiko niekas nesumoka. Vokietijoje toks nedingimas klientas kainuoja brangiau, nes vairuotojas viršija savo darbo laiką ir reikia mokėti viršvalandžius. Kartais tiesiog tenka pervesti siuntą į kitą mašiną, kuri važiuoja į kitą pusę, kad bent kažką išgelbėti situaciją. Aš tokiems klientams daugiau neduodu kredito, neišleidžiau savo nervų dėl to.

Kur geriau užsukti degalams?

Rytų Vokietijoje brangiau, vakarinėje pigiau, taip tai visada buvo ir bus. Geriausia užsukti prie pat Lietuvos sienos Lenkijoje, ten degalai pigesni, arba jau Vokietijoje didelėse tinkluose, kur yra nuolaidos transportui. Bet žiūrėk, kad ten nebūtų toks didelis eilės, kad prarasite daugiau laiko nei sutaupysite pinigų sunkvežimiui. Dabar degalai vėl brangsta, nebežinau už ką ten tie OPEC stengiasi, bet mums tik blogiau su ta kaina. Geriau degalų neužsikrauti iki pilnos, nebereikia tokių atsargų.

Ką daryti su šaldytu kroviniu?

Jeigu reikia krovinių gabenimo į Vokietiją šaltais režimais, tai viskas turi būti tiksliai nustatyta. Kondensatorius turi dirbti be klaidų, o temperatūra registruota. Jei atvykate ir yra nukritusių rodmenų, sandėlys tiesiog nepriims siuntos. Buvau atvejis, kai tiesiog dėl to, kad vairuotojas išjungį agregatą pietums, praradome visą grūdų partiją. Neką sau leisti tokių dalykų, ir visada tikrinkite tas užduotis prieš pat įsikišant į kabiną.

Ar galima gabeni keturratikus?

Galima, bet tada reikia tvirtai užfiksuoti juos ant rėmų, kad nenukristų važiuojant. Vokiečiai labai mėgsta sustoti ir patikrinti, ar kas nelenda po tais uždangalais. Yra specialių rėmų taisyklės, kurias reikia laikytis, jei nori, kad vokiečių policija nenuimtų numerius. Dažnai tai padaro kelyje, kai toks krovinys atrodo įtartai. Aš patariau visada padaryti nuotrauką po užkrovimo, kad turėtum įrodymų, jog viskas buvo tvirtai užfiksuota.

Ką daryti su grįžtančiu kroviniu (backload)?

Grįžtant tuščia yra nuostolis, todėl visada stengiamasi surasti ką nors atgal. Yra daug portalų, kur ieškoma tokių siuntų, bet kainos ten dažnai lyg ir per žemos. Jei logistika į Vokietiją tau tik antraeilis dalykas, tai galima ir imti, bet aš atsargiai. Kartas nuo karto pasitaiko gerų pasiūlymų, tarkim ije į Miunsterą ar Briuselį, bet reikia greitai spręsti. Geriau sutarti su savo klientų ratu, kad jie duotų grąžinamąsias siuntas už normalią kainą, o ne šokiruotų tą rinką.

Kadangi tarptautiniai pervežimai yra sudėtingas verslas, patariu tiesiog būti atsargiam ir viską tikrinti du kartus.

Na, turbūt viskas pagrindinis išdėstyta. Transporto organizavimas į Vokietiją reikalauja kantrybės ir tikslumo, nes klaidų čia atleidžiama mažai. Geriausia viską derėti su patikimu ekspeditoriu, kuris žino tas smulkmenas apie miestus ir kontrolės punktus, kadangi pats niekados nesugalvosi visų niansų. Patariu tikrinti duomenis tris kartus ir niekada nesikliauti ant „turėtų būti gerai“, nes šiose srityse gerai būna tik tada, kai viską padarei patikimai ir su proga.