Transporto organizavimas į Vokietiją be papildomų vėlavimų

Per dvidešimt metų šioje „virtuvėje“ mačiau visko: nuo pamestų krovinių iki vairuotojų, kurie tiesiog nusprendžia pasukti į kitą pusę, nes „taip patogiau“. Kai kalbame apie transporto organizavimą į Vokietiją be papildomų vėlavimų, žmonės dažnai tikisi stebuklingo mygtuko, kurį paspaudus fura atsiranda Berlyne ar Miunchene per naktį. Realybė yra kur kas proziškesnė ir reikalauja geležinės disciplinos bei nuolatinio sekimo. Jei norite, kad jūsų krovinys pasiektų Vokietiją laiku, turite suprasti, jog logistika nėra tik „atvežti iš taško A į tašką B“. Tai yra nuolatinis gaisrų gesinimas, dokumentų tikrinimas ir gebėjimas numatyti, kur kils problemos dar prieš joms įvykstant.

Planavimo subtilybės ir realybė

Kodėl vėlavimai Vokietijos kryptimi dažniausiai kyla dėl dokumentų?

Dažniausiai vėlavimai kyla ne dėl to, kad fura sugedo, o dėl to, kad vadybininkų pažadai apie „viskas tvarkoje“ neatitinka realybės. CMR'as būna užpildytas atmestinai, trūksta kokių nors specifinių sertifikatų, ypač jei vežate pavojingus krovinius ar maisto produktus. Mano praktikoje buvo atvejis, kai krovinys stovėjo prie sienos tris dienas tik todėl, kad viena įmonės antspaudas buvo neaiškus. Vokietijos pareigūnai yra itin pedantiški, jie nepraleis menkiausios klaidos. Todėl visada sakau klientams: geriau sugaišti valandą tikrinant dokumentus biure, nei prarasti tris dienas aikštelėje kažkur prie sienos, kur vairuotojas tiesiog keikiasi.

Ar įmanoma visiškai išvengti vėlavimų kelyje į Vokietiją?

Būsiu atviras – visiškai išvengti vėlavimų yra neįmanoma, nes kelyje visada yra „force majeure“. Gali uždaryti greitkelį dėl avarijos, gali streikuoti vokiečių transportininkai, gali tiesiog užpustyti kelius. Tačiau transporto organizavimas į Vokietiją be papildomų vėlavimų reiškia rizikų valdymą. Aš visada planuoju maršrutą su „buferiniu“ laiku. Jei Google Maps rodo 15 valandų, aš klientui sakau 20 valandų (na gerai, realiai per 18 valandų atvažiuojame, bet geriau turėti atsargą). Jei viskas vyksta sklandžiai, klientas džiaugiasi, kad atvežėme anksčiau, o jei kyla problemų – mes vis tiek telpame į pažadėtą terminą.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją šiai krypčiai?

Niekada nesirinkite pigiausio varianto, nes „pigus“ logistikoje dažniausiai reiškia „problemiškas“. Kai matau kainą, kuri yra 20% mažesnė už rinkos vidurkį, iškart žinau, kad kažkas bus ne taip: arba vairuotojas bus pavargęs, arba fura bus sena ir suges pakeliui. Geriau mokėti rinkos kainą, bet žinoti, kad vežėjas turi nuolatinius maršrutus į Vokietiją. Jie žino visus „kamščius“, žino, kur galima piltis kurą pigiau, ir, svarbiausia, turi ryšius su vietiniais terminalais. Patikimumas kainuoja, bet ramybė, kai krovinys saugiai pasiekia Vokietiją, yra neįkainojama.

Ar verta naudoti GPS sekimo sistemas?

Tai privaloma. Jei vežėjas nenori dalintis GPS nuoroda, bėkite nuo jo kuo toliau. Mano patirtis rodo, kad tie, kurie slepia savo buvimo vietą, dažniausiai turi ką slėpti – galbūt vairuotojas daro neplanuotą sustojimą, galbūt krovinys stovi kažkur pakelėje. Aš pats visada reikalauju, kad mano klientai matytų, kur yra jų krovinys. Tai suteikia skaidrumo ir pasitikėjimo. Be to, jei matau, kad fura stovi vietoje ilgiau nei valandą, galiu iškart skambinti šoferiui ir klausti, kas nutiko. Tai leidžia greitai reaguoti į bet kokius nesklandumus.

Kaip veikia „just-in-time“ pristatymas Vokietijoje?

Tai yra aukštasis pilotažas. Vokietijos gamyklos dažnai dirba pagal šį principą – krovinys turi atvykti tiksliai nurodytą valandą. Jei vėluoji 15 minučių, gali tekti laukti kitos dienos. Čia negali būti jokių „galbūt“. Transporto organizavimas į Vokietiją be papildomų vėlavimų reikalauja, kad vairuotojas būtų ne tik vairuotojas, bet ir logistikos specialistas. Jis turi žinoti, kur yra artimiausia saugi aikštelė, kur galima pernakvoti, kad ryte būtų prie vartų. Tai reikalauja milžiniško susikaupimo ir, žinoma, patirties, kurios neįgysi per vieną dieną.

Ar muitinės procedūros vis dar kelia problemų?

Nors Vokietija yra ES, vis dar pasitaiko situacijų, kai reikia specifinių dokumentų, ypač jei krovinys keliauja tranzitu per ne ES šalis. Kartą turėjome krovinį, kuris per klaidą buvo pažymėtas kaip ne ES prekė. Tai buvo košmaras. Vokiečių muitininkai mus laikė parą, kol viską išsiaiškinome. Nuo to laiko aš pats dukart patikrinu kiekvieną popierių. Jei nesate tikri dėl muitinės reikalavimų, geriau pasisamdykite profesionalų brokerį. Tai kainuoja papildomai, bet sutaupo nervų ir laiko, kurie logistikoje yra brangesni už pinigus.

Kaip elgtis, jei vairuotojas sako, kad vėluos?

Pirmas dalykas – nepanikuoti ir nesikeikti. Tai nieko nepakeis. Reikia iškart informuoti gavėją Vokietijoje. Vokiečiai labai vertina atvirumą. Jei pasakysi „vėluosime dvi valandas dėl kamščio prie Berlyno“, jie dažniausiai supras. Bet jei tylėsi ir vėluosi, jie uždės baudą arba tiesiog atsisakys priimti krovinį. Mano praktikoje buvo atvejis, kai vairuotojas bijojo prisipažinti, kad vėluoja, ir mes praradome svarbų klientą. Dabar aš reikalauju, kad apie bet kokį vėlavimą būtų pranešta per 5 minutes nuo jo nustatymo.

Ar oro sąlygos Vokietijoje labai įtakoja grafiką?

Žiemą – tikrai taip. Vokietijos greitkeliai yra puikūs, bet kai prasideda pūgos, viskas stoja. Ypač kalnuotose vietovėse pietų Vokietijoje. Ten furos gali stovėti valandų valandas. Transporto organizavimas į Vokietiją be papildomų vėlavimų žiemą reikalauja, kad vairuotojas turėtų grandines ir būtų pasiruošęs ekstremalioms sąlygoms. Aš visada stebiu orų prognozes ir, jei matau, kad bus bėdos, iš anksto įspėju klientą. Geriau išvažiuoti diena anksčiau, nei įstrigti sniege ir vėluoti dvi dienas.

Kokia yra optimali furos apkrova?

Tai priklauso nuo krovinio tipo. Jei vežate pilną mašiną (FTL), viskas paprasčiau. Jei dalinis krovinys (LTL), tada prasideda „žaidimai“. Reikia suderinti kelis krovinius, kad fura nebūtų tuščia, bet ir nebūtų perkrauta. Kartais vadybininkai nori įkišti „dar vieną paletę“, ir tada prasideda problemos su svoriu. Vokietijoje svorio kontrolė yra labai griežta. Jei viršysite leistiną svorį, gausite tokią baudą, kad visas pelnas nueis perniek. Todėl visada geriau vežti šiek tiek mažiau, nei rizikuoti.

Kaip veikia vairuotojų poilsio režimas?

Tai yra šventas dalykas. Vairuotojas privalo ilsėtis pagal reglamentą. Jei bandysite priversti vairuotoją važiuoti ilgiau, kad tik spėtumėte į Vokietiją, rizikuojate ne tik krovinio saugumu, bet ir milžiniškomis baudomis. Aš visada planuoju maršrutą atsižvelgdamas į vairuotojo poilsio laiką. Tai reiškia, kad kelionė truks tiek, kiek turi trukti. Nėra prasmės spausti, nes vėliau vis tiek teks sustoti. Transporto organizavimas į Vokietiją be papildomų vėlavimų yra apie protingą planavimą, o ne apie „lenktynes“ su laiku.

Ar verta naudoti tarpinius terminalus?

Kartais tai yra vienintelis būdas. Jei krovinys turi būti pristatytas į skirtingas Vokietijos vietas, terminalas yra būtinas. Ten kroviniai yra perkraunami ir išskirstomi. Tai šiek tiek prailgina pristatymo laiką, bet užtikrina, kad kiekvienas krovinys pasieks savo tikslą. Svarbiausia – pasirinkti patikimą terminalą, kur darbuotojai ne tik „mėto“ prekes, bet ir jas saugo. Mano praktikoje buvo atvejis, kai terminale sugadino brangią įrangą. Nuo to laiko dirbu tik su patikrintais partneriais, net jei jie kainuoja brangiau.

Kaip užtikrinti krovinio saugumą?

Vagystės aikštelėse yra reali problema. Vokietijoje yra saugių aikštelių, bet jos dažnai būna perpildytos. Vairuotojas turi būti labai atidus, kur stoja nakvoti. Aš visada rekomenduoju rinktis mokamas, saugomas aikšteles. Taip, tai kainuoja 20-30 eurų, bet tai yra niekis palyginus su prarastu kroviniu. Be to, fura turi būti su visomis apsaugos priemonėmis – plombomis, signalizacija. Jei vežate brangų krovinį, galbūt verta pagalvoti apie palydą, nors tai jau kraštutinis atvejis.

Ar kalbos barjeras Vokietijoje yra problema?

Jei vairuotojas moka tik lietuviškai, gali kilti problemų bendraujant su sandėlio darbuotojais. Vokietijoje anglų kalba padeda, bet vokiečių kalba – dar geriau. Aš visada stengiuosi, kad vairuotojas turėtų bent minimalų žodynėlį arba galėtų susisiekti su manimi, jei kyla nesusipratimų. Kartą vairuotojas negalėjo susitarti dėl iškrovimo vietos, nes niekas nekalbėjo angliškai. Teko skambinti į sandėlį ir aiškintis. Tai užtruko valandą, bet viskas baigėsi gerai. Svarbiausia – nebijoti klausti.

Kaip skaičiuoti kuro sąnaudas?

Kuras yra didžiausia išlaidų dalis. Vokietijoje kuro kainos svyruoja, todėl vairuotojas turi žinoti, kur geriausia piltis. Aš visada pateikiu vairuotojui maršrutą su rekomenduojamomis degalinėmis. Tai padeda sutaupyti ne tik pinigų, bet ir laiko, nes nereikia ieškoti degalinės, kurioje fura galėtų patogiai įvažiuoti ir išvažiuoti. Tai atrodo kaip smulkmena, bet per metus susidaro solidi suma. Transporto organizavimas į Vokietiją be papildomų vėlavimų reikalauja dėmesio kiekvienai detalei, net ir kuro kainoms.

Ar verta naudoti draudimą?

Tai net nėra klausimas. CMR draudimas yra privalomas, bet ar jis padengs visus nuostolius? Dažnai ne. Todėl visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą, ypač jei vežate kažką brangaus. Kartą krovinys buvo sugadintas dėl avarijos, ir be papildomo draudimo klientas būtų patyręs didžiulius nuostolius. Draudimas yra ramybės garantas. Niekada neikite į riziką be jo. Tai yra viena iš tų taisyklių, kurios negalima laužyti, nes pasekmės gali būti katastrofiškos.

Kaip veikia „backhaul“ (grįžtamieji kroviniai)?

Tai yra būdas optimizuoti kaštus. Jei fura važiuoja į Vokietiją su kroviniu, ji neturėtų grįžti tuščia. Tai yra nuostolis. Todėl visada ieškome krovinių atgal į Lietuvą. Tai reikalauja gero planavimo, nes reikia suderinti laiką ir vietą. Kartais tenka palaukti dieną ar dvi, bet tai atsiperka. Transporto organizavimas į Vokietiją be papildomų vėlavimų reiškia ir efektyvų mašinos išnaudojimą. Jei mašina dirba efektyviai, ir kaina klientui yra geresnė.

Ar verta naudoti skaitmenines platformas?

Jos padeda rasti krovinius, bet jos nepakeis asmeninio kontakto. Aš visada stengiuosi turėti tiesioginius ryšius su klientais ir vežėjais. Platformos yra geras įrankis, bet jose dažnai būna daug „triukšmo“. Geriausi sandoriai visada sudaromi telefonu ar susitikus gyvai. Tai yra verslas, paremtas pasitikėjimu. Jei pasitiki žmogumi, žinai, kad jis padarys viską, kad krovinys pasiektų Vokietiją laiku.

Kaip elgtis su „skubiais“ kroviniais?

Tai yra atskira tema. Skubūs kroviniai visada kainuoja brangiau. Reikia samdyti du vairuotojus, kad mašina galėtų važiuoti be sustojimo. Tai yra brangu, bet kartais būtina. Transporto organizavimas į Vokietiją be papildomų vėlavimų skubiais atvejais reikalauja, kad viskas būtų suplanuota iki sekundės. Nėra vietos klaidoms. Kartą teko organizuoti tokį pervežimą, ir viskas pavyko tik todėl, kad turėjome atsarginį planą kiekvienam etapui.

Ar verta investuoti į savo transportą?

Tai priklauso nuo verslo modelio. Jei turite nuolatinius srautus, galbūt verta turėti savo mašinas. Bet tai reiškia ir visą „galvos skausmą“ dėl remonto, vairuotojų, draudimų. Aš dažniausiai renkuosi dirbti su patikimais subrangovais. Tai suteikia lankstumo. Jei reikia daugiau mašinų, galiu jas greitai rasti. Jei reikia mažiau – tiesiog sumažinu užsakymus. Tai yra saugesnis kelias, ypač tokioje nenuspėjamoje rinkoje kaip logistika.

Kaip vertinti vadybininkų darbą?

Geras vadybininkas yra tas, kuris ne tik priima užsakymą, bet ir seka krovinį iki pat pabaigos. Jis turi būti pasiekiamas 24/7. Jei vadybininkas nekelia ragelio, kai kyla problemų – tai blogas vadybininkas. Mano komandoje visi žino, kad klientas yra svarbiausias. Mes ne tik vežame krovinius, mes sprendžiame problemas. Tai yra mūsų darbas. Jei klientas yra patenkintas, jis sugrįš. Tai yra geriausias įvertinimas.

Ar Vokietijos infrastruktūra yra tokia gera, kaip sakoma?

Taip, ji yra puiki, bet ji yra perkrauta. Greitkeliai nuolat remontuojami. Tai yra pagrindinė vėlavimų priežastis. Vairuotojas turi žinoti, kur vyksta remontai. Aš visada naudoju specialias programėles, kurios rodo realaus laiko informaciją apie eismo sąlygas. Tai leidžia išvengti didžiausių kamščių. Tai yra būtina, jei norite, kad transporto organizavimas į Vokietiją būtų be papildomų vėlavimų.

Kaip elgtis su pavojingais kroviniais (ADR)?

Tai yra labai griežta sritis. Vairuotojas privalo turėti ADR sertifikatą, o mašina – specialią įrangą. Jei kažkas ne taip, baudos yra milžiniškos. Aš visada dukart patikrinu visus dokumentus ir mašinos būklę. Tai nėra sritis, kurioje galima rizikuoti. Jei nesate tikri, geriau atsisakykite tokio krovinio. Saugumas yra svarbiau už bet kokį pelną.

Ar verta naudoti intermodalinį transportą?

Tai yra ateitis. Derinti kelių ir geležinkelių transportą yra labai efektyvu. Tai leidžia išvengti kamščių ir sumažinti CO2 emisijas. Vokietijoje tai yra labai populiaru. Aš vis dažniau naudoju šį būdą savo klientams. Tai reikalauja daugiau planavimo, bet rezultatas yra puikus. Tai yra būdas būti žingsniu priekyje.

Kaip vertinti „vėlavimo“ sąvoką?

Vėlavimas yra tada, kai krovinys neatvyksta sutartu laiku. Bet kartais vėlavimas yra sąlyginis. Jei klientas pats vėluoja paruošti krovinį, tai nėra vežėjo kaltė. Todėl visada reikia aiškiai apibrėžti atsakomybę sutartyje. Tai apsaugo nuo nereikalingų ginčų. Mes visada stengiamės būti sąžiningi ir skaidrūs.

Kokia yra svarbiausia pamoka per 20 metų?

Svarbiausia pamoka – niekada nepasitikėti „aklais“ pažadais. Visada viską tikrinkite patys. Logistika yra detalių verslas. Jei praleisi detalę, ji vėliau išaugs į didelę problemą. Būkite atviri, būkite sąžiningi ir visada turėkite atsarginį planą. Tai yra vienintelis būdas sėkmingai dirbti šioje srityje.

Išvada

Transporto organizavimas į Vokietiją be papildomų vėlavimų nėra raketų mokslas, bet tai reikalauja nuolatinio dėmesio, patirties ir gebėjimo greitai reaguoti į besikeičiančias sąlygas. Per savo karjerą supratau, kad sėkmė priklauso nuo to, kaip gerai sugebi suvaldyti rizikas ir kaip atvirai bendrauji su klientais. Nėra „tobulo“ pervežimo, yra tik gerai suplanuotas ir profesionaliai įvykdytas darbas. Jei laikysitės šių principų, jūsų kroviniai visada pasieks Vokietiją laiku, o jūs išvengsite nereikalingo streso ir nuostolių.