Transportavimo kainos į Vokietiją priklauso nuo svorio, bet ne tik nuo jo

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu pripažinti, dažniausiai pirmasis klausimas, kurį girdžiu iš klientų, yra „kiek tai kainuos?“. žmonės natūraliai tariasi, kad pagrindinis rodiklis yra kilogramai arba tonos. Tačiau praktika rodo kitą vaizdą. Taip, transportavimo kainos į Vokietiją priklauso nuo svorio, tai akivaizdu, bet dažnai tai nėra vienintelis ar net svarbiausias faktorius. Esu matęs situacijų, kai 500 kilogramų krovinys kainuoja brangiau nei dviejų tonų siunta, tiesiog dėl to, kad pirmasis užėmė per daug vietos ar buvo labai keičiamo formos. Vokietija arti, tai ne toli toli, bet tenkų jų reikalavimai ir logistikos ypatumai gana sudėtingi, tad verta suprasti, iš tikrųjų kas formuoja galutinę sumą sąskaitoje.

Pagrindiniai veiksniai, formuojantys kainą

Ar svoris yra svarbiausias faktorius?

Svoris tikrai įtakos turi, bet kartais jis nusileidžia tūriui. Vokietijos vežėjai dažnai skaičiuoja pagal taip vadinamą „volumetrinį svorį“. Jei turi lengvą, bet didelę prekę, pvz., putų polistirolo blokus ar vėduoklius, mokėsi už užimamą erdvę, ne už fizines kilogramas. Tada transportavimo kainos į Vokietiją priklauso nuo svorio tik formaliai, o realiai – nuo tai, kiek metrų kubinių krovinys užima furgone. Praėjusią savaitę teko vežti minkštus balionus į Berlyną, svorio buvo nedaug, bet teko užimti pusę mašinos, tad klientas nustebino, kaina tokia kaip už tris tonas.

Kas yra tas volumetrinis svoris?

Tai paprasta matematika, kuri dažnai erzina klientus. Imame krovinio ilgį, plotį ir aukštį, sudauginame ir tada daliname iš fiksuoto skaičiaus, pvz., 333 arba 500, priklausomai nuo to, kelias eiles viena ant kitos galima statyti. Jei gautas skaičius didesnis už realųjį svorį, mokėsi už tą didesnį. Tai standartinė praktika visoje Europoje, ne tik Vokietijoje, čia nieko nepadarysi. Negi vežėjas važiuos tuščiomis, nes tu nesi nusprendęs supakuoti kompaktiškiau?

Kodė degalų kaina taip įtakoja kainą?

Kai degalai brangu, visi padidina korekcijas. Tai vadinama „fuel surcharge“ ir ji juda kas savaitę. Nors į Vokietiją kelias trumpas, bet mašina turi važiuoti atgal, o ji ten suleidžia daugiau. Šiuo metu degalų kainos stabilios (tikiuosi, taip išliks dar ilgai), bet jei juokeliau, kainos šokuoja aukštyn. Tai nėra fiksuota suma, ji gali pakeisti visą krovinio kainos savikainą per naktį.

Ar reikia mokėti už grįžtąjį maršrutą?

Jeigu vežame į tokią vietą kaip Miunchenas ar Frankfurte, ten lengva rasti grįžtamą krovinių. Bet jeigu reikia važiuoti į gilumą, pvz., į Bavarijos kaimus ar kur šalia Čekijos sienos, ten grįžti tuščiam yra nemalonu. Tada transportavimo kainos į Vokietiją priklauso nuo svorio mažiau, o labiau nuo to, kaip sunku surasti kažką parsivežti atgal. Kartais teisi tiesiai – arba tu moki už grįžimą, arba mes ieškome kažko kito tame rajone.

Geografiniai niuansai ir konkretūs miestai

Kaip skiriasi kaina į Vakarų ir Rytų Vokietiją?

Vakarų Vokietija – tai pramonės šerdis. Ten daugiau sandėlių, ten daugiau reisų, todėl kaina dažniausiai galima derėtis. Rytuose, pvz., netoli Dresdeno ar Leipcigo, transporto sraitas mažesnis, tenka važiuoti toliau nuo pagrindinių automagistralių. tenkas kaina gali būti šiek tiek aukštesnė, nes vairuotojas praranda laiką važiuodamas nuošaliau.

Ar įvežimas į Hamburgo uostą brangiau?

Hamburgas – tai uostas, ten ypač daug judėjimo. Užsienio reisai, konteineriai, dideli sunkvežimiai. Ten važinėti brangiau dėl didelių spūsčių ir užkeltų zonų. Be to, ten daug specifinių reikalavimų dėl aplinkos apsaugos. Jei ten turi įvežti prekių, pridėk šiek tiek pinigų, nes vairuotojas gali ten prastovėti valandas ar net dieną, tik laukdamas iškrovos.

Kokia situacija su Štutgartu?

Štutgartas ir visas Baden-Viurtembergas regionas gana turtingi, bet ir kalnuotas. Keliai ten geri, bet daugiau dirbtu. Ypač jei tenkų įvežti į Mersedeso ar BMW gamyklas (nors Mersedesas yra Štutgarte, BMW – Miunchene), ten yra griežti laiko langai. Jei vėluoji dešimt minučių, gali neįvažiuoti ir teks laukti kitos dienos. Tai laukimas – tai pinigai.

Ar galima pigiau įvežti į Berlyną?

Berlynas – didelis miestas, daug mažmeninės prekybos, todėl ten daug LTL (dalinės krovos) reisų. Kartą gabendome baldus į Berlyną centrą, ir teko mokėti už „miesto zoną“, nes sunkvežimiui ten važiuoti sunku, o vietos parke nėra. Nors atstumai toli, konkurencija ten didelė, tad kartais pavyksta gauti geras kainas, jeigu lankstus dėl iškrovimo laiko.

Kas su Duisburgu?

Duisburgas – tai didžiausias logistikos mazgas Vokietijoje. Ten viskas vyksta greitai, bet ir reikalavimai aukšti. Jeigu turi krovinį į Duisburgą, tikėkis greito išsprendimo, tačiau ten daug „perkraustymo“ punktų. Ir vėlgi, transportavimo kainos į Vokietiją priklauso nuo svorio ir to, kaip greitai tą svorį reikia perkrauti iš vienos mašinos į kitą, jei tenkas pervedimas (cross-docking).

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus būtinai reikia turėti?

Pagrindinis dalykas – tai CMR (tarptautinis vežimo dokumentas). Be jo niekur neinu. Be to, reikėtų komercinės sąskaitos ir pakavimo sąrašo. Jeigu prekės ne ES gamybos, būtinai reikia T1 dokumento arba EX1, jeigu jau išgabentas. Vieną kartą teko laukti tris dienas pasienyje su Vokietija, nes klientas nutaria neparašyti vieno skaičiaus sąskaitoje. Muitininkai buvo labai neryžtingi ir viską išnagrinėjo iššerti.

Ar dažnai tikrina Vokietijos muitinė?

Vokietijos muitinė (Zoll) yra gana aktyvi, ypač jei važiuoji iš Ukrainos ar Baltarusijos kryptimis. Jei turi paprastas prekes iš Lietuvos, dažniausiai tik praleidžia. Tačiau jei krovinys įtartinas, pvz., technika ar alkoholis, gali sustoti. Tada kaina nebegali būti fiksuota, nes mokėsi už stovėjimą.

Kas yra T1 dokumentas?

Tai tranzito deklaracija, leidžianti perveži negamytas ES prekes be mokesčių mokėjimo tol, kol jos nepasiekia galutinio paskirties arba nėra įvežtos į rinką. Be jo, jeigu vaziuoji iš trečiosios šalies, gausi milžiniškas baudas. Užpildyti jį reikia be klaidų, kitaip vėlgi – problema ir pinigų nuostolis.

Ar reikia draudimo poliso?

Gerai, kad paklausiai. Dauguma klientų šito pamiršta. Draudimas nėra privalomas įstatymo, tačiau be jo tu rizikuoji viskuo. Jei vairuotojas suvažiuoja į duobę ir sugadina turi brangią technologinę įrangą, o be draudimo – tiek atsipirksi sau. Maža draudimo kaina nusprendžia visą jo taikomumą.

Krovinių tipai ir specifika

Kaip vežti pavojingus krovinius (ADR)?

Tai visada brangiau. Reikia specialių mašinų, specialių vairuotojų pažymėjimų. Ir svarbiausia – nieko neslėpk. Jei sako, kad yra ADR, reiškia, kad yra. Vienas klientas bandė įsirašyti chemikalus kaip „valymo priemones“, o muitinėje tai iškilo. Baudos buvo tokios, kad jam geriau būtų iš karto pareiškus tiesą. ADR kaina gali būti net 30-40% aukštesnė.

Ar galima vežti šaldomus prekes?

Taip, bet tik su šaldymo mašina (refrigerated truck). Ten reikia nustatyti temperatūrą, užtikrinti, kad vairuotojas ne išjungs šaldymo naktį, nors jis ir miega. Šaltieji reisai į Vokietiją, pvz., mėsos ar sūrių, yra pastovus darbas, bet reikalauja daug dėmesio. Kainą čia lemia ne tiek svoris, kiek temperatūros režimas ir atstumas.

Ką daryti su per dideliais kroviniais (Out of Gauge)?

Jei krovinis netelpa į standartinę 13,6 metro puspriekabę, reikia specialios technikos. OOG krovinių į Vokietiją vežti sudėtinga dėl leidimų. Reikia gauti specialius leidimus keliuose, dažnai reikia lydinčių mašinų. Tai kainuoja šimtais eurų, o kartais ir tūkstančiais, priklausomai nuo maršruto sudėtingumo. Negalima čia taikyti standartinių kainų.

Ar sunku vežti kruizinius laivus ar jachtas?

Buvo atvejis, kai vežėme nedidelę jachtą iš Klaipėdos į vieną ežerą netoli Miuncheno. Tai buvo kosmas. Reikėjo specialios rampos, uždaros puspriekabės, ypatingo leidimo dėl aukščio. Sunkiai susirandome vairuotoją, kuris norėtų tai imtis. Tokiu atveju svoris nebebe svarbus, svarbu matmenys.

LTL (Dalinė krovos) ir FTL (Pilna krovinių krovimo) ypatumai

Kada rinktis LTL?

Jei turi mažiau kaip 10 pakių ar 1-3 paltės, geriau LTL. Tu sumokei tik už užimamą vietą (pavėsinės ar metrus). Tačiau čia transportavimo kainos į Vokietiją priklauso nuo svorio mažiausiai, nes tenka laukti, kol mašina bus surenkta. Neteisingai supratau? Ne, čia svarbu užimamas tūris. LTL yra lėtesnis, bet pigesnis mažiems siuntimams.

Kada rinktis FTL?

Jei turi pilną mašiną, 22 ar 24 paltas, tai imk FTL. Tada turi savo vairuotoją, jis važiuoja tiesiai į tavo sandėlį ir niekur nestoja. Nors pradinė kaina atrodo didelė, vienetinis kaina (vienam paltui ar kilogramui) bus daug mažesnė. O ir rizika, kad prekės sugadins ar pametą, mažesnė, nes niekas neberašo (krauna) tarpininkų.

Kas dėl „surašymo“ (cargo handling) LTL atveju?

Kai krovinys atvyksta į terminalą, jis yra iškraunamas, perršomas ir vėl pakraunamas. Kiekvienas kartas yra potenciali žala. Ypatingai griežtai rekomenduoju gerai užsegti prekes ant paletės. Vienąkart gavau skundą, kad atvyko trys vieneto dėžės iš penkių. Vėliau paaiškėjo, kad jos tiesiog nuslydo nuo paletės perršojimo metu.

Ar LTL kaina gali pasikeisti prieš išvežimą?

Taip, gali. Jeigu paskutinę minutę pasirodo didelis krovinys, kuris užima visą vietą, tavo mažą siuntą gali perkelti į kitą mašiną ir tai užtrunk. Arba, jeigu pataisoma kuro kaina. Niekada negali būti 100% tikras, kol mašina nepajuda.

Papildomi klausimai ir praktiniai patarimai

Ką reiškia „laikas vietos“ (laytime)?

Tai laikas, kurį vairuotojas praleidžia tavo sandėlyje įkrovant ar iškraunant. Paprastai tai 1 ar 2 valandos nemokamai. Jei tavo darbuotojai vežiojasi, o vairuotojas laukia 5 valandas, turi mokėti už kiekvieną pradėtą valandą. Vokiečiai moka savo vairuotojams, o tau – laiko nuostolį. Geriau pasirūpink, kad sandėlyje būtų keltuvas ir žmogus laiku.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dauguma mašinų turi GPS, tačiau vairuotojai kartais išjungia telefonus arba signalas prastas. Negaliu garantuoti, kad pamatysi, kur mašina yra kiekvieną minutę. Galima paskambinti dispečeriui, bet jei jis užsiimęs, gali neatsiliepti. Pasitikėjimas čia svarbiau už technologijas.

Ar reikia mokėti už iškvietimą vėliau?

Jei užsakyti mašiną ir atšaukti paskutinę minute, arba jei vairuotojas atvažiuoja, o sandėlis uždarytas, tai vadinasi „iškvietimas tuščiam mašinai“. Tu moki kelias šimtus eurų už nieką. Vokiškas organizuotumas reikalauja tikslumo, čia jokios lietuviškos „galvojau, gal padarysime“ nedirba.

Ką daryti, jei vairuotojas negali surasti adreso?

Vokietijoje gana geroje būklėje yra navigacijos, bet kaimuose būna painu. Suteik koordinates, ne tik adresą. Ir tikslų kontaktinį telefono numerį. Buvo atvejis, kai vairuotojas važiavo rat aplink Duisburgą tris valandas, nes klientas neparašė, kad tai ne pirmas, bet trečias sandėls gatvėje.

Ar galima mokėti grynais pinigais vairuotojui?

Galima, bet labai nerekomenduoju. Vokiškose įmonėse tai draudžiama dėl saugumo. Jei vairuotojas paprašo pinigų rankomis už „kavą“ ar „muitą“, tai geras signalas, kad kažkas čia ne taip. Mokėk tik pavedimu į sąskaitą, turiu įrodymus.

Kodij kainos skiriasi priklausomai nuo savaitės dienos?

Jei reikia važiuoti penktadienį vakare ar šeštadienį, kainos aukštesnės. Vairuotojai nori namo poilsio. Nedirba poilsio dienomis be papildomo mokesčio. Jeigu skubu, reikės sumokėti už vairuotojo laiką, kitu atveju lauk iki pirmadienio ryto.

Ar kainuoja brangiau, jei prekės reikalauja „ Rankų darbo“?

Taip, jei neįmanoma krauti keltuvu, reikia krauti rankomis, tai papildomai mokama už kiekvieną valandą arba už kiekvieną vyrą. Vokietijos darbo užmokestis aukštas, tad rankinis darbas kainuoja. Suplanuok kravimą taip, kad viskas būtų ant paletės.

Kas daryti, jei sugadinta prekė?

Pirmiausia – nuotraukos vietoje. Parašykite CMR pastabą (protokolas) ant vieno lapo, pasirašykite abu. Be to, niekas nieko neduos. Tada rašyk pareiškimą draudimo kompanijai. Aš padedu su dokumentais, bet bet kuris vokiškas brokeris pasakys – be CMR pastabos nėra žalos.

Ar galima vežti asmeninius daiktus?

Taip, jei tai nekomercinis siuntimas, pvz., kelyje į naują gyvenamąją vietą. Tada kitokios dokumentai (perkelimo sąrašas), bet muitinė gai užklausti, kodėl taip daug daiktų. Reikia įrodymų, kad tai ne prekyba.

Ką daryti su išmekomis (pallets exchange)?

Jei gauni prekes ant „Europaletės“, tu turi gražinti tokios pat kokybės paletę. Jei neturi, moki už paletę (apie 10-15 eurų). Pasitikrink sandėlyje, ar turi padėti ką grąžinti, kitaip vairuotojas neleis išvažiuoti arba pridės prie sąskaitos.

Ar brangu užtikrinti apsaugą prekėms?

Jei reikia apsaugotojo (securyti), tai tikrai brangu (30-50 eurų per valandą). Vokietija saugi šalis, vagystės retos, bet jose įvykusios, dažniausiai sankryžose ar poilsio vietose. Paprastai užtenka užrakintos mašinos.

Kaip elgtis, jei klientas Vokietijoje atsisako priimti prekę?

Tai blogiausias scenarijus. Tu moki kelias šimtus eurų už važiavimą tuščiam atgal. Be to, gali tekti mokėt už sandėliavimą Vokietijoje, kol išsprendži problemą. Visada patikrink, ar klientas tikrai laukia ir ar jis mokėjėjams.

Ar reikia specifinių leidimų maistui?

Taip, maisto produktai turi turėti sveikatos pažymą (health certificate). Be jo, vokiečiai neleis įvežti. Tai nereiškia, kad kaina didesnė, bet reiškia, kad be šio popieriaus krovinys gali būti sugriautas.

Kokia paprastai išankstinio užsakymo terminacija?

Geriau 2-3 dienos. Galima ir rytoj, jei aš turiu laisvą mašiną, tada kaina gali būti gerokai aukštesnė (expedited rate). Planuok iš anksto, taip sutaupysi. Greitasis reisas visada kainuoja.

Ar vežate į salą Rugen ar į šiaurę?

Į toliausias šiaurės vietas, kaip Flensburgas ar salos, kainos didesnės dėl atstumo. Tenkas mažiau grįžtamojo krovinio. Nors ir Vokietija, tai tas pats kaip vežti į Norvegiją be keltų – užtenka toli.

Ar svarbu, ar paletės yra pažeistos?

Labai. Jei paletė sulūžusi, gali neįtipti į standartinę lentyną Vokietijos sandėlyje. Tada gali tekti perkrauti. Už tokį perkrovimą reikalauja papildomo mokesčio. Nenaudok senų, sugriuvusių paletų.

Kodij transportavimo kainos į Vokietiją priklauso nuo svorio mažiau dabar?

Nes dabar trūksta vairuotojų. Jų laikas brangesnis už degalus. Tai vadinasi „cabotage“ apribojimai taip pat įtakoja. Jeigu reikia labai greitai, moki už vairuotojo laiką, ne už kuro suvartojimą. Rinka pasikeitė, dabar žmogus brangiau nei technika.

Ar verta derėtis su vokiečiais?

Vokiškose kompanijose dažnai kainos standartinės ir nelankstus. Tačiau su Lietuvos vežėjais, kuris važiuoja ten, visada galima pasikalbėti. Jeigu turi reguliaraus krovinio, kaina gana kristi. Ryšiai ir pasitikėjimas čia svarbiau už vienkartinius nuolaidas.

Ką daryti, jei trūksta dokumentų išvarymo metu?

Negali važiuoti. Tikėjosi, kad „pasiims“ vėliau? Ne, negerai. Stabdys pasienyje ir draus vairuotojui eiti toliau. Kelias nedidelis, bet rizika didelė. Geriau praleisti dieną ir surinkti visus popierius nei mokėti baudas.

Galutinis patarimas apie kainodarą

Visada žiūrėk ne tik į skaičius eurų, bet ir į sąlygas. Pigiausias pasiūlymas gali tapti brangiausiu, jei pridės papildomus mokesčius už laukimą, perkrovimą ar taisyti paletes. Transportavimo kainos į Vokietiją priklauso nuo svorio, bet taip pat nuo to, kiek gerai suprasi ir sužinosi visus niuansus. Išsamesnis informacijos rinkimas iš pradžių sutaupo daug nervų vėliau. Geriau klausti daug klausimų dabar, nei gailėtis pinigų vėliau, kai prekė stringa svetimame sandėlyje.