Transportavimo į Vokietiją procesas su efektyviu valdymu: kas vyksta užkulisiuose

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus, ir galiu pasakyti viena – teorija visada skiriasi nuo to, kas vyksta kelyje. Klientai dažnai galvoja, kad transportavimo į Vokietiją procesas su efektyviu valdymu yra kaip įsipirkti duonos, netiesiog, bet praktiškai. Atėjai, sumokėjai, gavai. Tačiau realybėje čia susiduria tūkstančiai veiksnių: nuo vokiečių muitininko humoro iki to, ar vairuotojas išsigėrė tos ar ne kavos. Stengiuosi čia papasakoti taip, kaip yra, be jokių gražių apvadų, kad žinotum, į ką įsitraukiate. Kartais viskas vyksta sklandžiai, kartais tai vienas didelis chaosas, kurį reikia suvaldyti.

Dokumentų šlamštas ir Vokietijos specifika

O kas tas tie dokumentai iš viso reikia?

Na, pradedant nuo to, be CMR sutarties niekur nenuvažiuosi. Tai yra pagrindas, tavo bilietas į tai, kad krovinys apskritai priimtas. Tada reikia komercinės sąskaitos faktūros, kurios numeris turi atitikti tai, kas parašyta krovininėje deklaracijoje. Jei tu eksportuoji, turi būti EX1 dokumentai, jei importuoji – importinės deklaracijos kopija. Vokietijai tai yra šventa, jei ten nėra taikų skaičiukų, tuoj pat patirsni nemažų nervų. Kartais paprasčiausiai užtenka, kad viena raidė ne toje vietoje, ir pradedasi visi šokiai su muitine.

Kodėl tiek daug problemų su eksporto deklaracijomis?

Žiūrėk, dažnai būna taip, kad klientas pats sukompiliavo dokumentus ir padarė klaidą svorio ar prekės kode. Mums tada tenka laukti kol muitinės brokeris visą tai pataisys sistemoje. Vokietija yra griežta, jie netoleruoja net menkiausių neatitikimų. Transportavimo į Vokietiją procesas su efektyviu valdymu prasideda būtent nuo tų popierių tvarkos, jei čia užstrigs, vairuotojas gali prastovėti pasienyje dvi dienas. Patirtis rodo, kad geriau du kartus patikrinti prieš išvykstant, negu vėliau mokėt baudas ar prastovų mokestį.

Ar sunku gauti TIR knygelių praeinamumą?

TIR knygėlės dabar jau nebe tokios populiarios kaip anksčiau, dėl elektroninių sistemų, bet vis dar naudojamos. Ypač kai važiuoji per trečiąsias šalis, nors į Vokietiją retai. Bet jei reikia, tai procesas gali užtrukti, nes reikia garantinio fondo draudimo. Vokietai tikrina labai tiksliai, ar knygėlės pateisinamos. Esu matęs atvejus, kai dėl blogai užpildytos lapo dalies visas reisas buvo sustabdytas, ir teko skubėti ruošti naują dokumentą, o tai kainuoja laiką ir pinigus.

Kas dėl tos "Intrastat" statistikos?

Tai būtina dalykas, jei prekiaujai su ES šalimis, bet dažnai apie ją pamirštama smulkiems siuntiniams. Vokietijos statistikos departamentas labai mėgga duomenis, ir jei neatneši informacijos laiku – gausi raštą su pavedimu sumokėt baudą. Geriau, kad tai darytu logistikos partneris, tada transportavimo į Vokietiją procesas su efektyviu valdymu nebus nustotas dėl tokių smulmenų. Aš asmeniškai visada primenu savius klientams apie tai, nes vėliau jie bado "o tu kodėl nepasakėj".

Ar tikrai reikia tokio tikslumo prekės ženkluose?

Belkis Vokietija, tai ne ta vieta kur galima "ant akies" užspausti. Ten priklauso nuo to, ką veži. Jei maisto produktai ar chemija, etiketės turi būti dvikalbės ir atitikti visus GDANS (GHS) standartus. Vieną kartą teko pervežti muilo partiją, kur etiketėje nebuvo vokiško aprašymo, ir mus privertė grąžinti visą krovinį atgal į Lietuvą. Nusipelnai tos šakos... Tai tikrai ne tobulas procesas su efektyviu valdymu, kai reikia važiuoti tuščiais atgal.

Kainos, kurios kandžioja ir pinigų pasiskirstymas

Kiek tikrai kainuoja toks reisas?

Kaip tau pasakyti? Nuo 800 eurų iki penkių tūkstančių, priklauso nuo to, ką veži ir kiek svorio. Toliau į Vokietijos gilumą, pavyzdžiui, į Miuncheną ar Bavariją, brangiau nei į pasienio miestus. Taip pat įeina kuras, kuris dabar ne ką brangesnis, ir mokesčiai už kelių naudojimą. Tegu transportavimo į Vokietiją procesas su efektyviu valdymu apskaičiuoja ekspertas, nes pats nesužinosi, kiek mokesčių ten įeina. Vokietija turi daug mokamų ruožų net ir neautomagistralėse.

Kas daro didžiausią įtaką galutinei kainai?

Tikrai ne tik kuras. Tai mokesčiai už vairuotojo poilsį, juk neigi, kad jis miegos kelyje. Reikia mokėti už apgyvendinimą, maistą, o taip pat įvairius priemones (kėdutes, krovininius juostas). Ir, žinoma, pelnas. Vokietijoje darbo jėga brangi, tad vietiniai pervežėjai ima labai daug. Mes esame šiek tiek pigesni, bet ir mums reikia užsidirbti, kad išlaikytume techniką.

Ar galima kažkaip taupyti ant dokumentų?

Galima bandyti rasti brokerį, kuris dirba už fiksuotą mokestį, o ne nuo sumos. Tačiau turi būti tikras, kad jis tikrai išmano savo darbą. Pigūs brokeriai dažnai daro klaidas, kurios kainuoja dešimtis kartų brangiau vėliau. Esu matęs, kaip klientai norėjo sutaupyti 50 eurų, o paskui sumokėjo 500 eurų baudos už netinkamą deklaravimą. Tai ne tas vertas.

Kodėl kaina pasikeičia, kai jau susitarta?

Nueina tiek laiko, o kuro kaina sušoka, arba pasikeičia euro kursas, jei sumokėti kitokia valiuta. Kartais tiesiog reikia skubiai pasiimti kitą krovinį grįžtamam keliui, ir tai keicia maršrutą. O jei maršrutas keičiasi, keičiasi ir kainos (nors gana retai). Aš stengiuosi laikyti žodžio, bet jei aš tau sakau, kad kaina "apytiksliai", tai reiškia, kad gali pasikeisti 10 proc.

Ar verta rinktis pigesnį pervežėją?

Rizikuoti. Jei kažkas siūlo kainą, kuri yra 30 proc. žemesnė nei rinkos vidurkis, tai gali būti tiesiog "piratai" su senais sunkvežimiais. Jei tokia mašina lūžta Vokietijos autostradoje, tavo krovinys užstrigs ten kur nors kažkur tarp Berlyno ir Hamburgo. Galva pasirinkti, ar tau svarbi kaina, ar tikrumas. Aš tiesiog įspėju.

Kas vyksta kelyje ir kaip suvaldyti chaosa

Kaip sužinoti, kur yra mano krovinys?

Turi būti GPS sekimo sistema, bet ne visada ji veikia tiksliai. Kartais vairuotojas užvažiuoja į sandėlį, kur signalas pradingsta, ir tuoj pat gauni skambutį iš panikos: "Kur jis?!" Geriausia tiesiog skambinti vairuotojui. Jis yra tas žmogus, kuris viską žino. Transportavimo į Vokietiją procesas su efektyviu valdymu nebeveikia be tiesioginio kontakto, technika yra technika, o žmogus gali papasakoti daugiau.

Kas daryti, jei vairuotojas stringa pasienyje?

Laukti. Yra nieko negeriau. Vokietijos pasieniečiai gali tikrinti mašinas valandas. Žinoma, mes galime bandyti sužinoti priežastį, bet jei jie atliko "papildomą patikrinimą", tai tai gali trukti ir 12 valandų. Turime tuokart informuoti gavėją, kad vėluosime. Gera nuomonė ir santykiai su klientu čia labai padeda, jie supranta, jei pasakai tiesą iš karto.

O jei įvyksto avarija?

Tai blogiausias scenarijus. Tada veikia draudimas. Reikia nedelsiant sukviesti policiją, padaryti nuotraukas, užpildyti protokolą. Ir svarbiausia – nieko nejudinti, kol negali draudimo įvertintojas. Vokietijoje tai tvarkoma labai greitai ir profesionaliai, bet tuo metu tavo krovinys stovi. Aš asmeniškau vieną kartą buvau tokiame įvykyje (laimė, bežeisdamas) ir galiu pasakyti, kad nervai viršija visas galimybes. Tada gerai, kai yra atsarginė mašina šalia.

Kaip elgtis su vokiečių "Stau" spūstimis?

Ten spūstys yra kaip baltas gyvenimas, ypač prie Hamburgo arba netoli Frankfurto. Jei vairuotojas įkliūna į spūstį, prastovės valandas jis nerašo, todėl gali pavėluoti. Prognozuoti tai neįmanoma. Procesas su efektyviu valdymu čia susiduria su fizika – vienam kelyje tiek mašinų, kad niekur nepraeisi. Tiesiog reikia planuoti papildomą laiko rezervą, bent 4-6 valandas.

Ar tikrai vairuotojai ilsisi kaip reikia?

Pagal taisykles turi ilsėtis 11 valandų per parą, tačiau realybėje kai kurie stengiaš važiuoti ilgiau, kad uždirbtų. Mes to nedraudžiame ir netoleruojame, nes tai pavojinga. Vokietijoje daug radarų, o baudos už nelegalų poilsį milžiniškos. Geriau, kad vairuotojas atsipalaiduotų ir atvyktų šiek tiek vėliau, nei kad nukristų nuo kelio.

Efektyvumo paslaptys ir vadybos niuansai

Kaip užtikrinti, kad krovinys atvyks laiku?

Labai sunku užtikrinti 100 proc. bet stengiamės planuoti maršrutus taip, išvengiant miestų centruų piko valandomis. Jei reikia, mes siunčiam mašiną diena anksčiau, kad ji stovėtų prie sandėlio. Transportavimo į Vokietiją procesas su efektyviu valdymu reiškia ne greitą važiavimą, o oportunningą planavimą. Vokietai labai mėgsta punktualumą, jei pavėluoji 15 minučių, gali nebeįleisti į terminalą.

Kas yra tas "paskutinis mylias" problema?

Paskutinis mylias – tai tai, kai vairuotojas atvažiuoja į adresa, o ten nėra kur pastatyti sunkvežimio. Vokietijos miestuose gatvės siauros, o vietos kur stovėti brangios. Reikia iš anksto susitarti dėl vietos arba naudoti "mažąsias" mašinas (7.5 t) pristatymui. Be to, dažnai tenka ilgai laukti, kol iškrauna, nes vokiečių kranininkai leidžia pietauti tik 12:00.

Ar verta naudotis sėdynių vietomis (freight)?

Jei turi mažą siuntą, tai vienintelis išeitis. Bet ten rizikuoji, kad tavo dėžė bus padėta apačioje, o virš bus penkių tonų grūdai, ir ją teks iškrauti paskutinę. Procesas su efektyviu valdymu čia susiduria su fiziniais apribojimais. Reikia labai gerai supakuoti prekes, kad nesugružtų. Aš visada primenu: pažymėkite dėžę kaip "laužomą".

Kaip sujungti importą ir eksportą vienoje mašinoje?

Tai yra svajonė, kadangi taip mažiau tuščiavažių. Jei turiu klientą, kuris siunčia medieną į Vokietiją, ir kitą, kuris perka atliekas iš ten, aš juos sujungiu. Tačiau tai sudėtinga dėl terminų ir vietų. Kartais teka važiuoti 50 km šiauriau, kad paimti krovinį, kuris padengs išlaidas. Bet šitaip galima pasiūlyti geresnę kainą.

Ką daryti, jei klientas pateikė neteisingus duomenis?

Tiesiog kreiptis į jį ir prašyti patvirtinti. Negalima važiuoti "voi tom". Vieną kartą man teko vežti "metalines konstrukcijas", kurios pasirodė buvo per didelės įstandartinę priekabą. Teko važiuoti tuščias atgal ir imti kitą mašiną. Tas nutikimas mums kainavo apie tūkstantį eurų, o klientas nė nemokėjo kompensacijos, ne, tiesiog sakė "pasižiūrėk geriau".

Nusivylimai ir blogos patirtys

Ar dažnai dingsta krovinių?

Laisvės nebėra, pas mus saugumas gerokai padidėjęs. Bet Vokietijoje yra nusikalstamų grupių, kurios specializuojasi "juodojoje logistikoje", ypač elektronikos arba cigarečių atžvilgiu. Jei palieki mašiną neapsaugotame aikštelėje per naktį, rizikuoji. Mes stengiamės naudotis tik saugiomis aikštelėmis, kurioje yra sargyba.

Kodėl kartais vairuotojai yra nepatenkinti?

Vokiečių sandėliuose darbuotojai kartai elgiasi arogantiškai su "Rytų europos" vairuotojais. Gali būti, kad jie neleidžia pilti vandens arba netgi nėra kur atsisėsti. Tai darya didelę įtaką moralinei būklei. Aš girdėjau istorijas, kai vairuotojai tiesiog atsisakė važiuoti į tam tikrus sandėlius dėl tokio elgesio.

Ar yra problemų su mokėjimais?

O kaip. Vokietijos firmos moka labai taisyklingai, bet tik pagal sąskaitos terminus, kurie gali būti 30 ar net 60 dienų. Mes, kaip smulkus pervežėjas, negalime laukti tiek ilgai mokėdami degalams. Todėl mes iš anksto prašome avansą arba naudojame faktoringo paslaugas. Tai nėra patogu, bet tai reikalingas blogis.

Kas nutinka, jei gavėjas atsisako priimti prekę?

Tada prasideda "zveris". Reikia ieškoti sandėlio Vokietijoje, kur laikyti tą prekę, kol išsiaiškinsi situaciją. Tai labai brangu. Kartais klientai tiesiog nutraukia sutartį ir palieka prekę mums. Aš tokio norėčiau išvengti, bet kartais įvyksta. Transportavimo į Vokietiją procesas su efektyviu valdymu turi numatyti ir tokius krizinius scenarijus.

Ar visada verta kovoti dėl kiekvieno euro?

Ne. Kai reikalai eina blogai, geriau prarasti šimtą eurų, bet išlaikyti ilgalaikį santykį. Vokietai vertina sąžiningumą. Jei padarei klaidą, pripažink ir pasiūlyk kompensaciją. Tai dirba geriau nei įrodinėjimai, kad tu nekaltesnis.

Kaip sužinoti, ar pervežėjas yra patikimas?

Klausk kitų. Sekite "GoogleReviews" (nors ir ten gali būti melagystės). Patikrinkite, ar jis turi licenciją. Jei jis atsisako duoti sutartį arba sutartį rašo "ant kelio", tuokart bėkite. Mano patirtis rodo, kad oficialumo stoka dažnai reiškia, kad kažką slepia.

Ar dabar yra sunkiau nei prieš 10 metų?

Taip, biurokratijos daugiau, kuras brangesnis, o klientai reikalauja daugiau ir už mažiau pinigų. Bet technologijos padeda, GPS, elektroniniai dokumentai. Viskas tampa greitesnis, bet ir reikalauja daugiau žinių. Reikia mokėti naudotis programomis, o ne tik telefonu.

Kokias pažiūras turi ateitis?

Manau, kad vis daugiau bus elektromobilių, tačiau infrastruktūra dar ne taip toli. Taip pat visus užgožs dronai, bet dar ne tolima. Kol kas, mums reikia rūpintis vairuotojais, nes jaunimas nenori važiuoti. Transportavimo į Vokietiją procesas su efektyviu valdymu ateityje labiau priklausys nuo to, ar sugebėsime pritraukti vairuotojus, nei nuo paties techninio proceso.

Ar galima pasitikėti didelėmis firmomis?

Jos yra patikimos, bet brangios ir dažnai nematomos. Jei turi problema, gali skambinti į pagalbos centrą Indijoje, kur niekas nesupranta tavo situacijos. Su mumis gali padiskutuoti su vadovu tiesiogiai. Tai ir yra mūsų privalumas – asmeninis ryšys.

Pabaigos mintys ir išvados

Viso šio šlamšto centre lieka vienas paprastas dalykas – turtas turi pasiekti adresą laiku ir vienu kūnu. Nors transportavimo į Vokietiją procesas su efektyviu valdymu atrodo sudėtingas ir pilnas rizikų, viskas galioja su planavimu ir patirtimi. Aš mačiau daugybę siuntų, kurios dingo dėl nekompetencijos, ir dar daugiau tų, kurios pasiekį tikslą dėl kantrybės. Svarbiausia – nebijoti klausti ir būti sąžiningu su savo partneriu. Tada viskas išeis.