Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Terminuotas biuro perkraustymas į Vokietiją su mikroautobusu: kaip išgyventi be nervų
Perkelti biurą – tai vienas didžiausių galvos skausmų, kurį tik gali patirti verslo savininkas. Ypač tada, kai reikia rūpintis terminuotu biuro perkraustymu į Vokietiją su mikroautobusu, nes laikas dega, o partneriai Vokietijoje laukia ir niekas nenori girdėti išgalių. Esu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus ir mačiau viską – nuo paslėptų dėžių su „nešiojamu“ inventoriaus iki sulaužytų brangių serverių dėl blogo pakavimo. Ne viskas vyksta taip lygiai, kaip rašoma idealiose logistiko knygose. Čia pasakysiu tau, kaip tai iš tikrųjų atrodo iš vidaus, be jokių gražių apipavidalinimų, su visais tais rūpesčiais, kurie kyla kelyje. Jei nori išvengti nemalonumų ir perbrauti tikrai mažiau nei planavai, skaityk toliau, gali būti, kad sužinosi ką nors tokio, ko nebus pasakyta kitur.
Kodėl viskas susikompliciuota (ir kodėl mikroautobusas)
Ar verta rinktis mikroautobusą vietoj sunkvežimio?
Žiūrėk, jei turi tik kelis stalus, kompiuterius ir kelias dėžes su dokumentais, tuomet kvietinėti 15 tonų sunkvežimį su keliamu kėbulu yra tiesiog per daug. Tai kaip mušką ant musę. Mikroautobusas čia geriausias variantas – jis lankstus, greitesnis, gali važiuoti kur reikia (nors ne visur), ir, kas svarbiausia, terminuotas biuro perkraustymas į Vokietiją su mikroautobusu dažniau įvyksta laiku. Vengtum didelių sunkvežimių mieste, jei tik įmanoma, nes ten su vietos paieška gali prailgti valandą.
Kiek daiktų iš tikrųjų telpa į tokį „kėbulą“?
Nepasitikėk tuo, ką pardavėjai sako apie kubinius metrus. Gyvenime daiktai visada užima daugiau vietos. Vidutinis „Sprinter“ tipo mikroautobus su paaukštintu stogu sutalpina apie 8–10 europalletės vietos, bet tai jei dėžės lygios. Jei turi nešvarius stalus, išmontuotas lentynas, tai telpa mažiau. Dažnai klientai sako „turime tik tris dėžes“, o prie vartų pasirodo visa įmonės turto likučiai. Geriau permatuoti tris kartus nei vėliau galvoti, kur dėti stalą, kuris lieka ant gatvės.
Kodėl kaina svyruoja taip stipriai?
Tai priklauso nuo kelionių skaičiaus ir degalų. Vieną dieną degalai brangūs, kitą – pigesni (nors pastaruoju metu tik brangsta). Be to, jei reikia vairuotojo padėjimo kraunant ar iškraunant, tai papildomai kainuoja. Nenusimąstyk, kai matai pigią kainą – ji dažnai neįskaito mokesčių už Vokietijos greitkelius arba vairuotojo darbo užmokesčio užvirčiuose. Reikia aiškiai klausti: „Ką tai įeina?“, o ne tik „Kiek kainuoja?“.
Ar galiu važiuoti kartu su vairuotoju?
Taip, dažniausiai gali, bet tai reikalauja papildomo susitarimo. Vairuotojai – nežmogėdros, bet jie taip pat nori ramios kelionės. Jei būsi kalbėjimas per visą kelionę apie tai, kaip blogai valdysi savo verslą, jis gali paprašyti išlipti pirmoje degalinėje (šneksmu). Įsivaizduok, vairuotojas važiuoja 10 valandų, jam reikia ramybės. Tad jei keli – būk draugiškas, bet nekipšas.
Kas daryti, jei daiktų atsiranda daugiau nei planavome?
Tai klasika. Viską supakuoja, o tada staiga pamiršta du didelius serverius sandėlyje. Gali būti, kad teks rengti antrą kelionę, o tai jau nebe „terminuotas“ variantas. Geriausia daryti inventorių ir pažymėti, kas juda. Jei dėl to keksi terminą – pasakyk iš karto. Vėluoti pranešti apie paslėptus krovinius yra blogiausia, ką gali padaryti. Mums, vadybininkams, tai sukuria šiurkščius situacijas.
Biuro technika ir kaip ją neišgadinti
Ar tikrai reikia išpakavoti visus kompiuterius?
Galiu pasakyti kaip buvęs technikas: jei nori, kad kompas veiktų ir atvykus, išpakuok. Monitoriai ypač sujaukiami, jei juos tiesiog užmeti ant dėžės. Vieną kartą vežėme biurą į Miuncheną, klientas sako „viskas tvarkingai“, o atvykus stovi monitoriai vienas ant kito be jokio putų plastiko. Žinote, ką gavome? Dujų balioną su stiklo nuolaužomis. Taip, išpakuojuk ir uždėk plėvelę, o ne tik įkišk į spintą.
Kaip saugiai pervežti serverius?
Serveriai tai tas dalykas, dėl ko mano širdis dažnai sustoja. Jie turi būti tvirtai įtvirtinti, geriausia originalioje pakuotėje. Jei originalios nėra – reikia surinkti dėžę su puta. Terminuotas biuro perkraustymas į Vokietiją su mikroautobusu turi būti ne tik greitas, bet ir minkštas, kalbant apie važiavimą. Vairuotojas turi žinoti, kad gale stovi „Auksas“, ir važiuoti taip, kad jo neišmestų iš vietų. Pasakyk jam apie tai iš anksto, kad žinotų – nereikės važiuoti 140 km/h Lenkijos keliuose (nors ten ir taip niekas nevažiuoja lėtai).
Ar vairuotojas gali išmontuoti stalus?
Daugelis klausia. Paprastai ne, jis ne baldų meistras. Jo darba – vežti. Jei reikia atsukti rašomąjį stalą, kuris sveria 100 kilų, geriau turėk savo žmoną ar darbuotoją, kuris tai padarys anksčiau. Vairuotojas gali padėti nešti, bet jei jis pradės vartyti veržtuvus, gali užtrukti amžinybę arba sugadinti raktą (ar stalą). Nėra nieko keisčiausio nei stovėti kieme Vokietijoje ir laukti, kol vairuotojas mėgina suprasti, kuris varžtas kas laiko.
Ką daryti su paslėptų dokumentų seifais?
Seifai – tai ko mums visiems labiausia bijome. Jie sunkūs, juos nešti neįmanoma (nors kai kas bando), o jei jis užrakintas ir kodą pamiršote... tai atsidursite Bonoje. Jeigu seifo paslėpti dokumentai svarbūs, pasirūpinkite, kad jis būtų atrakintas prieš kelionę. Jeigu seifas fiksuotas prie sienos – praneškite mums iš anksto, reikės specialios įrangos (ir stipresnių nugarų) jį nuimti, o paprastas mikroautobuso vairuotojas su tuo neįveiks.
Ar jūsų draudimas dengia mano techniką?
Tai sudėtingas klausimas. Yra vežėjo draudimas (CR), kuris dažnai apima tik 10 EUR už kg arba kažką panašaus, tai nėra daug. Serverius už 10 tūkstančių jis nedengia. Turėtum pasitikrinti savo verslo draudimą arba imti papildomą krovinių draudimą. Neklausk vadybininko „ar apdrausta“, klausk „kokia draudimo suma“. Ten daug niuansų, apie kuriuos niekas nesako, kol neįvyksta įvykis (o tada jau vėlu).
Vokietijos realijos ir kas ten laukia
Ar reikia mokėti už važiavimą greitkeliais?
Taip, Vokietijoje nėra mokami greičiai kaip mūsų, tačiau yra mokesčiai sunkvežimiams ir mikrobebeiems virš 3,5 tonų (nors mikroautobusai dažnai būna lengvesni). Bet lenktųjų mokesčių (Maut) sistemai tenka susidurti su viskuo. Jei turi „Uždarą“ kėbulą, gali tekti įsigyti vinjetę arba mokėti už kelių naudojimą priklausomai nuo svorio ir emisinių išmetamųjų (dabar jie tai labai griežtai seka). Vairuotojas turi turėti kortelę „Toll Collect“, kitaip gausi didelę baudą, kurią teks mokėti tau, o ne jam.
Kas tie įmonės zonos miestuose (Umweltzone)?
O tai, biče, yra didelė bėda. Vokietijoje beveik kiekviename mieste yra žalios zonos, kurioje negali važiuoti automobiliai be specialios žalios kortelės (Plakette). Jei tavo mikroautobusas yra senas, dūminis, jis tiesiog neįvažiuos į centrą, arba jei įvažiuos – gaus nuotrauką su baudą po kelių savaičių. Užtikrink, kad transportas atitinka Euro 5 ar Euro 6 standartą ir turi tą lipduką ant priekinio stiklo. Nenori gauti laiško iš Berlyno administracijos po mėnesio.
Ar dažnai sustoja policija pasitikrinti?
Vokiška policija yra labai kompetentinga ir mėgsta sustabdyti lietuviškas transporto priemones. Jei viskas tvarkoje – dokumentai, svoriai, draudimai – nebijok. Jei matai, kad vairuotojas bando kažką paslėpti arba važiuoja per daug greitai, tai lauk problemų. Terminuotas biuro perkraustymas į Vokietiją su mikroautobusu gali pavėluoti dėl to, kad vairuotojas buvo sustabdytas valandom. Geriau, kad jis važiuotų taisyklingai.
Kur geriausia paleisti vairuotoją pailsėti?
Liek jam pasirinkti. Jie žina geriausias vietas – „Autohof“ ar „Rasthof“. Ten yra dušai, karštas maistas ir saugu. Nekreipk jį nusileisti prie kokio nors keisto barelio šalia kelio, gali būti, kad ten tiesiog nėra kur šalti vandens. Vairuotojo poilsis – tai ne jo tinginys, tai tavo saugumas. Pavargęs vairuotojas padarys daugiau žalos nei bet kas kitas.
Ar yra kokių nors specifinių Vokietijos klientų reikalavimų?
Taip, jie myli tvarką. Nenori, kad krovinys būtų purvus, dėžės draskytos. Atsisveikinant su jais, palik vietą švarią. Jei atveži biurą ir palieki visą įrangą ant grindų su lipdukais „šiaip pusėn“, vadybininkas ten gaus šūkį. Vokietijos klientai labai vertina „Ordnung“. Ir duok jiems visus dokumentus (CMR, sąskaitas) iš karto, ne kai jie pradės raginti.
Terminas, laikas ir skubėjimas
Ar įmanoma įvykdyti tokias užduotis per 24 valandas?
Įmanoma, jei kelionė nėra į pačią Bavariją ir jei nebereikia 5 valandų krauti. Esu matęs, kaip vairuotojai dirbo be poilsio (kas nelegalu) tik kad spėtų, bet aš to nepripažįstu. Kelią į Berlyną galima nuvažiuoti per maždaug 12–14 valandų viena kryptimi (su sustojimais). Taigi, jei ryte išvykstame, vakare gali būti ten. Bet užtikrintų 100% negaliu pasakyti – sienos, eismo įvykiai ar blogas oras gali viską sugriauti.
Kas nutinka, jei užstringa įkėlimas prieš išvykstą?
Tuomet vėluojame. Paprasta tiesa. Jei sutarta išvykti 8:00, o tu dar ieškai mygtukų nuo spausdintuvo 10:30, tai nereikėtų keiktis vairuotojo (nors jis ir gali būti nervinas). Jis turi savo grafiką, taisykles apie poilsį, kurios negali būti laužomos. Geriau pradėti ruoštis dieną anksčiau. Atsimenu vieną atveją, kai dėl to, kad klientas negalėjo rasti raktų nuo sandėlio, vairuotojas prarado dieną, ir visas terminuotas biuro perkraustymas į Vokietiją su mikroautobusu pasuko į katastrofą.
Ar vairuotojai gali vairuoti naktį?
Gali, bet yra griežtai reglamentuota. Turi būti pakeitęs poilsį ir turi būti budrus. Negali tiesiog gerti kavos ir važiuoti 20 valandų iš eilės. Tachografas viską užfiksuoja. Jei reikalai tokie, kad reikia važiuoti naktį, aptarkime tai iš anksto – reikės dviejų vairuotojų arba daugiau laiko. Nekelk reikalavimų prieš įstatymus, niekas to nepadarys.
Kas vyksta, jei mikroautobusas sugenda kelyje?
Tai blogiausias scenarijus. Tada mes skambinam techninei pagalbai. Jei tai Vokietijoje – tai greitai ir brangu, jei ką kur Lenkijoje ar Lietuvoje – gali šiek tiek užtrukti. Jūsų krovinys gali būti perkrautas į kitą transportą (tai vadinamas pervežimas), o tai kainuoja pinigus ir laiką. Dėl to svarbu pasirinkti ne pigiausią, o patikimą transportą su nepavojingu technikos.
Kaip aš galiu sekti, kur yra mano krovinys?
Dabar dauguma turi GPS sekimą. Galiu atsiųsti nuorodą arba tiesiog parašyti „esu prie Kauno“ ar „už Lenkijos sienos“. Nereikia rašyti kiekvieną valandą „kur jūs?“, vairuotojas negali atsakinėti važiuodamas (už tai bauda). Pasitikėk, jei nėra naujienų – reiškia, važiuoja. Jei kas nutiktų, sužinojum iš karto, nes mes nesame suinteresuoti slėpti problemas.
Kainos, pinigai ir sutartys
Kodėl viena firma siūlo 300 EUR, o kita 800 EUR?
Skirtumas dažnai būna tame, kas įeina į tą kainą. 300 EUR gali būti tik „nuo A iki B“ be jokios atsakomybės, be vairuotojo padėjimo, su seniu mikroautobusu, kur gali numušti važiuodamas. 800 EUR – tai patikimas transportas, draudimas, patyręs vairuotojas, kur padės nešti dėžes. Neklausk „kodėl taip brangu?“, klausyk „kodėl tiek pigiai?“. Pigu gali tapti labai brangu.
Ar gali kaina pasikeisti įsakymo metu?
Neturėtų, jei tu nekeiči sąlygų. Jei staiga sako „taip, dar reikia vežti šią sofa, kurią pamiršau“ – taip, kils. Arba jei adresas Vokietijoje pasirodo esąs 5-ame auke be lifto (o buvo sakytas 1-as su liftu), tada darbo užmokestis didėja. Būk sąžiningas užpildydamas užklausą, išvengsi nusivylimų. Ir užsakymą patvirtink raštu, o ne per žodį.
Ar reikia mokėti už vairuotojo maistą ir nakvynę?
Paprastai ne, tai įskaičiuota į kainą. Vairuotojai turi savo pinigus arba korteles. Bet jei jis keliauja ilgiau nei dieną ar dvi, arba jei tu labai užstringi su iškrovimu ir jo diena prailgsta iki 15 valandų, etikos (ir sutarties) pagrindu reikėtų pasirūpasti jo maistu ar net nakvyne. Gero vairuotojo geriau prižiūrėti, o ne jį įžeisti.
Kas yra „palūkanos už vėlavimą“?
Tai bauda, kurią moka vežėjas, jei neatvežia laiku. Bet dažniausiai tai nėra taip paprasta. Jei vėluojame dėl tavo kaltės (pvz., vėlavai su raktais), tai mums nieko neieškok. Jei dėl mūsų techninės problemos – tai taip, galima tartis. Svarbiausia – tai turi būti užrašyta sutartyje. Be to, terminuotas biuro perkraustymas į Vokietiją su mikroautobusu dažnai brangesnis būtent todėl, kad įtraukiama ši atsakomybė.
Ar būtina mokėti avansą?
Dažniausiai taip. 30–50 proc. yra standartinis dalykas. Tai užtikrina, kad transportas bus rezervuotas tik tau. Nieko keisto, kad reikia padėti pinigų iš anksto – mes taip pat turėjome užsakyti degalų ir mokėti vairuotojui. Jei kas nutinka ir tu atšauki užsakymą paskutinę minutę, avansas gali likti mums kaip kompensacija už prarastą laiką.
Dokumentai ir biurokratai (nuobodžiausia, bet svarbiausia)
Ar reikia eksporto deklaracijos į Vokietiją?
Vokietija yra ES, taigi techniškai ne, jei tai ne prekyba (t.y. pervežate savo turtą iš vieno biuro į kitą). Bet (čia yra to vieta, kurioje suabejoju) jei reikšmingai vertinamas krovinys arba jei įmonė struktūra keičiasi, muitinė gali norėti įrodymų. Geriau pasikalbėti su savo buhalteriu. Aš ne esu specialistas muitinės klausimais (nors manau, kad dažniausiai nereikia), tačiau su dokumentais visada geriau perdaug nei per mažai.
Kas yra CMR sąvarta ir kodėl ji svarbi?
CMR tai yra tarptautinė vežimo sutartis. Be jos, net neįsivaizduoju šios vežlos. Ji patvirtina, kad priėmėsi krovinį ir sutinki jį vežti. Jei dings dėžė su svarbiais dokumentais, be CMR niekas nieko neprisims. Tą lapą pasirašo vairuotojas ir tu. Pasidaryk kopiją. Ir vienas dalykas – nepasirašyk CMR, jei krovinio dar nėra arba jei jis jau sužalotas. Tada tu prisiimi atsakomybę, kad jis buvo geras.
Kaip elgtis su faktūromis, kai tai ne prekybinis siuntinys?
Jei tai perkėlimas, turi turėti „Perkelimo sąrašą“ (Inventory list). Čia nereikia PVM sąskaitų (kol kas), bet reikia detalios žinios, kas kelia. Tarkime, „Kompiuterius Dell, 5 vnt., serijiniai nr. ...“. Vokietijose griežtai žiūri, ką įveži. Jei sąraše parašyti „baldai“, o odoje randa automobilių dalis (kaip buvo vieną kartą) – bus problemų.
Ar reikia specialių leidimų pavojingiems daiktams?
Taip. Jei turi dažų, degiųjų medžiagų, aerozolių ar turų – tai yra ADR krovinys. Paprastas vairuotojas negali to vežti, jei neturi sertifikato. Tuomet reikia specialios transporto priemonės. Nerašyk „nieko tokio nėra“, jei pamiršai degalančio skysčio balioną spausdintuvui. Dėl to gali būti didelė bauda ir krovinio konfiskavimas.
Kas daryti, jei prarandate dokumentus?
Tai košmara. Jei dingsta CMR, reikia skambinti į policiją, rašyti pareiškimus, o tada vėl gauti dokumentą iš vežėjo. Visa tai užtrunka. Geriausia viską daryti elektroniniu būdu (e-CMR), jei įmanoma. Bet ne visi vairuotojai moka to naudotis (vyresni kartos labiau mėgsta popierių). Pasidėk visus dokumentus į atskirą failę savo telefone.
Pabaigos ir nelogiškumai
Ar galima su tuo pačiu mikroautobusu parvežti atgal šiukšles?
Taip, tai vadinamas „pilotinis važiavimas“. Vairuotojas gali parsivežti senus baldus, pakuojuotes ar šiukšles į Lietuvą (jei leidžiama statybuose). Tai dažnai leidžia sumažinti bendrą kainą, nes vairuotojas negrįžta tuščias. Bet pasakyk apie tai iš anksto, kad jis žinotų: „o, dar reikės ką nors įsivelti į vidų“. Nenuvilkime jo staiga prieš išvykstant.
Kaip elgtis su liuminescencinėmis lemputėmis ar dažais?
Jau kalbėjau apie ADR, bet liuminescentinės lemputės taip pat yra pavojingos (gyvsidabrės). Geriau jas pakeisti prieš vežant arba specialiai supakuoti. Jei jos sudūžta kelyje, vairuotojas gali uždūmti visą mikroautobusą. Nebijok pasakyti „aš turiu keletą senų lempučių“, mes surasime būdą.
Ar vairuotojas gali padėti supakuoti dėžes?
Jei jis turi laiko ir jis sutinka – taip. Bet jis ne profesionalus pakirpėjas. Jis gali padėti užklijuoti juostelę, uždaryti dėžę. Bet ne tikėkis, kad jis pradės sudėlioti knygas pagal abėcėlę. Už tai paprastai imamas papildomas mokestis, nes tai nėra jo tiesioginis darbas.
Kodėl vairuotojai kartais būna piktai?
Nes jie žmonės. Jei jis važiavo tris paras, o prie tavo durų nieko nesugebėjo atidaryti valandą, arba tu ragino jį vairuoti greičiau, negali jo kaltinti. Aš dažnai girdžiu skundus apie „nemandagius vairuotojus“, bet dažniausiai ten yra kontekstas. Būk paslaugus, padėk jam gerti arbatą (jei leidžia laikas), ir jis bus tau geriausias draugas kelionėje.
Kas nutinka su dėžėmis, kurios nėra pažymėtos?
Jos tampa „materija“. Jei vairuotojas nežino, kas viduje, jis gali pastumti ją kaip čiužinį. Jei viduje yra brangus stiklas – jis susilaužo. Visada pažymėk dėžes: „Kruopščia“, „Viršuje“, „Stiklas“. Nerašyk „Būtina“ ar „Skubu“, nes tuos žodžius vairuotojai matę tiek kartų, kad jie jau nieko nereiškia. Būk konkretus.
Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymų?
Žinau, ką gali atsakyti – pinigai svarbūs. Bet šioje srityje, kalbant apie terminuotą biuro perkraustymą į Vokietiją su mikroautobusu, pigiausios paslaugos dažnai baigiasi didžiausiomis nuostolių. Nupirkęs pigų mikroautobusą tu gauni seną techniką, vairuotoją be draudimo ir garantijų. Geriau sumokėti šimtu daugiau, bet gauti ramybę, kad turtas atvyks saugiai.
Galiausiai, ką daryti, jei viskas blogai?
Skambink man (arba savo vadybininkui). Mes nejudėsime iš vietos, kol problema neišsprendžiama. Neklysk į paniką, nes tai padaro tik blogiau. Problemos keliaujant atsiranda visada – nuo sulūžusios padangos iki blogo ororo. Svarbiausia yra bendravimas. Jei mums pasakysi iš kardo – mes išspręsime. Jei tylėsi – mes nieko nežinosime.
Išvada
Galiaujai susirinkau mintis. Terminuotas biuro perkraustymas į Vokietiją su mikroautobusu nėra paprasta užduotis, tai sudėtingas mechanizmas, kuriam reikia rūpintis iš anksto. Niekas nepasako, kad viskas nueis lygiai, bet su gerais partneriais ir supratimu tu gali išvengti daugumos bėdų. Pasitikėk patirtimi, ne tik kaina, ir būk sąžiningas dėl savo krovinio. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, turgus Vokietijoje sėkmingai veiks (o mes sėkmingai grįšime tuščiomis bet ne tuščiomis rankomis).