Terminų planavimas perkraustymuisi į Vokietiją ir iš jos

Perkraustymas į Vokietiją arba atgal į Lietuvą man visada asocijuojasi su didžiuliu galvos skausmu, kurį patiria klientai, bandydami suderinti viską į vieną krūvą. Per dvidešimt metų šioje srityje mačiau visko: nuo žmonių, kurie viską susikrauna per vieną naktį, iki tokių, kurie planuoja procesą pusmetį. Tiesa ta, kad terminų planavimas perkraustymuisi į Vokietiją yra kritinis momentas, nes vokiečiai dievina punktualumą, o mūsų vairuotojai kartais susiduria su tokiais kamščiais prie sienų ar miestų centruose, kad visas grafikas subyra. Aš visada sakau – skirkite bent mėnesį pasiruošimui, nes skubant visada kažkas pasimeta, sudūžta arba tiesiog kainuoja dvigubai brangiau, nei buvo planuota iš pat pradžių.

Planavimo pradžia ir pirmieji žingsniai

Kiek laiko prieš perkraustymą į Vokietiją turėčiau pradėti ieškoti vežėjų?

Mano patirtis rodo, kad optimalus laikas yra bent keturios savaitės iki numatytos datos. Jei kreipsitės likus savaitei, tikėtina, kad arba nerasite laisvos mašinos, arba mokėsite „skubos mokestį“, kuris gali siekti ir 30-40 procentų daugiau nei įprastai. Aš pats visada rekomenduoju susisiekti su keliais vežėjais, kad palygintumėte ne tik kainas, bet ir tai, kaip jie reaguoja į jūsų klausimus. Jei vadybininkas atsako per penkias minutes, tai geras ženklas, bet jei tyli dvi dienas, įsivaizduokite, kas bus, kai jūsų daiktai įstrigs kažkur pakeliui. Būkite budrūs ir visada reikalaukite raštiško patvirtinimo dėl datų.

Ar įmanoma tiksliai suplanuoti atvykimo laiką į Vokietijos miestą?

Tai yra vienas sunkiausių klausimų, nes kelyje visada atsiranda nenumatytų aplinkybių. Nors mes visada stengiamės laikytis grafiko, realybė tokia, kad Vokietijos greitkeliuose „Stau“ (kamščiai) yra kasdienybė. Jei sakau, kad atvyksime antradienį ryte, tai dažniausiai taip ir bus, bet visada palieku bent 4-6 valandų paklaidą. Kartą turėjau klientą, kuris suplanavo baldų surinkėjus lygiai 10 valandą ryto, o mes vėlavome dėl avarijos kelyje. Rezultatas – klientas turėjo mokėti baudą surinkėjams už prastovą. Todėl visada patariu planuoti darbus bent su vienos dienos atsarga, kad išvengtumėte streso ir papildomų išlaidų.

Kaip teisingai įvertinti daiktų kiekį, kad tilptų į vieną reisą?

Dažniausiai žmonės stipriai nuvertina savo turto kiekį. Kai klausiu, kiek kubinių metrų turite, dažniausiai išgirstu „ai, ten tik pora spintų ir dėžės“. Atvažiavus paaiškėja, kad tų dėžių yra penkiasdešimt, o spintos – neardomos. Mano patarimas – susirašykite viską detaliai arba nufotografuokite. Jei turite daug smulkių daiktų, jie užima daugiau vietos nei stambūs baldai, nes jų neįmanoma sudėti „į krūvą“. Jei netelpa į vieną „fūrą“ (na, mikroautobusą, bet mes taip vadinam), kaina išauga dvigubai, nes reikia antro reiso. Geriau jau pasakyti daugiau, nei vėliau likti su puse daiktų gatvėje.

Ar reikia specialių leidimų statyti automobilį Vokietijos miestų centruose?

Taip, tai labai svarbus aspektas, apie kurį daugelis pamiršta. Vokietijoje, ypač didmiesčiuose kaip Berlynas ar Miunchenas, negalima tiesiog pastatyti krovininio automobilio bet kur. Reikia gauti „Halteverbotszone“ leidimą, kuris kainuoja apie 50-100 eurų. Jei to nepadarysite, vairuotojas gali gauti baudą, kurią vėliau turėsite padengti jūs, arba automobilį tiesiog nutemps. Aš visada primenu klientams, kad jie patys pasidomėtų savivaldybėje, nes mes, kaip vežėjai, ne visada galime tai sutvarkyti nuotoliniu būdu. Tai atrodo kaip smulkmena, bet ji gali sugadinti visą perkraustymo dieną, jei policija užblokuos privažiavimą.

Ką daryti, jei perkraustymo data sutampa su Vokietijos šventėmis?

Vokietijoje švenčių dienomis krovininiam transportui galioja griežti apribojimai. Sekmadieniais ir valstybinių švenčių metu sunkvežimiai dažnai negali važiuoti greitkeliais. Jei suplanuosite perkraustymą į Vokietiją būtent tokią dieną, jūsų daiktai tiesiog stovės aikštelėje. Aš visada tikrinu kalendorių, bet kartais pasitaiko, kad klientai patys primygtinai reikalauja tam tikros datos. Tada tenka aiškinti, kad tai neįmanoma. Būkite atidūs ir visada pasitikrinkite, ar jūsų pasirinkta data nėra „Feiertag“. Tai gali kainuoti papildomą dieną laukimo, o tai reiškia ir papildomas išlaidas už vairuotojo laiką bei kuro sąnaudas.

Ar verta drausti daiktus perkraustymo metu?

Dauguma žmonių galvoja, kad vežėjo civilinė atsakomybė viską padengs. Deja, tai nėra tiesa. CMR konvencija numato ribotą atsakomybę už kilogramą svorio, o ne už daikto vertę. Jei sudaužysite brangų televizorių, gausite grašius. Aš visada rekomenduoju papildomą draudimą, ypač jei vežate antikvarinius baldus ar techniką. Tai kainuoja nedaug, gal kokius 50-100 eurų, bet ramybė yra verta daugiau. Kartą vienas klientas atsisakė draudimo, o kelyje į Hamburgą įvyko smūgis – teko ilgai aiškintis dėl kompensacijų. Geriau apsidrausti ir ramiai miegoti, nei vėliau ieškoti teisybės teismuose.

Kaip supakuoti daiktus, kad jie išgyventų kelionę?

Pakavimas yra 80 procentų sėkmės. Jei daiktai tiesiog sumesti į maišus, jie tikrai plyš. Naudokite tik tvirtas kartonines dėžes, kurios atlaiko svorį. Baldus būtina apvynioti burbuline plėvele ir apsaugoti kampus. Aš dažnai matau, kaip žmonės taupo pakavimo medžiagoms, o vėliau stebisi, kodėl stalas subraižytas. Mano patirtis sako, kad geriau investuoti į kokybišką plėvelę ir lipnią juostą, nei vėliau taisyti baldus. Be to, dėžes būtinai sužymėkite – „virtuvė“, „drabužiai“, „trapu“. Tai palengvins gyvenimą, kai atvyksite į naują vietą ir norėsite viską greitai iškrauti.

Ar galima vežti augalus ir gyvūnus kartu su daiktais?

Tai labai jautrus klausimas. Gyvūnų vežti kartu su baldais griežtai negalima dėl saugumo ir higienos reikalavimų. Augalai – kita istorija. Jie labai jautrūs temperatūros pokyčiams. Žiemą jie gali nušalti, o vasarą – išdžiūti. Jei vežate augalus, būtinai įspėkite vežėją, kad jis žinotų ir galėtų užtikrinti tinkamas sąlygas. Aš asmeniškai nelabai mėgstu vežti augalus, nes atsakomybė didelė, o rizika, kad jie neatlaikys kelionės, yra milžiniška. Geriau augalus persivežti savo automobiliu, jei yra tokia galimybė, arba tiesiog padovanoti draugams prieš išvykstant.

Kaip elgtis su muitinės dokumentais, jei kraustotės iš ne ES šalies?

Jei kraustotės iš šalies, kuri nėra ES narė, procesas tampa sudėtingesnis. Reikia atlikti muitinės procedūras, užpildyti deklaracijas. Tai užima laiko ir kainuoja papildomai. Aš visada patariu samdyti muitinės tarpininkus, nes patys tikrai pasiklysite popieriuose. Kartą turėjau klientą, kuris bandė viską susitvarkyti pats, tai jo daiktai užstrigo pasienyje dviem savaitėms. Tai buvo košmaras. Visada turėkite visus sąrašus, sąskaitas faktūras ir leidimus gyventi. Be šių dokumentų jūsų daiktai tiesiog nebus įleisti į Vokietiją, ir niekas čia nepadės.

Ar vadybininkai visada sako tiesą apie pristatymo terminus?

Būsiu atviras – ne visada. Pardavimų vadybininkai nori uždaryti sandorį, todėl kartais „pažada“ greitesnį pristatymą, nei realiai įmanoma. Aš visada žiūriu į logistikos planą, o ne į tai, ką sako vadybininkas. Jei jums sako, kad atveš per dvi dienas (na gerai, realiai per tris...), tai jau yra geras ženklas. Visada klauskite vairuotojo kontakto ir tiesiogiai su juo derinkite laiką. Vairuotojai yra tie žmonės, kurie realiai sėdi už vairo ir žino situaciją kelyje. Vadybininkai dažnai tik skaičiuoja pinigus, o vairuotojas – tas, kuris realiai atlieka darbą.

Ką daryti, jei atvykus paaiškėja, kad daiktai netelpa į liftą?

Tai klasikinė situacija. Žmonės pamiršta išmatuoti laiptinės plotį ar lifto duris. Jei jūsų sofa netelpa, teks ją nešti laiptais, o tai kainuoja papildomai, nes reikia daugiau žmonių. Aš visada klausiu klientų apie priėjimą prie durų. Jei gyvenate penktame aukšte be lifto, tai yra svarbi informacija. Kartą teko kelti pianiną per balkoną, nes jis niekaip netilpo pro duris. Tai buvo brangus malonumas. Visada išmatuokite viską iš anksto ir praneškite vežėjui, kad jis galėtų pasiruošti reikiamą įrangą ar papildomus žmones.

Ar galima palikti daiktus saugojimui, jei naujas būstas dar neparuoštas?

Dauguma didesnių pervežimo įmonių turi savo sandėlius. Tai labai patogu, jei vėluojate įsikelti. Tačiau tai kainuoja. Kaina priklauso nuo tūrio ir laiko. Aš visada rekomenduoju iš anksto susitarti dėl saugojimo, kad nereikėtų paskutinę minutę ieškoti vietos. Kartais pigiau išsinuomoti „self-storage“ konteinerį, nei palikti daiktus pas vežėją. Viskas priklauso nuo to, kiek laiko daiktai bus saugomi. Jei tai kelios dienos, vežėjas dažnai gali juos palaikyti mašinoje, bet jei tai savaitės – reikia sandėlio.

Kaip atsiskaityti už paslaugas – grynais ar pavedimu?

Dauguma rimtų įmonių dirba tik su bankiniais pavedimais. Jei kas nors prašo mokėti grynais be jokio kvito, būkite labai atsargūs. Tai dažniausiai reiškia, kad nėra jokios garantijos. Aš visada išrašau sąskaitą faktūrą ir prašau pavedimo. Tai apsaugo ir mane, ir klientą. Jei kyla ginčų, turite popierinį įrodymą. Niekada nemokėkite visos sumos iš anksto. Paprastai imame avansą, o likusią dalį – po pristatymo. Tai sąžininga sistema, kuri užtikrina, kad abi pusės bus patenkintos.

Ar galima vežti buitinę techniką kartu su baldais?

Taip, galima, bet reikia laikytis tam tikrų taisyklių. Skalbimo mašiną būtina užfiksuoti transportavimo varžtais, kitaip būgnas gali išlūžti. Šaldytuvą reikia atitirpinti ir išvalyti, o po transportavimo leisti jam pastovėti bent 12 valandų prieš įjungiant. Aš visada primenu klientams apie šiuos niuansus. Jei įjungsite šaldytuvą iškart, galite sugadinti kompresorių. Tai atrodo paprasta, bet žmonės dažnai pamiršta ir vėliau skundžiasi, kad technika nebeveikia. Būkite atsargūs ir visada perskaitykite instrukcijas.

Kaip pasiruošti perkraustymui, jei turite daug stiklo ir indų?

Stiklas yra didžiausias galvos skausmas. Kiekvieną indą reikia vynioti atskirai į popierių ar burbulinę plėvelę. Dėžes su stiklu būtinai pažymėkite „Trapi“ (Fragile). Aš visada stengiuosi tokias dėžes dėti viršuje, kad niekas jų neprispaustų. Tačiau kelyje visko būna. Jei turite labai brangių indų, geriau juos vežkitės savo automobiliu. Tai patikimiausias būdas. Jei visgi tenka patikėti vežėjui, pasirūpinkite, kad dėžėse nebūtų tuščių tarpų – užpildykite juos popieriumi ar rankšluosčiais, kad daiktai nejudėtų.

Ar verta samdyti profesionalus, ar geriau viską daryti patiems?

Jei turite tik porą krepšių, galite susitvarkyti patys. Bet jei kraustotės su visais baldais, profesionalai yra būtini. Jie turi patirties, įrankių ir žino, kaip viską saugiai supakuoti. Aš mačiau daug žmonių, kurie bandė patys ir sugadino brangius baldus arba patys susižeidė. Profesionalai kainuoja, bet jie sutaupo jūsų laiką ir nervus. Be to, jie turi draudimą. Jei kažkas nutiks, jie atsakys. Kai darote patys, atsakote tik jūs. Pagalvokite, ar verta rizikuoti savo turtu dėl kelių šimtų eurų sutaupymo.

Kaip elgtis, jei vairuotojas vėluoja?

Vėlavimai yra neišvengiami. Jei vairuotojas vėluoja, jis privalo jus informuoti. Jei neinformuoja, tai jau blogas ženklas. Aš visada skambinu klientams, jei matau, kad vėluojame bent valandą. Tai elementari pagarba. Jei vairuotojas tyli, skambinkite į įmonės biurą. Dažniausiai vėlavimo priežastis yra kamščiai arba ilgesnis iškrovimas pas ankstesnį klientą. Būkite kantrūs, bet reikalaukite informacijos. Nereikia kelti skandalo, bet svarbu žinoti, kas vyksta. Tai padeda išvengti nereikalingo streso.

Ar galima vežti maisto produktus?

Maisto produktus vežti galima, bet tik tuos, kurie negenda. Jokių šviežių produktų, mėsos ar pieno gaminių. Jie gali sugesti ir skleisti kvapą, o tai sugadins visą mašiną. Aš visada prašau klientų neįdėti maisto į dėžes. Jei labai reikia, vežkitės šaltkrepšyje su savimi. Kartą teko valyti visą mašiną, nes klientas įdėjo mėsos, kuri sugedo per karščius. Tai buvo baisus kvapas, kurį išnaikinti kainavo daug laiko ir pinigų. Niekada nedėkite maisto į krovinį.

Kaip pasirinkti tinkamą transporto priemonę?

Tai priklauso nuo daiktų kiekio. Jei kraustotės iš vieno kambario buto, užteks mikroautobuso. Jei iš namo – reikės didesnio sunkvežimio. Aš visada padedu klientams pasirinkti, įvertinęs jų daiktų sąrašą. Nėra prasmės užsisakyti didelę mašiną, jei ji bus pustuštė, bet ir rizikuoti, kad viskas netilps, negalima. Geriau šiek tiek daugiau vietos, nei per mažai. Mes visada stengiamės optimizuoti, kad klientui būtų kuo pigiau, bet saugumas yra prioritetas.

Ar reikia išardyti baldus prieš atvykstant vežėjams?

Taip, tai labai palengvina darbą. Jei baldai išardyti, jie užima mažiau vietos ir yra saugesni. Aš visada rekomenduoju išardyti viską, ką įmanoma. Jei nemokate, pasakykite mums – mes galime tai padaryti, bet tai kainuos papildomai. Tai yra laiko klausimas. Jei mes turime ardyti visus baldus, tai užtrunka valandas. Geriau pasiruoškite patys, jei turite įrankių ir laiko. Tai sutaupys pinigų ir leis mums greičiau pradėti kelionę.

Ką daryti, jei atvykus į Vokietiją paaiškėja, kad nėra kur iškrauti?

Tai labai nemaloni situacija. Visada įsitikinkite, kad turite raktus ir leidimą įvažiuoti į kiemą. Jei negalite patekti į vidų, vairuotojas turės laukti, o tai kainuoja. Aš visada primenu klientams: „Ar tikrai turite raktus? Ar tikrai galite įvažiuoti?“. Tai atrodo kvaila, bet žmonės dažnai pamiršta. Kartą teko laukti keturias valandas, kol atvažiavo šeimininkas su raktais. Tai buvo prarastas laikas, už kurį teko mokėti. Būkite pasiruošę viskam.

Ar galima vežti dviračius ir sporto įrangą?

Dviračius vežti galima, bet jie užima daug vietos ir yra nepatogūs. Geriausia juos pritvirtinti prie specialių laikiklių arba gerai apvynioti. Sporto įranga, kaip treniruokliai, yra sunki ir reikalauja tvirtinimo. Aš visada prašau įspėti apie tokius daiktus. Jie reikalauja daugiau vietos ir atidesnio tvirtinimo. Jei turite daug sporto įrangos, tai gali pakeisti visą krovinio išdėstymą. Būkite atviri ir viską išvardinkite.

Kaip elgtis su asmeniniais dokumentais ir vertybėmis?

Asmeninius dokumentus, pinigus ir papuošalus visada vežkitės su savimi. Niekada nepalikite jų tarp daiktų. Tai yra jūsų atsakomybė. Vežėjas neatsako už dingusius vertingus daiktus, jei jie nebuvo deklaruoti ir apdrausti. Aš visada sakau klientams: „Viską, kas brangu ir svarbu, pasiimkite į lėktuvą ar automobilį“. Tai yra auksinė taisyklė. Niekada nerizikuokite savo pasais ar pinigais.

Ar galima keisti maršrutą kelionės metu?

Maršrutą keisti galima, bet tai kainuoja. Kiekvienas papildomas sustojimas ar nukrypimas nuo kelio reikalauja laiko ir kuro. Jei norite užsukti į kitą miestą pasiimti dar vienos dėžės, tai bus papildomas mokestis. Aš visada stengiuosi būti lankstus, bet viskas turi savo kainą. Jei suplanavome maršrutą, jo ir laikomės. Jei norite pokyčių, praneškite kuo anksčiau, kad galėtume perskaičiuoti kainą ir laiką.

Ar vadybininkai visada atsako į skambučius po darbo valandų?

Ne, ne visada. Mes irgi žmonės. Bet jei vyksta pervežimas, mes visada turime budintį telefoną. Jei kyla problemų, visada galite susisiekti. Aš asmeniškai visada atsiliepiu, jei matau, kad skambina klientas, kurio krovinys kelyje. Tai yra mūsų darbo dalis. Jei jūsų vadybininkas nekelia ragelio, tai yra blogas ženklas. Rinkitės įmonę, kuri rūpinasi savo klientais 24/7.

Išvada

Perkraustymas į Vokietiją yra didelis gyvenimo pokytis, kurį reikia planuoti atsakingai. Nėra vieno stebuklingo recepto, kaip viską atlikti be streso, bet geras pasiruošimas, aiškus daiktų sąrašas ir patikimas vežėjas yra pusė sėkmės. Visada klauskite, tikrinkite ir reikalaukite dokumentų. Nebijokite klausti nepatogių klausimų – juk tai jūsų turtas ir jūsų pinigai. Tikiuosi, kad ši informacija padės jums lengviau suplanuoti savo kelionę ir išvengti klaidų, kurias daro daugelis. Sėkmės kraustantis!