Techniniai mikroautobusų ypatumai pervežant baldus į Vokietiją: kas iš tikrųjų svarbu

Dirbu šioje srityje jau beveik dvi dešimtmetis, ir kasdien matau tą pačią vaizdą – žmonės mano, kad perkrauti baldus į vagoną ir važiuoti į Vokietiją yra paprasčiausia pasaulyje užduotis. Tikėkis, jei taip būtų. Realybėje, kai užkabinai prie vagono pilną priekabą ar užpildi „Transitą“ iki pat stogo, viskas pasikeičia. Vairuotojas gali būti karalius kelyje, bet tik tada, jei jo techninė galia ir supratimas apie techninius mikroautobusų ypatumus pervežant baldus į Vokietiją yra idealiai suderinti. Ne visada taip yra, dažnai tenka improvizuoti tiesiog pakelėje. Čia ne tik apie tūrį, kalba eina apie tai, kaip išvengti to, kad jūsų sekcija nukristų ant galvos pirmajame posūkyje Lenkijoje. Geriau iš karto suprasti, su kuo turite darbą, nei vėliau gailėtis.

Kaip viskas telpa ir kaip nesulaužyti

Ar telpa dvigulė lova į paprastą „Ford Transit“?

Žiūrėk, paprastai telpa, bet yra vienas „bet“. Jeigu tai yra standartinė dvigulė lova, ji įeina įlindžius, bet jeigu turite didelį „King Size“ su rėmais, gali tekti išardyti. Aš mačiau situaciją, kai vairuotojas bandė įkišti per didelę lovą pro šonines duris ir privertė klientui nupirkti naujas duris (ne vagono, o buto). Geriau išmatuoti ilgį ir įsigilinti į techninius mikroautobusų ypatumus pervežant baldus į Vokietiją, nes aukštis čia lemiantis. Jeigu lova ilgesnė nei 2 metrai, teks ją statyti įstrižai, o tai vala vietą.

O jeigu ten dar ir spinta su veidrodžiais?

Tada prasideda šou. Veidrodinės spintos yra mano košmaras, ir turbūt kiekvieno logisto košmaras. Jos ne tik sunkios, bet ir trapios. Jeigu vairuotojas sako, kad reikia specialių dėžių, neiginčioti nėra prasmės. Kartais užtenka paprastos storos dangos, bet aš nariaučiau galvą už tai, kad veidrodis nenušoks nuo vibracijos. Geriau pasirūpinkite, kad spinta būtų išardyta, arba pasirinkite mikroautobusą su pakeltais stogu (kuris vadinasi „High Roof“), nes per žemas vagonas reiškia, kad spinta keliaus horizontaliai, o tai pavojinga.

Ar būtina viską išardyti?

Ne visada, bet 90 proc. atvejų – taip. Aš suprantu, kad norite išvengti vargo, bet vairuotojas ne meistras, kuris suks raktus. Jo užduotis – nuvežti. Jeigu spinta turi stalčius, juos reikia išimti arba užsegti (dažnai tiesiog lipnia juosta, kas yra šiek tiek „laisva“ interpretacija). Tiesiog susidėkite į galvą: kuo mažiau dalių juda, tuo mažiau šansų, kad kažkas atsirsils. Ypač kai kalbame apie techninius mikroautobusų ypatumus pervežant baldus į Vokietiją, kur vibracija yra daug didesnė nei paprastame mieste.

Kaip užfiksuoti, kad nenušoktų?

Nenaudokite virvų, prašau. Aš mačiau, kaip virvė perpjovia MDF plokštę kaip sviestą. Reikia rėmų („remelės“) ir griozdo juostų („stjagos“). Jeigu vairuotojas atvyksta tik su dviem pasenusiomis virvėmis, siūlykite jam pasukti atgal. Krovinius reikia užsegti taip, kad jie nejudėtų net ir tada, kai vagonas lenkia 90 laipsnių posūkį. Vieną kartą teko matyti, kaip virtuvės komplektas „nuvažiavo“ pro atidarytas galines duris, nes vairuotojas užmiršo užrakinti spyną.

Ką daryti su stalu ir kėdėmis?

Stalą geriausia gulėti apačioje ant minkštų dalykų, o kėdes statyti ant jo viršaus, jeigu jos nenukrenta. Arba galite apvynioti kėdes burbuliuku ir užstatyti į eilę šonuose. Svarbiausia – nieko nepalikti laisvai. Kai vagonas sustoja greitai (pvz., vokiečių eismo spustelėjimas), laisvai stovinti kėdė tampa kulka. Tai vienas iš tų dalykų, apie kuriuos dažnai pamirštama, kalbant apie techninius mikroautobusų ypatumus pervežant baldus į Vokietiją.

Techniniai mikroautobusų ypatumai pervežant baldus į Vokietiją (Svarbiausia)

Ar galiu pakrauti 2 tonas į 3,5 tonos vagoną?

Teoriškai – taip, praktiškai – gera stebuklo. 3,5 tonos yra bendras svoris, tai yra: vagonas + degalai + vairuotojas + keleivis + krovinius. Jeigu vagonas sveria 2 tonas, tu gali vežti tik 1,5 tonos krovinių. Daugelis klientų čia suklaidina ir užkrauna tiek, kad pakaba liečia asfaltą. Vokietijoje už tai baudos didžiulės, o jeigu įvyks avarija – draudimas nemokės nieko. Geriau sverti krovinius anksčiau.

Kas bus su pakaba, jei krausiu sunkius akmenis?

Tarkime, kad ne akmenis, bet marmurinę stalviršį. Standartinė pakaba, jeigu ji jau nusėdusi, tiesiog užlūžta. Esu matęs, kaip „Mercedes“ pakela ausis ir vairuotojas negali važiuoti greičiau nei 40 km/val. Jeigu vežate sunkus baldus, klauskite apie „pakraunamą pakabą“ arba sustiprintas spyruokles. Tai vienas iš esminių techninių mikroautobusų ypatumų pervežant baldus į Vokietiją, kuris nulemia ar kelyje nusirinks ratas, ar ne.

Kodėl reikia žiūrėti į padangas?

Nes Vokietijoje keliai geri, bet greitis didelis. Jeigu padanga yra „balona“ arba tėkmės (kažkas panašaus į mazgą), toks tempas 130 km/val su pilnu kroviniu baigsis sprogimu. Be to, žiema ten reikalauja tikrų žieminės padangų, ne „visasezonių“ (nors dažnai važinėjame ant visų, tai tiesiog riskas). Nenusėdusios padangos taip pat padidina kuro sąnaudas, o kuras dabar brangus.

Ar svarbu, kad būtų tarpinės grindys?

Be abejo. Tiesioginė metalinė grindis yra slysti ir šalta. Be to, jeigu ten yra rūsys po grindimis (kur dažnai laikomi įrankiai), o viršuje krauni svorius, gali įtrūkti grindų dangos. Tarpinės grindys (fanera) padeda paskirsti svorį tolygiau. Vieną kartą teko vežti pianiną be faneros, ir jis pradėjo „važiuoti“ lyg čiuožinės ant metalo.

Kas tas „Luton“ ir kodėl jis brangesnis?

„Luton“ tai toks vagonas su iškilusiu galu virš kabina. Jis puikus baldams, nes turi daugiau erdvės aukštyje ir tūrio, tačiau jis yra lengvesnis ir labiau „vėjui atviras“. Važiuodami prieš vėją jums suvartosite daugiau degalų. Tačiau techniniai mikroautobusų ypatumai pervežant baldus į Vokietiją su „Luton“ yra tokie, kad ten lengviau susidėti ilgas spintas be išardymo. Tiesiog pasirūpinkite, kad kėlimo kelias („liftas“) veiktų, nes ne visi juos turi.

Vokietija ir kelyje į ją

Ar leidžiama važiuoti Autobanu 110 km/h su pilnu kroviniu?

Techniškai dauguma mikroautobusų yra ribojami iki 90 arba 100 km/val. Jeigu taisote ribotuva (čipuojate), tai jūsų reikalas, bet jeigu įvyks avarija – draudiklis neduos ni cento. Be to, su perkrautu vagonu 110 km/val yra mirtina. Vokiečiai važiuoja greitai, ir jeigu jūs šokinėjate 80 km/val, jie priverčia jus stabdyti. Stabdant su sunkiu kroviniu jis gali „užstrigti“ prieš jus. Geriau laikytis 90-100 km/val ir nekuldyti.

Kas, jei sustos vokiečių policija?

Jei viskas tvarkoje – sutiksite ir važiuosite toliau. Jeigu viršijote svorį arba neturite teisingų dokumentų, gali tekti iškrauti dalį krovinių vietoje (lygtais tai būtų smagu). Jie tikrina ir tai, ar vairuotojas nenusivargęs, ar turi poilsio laiko (jeigu tai komercinis transportas). Techniniai mikroautobusų ypatumai pervežant baldus į Vokietiją taip pat apima ir tai, kad vagonas turi atitikti techninę apžiūrą („TÜV“), kitaip gali nuimti numerius.

Ar sunku rasti vietą prie namo Berlyne?

Berlyno centras – tai vienas didžiausių košmarų. Siauros gatvės, dažnai statomi „bollardai“ (tokie stulpai), kurie užkerta kelią sunkesniems automobiliams. Jeigu vairuotojas nežino miesto, jis gali užstrigti kieme negalėdamas išvažiuoti atgal. Būtinai patikrinkite iš anksto, ar gali prieiti sunkvežimis prie jūsų namų, ar teks perkrauti į mažesnę mašiną (tai kainuos papildomai pinigų).

Kas dėl to „Umweltplakette“ (žaliosios kortelės)?

Be jos negalivažiuoti į daugumą Vokietijos miestų centrų. Jeigu vagonas neužteršia (Euro 6), kortelė gali būti geltona, o jeigu senas – gali ir negauti jokios. Tada gausite 100 eurų baudą. Užsirašykite iš karto, kai užsukate į miestą, nes policija dažnai laukia ties riboženkliu. Tai smulkmena, bet erzina.

Ar reikia tachografo, jei važiuoju pats?

Čia yra pilnas chaosas. Jeigu tai yra komercinis pervežimas (tu gauni pinigus), tai taip, tachografas būtinas net jeigu mašina <3.5t (nauji taisyklės). Jeigu tai yra tavo asmeniniai daiktai ir tu pats vairuoji į savo naujus namus, tachografo nereikia (išskyrus atvejus, kai mašina registruota kaip krovininė). Aš čia visada patariu pasikonsultuoti su vairuotoju, nes taisyklės keičiasi dažnai ir aš galiu klysti (kas nutinka dažnai).

Popieriai ir pinigai (Biurokratija)

Ar reikia CMR draudimo?

CMR tai ne draudimas o, tai dokumentas. Bet jis yra būtinas draudimo išmokai gauti. Be CMR jeigu dingsta krovinių – nieko negausite. Užpildykite jį tiksliai, parašykite, kad baldai yra naudoti (jeigu taip yra), nes už naudotus daiktus muitinė klausia mažiau klausimų. Nėra nieko blogiau nei stovėti pasienyje su tuščiu popieriumi.

Ką rašyti tuose sutikimuose?

Kad krovinių priėmėte be pastabų. Jeigu pastebėjote įdrėskimą ar skilimą – užrašykite iš karto. Vėliau niekas nepatikės, kad tai ne jūs padarėte pervežimo metu. Aš mačiau bylas, kur klientai bandė įrodyti, kad vitrina buvo sveika, nors vairuotojas turi nuotrauką, kur ji jau įtrūkusi pakrovimo metu Lietuvoje.

Ar reikia mokėti PVM (VAT)?

Jei pervežate naujus baldus verslui – taip, reikės PVM. Jeigu tai asmeninis perkėlimas į gyvenamąją vietą – paprastai atleidžiama nuo mokesčių, jeigu pateikiate sąrašą daiktų. Sąrašas turi būti realus, ne „100 vnt. senų drabužių“ (kai tikrai yra 3). Vokiečiai mėgsta tikslumą.

Kas, jeigu neturiu verslo?

Tu esi fizinis asmuo. Tada turi teisę vežti savo daiktus be PVM. Svarbiausia parodyti, kad tu išsikrauni iš buto Lietuvoje ir įsikrauni į butą Vokietijoje. Jeigu tu veži 10 sofų ir saki, kad tai dovana seseriai, gali kilti įtarimų apie „prekybą“.

Ar galiu mokėti kortele ar tik grynais?

Vairuotojai Vokietijoje moka degalus ir mokesčius, jiems reikia grynojo. Kortelė gali neveikti arba gali būti komisiniai. Geriau susitarti dėl grynųjų iš anksto (pvz., 50 proc. užstatą). Nenorėčiau būti vairuotoju, kuris neturi pinigų papiesti perėjoje.

Realybė ir smulkmenos (Kas iš tikrųjų vyksta)

Ar dažnai pasitaiko, kad kažkas sulūžta?

Nebent klientas pats sugadina prieš tai. Vairuotojai jau išmokę krauti. Bet yra vienas dalykas – drėgmė. Jeigu lietus, o vairuotojas užmiršta uždengti vagoną (arba dangtis praleidžia), baldai gali pabrukti. Tai vienas iš nepageidaujamų techninių mikroautobusų ypatumų pervežant baldus į Vokietiją – orų sąlygos. Užtikrinkite, kad krovinių dėžės būtų ant grindų, ne tiesiog ant metalo.

Ką daryti, jei vairuotojas atsisako krauti?

Jei jis sako, kad tai neįmanoma fiziškai arba saugumo sumetimais – klausykite jo. Jis nemano, kad jūs esate blogas klientas, jis tiesiog žino, kad tos sofos neiškels vienas, arba kad suks ją laiptais bus pavojinga. Geriau pasamdyti vietinius krovikus („Helfer“) Vokietijoje, nei kad vairuotojas susižalotų nugarą.

Ar verta dirbti be sutarties?

Niekada. Net jeigu tai jūsų draugas tėvo kaimynas. Pasirašykite bent paprastą lapą, ką vežiate ir kiek kainuoja. Be sutarties jis gali tiesiog dingti su jūsų daiktais (ir taip nutinka, pasitikėkite). O jeigu jis sudaužo mašiną kelyje ir kaltina jūsų sunkų pianiną – be sutarties teismas užtruks amžinai.

Kiek laiko užtrunka tas kelias?

Pats važiavimas iki Berlyno ar Miuncheno trunka apie 12–14 valandų (neraustai). Bet su poilsio laikais, pasienio kontrolėmis (nors dabar dažniausiai tik „šviesoforas“) ir iškrovimu – tai visiška diena. Neskubėkite reikalauti, kad jis būtų ryte Lietuvoje ir vakare Vokietijoje su iškrautu vagonu. Tai ne „Ferrari“, tai gurguolis su baldais. Svarbu atsiminti, kad techniniai mikroautobusų ypatumai pervežant baldus į Vokietiją nulemia greitį – sunkesnis vagonas važiuoja lėčiau ir stabdo ilgiau.

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja ne į tai, kokia mašina, o į tai, kaip ją paruošiate. Techniniai mikroautobusų ypatumai pervežant baldus į Vokietiją yra svarbūs, bet dar svarbiau yra jūsų atsakomybė ir supratimas. Neapsigaukite pigiausiais pasiūlymais, kurie pažada saulę ir mėnulį, o vėliau išsiaiškinate, kad vairuotojas važiuoja be remonto, be padangų ir be miego. Geriau pasirūpinti iš anksto, paprašyti vairuotojo nuotraukų (jeigu įmanoma) ir aiškiai susitarti dėl dokumentų. Tada kelias bus ramus, o baldai atvyks sveiki. Sėkmės kelyje.