Techniniai logistikos sprendimai daiktų gabenimui į Vokietiją: kas veikia realybėje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus ir, tikiuosi, galiu sakyti, kad mačiau viską. Nuo tų laikų, kai reikėjo skambinti iš taksofonų, iki šiandieninių „tracking“ sistemų, kurios ir neveikia taip kaip turėtų. Vokietija – tai mūsų pagrindinė rinka, tenkas viskas: nuo šaldytųjų lentų iki sudėtingų statybinių konstrukcijų. Dažnai klientai klausia apie techninius logistikos sprendimus daiktų gabenimui į Vokietiją, tikėdamiesi išgirsti apie magiškas technologijas, bet tiesą sakant, dažniausiai viskas susideda iš patirties, gero sandėlininko ir žinojimo, ką daryti, kai vokiškas muitininkas užsirūpinina dėl pašto kodų. Čia nėra apie idealų pasaulį, o apie tai, kaip prasibrauti pro biurokratiją.

Dokumentai ir muitinės painiavos

Ar tikrai reikia Ex1 dokumento, kai vežu į Vokietiją?

Žiūrėk, daug kas mano, kad kadangi ES, tai važinėjame kaip savo kiemu, bet tai klaida. Jei vežate prekes pirkdami-ar-parduodant (pirkimo-pardavimo sutartis), Ex1 arba T dokumentai būtini. Be jų, muitinė gali laikyti tai kaip nelegalų gabenimą. Vieną kartą turėjau klientą iš Kauno, kuris taip nusivylė, kad teko važiuoti atgal ir grąžinti prekes, nes nebuvo tos popierinės lapo dalies. Techniniai logistikos sprendimai daiktų gabenimui į Vokietiją be šių dokumentų tiesiog neegzistuoja, nebent norite prarasti krovinį.

Kas tas HS kodas ir kodėl jis svarbus?

Tai tas kodas, kuris nusako, kas tai per daiktas, pavyzdžiui, „medinės kėdės“ ar „plastikiniai indai“. Vokietijai labai svarbu, kad kodas būtų tikslus, nes nuo jo priklauso mokesčiai. Jei parašysite neteisingai, gali būti bauda arba ilgas patikrinimas. Aš pats visada darau dvigubą patikrą, nes kartais suabejoju, ar tai 9401 kodas, ar 9403 (tikrai sunku atsiminti visus). Geriausia klausti brokerio, o ne spėti.

Ką daryti, jei dingsta CMR sąskaita?

CMR tai yra krovinių vežimo sąskaita – svarbiausias dokumentas vairuotojui. Jei ji dingsta (o tai, tikiuosi, nutinka retai), reikia skambinti siuntėjui ir gavėjui, kad pasirašytų „nepavykusio pristatymo“ aktą, o tada išrašyti naują. Bet vokietis gavėjas gali būti labai griežtas ir nepriims be originalo. Geriau pasidūžti, kad vairuotojas neišmeta jos degalinėje.

Ar galima vežti asmeninius daiktus kaip prekes?

Negalima, tai yra didelė rizika. Muitinė laiko tai kontrabanda, jei deklaruosite kaip prekes parduodamai. Asmeniniams daiktams yra kita procedūra, reikia deklaruoti, kad tai nekomercinis siuntinys. Jei pagausite bandant įvežti „kaip prekes“ be PVM, gali būti didelės problemos, ne tik su muitine, bet ir su mokesčių inspekcija.

Kodėl vokiški muitininkai tokie griežti dėl svorio?

Jie tiesiog mėgsta tikslumą. Jei deklaravote 500 kg, o svarstyklės rodo 520, jie gali sustabdyti visą vilkiką ir tikrinti kiekvieną dėžę. Techniniai logistikos sprendimai daiktų gabenimui į Vokietiją turi būti grindžiami tiksliais duomenimis. Nereikia meluoti, net jei skiriasi keli kilogramai, geriau uždrausti papildomą kiekį dokumentuose, nei vėliau aiškintis.

Kiek laiko užtrunka muitinės išregistravimas Berlyne?

Paprastai tai trunka valandą, dvi, jei viskas tvarkinga. Bet jei ten yra eilė arba trūksta kokių nors priedų, gali užtrukti ir visą dieną. Berlyno tempai skiriasi nuo Miuncheno, ten viskas šiek tiek lėčiau, gal dėl to, kad ten didesnis srautas. Patartina tur�ti vokiškai kalbančio brokerio numerį.

Ar saugu vežti brangius elektronikos gaminius?

Saugu, jei užsakote apsaugotą transportą. Paprastai tentas nėra pakankamai saugus tokio tipo prekėms. Reikia „pavienių krovinių“ (part load) arba netgi ekskliuzyvaus automobilio. Praradau kartą monitorių siuntą, nes vairuotojas paliko automobilį neapsaugotą poilsio aikštelėje netoli Hamburgo – nebebeidžiau tų vairuotojų dirbti.

Kas nutinka, jei gavėjas atsisako priimti prekę?

Tai košmara. Tada reikia ieškoti sandėlio Vokietijoje, kur galima laikinai padėti prekes, o tai kainuoja pinigus. Techniniai logistikos sprendimai daiktų gabenimui į Vokietiją turi numatyti ir tokius variantus, nors niekas to nenori. Jei gavėjas tiesiog neatėjo į darbą, vairuotojas gali pristatyti į artimiausią sandėlį, bet sąskaitas išsiųs jums.

Ar reikia draudimo?

Be abejo. CMR draudimas dengia tik labai mažą sumą, paprastai 8,33 SDR už kg. Jei vežate brangias prekes, tai nieko nedengia. Turėkite papildomą krovinių draudimą. Vienas mano klientas taip nukentėjo, kai degė sandėlis, kad teismo bylos truko metus.

Kaip elgtis su vokišku PVM mokesčiu?

Jūsų PVM numeris turi būti su Vokietijos priesaga (pvz., DE...), jei esate registruotas ten. Jei ne, tai gavėjas sumoka PVM už jus (intra-Community supply). Reikia labai aiškiai suderinti sąskaitas, kad nebūtų dvigubo apmokestinimo. Aš asmeniškai visiems sakau – patikrinkite sąskaitą du kartus prieš išsiuntimą.

Ar galima veži maistą be specialių leidimų?

Negalima. Maistui reikia HACCP sertifikatų, specialių vagonų (šaldytuvų) ir sanitarijos knygų. Vokietijos veterinarinė kontrolė labai griežta, ypač mėsai ir pienui. Jei bandysite pro šalį įvežti dešrų, jas tiesiog konfiskuos, o jums gali skirti baudą.

Kas dėl alkoholio ir tabako?

Tai yra akcizinės prekės, reikia specialių dokumentų (EMCS sistemos). Be to, reikia garantijų. Techniniai logistikos sprendimai daiktų gabenimui į Vokietiją šiuo atveju yra labai specifiniai ir brangūs. Nerekomenduoju jausti drąsos čia, geriau pasikviesti specialistą.

Fizinis gabenimas ir vairuotojai

Kiek laiko užtrunka nuvežti krovinią iš Vilniaus iki Frankfurto?

Paprastai tai trunka apie 18-20 valandų, jei nėra didelių spūstių. Bet vairuotojai turi poilsio laikus, tai realiai tai 1,5 – 2 dienos. Nežadėkite klientui, kad atvyks rytoj, jei išvyko vakare – tai melas. Vokietijoje greičio ribos griežtos, ypač „Baubahn“ keliais.

Ar vairuotojai moka už užtvaras (Maut)?

Taip, tai įskaičiuota į kainą. Vokietijoje Maut sistemos labai modernios, skenuoja numerius automatiškai. Jei vairuotojas nuspręs važiuoti šalutiniu keliu, kad sutaupytų laiko, gali patekti į bėdą, jei ten yra apribojimai sunkiesiems vilkikams.

Kas dėl vokiškų poilsio laikų?

Jie griežti kaip visur ES, bet Vokietijoje dažniau tikrina policija. Vairuotojas turi turėt tachografo kortelę ir ja naudotis. Negali važiuoti 10 valandų iš eilės. Jei jūs spaudžiate vairuotoją važiuoti greičiau, jis gali tiesiog sustoti ir atmesti raktus.

O jei krovinys netelpa į standartinį tentą?

Tada reikia specios transporto, pavyzdžiui, tentą su atidaromu stogu arba „mega-trailer“ (aukštesnis). Techniniai logistikos sprendimai daiktų gabenimui į Vokietiją tokiu atveju reikalauja išankstinio planavimo, nes ne kiekvienas vairuotojas turi tokią mašiną. Planuokite tai savaitėmis iš anksto.

Ar galima veži pavojingus krovinius (ADR)?

Galima, bet tai brangu. Reikia sertifikuoto vairuotojo, specialių ženklų ir priedų. Vokietija yra labai jautri dėl aplinkosaugos, todėl patikrina viską. Nėra vienos vietos, kur būtų lengva praslysti, geriau viską tvarkingai padaryti.

Kas nutinka, jei vairuotojas sugenda?

Tai kasdienybė. Tada mes išsiunčiame pagalbos automobilį. Jei sugenda sunkvežimis, krovinį gali tekti perkrauti į kitą. Tai užtrunka ir kainuoja. Turiu omenyje, kad reikia pasirūpinti draudžiu, kuris dengia ir tokius išlaidas, ne tik patį automobilį.

Ar vairuotojai moka kalbą vokiškai?

Ne visi. Dauguma kalba angliškai arba rusiškai, bet vokiškai – retai. Tai gali sukelti problemų su muitininkais arba sandėlininkais, kurie nemoka kitų kalbų. Geriau, jei vairuotojas turi parašytą instrukciją vokiškai su kontaktiniu telefonu.

Kokia yra „Last mile“ problema Vokietijoje?

Dideliuose miestuose kaip Miunchenas ar Štutgartas, sunku įvažiuoti į centrą su vilkiku. Reikia specialių leidimų, o kartais teka važiuoti naktį. Techniniai logistikos sprendimai daiktų gabenimui į Vokietiją dažnai numato mažesnių automobilių (7.5t) naudojimą pristatymui miesto centre.

Kaip suregistruoti vairuotoją portale?

Tai dabar būtina dalyka (vokietų sistemos). Reikia nusiųsti paso duomenis ir vairuotojo pažymėjimą. Jei padarysite klaidą, vairuotojas neįvažiuos. Ten viskas labai biurokratiška, bet ką padarysi.

Ar saugu palikti prekes vilkike per naktį?

Nėra. Vokietijoje, ypač netoli sienos su Lenkija ar Čekija, yra daug vagių. Geras vairuotojas visada stovi saugioje aikštelėje, kurioje yra apsauga. Neklausote, ar jis numylėjo mašiną po šviesuliu – tiesiog užtikrinkite, kad jis eina į „secure parking“.

Kainos ir sudėtingi klausimai

Kodėl kainos šokuoja kas savaitę?

Tai priklauso nuo degalų kainos ir rinkos pasiūlos. Jei yra daug krovinių ir mažai vairuotojų, kaina šoka. Techniniai logistikos sprendimai daiktų gabenimui į Vokietiją negali būti fiksuoti ilgam laikui, nebigu tai didelis kontraktas. Aš asmeniškai visiems sakykite, kad kaina galioja 7 dienas.

Ar pigu vežti dalinius krovinius (LTL)?

Pigiau nei pilnas tentas, bet brangiau už kilogramą. Problema ta, kad jūsų prekė gali būti perkraunoma kelis kartus tarp sandėlių. Yra rizika, kad kažkas suges ar pametė etiketę. Jei prekė brangi, mokėkite už pilną vietą.

Kas yra „kaištinis“ krovinys?

Tai kai krovinys užpildo visą tentą taip, kad nieko nebeliko. Tada kaina yra geriausia. Bet jei turite 12 europaletų, o tentas telpa 33, tai ne kaištinis. Tada jums teks mokėti už tuščią vietą, jei norite ekskliuzyvaus.

Ar galima susiderėti dėl kainos?

Galima, jei vežate reguliariai.Vienkartiniam siuntimui nėra ką derėtis. Vokietijai kainos yra gan standartizuotos, per daug nukristi negalima, nes vairuotojai tiesiog nevažiuos.

Kiek kainuoja sulaikymas (demurrage)?

Jei vairuotojas laukia ilgiau nei 2 valandas (arba valandą, priklausomai nuo sandėlio), jis pradeda skaičiuoti laukimo mokestį. Tai gali būti 40-60 eurų per valandą. Užtikrinkite, kad sandėlis žino, kada atvyksite.

Ar reikia mokėti už iškrovimą?

Paprastai ne, jei tai yra „incoterms“ DAP arba DDP terminai (gavėjas moka). Bet jei sutartyje parašyta EXW, tai jums mokėti už viską, įskaitant iškrovimą Vokietijoje. Svarbu perskaityti sutartį, o ne tik spustelėti „sutinku“.

Kodėl kainos „ad-hoc“ siuntimai tokios aukštos?

Nes mes turime skubiai ieškoti laisvo vilkiko. Jis gali važiuoti tuščias atgal iš Ispanijos arba Italijos. Jums reikia padengti ne tik kelionę į Vokietiją, bet ir grįžtamąjį kelionę (arba dalį jos). Tai logika.

Ar verta naudoti tarpininkus (freight forwarders)?

Verta, jei nenorite galvos skausmo su dokumentais. Tarpininkai užima maržą, bet jie padeda išvengti klaidų. Aš pats esu tarpininkas, taigi, žinau, ką sakau (šypsenas). Be mūsų būtų chaosas.

Kas vyksta, jei prekė atvyksta sugadinta?

Reikia iš karto padaryti nuotraukas ir parašyti „protokolą“ su vairuotoju. Be to, nedelsdami praneškite draudikui. Jei paliksite vairuotoją ir jis išvažiuos, nebeįrodysite, kad nebuvo sugadinta jūsų sandėlyje.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Teoriškai taip, dauguma turi GPS. Bet praktiškai signalas gali dingti tuneliuose arba šiaip vairuotojas išjungs įrenginį. Nepasitikėkite 100% ta programa, geriau tiesiog paskambinkite vairuotojui, jei skubite.

Kas dėl Brexit – ar tai įtakoja važiavimą į Vokietiją?

Tiesiogiai ne, jei važiuojate iš Lietuvos. Bet jei jūsų prekės atkeliauja iš Anglijos per Vokietiją, tai tai košmara su muitinėmis. Vokietija labai griežtai tikrina, ar nėra anglų prekių be dokumentų.

Ar galiu siųsti siuntinį privačiam asmeniui?

Galima, bet tai vėlgi dokumentų šūsnis. Privatus asmuo negali būti PVM mokėtojas toje pačioje formoje. Reikia deklaruoti kaip „non-commercial“ gift arba parduotį prekę su jo asmens kodu. Sunku su jais susitarti dėl mokesčių.

Kas yra „returnable packaging“?

Tai kai siunčiate prekes dėžėse, kurias reikia grąžinti. Vokietijai tai dažnai daroma su metalinėmis dėžėmis. Reikia tvarkingai sekti, kur jos dingo, nes viena tokia dėžė kainuoja šimtus eurų.

Kaip apskaičiuoti krovinio tūrį?

Paprasčiausia ilgis x plotis x aukštis. Bet vokietiai mato „loading meters“ (kraunamųjų metrų). 1 EUR paletė yra 0,4 krovinio metro. Supraskite, ką jie kalba, kad nesupainiotumėte kainų.

Ar yra kokių nors draudžiamų dienų važiuoti?

Ne Lietuvos ar Vokietijos švenčių metu, bet turgų dienomis tam tikruose miestuose negalima važiuoti dideliais vilkikais. Reikia žinoti miesto tvarkaraštį, priešingu atveju gausite baudą.

Ką daryti, jei praradote prekę?

Klauskite draudiko. Be to, reikia padaryti oficialų praradimo aktą su vairuotoju. Techniniai logistikos sprendimai daiktų gabenimui į Vokietiją visada turi numatyti šią blogiausią situaciją. Niekas neapsaugota 100%, tik draudimas.

Išvada

Visas šis chaosas su dokumentais, vairuotojais ir vokiška tvarka gali atrodyti baisiai, bet tiesą sakant, tai tiesiog rutina. Svarbiausia yra ne manyti, kad žinote viską geriau, ir pasikliauti tiems, kurie kasdien važiuoja tenka. Techniniai logistikos sprendimai daiktų gabenimui į Vokietiją nėra apie tai, kad rastumėte pigiausią vilkiką internete, o apie tai, kad krovinys atvyktų saugiai ir laiku. Pasiruoškite dokumentus, būkite kantrūs su vokišku tikslumu, o jei kas nors nueina ne taip – nepykit, tiesiog išspręskite problemą. Taip ir gyvename.