Tarptautinis perkraustymas iš Fiurto (Vokietija) į Vilnių: Detalus vadovas

Decidiją persikelti į kitą šalį visada lydi didelis emocinis krūvis ir daugybę klausimų. Jei šiuo metu planuojate tarptautinį perkraustymą iš Fiurto (Fürth) į Vilnių, turbūt jaučiate tą ypatingą susierzinimą, kai reikia sujungti Vokietijos tvarką ir lietuvišką „išsiaiškinimą“. Per daugiau nei dvidešimt metų dirbęs tarptautinių pervežimų srityje, esu matęs viską – nuo idealiai suplanuotų, paslėptių paslapčių neturinčių procesų iki chaoso, kai dėl neįvertintų detalių reikia spręsti problemas tūkstančių kilometrų nuo namų.

Šiame straipsnyje nenusprendžiu už jus, bet suteiksiu visus įrankius, kad šis perkraustymas taptų ne košmaras, o planingas techninis procesas. Fiurtas, esantis Bavarijos širdyje, netoli Niurnbergo, ir Vilnius – tai du skirtingi pasauliai, tačiau logistinis tiltas tarp jų pastatytas jau seniai. Kelionės atstumas yra apie 1300–1400 kilometrų, o tai reiškia, kad teisingas planavimas yra pusė sėkmės. Kalbėsime ne tik apie tai, kaip užsisakyti mašiną, bet ir apie tai, kaip išvengti papildomų mokesčių, kaip užtikrinti, kad jūsų taurės nenužings, ir kodėl inventorius yra svarbiausias dokumentas, kurį dažnai pamirštame.

Svarbu suprasti, kad perkraustymas iš Vokietijos į Lietuvą nėra tik baldų įkėlimas ir iškėlimas. Tai sudėtingas procesas, apimantis pakavimą, logistiką, potencialus draudimus ir, žinoma, biurokratinius niuansus. Nors abi šalys yra Europos Sąjungos narės ir tai gerokai palengvina situaciją palyginti su perkraustymu iš šalių už ES ribų, vis tiek egzistuoja specifiniai reikalavimai, kuriuos turi žinoti kiekvienas klientas. Siekiant padėti jums susitvarkyti šioje informacijos gausoje, paruošiaus išsamų dažniausiai užduodamų klausimų (DUK) skyrių, kuris atsakys į visus jums rūpimus klausimus.

DUK: Dažniausiai užduodami klausimai apie perkraustymą iš Fiurto į Vilnių

Šioje skyriuje suksime kiekvieną perkraustymo akmenį ir išnagrinėsime procesą iš profesionalo, kuris tą kelią įveikė ne kartą, perspektyvos.

1. Kiek laiko trunka perkraustymas iš Fiurto į Vilnių?

Tai vienas dažniausiai užduodamų klausimų, o atsakymas nėra vienareikšmis. Jei kalbame apie grynąjį vairavimo laiką, tai profesionalus vairuotojas šį atstumą įveikia maždaug per 14–16 valandų, priklausomai nuo eismo situacijos Vokietijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje. Tačiau tarptautiniame pervežime „vairavimo laikas“ ir „perkraustymo trukmė“ yra skirtingi dalykai.

Visas procesas paprastai trunka nuo 3 iki 7 dienų nuo t momento, kai pasirašome sutartį. Kodėl tiek ilgiau? Pirmiausia, reikia iš anksto suderinti pakavimo ir įkėlimo datą Fiurte. Jei tai yra „dalinis krovinys“ (kai vienoje mašinoje vežami kelių klientų daiktai), reikia laukti, kol vairuotojas surinks kitus krovinius. Tada patys įkrovimas-iškrovimas gali trukti nuo 2 iki 6 valandų, priklausomai nuo buto dydžio ir aukšto. Be to, yra svarbi vairuotojo poilsio taisyklė – jis negali vairuoti be pertraukų, todėl net jei atstumas trumpas, reikia skirti laiko poilsiui. Jei jums reikia ekspresinio pervežimo (t.y., mašina atvyksta tik dėl jūsų ir važiuoja tiesiai), procesą galima sutrumpinti iki 2–3 dienų, tačiau tai kainuos brangiau.

2. Kaip susiformuoja perkraustymo kaina ir nuo ko ji priklauso?

Perkraustymo kaina nėra fiksuota prekė parduotuvėje – ji yra individuali kiekvienam klientui. Pagrindinis kainos formavimo komponentas yra krovinio tūris (kubiniai metrai, m³). Kuo daugiau daiktų turite, tuo didesnę mašiną reikia užsisakyti. Pavyzdžiui, jei persikraustote iš 1 kambario buto Fiurte, gali užtekti mažos 3,5 tonų mašinos (apie 10–15 m³), o jei turite pilną namą su rūsiu, reikės 20–30 m³ sunkvežimio su tentu.

Tačiau tūris nėra vienintelis veiksnys. Labai svarbą vaidina prieiga prie objekto. Jei Fiurte gyvenate name be lifto ant 4 aukšto, o Vilniuje reikia iškrauti senamiestyje, kur sunkvežimis negali privažiuoti paties įėjimo, darbo trukmė padidės, o kartu ir kaina. Taip pat į kainą įeina: pakavimo medžiagos (dėžės, burbuliukai, lipni juosta), darbo valandos (pakavimo komandos darbas), kuro mokesčiai ir kelių mokesčiai (Vokietijoje greitkelių mokesčiai brangūs). Jei reikalingi ypatingi paslaugos, pavyzdžiui, pianino pervežimas ar brangių meno kūrinių pakavimas, tai taip pat įskaičiuojama atskirai.

3. Ar reikia mokėti PVM ar muitus, persikraustant iš Vokietijos į Lietuvą?

Kadangi ir Vokietija, ir Lietuva yra Europos Sąjungos narės, perkraustant asmeninius daiktus (t. y. ne prekes verslui), PVM mokėti nereikia, o muitų nėra. Tai viena didžiausių privalumų, leidžiančių sutaupyti pinigų ir laiko, nes nereikia eiti į muitinę pildyti deklaracijų.

Tačiau čia yra vienas svarbus „bet“. Visi daiktai turi būti naudoti (ne nauji, su etiketėmis) ir skirti asmeniniam naudojimui. Jei būtumėte gabenant 10 naujų, neišpakuotų televizorių, muitinės pareigūnai galėtų tai susieti su versline veikla ir pareikalauti mokesčių. Taip pat verta paminėti, kad jei gabenate transporto priemonę (automobilį, motociklą), ji turi atitikti techninius reikalavimus ir būti registruota Lietuvoje per nustatytą laiką (paprastai 6 mėnesiai), tačiau tai jau tiesioginis importas, o ne paprastas perkraustymas, todėl gali būti taikomi mokesčiai, jei automobilis neregistruotas Jūsų vardu ilgiau nei 6 mėnesius Vokietijoje.

4. Kaip teisingai parengti daiktų inventorinį sąrašą (inventorių)?

Inventorius tai ne formalumas, o jūsų draudimas ir kontrolė. Tai dokumentas, kuriame surašomi visi pervežiami daiktai. Dažnai klientai klausia: „Ar tikrai reikia rašyti kiekvieną šaukštelį?“ Ne, kiekvieno šaukštelio rašyti nereikia, bet reikia rašyti grupių kiekius. Pavyzdžiui: „Indai – 4 dėžės“, „Drabužiai – 5 dėžės“, „Minkšti baldai – 3 vnt.“.

Kodėl tai taip svarbu? Jei įvyksta incidentas (pvz., mašina užsidega arba užplūsta), be inventoriaus bus labai sunku įrodyti draudimo kompanijai, kas buvo mašinoje. Be to, inventorius padeda išvengti nesusipratimų pasienio kontrolės punktose, nors jie ir retai tikrina asmeninius krovinius ES viduje. Patariu inventorinį sąrašą parengti elektroniniu būdu ir atsispausdinti dvi kopijas – vieną palikti vairuotojui Fiurte, kitą pasilikti sau. Jei daiktų yra labai daug ir jie brangūs, verta padaryti vaizdo įrašą ar fotografuoti atidarytas dėžes prieš uždarydant jas.

5. Ką daryti su transporto priemonėmis: ar jas galima vežti toje pačioje mašinoje su baldais?

Taip, transporto priemones galima vežti kartu su baldais, tačiau tai ne visada paprasta. Jei tai yra automobilis, jis turi būti įkeltas į specifinę autovežio platformą arba, jei mašina yra pakrauta tik baldais, automobilį reikia įtraukti ant tos pačios mašinos grindų (tai įmanoma tik su tam tikromis sunkvežimiais, t.y. „autovežiais“).

Jei planuojate vežti automobilį, būtinai pasakykite tai apklausos metu. Standartinis perkraustymo sunkvežimas su tentu (kuriame vežami baldai) nėra pritaikytas automobiliams. Automobilių pervežimas reikalauja specialios technikos. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į kuro bako lygį – automobilis turi būti beveik tuščias (kuro likutis mažiausiai nei 10 litrų) dėl saugumo ir ugnies grėsmės.

Taip pat reikia pagalvoti apie raktus. Vairuotojas reikės raktų, kad galėtų užkrauti ir iškrauti automobilį. Visada patariu daryti papildomus raktų kopijas, o originalius pasilikti sau, kad išvengtumėte situacijos, kur vairuotojas praranda raktus arba juos užrakina mašinoje.

6. Ar reikia rūpintis pakavimu, ar tai įeina į perkraustymo kainą?

Tai priklauso nuo to, kokį paslaugų paketą pasirinksite. Yra trys pagrindiniai variantai. Pirmasis – „Pakavimas savo jėgomis“. Tuo atveju jums nupirkome arba pasigaminote dėžes, o perkraustytojai tik užkrauna ir iškrauna. Tai pigiausias variantas, tačiau reikalauja daug jūsų laiko.

Antrasis – „Dalinis pakavimas“. Jūs supakuojate smulkius daiktus (knygas, indus, drabužius), o mūsų komanda pakuoja didelius, sunkius bei trapius daiktus (pianinus, vitrinas, paveikslus, taiso įrangą). Trečiasis – „Pilnas pakavimas“. Tai patogiausias pasirinkimas. Mūsų komanda atvyksta į Fiurtą su visomis reikiamomis medžiagomis (stipriosios dėžės, burbuliukai, antklodžių dangčiai, lipni juosta) ir viską padaro už jus. Mes netgi pasirašome dėžutes, kad vėliau Vilniuje būtų lengviau surasti dėlę su arbatinukais.

Svarbu prisiminti: jei patys supakuojate trapų daiktą (pvz., vazą) ir jis susilaužo, dauguma draudimų to neatkompensuos, nes žala padaryta dėl netinkamo pakavimo. Jei supakuoja profesionalai, jie atsako už tai.

7. Kokios yra specifinės problemos, susijusios su iškrovimu Vilniuje (pvz., senamiestis, siauros gatvės)?

Vilnius, ypač jo senamiestis, turi savo specifiką, kuri gali nustebinti vokiškus perkraustytojus, įpratusius prie plačių gatvių ir tvarkingo parkavimo. Fiurtas taip pat turi savo senamiestį, tačiau Vilniaus senamiesčio gatvės dažnai yra labai siauros, o grindinys – akmeninis, kas gali sudaryti pavojų sunkvežimiui.

Jei jūsų naujasis namas yra vietoje, kur sunkvežimis negali privažiuoti arti įėjimo, reikia numatyti taip vadinamą „paleidimą“ (longshore). Tai reiškia, kad daiktai iškraunami ant mažesnės mašinos (prikabomo arba su „liftu“), kuri jie vežami tiesiai į duris. Tai papildomai brangina paslaugą. Be to, Vilniuje griežtai stebimOS parkavimo taisyklės. Jei reikia statyti mašiną prie „purpurinės“ juostos ar ant takelių, gali tekti gauti specialų leidimą iš Vilniaus miesto savivaldybės arba susitarti dėl laikino parkavimo su aplinkiniais. Visa tai reikia iš anksto pasikalbėti su vadybininku, kad iškrovimo dieną nektų stovėti ir laukti, kol vairuotojas ieško legalios vietos.

8. Kokio tipo draudimas būtinas, ir ką jis apima?

Draudimas tarptautiniame pervežime yra kritiškai svarbus. Yra du pagrindiniai draudimo tipai, kuriuos reikia skirti. Pirmasis – privalomasis transporto draudimas (CR draudimas), kurį turi kiekviena pervežimo įmonė. Tačiau šis draudimas apsaugo tik treciuosius asmenis (pvz., jei mašina užkliudžia pėsčiąjį ar svyruoja į šalį ir gadina kaimyno tvorą). Jis neapsaugo jūsų daiktų.

Antrasis – „All Risk“ (visų rizikų) draudimas jūsų turtui. Būtent jį turėtumėte įsigyti. Jis apima daiktų sugadinimą, praradimą, vagystę (jei mašina buvo užrakinta ir uždaryta). Svarbu atkreipti dėmesį į draudimo sumą. Ji turi atitikti jūsų daiktų vertę. Jei pasakysite, kad daiktai verti 5000 eurų, o iš tikrųjų – 20 000 eurų, draudimo išmoka bus nedidelė. Taip pat skaitykite sąlynas dėl „franchizės“ (savarankiškosios žalos dalies), kurią turite sumokėti iš savo kišeno prieš gaunant išmoką.

9. Ar įkainojamas baldų išrinkimas ir surinkimas prieš ir po perkraustymo?

Dažnai klientai manau, kad baldus galima tiesiog pernešti surinktus. Taip, galima, tačiau tai nėra patartina. Dideli spintos, sekcijos, lovos, surinktos, yra labai stambios, sunkios ir lengvai gali užsikabinti už durų ar koridorių kampų. Be to, jose esantys tuščiai tūriai padidina pervežimo kainą.

Profesionalios perkraustymo komandos visada siūlo baldų išrinkimą ir surinkimą paslaugas. Tai įtraukiama į kainą pagal darbo valandas. Išrinktas baldas užima mažiau vietos mašinoje (galima stumdyti vienas prie kito), jis yra saugesnis (nes nenukris stalviršis nuo vibracijos), ir lengviau nešti pro laiptus. Kai atvykstate į Vilnių, komanda surinks baldus atgal. Svarbu: jei baldai yra seni, senui tipo sujungimai gali lūžti. Patariu pasirūpinti, kad turėtumėte atsarginius varžtus ir fiksaatorius, arba paprašyti meistro juos pasižiūrėti prieš išrinkiant.

10. Kas nutinka, jei dėl techninių priežasčių mašina vėluoja arba atšaukia kelionę?

Tai retas, bet įmanomas atvejis. Technika yra technika – gali sugesti variklis, arba gali būti blogi orų sąlygos (pvz., stiprus sniegas Lenkijoje), kurios stabdo eismą. Jei įmonė yra profesionali, ji turi veiksmų planą tokioms situacijoms.

Pirmiausia, vadybininkas privalo nedelsiant informuoti klientą apie vėlavimą. Jūs turite žinoti, kada tikėtis mašinos. Jei vėlavimas ilgas (pvz., diena ir daugiau), įmonė paprastai padengia jums būtinybių išlaidas (pvz., nakvynės viešbutyje, jei jūs jau išvykote iš buto Fiurte), tačiau tai turi būti numatyta sutartyje. Niekada nereikia pasirašyti sutarties be punkto apie atsakomybę už vėlavimą.