Taikome efektyvius logistikos sprendimus kraustymuisi į Vokietiją: patarimas iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt trejus metus, ir per tą laiką mačiau viską – nuo padangų, kurios atsiskyrė ties Varšuva, iki klientų, norinčių pasiimti vėžį akvariume į Vokietiją. Kraustymasis į užsienį niekada nebus tikras pasivaikšciojimas parke, tačiau jei žinai, ką tikisi, galima išvengti didžiausios šizofrenijos. Svarbiausia yra suprasti, kad mes čia ne tik kad pervežame dėžes, mes taikome efektyvius logistikos sprendimus kraustymuisi į Vokietiją, kurie realiai išgelbėja jūsų nervus. Žinoma, visada bus kažkas, ką neplanavome, bet apie tai šiek tiek vėliau. Dabar tiesiog nusiraminkite, pasigerkite kavos ir skaitykite, kaip tai vyksta iš vidinio žmogaus, kuris jau mato visus tuos „paprastus“ procesus iš kito galo, akimis.

Kaip viskas pradedama ir kiek to laiko užtrunka

Kada geriausia susisiekti su jumis?

Būtų gerai ne prieš pat išvykimą, tyčia. Žmonės dažnai skambina pirmadienį ir sako: „Reikia važiuoti trečiądienį“. Tai, žinoma, įmanoma, jei jums nereikia jokio specialaus krovininio, o tik keletas dėžių asmeniniam automobiliuje. Tačiau kalbant apie pilną kraustymąsi su baldais, čia jau reikia planuoti mažiausiai savaitę-dvi prieš išvykstant. Vokietija nėra kaimyninis miestelis, kur galiau sušokti ir grįžti, jei kažką pamiršau. Be to, efektyvūs logistikos sprendimai kraustymuisi į Vokietiją reikalauja laiko, kad surastume tinkamą transportą, o ne taip, kad tą pačią mašiną nuomojame penkiems klientams vienu metu.

Ar reikia daryti inventorizaciją (daiktų sąrašą)?

Absoliučiai taip. Vokietijai tai nėra pasirinkimas, tai būtinybė, ypač jei atvykstate iš ne ES šalių, bet net ir tarp ES ribų muitinė kartais gali užuoti ant akių. Turime žinoti, ką vežame. Ne, aš nekalbu apie tai, kad reikia rašyti „kęsį“ ir „dvi šaukštas“, o apie bendrą vertę ir rūšis. Be to, tai padeda mums suprasti, kokią mašiną reikia paruošti. Kartais žmonės sako: „Aš turiu nedaug daiktų“, o paskui atvyksta 40 kubinių metrų baldų (tai toks didelis kiekis). Tada vėlgi, viskas užstringa.

Kiek laiko užtrunka patį pervežimą?

Priklauso nuo to, kur būtent važiuojame. Jei į Miuncheną ar Berlyną, tai viena diena kelyje (apie 12–14 valandų), kita diena iškrovimas. Jei į kažką toliau šiaurės vakaruose, pavyzdžiui, Hamburge, gali užtrukti šiek tiek ilgiau dėl eismo. Aš kartą važiavau į Štutgartą, ir dėl avarijos A9 automagistralėje stovėjome keturias valandas. Taigi, niekada negaliu garantuoti tikslaus valandos, bet dažniausiai tai įvyksta per 1-2 dienas. Viskas daroma taip, kad taikant efektyvius logistikos sprendimus kraustymuisi į Vokietiją, jūsų laikas nebūtų švaistomas.

Ar galite padėti su pakavimu?

Galime, ir tai dažnai būna geriausias sprendimas. Žinau, kad visiems norisi sutaupyti ir pasidaryti patys, bet tada vėliau girdžiu rėkimą, kai dėžė su indais subyrėja. Mūsų komanda turi specialų popierių, burbulus, dėžes. Atėjome, viską supakavome, užklijuojome, o jūs tiesiog gerkite kavą. Tai, žinoma, kainuoja, bet taip sutaupote savo nugarą ir nervus. Tikrai verta pagalvoti, jei daug daugiau nei 10 dėžių.

Ar reikia išardyti baldus?

Daugeliu atvejų – taip. Dideli spintos, lovos, stalai tiesiog neišlįs pro duris, ypač jei Vokietijame gyvensite statybiniame name („Altbau“) su siaurais laiptinės koridoriais. Mes tai darome su savo įrankiais. Vieną kartą teko išardyti labai seną mamos spintą, kuri buvo suręžta prieš 40 metų ir nebuvo jokio varžto (tai buvo košmaras). Bet mes nugalėjome. Taigi, geriau pasiruoškite, kad ką nors reikės atsukti.

Kainos ir piniginiai klausimai

Kaip susiformuoja kaina?

Pagrindas yba kiekis (kubiniai metrai) ir atstumas. Tiesiogiai. Taip pat įeina įkrovimo/iškrovimo darbas, jei to pageidaujate. Taikome efektyvius logistikos sprendimus kraustymuisi į Vokietiją, todėl stengiamės paskaičiuoti tiksliai, kad jums nekiltų jokių nepageidaujamų staigmenų. Bet turiu pasakyti, degalų kainos šokiruoja, todėl kartais tenka koreguoti koeficientus, nors aš to labai nemėgstu daryti.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Mūsų įmonėje jų nėra, jei tik jūs pats nuspręsite kažką pakeisti paskutinę minute. Pavyzdžiui, jei sakyti, kad iškrovimas yra pirmame aukšte su liftu, o paskui atvyksta ir paaiškinate, kad liftas neveikia ir reikia nešti penktu aukštu laiptais... tai tai jau papildomas mokestis už fizinę krūvį. Vokietijai darbininkai brangūs, o mūsų vaikinai po to tiesiog negali judėti.

Ar reikia mokėti užstatą (avansą)?

Įprasta praktika yra apie 30% avanso, kad užsakykite datą ir padarytumėme rezervaciją. Tai užtikrina, kad jūs nebegalvosite rasti kitos pervežimo firmos paskutinę minutę, o mes nevažiuosime tuščia. Esu susidūręs su atvejais, kai žmonės tiesiog dingdavo iš radaro po to, kai mes atvykdavome į vietą (tai labai nemalonu). Taigi avansas – tai abiejų puselių draudimas.

Ar priimate mokėjimus kortele?

Taip, galima, bet mums labiau patinka banko pavedimai, nes kortelių terminalais kartais būna problemų užsienyje arba pridedami dideli procentai. Vokietijoje viskas labai formalu, todėl geriau, kai pinigai „paeina“ sąskaitoje, o ne pas ką nors kišenėje. Beje, jei mokate grynaisiais vairuotojui, jis negali turėti savo pasirašyto kvito (kvitą turi pasirašyti klientas), tai svarbu dėl apskaitos.

Kokia yra Vidutinė kraustymosi į Vokietiją kaina?

Negaliu pasakyti vieno skaičiaus, nes vienam tai kainuoja 500 eurų (kelios dėžės), kitam – 3000 eurų (pilnas namas). Bet jei kalbame apie butą 1-2 kambariais su baldais, tai dažniausiai svyruoja tarp 1200 ir 1800 eurų viskas įskaitant. Tai yra realios rinkos kainos, jei kas siūlo pigiau, galvojate, kodėl (arba jų vairuotojas vairs be apdraudimo).

Vokietijos specifika ir vietinės taisyklės

Ar sunku užsibrėžti Vokietijos miestuose?

Gali būti labai sunku. Ypatingai senosiuose miestuose centre, kur gatvės siauros, o vietos automobiliams „parking zone“ ribotos. Vokietijai policija yra labai greita. Jei pastatysite sunkvežimį kur ne reikia, per penkias minutes jau bus kvitą ant stiklo. Mes stengiamės iš anksto susitarti dėl leidimo stovėjimui (Halteverbot) – tai toks ypatingas popierius, kurį reikia gauti iš vietos savivaldybės (Ordnungsamt). Be jo, geriau nebandyti.

Ar reikia kur nors registruoti savo atvykimą?

Tai nėra mūsų (pervežėjų) darbas, bet kaip patarėjas galiu pasakyti – taip. Vokietijoje privaloma užsiregistruoti mieste (Anmeldung) per dvi savaites. Deja, daugelis lietuvių apie tai pamiršta, o tada gauna baudas. Mūsų užduotis – atvežti daiktus, o jūsų – eiti į Bürgerbüro.

Ar galima važiuoti sekmadieniais?

Vokietijoje galioja griežtas taisyklė – sunkvežimiai su kroviniu negali važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis (Fahrverbot). Tai reiškia, kad jei mūsų planas buvo atvykti sekmadienį ryte, mes privalome sustoti prieš sieną arba atvykti darbo dieną. Išskirtiniai atvejai yra, bet jie reikalauja ypatingų leidimų, kuriuos gauti beveik neįmanoma paprastam žmogui. Taigi, planuokite atvykimą darbo dienomis.

Kaip su elgesiu su šiukšlėmis?

Vokietija žinoma dėl savo atliekų skyrimo. Kai iškrauname dėžes, negalima tiesiog viską mesti į vieną krepšį. Yra „Gelber Sack“ (geltonas maišas) plastikui, „Papier“ (popierius), „Restmüll“ (kitos atliekos). Jei mes padėsime viską į vieną, kaimynai gali paskusti ant mūsų (ir jūsų). Aš asmeniškai visada primenu savo vaikinams, kad atsargiai su tuo, nes baudos už neteisingą šiukšlių rūšiavimą yra baisios.

Ar tenka dirbti su „Treppenhaus“ (laiptinės)?

Kas antras kraustymasis Vokietijoje yra be lifto, ypač jei tai ne nauji statybos objektai. Vokiečiai myli savo istorinius namus, bet nemėgsta juos modernizuoti. Taigi, dažnai tenka nešti baldus 4-5 aukštus pėsčiomis. Tai yra fizinis darbas, todėl kaina gali padidėti, jei mums tenka tokią daryti. Užsirašykite – „Nein“ lifto reiškia „Ja“ daugiau pinigų.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Būtinai pasas arba asmens kodą (jei ES pilietis). Taip pat rekomenduoju turėti sutartį su darbuotoju Vokietijoje arba nuomos sutartį buto. Kartais muitinė (arba policija kontrole) gali paklausti, kodėl pervežate tiek daiktų. Jei turite „Umzugsgutbestätigung“ (pažymą, kad tai jūsų asmeniniai daiktai, o ne prekybini), tai labai padeda. Mes dažnai padedame tai suformuoti.

Ar tikrinami daiktai muitinėje?

Keliaujant tarp Lietuvos ir Vokietijos (abi ES šalys), technologiškai nėra vidinės muitinės kontrolės, tačiau yra mobiliųjų grupių, kurios gali sustabdyti ir patikrinti. Jei vežate naujus daiktus su etiketėmis, gali kilti klausimų, ar tai nėra prekybinis krovinys. Jei tai naudoti daiktai – problema nėra. Taikome efektyvius logistikos sprendimus kraustymuisi į Vokietiją, tad visada patariame nevežti dešimt naujų televizorių vieno automobilio bagažinėje (tai įtartina).

Ar reikia draudimo?

Labai rekomenduoju. Nors mūsų vairuotojai yra profesionalai, kelyje visada gali nutikti kažkas neprognozuojamo. Yra „Transportversicherung“, kuri padengia žalą, jei, pavyzdžiui, mašina užsidega arba patenka į avariją. Be to, turiu atsakomybės draudimą už tai, ką aš padaryju (sugadinu baldą). Tačiau brangiausius daiktus ( paveikslus, juvelyrinius dirbinius) geriausia vežti su savimi.

Kas daryti, jei dingsta dėžė?

Tai nutiko tik kartą per mano karjerą (ir dėl to dar nesusimiegau). Buvo painiava su dviem klientais viename mieste. Dėžė atsirado kitam vyrui. Visą ką tikėjomės radome, bet buvo stresas. Jei dėžė dingsta, turi draudimą, mes užpildome „protokolą“, ir turi būti išmokėta kompensacija. Bet geriausia užtikrinti, kad dėžės būtų numeruotos ir padarytos inventorizacijos.

Buitinės smulkmenos ir keisti dalykai

Ar galima vežti augalus?

Taip, galima, bet yra tam tikrų apribojimų dėl žemės. Jei augalas yra puodyje su profesionalia žeme, geriau ją pakeisti į neutralią substratą, kad nevežtume kenkėjų ar ligų. Vokietijos fitosanitarinė kontrolė gali būti griežta. Bet paprasti namų augalai – be problemų. Tiesiog juos gerai uždengkite, kad neiššaltų kelyje, jei žiema.

Ar vežate alkoholį ir cigaretes?

Asmeniniam naudojimui – taip, bet tam yra ribos. Alkoholio daugiau kaip 90 litrų (tai nusipirkčia daugiau) jau gali būti laikoma prekyba. Cigarečių – 800 vienetų. Jei vežate daugiau, reikia deklaruoti ir mokėti akcizus. Aš kartą mačiau kaip vienas vyras bandė įvežti visą „Gubernijos“ sandėlį... tai baigėsi labai liūdnai ir brangiai jam.

Ką daryti su maisto produktais?

Negeriau vežti mėsą, pieno produktus ir kiaušinius, ypač dideliais kiekiais. Vokietija griežtai kontroliuoja maisto saugą. Dėžės su makaronais, arbatą, konservais – viskas tvarkoje. Bet šaldytą kepsnį geriau suvalgyti prieš išvykstant, nes jei sustos kontroliuojančieji, viską išmes į šiukšlinę (aš mačiau, kaip taip daro).

Ar galima vežti akvariumą su žuvytėmis?

Tai sudėtinga. Akvariumas turi būti tuščias (be vandens), o žuvytės – specialiuose maišeliuose su deguonimi. Taip pat reikia užtikrinti, kad temperatūra nevisiškai nukristų. Aš asmeniškai nebūčia rekomendavęs vežti jautrias žuvis 1000 km atstumu, nebent jūs turite patirties. Dažniau jos tiesiog neišgyvena kelionės streso.

Ar galima sėdėti keleiviu sunkvežimyje?

Techniškai mūsų mašinos yra krovininės, ne keleivinės, todėl pagal taisykles negalime imti keleivių už pinigus (tai būtų nelegalus taksi). Tačiau jei tai jūsų artimas žmogus ir susitarimas neformalus, daugelis vairuotojų nebus prieš tai, jei yra vieta (kabinos gultas). Bet tai jūsų atsakomybė, o ne mūsų paslaugos dalis. O ir Vokietijoje tokių dalykų geriau nebandyti aiškinti policijai.

Kas gali nueiti ne taip (ir dažnai nueina)

Kas darote, jei sužalojate daiktą?

Pirmiausia – nebijokite pasakyti. Geriau iš karto susitarti dėl atlyginimo (arba taisymo) negu vėliau girdėti skundus. Mes turime atsakomybės draudimą. Jei nulūžo koja nuo kėdės, mes ją sutaisome arba pirkume naują. Kartais nutinka, kad dėžė sukuria įspūdį, kad viduje yra duona, o ten yra stiklinė vaza... tai tragiška, bet mes stengiamės vežti atsargiai.

Ar buvo atvejų, kai vairuotojas nebuvo laiku?

Žinoma, prieš metus važiavome į Leipcigą, ir mūsų sunkvežimui sugedo generatorius. Stovėjome šalia Kauno 6 valandas, laukdami meistro. Klientas buvo pikti, kas yra suprantama. Mes pervedėme dalį krovinio į kitą mašiną, o likusius atvežėme vėliau. Taip, tai atsitinka. Mes ne robotai, o technika kažkada sugenda. Tokiu atveju visada informuojame, kad nebūtumėt laukę be žinios.

Kaip elgiatės su blogais keliais?

Vokietijoje keliai dažniausiai puikūs, bet Lietuvoje ar Lenkijoje gali būtŗ didžiuliai duobės. Jei dėl to išsiriša dėžės, mes surišame iš naujo. Esu matęs, kaip kitų firmų kroviniai nukrito tiesiog kelio vidury, nes buvo pridėta viena virvė. Mes taikome efektyvius logistikos sprendimus kraustymuisi į Vokietiją, todėl viskas užtvirtinama tvirtai, net jei kelyje būtų šokiruojanti duoba.

Ar pasitaiko klientų, kurie nesupranta taisyklių?

Oh, taip. Vienas klientas norėjo, kad mes įvežtume jo sofą pro balkono, nes neėėjo pro duris. Balkonas buvo 5 aukšte be lifto... tai nebe mano srity, tai alpinizmas. Mes atsisakėme, jis buvo nepatenkintas. Bet geriau atsisakyti negu žlugti žemyn su 200 kg sofa. Kartos tiesiog reikia būti realistu.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Nemanau. Jei kas siūlo pervežti pilną butą į Vokietiją už 400 eurų, tai arba jis važiuos be draudimo, arba jo vairuotojas miegos ratuose (arba abu). Mano patirtis rodo, kad taupymas ant logistikos vėliau atsiperka daug brangiau – sugadintais baldais ar prarastu laiku. Geriau padėti šiek tiek daugiau ir ramiai miegoti.

Išvada

Galiausiai, visa ši šventė virsta paprasta logistika. Taikome efektyvius logistikos sprendimus kraustymuisi į Vokietiją ne todėl, kad mums patinka sudėtingi žodžiai, todėl, kad tikrai norime, kad jūsų daiktai atvyktų saugiai ir laiku. Po 23 metų darbo aš galiu pasakyti vieną: geriausia yra planavimas ir drąsa klausti. Nedarykite prielaidų, rašykite sąrašus, ir viskas bus gerai.