Svarbios pristatymo detalės daiktų pervežimui į Vokietiją: kas iš tikrųjų svarbu?

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, ir galiu pasakyti vieną – teorija knygose dažnai skiriasi nuo to, kas vyksta kelyje. Kai kalbame apie svarbias pristatymo detales daiktų pervežimui į Vokietiją, dažniausiai žmonės galvoja apie dėžių dydžius ar kainą, bet tikrasis velnias glūdi smulkmenose, kurias nusprendžia vokiškas preciziškumas arba jo trūkumas. Esu matęs, kaip puikiai suplanuota siunta stingsta pasienyje dėl blogai užpildyto laukelio dokumentuose. Vokietija yra mūsų pagrindinė prekybos partnerė, todėl ten vyksta didžiausias srautas, bet ir ten reikalavimai gali būti labai griežti, ypač jei kalbame apie oficialų importą. Šiame straipsnyje (arba geriau sakant, pokalbyje) pabandysiu išdėstyti tai, ką būtų verta žinoti, kad nesisukti galvos ir išvengti nemalonumų, kuriuos aš pats mačiau ne kartą.

Popieriaus darbas ir svarbios pristatymo detalės daiktų pervežimui į Vokietiją

Ar CMR konosamentas yra būtinas visada?

Taip, be CMR (tarptautinio vežimo sąskaitos) nevažiuoja niekas, net jei vežate vieną dėžę sau brolui į Duisburgą. Tai pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kad krovinys buvo priimtas vežti. Dažnai klientai man sako: "O, mes tiesiog sutarėm su vairuotoju". Žiūrėk, sutartis su vairuotoju yra gerai, bet jei kyla problema, be CMR tau niekas nieko neprikalbės. Vokiškai muitinės pareigūnai mėgga šį lapą, tai geriau turėk jį pasirašytą ir tvarkingą.

Kas tas Ex-1 dokumentas ir kodėl jis svarbus?

Ex-1 tai eksporto deklaracija, kuri patvirtina, kad prekės išvyksta iš ES teritorijos (t.y. iš Lietuvos) nėra mokesčių apmokestinamos. Jei tu veži prekes į Vokietiją, tai vidinė ES prekyba, todėl formaliai Ex-1 galima ir nereikalinga (pakrauti EP duomenis), bet... patirtis sako, kad geriau tai padaryti. Buvau atvejų, kai vokiška muitinė (pvz., Hindenburgo poste) užstrigdavo ir reikalaudavo įrodymų, kad prekės ne iš trečiosios šalies. Tu be Ex-1 gali likti kišenėje be siuntos ir be pinigų.

Ar sąskaita faktura turi būti vokiškai?

Ne būtinai vokiškai, anglų kalba irgi puikiai tinka, tačiau lietuviška be vertimo gali sukelti problemų. Vokietijos klientai dažnai reikalauja, kad sąskaitoje būtų nurodytas jų PVM mokėtojo kodas (Steuernummer). Jei ten padėsi tik LT kodą, gali būti, kad jie atsisakys priimti prekes. Be to, sąskaitoje turi būti aiškiai parašyta "Atsiskaityta" (Paid) arba "Grynaisiais pristatant", jei taip yra, kitaip vairuotojas negaus pinigų.

Ar reikia mokėti PVM Vokietijoje?

Tai klausimas, kurį dažniausiai užduoda tie, kurie tik pradeda verslą. Jei tu esi iš Lietuvos ir turi PVM kodą, bei veži prekes PVM mokėtojui Vokietijoje, tai tu taikai savo vietinę PVM normą (Lietuvoje 21 proc.), ir Vokietijoje PVM mokėti nereikia – tai vadinama "intra-Community supply". Bet jei veži fiziniam asmeniui arba įmonėi be PVM kodo? Tada gali tekti registruotis Vokietijos PVM mokėtoju, o tai jau yra šventės lygio beprotybė su popieriais.

Kas daryti, jei praradote dokumentus?

Nieko gero. Vienišintelis kelias – kreiptis į vežėją, kad jis pateiktų kopiją. Jei praradai CMR, tai dar pusiau blogai, bet jei sąskaitą-faktūrą, gali būti, kad sunkvežimis stovės pasienyje kelias dienas, kol ją atsiųsi. Siųsk juos el. paštu iš karto, kai vairuotojas pakrauna. Nekantrauk iki rytojaus, vokiečiai nemėgsta laukti.

Pakuomenos niuansai ir svarbios pristatymo detalės daiktų pervežimui į Vokietiją

Kodėl reikia EPAL paletės?

Neklausk, kodėl, tiesiog priimk tai kaip dogmą. Europoje, ir ypač Vokietijoje, EPAL (europinės) paletės yra valiuta. Jei atveži savo „suktą“ paletę, kuri neatitinka standarto (pvz., per plataus ar su sulaužytais kraštais), vokiečiai gali tiesiog atsisakyti ją priimti arba privers vairuotoją keisti ją į savą (už didelius pinigus). Geriau išsimokėk už geros kokybės paletes, nei vėliau šokti dėl keitimo mokesties.

Ar galima vežti naudotas padangas?

Čia yra labai pavojinga zona. Jei tai yra padangos kaip prekė (t.y. tu pardavinėji jas), tai turi būti atitinkamai pakluotos, be ašarų, be gilių plyšių, o svarbiausia – be ašmenų. Jei atveži naudotas padangas kaip atliekas (nuomones), tai tai jau yra kitas istorija – reikia specialių leidimų ir atliekų gabenimo licencijos. Vokiška aplinkosauga (Umweltbundesamt) už tai baudžia taip, kad akys išlenda.

Kaip teisingai uždėti etiketes?

Etiketės turi būti ant kiekvienos dėžės, ne tik ant vienos. Ant jos turi būti: gavėjo pavadinimas, adresas (miestas, gatvė, pošto kodas), prekės pavadinimas, svoris ir, jei yra, serijinis numeris ar dėžės numeris (pvz., 1 iš 10). Vokietijos sandėlininkai yra labai disciplinuoti, jei maty dėžę be etiketės, ją tiesiog nukelia į „nežinomų dalykų“ zoną, o tada tau teks mokėti už jos paiešką.

Ar reikia fumiguoti medieną?

Tai priklauso nuo to, ką tai mediena. Jei tai dalys, kurios yra apdirbtos (dažytos, lakštuotos, be žievės), dažniausiai nereikia. Bet jei tai rąstai, lentelės su žievele arba nestandartinės medinės pakuotės, tai be ISPM 15 ženklo (tas rombas su kodu) per Vokietijos sieną nepraeisi. Muitinė jas tiesiog konfiskuos ir sunaikins.

Kas yra dėžių numeracija?

Tai labai paprasta dalykas, bet dažnai užmirščiamas. Jei siunti 5 dėžių, kiekvienoje turi būti užrašyta "1/5", "2/5" ir t.t. Vokiškas sandėlis priima 3 dėžes, o sąskaitoje rašo 5. Kas nutinka? Jie rašo pretenziją, kad neatvyko 2 dėžės. Tada prasideda tyrimai, ieškomi vaizdo įrašai, nervai. Užrašyk numerius, tai užtrunka 5 minutes, bet sutaupo dienų nervų.

Ką daryti su brangia technika?

Jei veži kažką brangaus (tūkstančiais eurų), neapsiribok tik vienu voku. Geriau tai uždėti į dėžę, o tą dėžę – į europaletę. Be to, užsidėk "Fragile" (Trapu) lipdukus, nors vairuotojai juos retai įsižiūri, bet tarpininkai įvertins. Ir svarbiausia – nufotografuok tą techniką prieš pakravimą, kad vėliau negalėtų sakyti, kad atvyko su įbrėžimu.

Kainos ir mokesčiai: svarbios pristatymo detalės daiktų pervežimui į Vokietiją

Kodėl kaina kiekvieną kartą skiriasi?

Klausimas, kurį girdžiu kasdien. Kaina priklauso nuo kuro (kuris dabar kaip lokys), nuo euro kurso, nuo to, ar yra atgalinis krovinys (t.y. ar vairuotojas turi ką vežti atgal į Lietuvą), ir nuo sezono. Jeigu reikia skubiai vežti šiandien, tai bus brangiau negu jei planuoji savaitę. Vokietija didelė, nuvažiuoti į Miuncheną brangiau negu į Berlyną, tiesiog dėl atstumo.

Kas yra kuro priedas?

Kuro priedas (fuel surcharge) tai tas dalykas, kurį dažnai pamirštame, kai lyginame kainas. Kuro kaina šuoliuoja, ir pervežėjai negali viską įtraukti į pagrindinę kainą, todėl jie skaičiuoja procentą. Paprastai tai svyruoja nuo 5 iki 15 proc. Nu šito nepraeisi, dabar jis yra būtinas elementas, kitaip vežėjas tiesiog važiuoti neapsimokės.

Ar mokama už laukimą prie iškrovimo vietos?

Žinoma, ir tai dažnai būna didžiausia staigmena. Vairuotojas atvyksta į sandėlį, o ten eilė... arba buhalterė išėjo pietų. Vokietijoje laukimas (Wartezeit) yra mokamas. Pirmos 2 valandos dažnai nemokamos (arba įskaitos į kainą), bet viskas, kas virš to, eina pagal tarifą (pvz., 50-60 EUR per valandą). Geriau susitarti iš anksto, kad laukimas neviršytų 1 valandos.

Kas yra "kraunasi-iškrauna" mokestis?

Tai mokestis, kurį moka vairuotojas (ir jį įtraukia į jūsų sąskaitą), jei jis pats nėra su savo keltuvu. Vokietijoje dauguma sandėlių turi savo techniką, bet už ją jie imasi pinigų. Kartais tai būna fiksuota suma (pvz., 30 EUR už atvykimą), kartais – už valandą. Nenuokslus susitarimas čia sukelia didžiausių ginčų.

Ar brangu veži į Miuncheną?

Miunchenas yra toli, Pietų Vokietija, ten kelyje daug kalnų (tai ne, kalnų nebūna, bet kalvų – taip), ir dažniau būna eismo kamščių. Taip, ten brangiau negu į šiaurę. Be to, jei reikia įvežti į miesto centrą (Umweltzone – ekologinė zona), tai reikia specialaus ženklo ant priemonės. Jei vairuotojo mašina neturi to ženklo, jis tiesiog neįvažiuos, arba gaus baudą, kurią už jus reikės sumokėti.

Ką daryti, jei klientas nenori mokėti?

Na, tai jau tavo (kaip eksporto įmonės) problemos. Jeigu tu atsiuntei prekes "mokėjimas grynaisiais pristatant" (COD), o gavėjas Vokietijoje atsisako mokėti arba dingsta, vairuotojas veš prekes atgal į Lietuvą. Ir tu mokėsi už važiavimą ten ir atgal (doublo freight). Tokiu atveju geriau iš anksto patikrinti kliento patikimumą (Schufa indeksą Vokietijoje), o ne tikėti žodžiui.

Kelionės eiga ir svarbios pristatymo detalės daiktų pervežimui į Vokietiją

Kiek laiko trunka nuvažiuoti iki Berlyno?

Teoriškai 12-14 valandų, jei vairuoja vienas vairuotojas. (Čia turiu omenyje tokią tvarkingą važiavimą, ne lenktynes). Praktiškai – imk 1-2 dienas. Kodėl? Nes pasienio punktuose (pvz., Lietuva-Lenkija ar Lenkija-Vokietija) gali būti eilės, o vairuotojas turi poilsio režimus. Negalima važiuoti 24 valandas iš eilės, tai nebe tas laikas. Jei skubi, siųsk ekspresiniu reisu (su 2 vairuotojais), tai bus brangiau, bet atvyks per 18-20 valandų.

Ar vairuotojas gali paskambinti iš anksto?

Jis turi paskambinti, taip yra įprasta. Bet problema ta, kad jis dažnai skambina lietuvišku numeriu, o vokietis gali neįsileisti arba nemokėti lietuviškai. Geriau iš anksto nurodyk vokišką arba anglišką kontakto asmenį, kuris su vairuotoju susitars dėl laiko. Nekantrauk, kad jis paskambins tą pačią minutę, kai peržengs sieną, jis gali būti užimtas kelyje.

Kas nutinka, jei lūžo sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus, bet jis įvyksta. Jei lūžta Lenkijoje, tai dar pusiau blogai, jei Vokietijoje – brangiau. Vokietijoje vilkiko techninė pagalba kainuoja labai brangiai (gali būti ir tūkstantis eurų). Jei turi draudimą (CMR draudimas), tada draudimo kompanija tai padengia (dažniausiai su franšize). Jei neturi draudimo – viską moki iš savo kišenės.

Ar galima sekti krovinių vietą realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių firmų siūlo GPS stebėjimą. Bet neapsiklapk – GPS gali nukristi arba rodyti vietą prieš 2 valandas. Jei tau labai svarbu, kur yra tavo dėžė su brangiais rūbais, prašyk vairuotojo siųst koordinates per WhatsApp. Tai senas mokyklos metodas, bet veikia geriau nei bet kokia sistema, kai vairuotojas sėdi kavinei.

Kodėl vairuotojas neatsiliepia?

Nes jis vairuoja arba miega. Taip paprasta. Vokietijoje yra griežtos taisyklės – vairuotojas negali kalbėtis telefonu be "hands-free", o dažnai tiesiog jį išjungia, kad neišsekintų akis. Jei jis neatsiliepia 4 valandas, nepanikuok. Jei neatsiliepia 24 valandas – tuomet skambink į dispečerinę. Buvau atvejų, kai vairuotojai tiesiog užmiegdavo poilsio aikštelėse ir negirdėdavo, kaip telefonas šaukiasi.

Ar galiu nurodyti konkretų pristatymo laiką?

Gali nurodyti, bet ar jis laikosi? Vokietijoje yra toks dalykas kaip "Zeitfenster" (laiko langas), pavyzdžiui, nuo 8:00 iki 10:00 ryto. Jei vairuotojas atvyksta 10:05, gali būti, kad jį neįleis. Todėl reikia planuoti su atsarga. Jei sakysi "būkite tikslingai 12:00", tai yra rizikinga dėl eismo trikčių.

Vokietijos specifika: svarbios pristatymo detalės daiktų pervežimui į Vokietiją

Kas yra "Zeitfenster" ir kodėl jie bijo?

Tai laiko langas, kurį duoda gavėjas (parduotuvė, sandėlis). Jei vairuotojas vėluoja, jis neįleidžiamas, reikia važiuoti į kitą dieną arba mokėti baudą už vėlavimą. Vokietijos logistika yra surinkta kaip laikrodis, jei vienas dantukas užstrigs, viskas sustoja. Todėl visada klausk kliento, ar jis turi paskirtą laiką (Termin).

Ar leidžiama pristatyti sekmadieniais?

Vokiškai sekmadienis poilsio diena. Išskyrus kai kurioms prekybos centrams (pvz., Bauhaus, IKEA ar degalinėms), dauguma sandėlių dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, ir kartais šeštadienį iki vidurdienio. Sekmadienį pristatyti galima tik išskirtiniais atvejais (avarijos, šaldytuvų technika su kritine problema), bet už tai reikės papildomai mokėti vairuotojui (darbo diena poilsio dieną).

Ar reikia specialios leidimo formos sunkvežimiui į miestą?

Taip, ypač į istorinius miesto centrus (pvz., Miunchenas, Kelnas, Hamburgas). Ten sunkvežimiams važiuoti draudžiama arba galima tik su specialiu leidimu (Lieferverkehrszeichen). Jei tavo krovinys turi būti pristatytas į parduotuvę centro gatvėje, gavėjas turi užtikrinti, kad leidimas yra. Kitu atveju gaus baudą, o mašina bus nuvaryta į aikštelę.

Kas daryti, jei gatvė per siaura?

Vokietijoje yra daug senų miestų su siauromis gatvelėmis. Vilkikas negali įvažiuoti į visur. Tokiu atveju reikia mažesnės transporto priemonės (7.5 tons arba "Transporter" su keltuvu). Tai vadinama "perkraunu" arba "miesto transportavimu". Tai papildomai kainuoja, bet be to neįmanoma pristatyti. Žiūrėk, kad adrese nebūtų užrašyta "Anlieferung nur mit kleiner LKW" (pristatymas tik mažu sunkvežimiu).

Ar galiu vežti maisto produktus?

Gali, bet čia yra griežčiausia sritis. Maisto produktai turi būti su tinkamumo vartoti (expiration date) data, turi būti pakluoti į maistui tinkamas dėžes, o sunkvežimis turi būti švarus (be cheminių liekanų, jei anksčiau vežė chemiją). Be to, gali reikėti IFS arba BRC sertifikatų. Jei turi privažiuoti į "Rewe" ar "Edeka" sandėlį be šių dokumentų, tavęs tiesiog neįleis.

Ar reikia papildomo draudimo?

CMR draudimas yra privalomas (jis įtrauktas į vežimo sutartį), bet jo suma dažnai būna nedidelė (pvz., 8,33 SDR/kg). Jei veži auksą ar labai brangią elektroniką, ši suma nebus pakankanti. Tokiu atveju reikia "All Risk" draudimo. Pasidomėk šiuo klausimu prieš siuntant, nes nukritus mašinai į upę (o tai Vokietijoje taip pat nutinka), be gero draudimo prarasi viską.

Išvados

Galiausiai, visos šios svarbios pristatymo detalės daiktų pervežimui į Vokietiją susideda iš paprastų dalykų: tvarkingų dokumentų, kokybiško pakavimo ir susitarimo su partneriais. Nėra jokių stebuklų, tik geras planavimas ir realaus laiko vertinimas. Nereikia būti ekspertu, kad sužinotum, kiek svorio turi tavo paletė ar koks yra gavėjo pošto kodas, bet tai užtikrina, kad prekės atvyks laiku. Dirbu šioje srityje jau dešimtmetį ir galiu pasakyti – geriau praleisti valandą paruošiant siuntą, nei dienas spręsdant problemas pasienyje ar Vokietijos sandėlyje. Sėkmės keliuose ir tikiuosi, kad jūsų siuntos niekada neprasidės nuo ieškomojo pareiškimo.