Svarbiausi aspektai kraustantis iš Vokietijos mikroautobusais: kas iš tikrųjų svarbu

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, ir galiu pasakyti viena – kraustymas visada yra stresas, net jei judate tik per gatvę. Nors Vokietija žymi savo tvarka, bet svarbiausi aspektai kraustantis iš Vokietijos mikroautobusais dažnai nuslūgsta paprastam žmogui, kol jis nepradeda derėtis su vežėjais. Dažniausiai žmonės galvoja apie kainą, o pamiršta, kad krovinių draudimas ar vairuotojo nuovada yra tas kas gali nulemti viso proceso sėkmę. Kalbėsime kaip esą, be jokio "marketingo", tiesiog iš praktikos, o ne iš vadovėlių. Čia nebus apie idealų pasaulį, o apie tai, kaip iš tiesų vyksta tas processas ant kelio.

Apie pinigus (kaip visada prasideda)

Kiek apskritai kainuoja toks pervežimas iš Vokietijos?

Tai labai platus klausimas, nes kaina priklauso nuo tūkstančių dalykų. Jei vežate tik kelias kelnes ir dėžę knygų iš Miuncheno, tai gali tekti vos keli šimtai eurų, tačiau jei statote namą ir vežate visą baldus iš trijų kambarių buto Berlyne, skaičiai bus visai kiti. Paprastai svarbiausi aspektai kraustantis iš Vokietijos mikroautobusais apima tai, ar jums reikia pilno krovinio, ar tik dalies (LTL). Vidutiniškai reikėtų numatyti nuo 500 iki 1500 eurų, priklausomai nuo atstumo, bet tai tik labai grubus įvertis. Tiesa, dabar degalai vėl brangsta, taigi kainos šokinėja aukštyn.

Ar galima kažkaip užsidirbti iš to, kad vežu daugiau dalykų?

Kai kurie klientai galvoja, kad jei jie suteiks "krovininę" keleiviams, tai kaina sumažės. Aš karts nuo karto matau tokių skelbimų, tačiau su jais reikia būti labai atsargiems. Jei vairuotojas sėdi priešais, jis negali būti tuo pačiu metu ir krovėju gale. Tiesiog taip nebeina. Be to, draudimas tokiu atveju nebegalioja taip, kaip turėtų. Taigi, asmeninių daiktų pervežimas yra tam skirta paslauga, o ne keleivių nuoma.

Kodėl kaina taip svyruoja tarp skirtingų firmų?

Nes visos firmos nėra vienodos. Vienos turi savus, apkrautus "mercedesus" su vairuotojais, kurie gauna normalią algą, kitos – dirba "piramidžių" principu. Dar yra tie, kurie tiesiog pasiima užsakymą ir tuomet ieško pigiausio vairuotojo biržoje. Svarbiausi aspektai kraustantis iš Vokietijos mikroautobusais įtraukia ir tai, ką tiksliai mokate: ar už patikimumą, ar už viltį. Kartos atsitinka taip, kad pigiausias pasiūlymas baigiasi tuo, kad jūsų daiktai stovi kažkur Lenkijoje ir niekas nežino, kur jie yra.

Ar taip, kad galiu susitarti dėl kainos "iš rankos į ranką"?

Kartais taip ir daroma, ypatingai tada, kai klientas jau pažįstamas arba siunta yra labai specifinė. Tačiau didelėse firmose taip paprastai nebeina – ten yra fiksuoti kainynai. O jei susitartinėte su tiesioginiu vairuotoju (be tarpininkų), rizikuojate, kad jei įvyks avarija, jūs neturėsite kam kreiptis. Aš asmeniškai visada patariu rašyti sutartį, net jei kaina sutarta telefonu.

Kas nutinka, jei pasikeičia kiekis daiktų paskutiniu momentu?

Tai klasika. Vieną kartą klientas sakė, kad tik tris dėžes, o pasirodo – visa buto apyvarta. Vairuotojas tada tiesiog nebetelpa į mašiną. Turi būti numatyta, kad tokiais atvejais reikalingas papildomas reisas arba didesnė mašina, o tai kainuoja. Dažniausiai tai sukelia konfliktus vietovėje. Todėl reikia sąžiningai parodyti, ką turite, nebandyti "praslysti".

Ar reikia mokėti pradinį įnašą (avansą)?

Didžioji dalis rimtų kompanijų tikrai paprašys avanso, bent jau už degalus. Vairuotojui neįdoma važinėti tuščiomis į Vokietiją, jei klientas gali tiesiog neatsirasti. 10-30 proc. suma yra normalu. Jei kas nors prašo mokėti 100 proc. iš karto – tai pirmasis "raudonas vėliavėlė" signalas.

O kas tu ten perveži? (Kroviniai)

Ką daryti, jei turiu daug brangios elektronikos?

Tuomet labai svarbu pasirūpinti pakavimu. Geriausia, jei tai yra originaliose dėžėse. Jei ne – reikia daug putplasčio. Ir svarbiausia – užpildyti visą tuščią erdvę mikroautobuse, kad dalykai nešoktų. Vokietijoje keliai geros, bet Lenkijoje ar Lietuvoje vietomis galima prarasti dantį. Brangių daiktų sąrašas su nuotraukomis taip pat praverčia draudimo atveju.

Ar galima pervežti alkoholį tai?

Jei tai asmeninis rinkinys, paprastai niekas nebedraudžia, jei neviršijami mokesčiai (pavyzdžiui, 90 litrų vyno ir t.t.). Tačiau jei bandoma pervežti keletą degtinių butelių prekybai – tai jau kontrabanda ir vairuotojas gali už tai labai nusiprašyti. Esu matęs, kai sulaikyta mašina ant sienos dėl keleto dėžių alaus, kurios "užmirštos". Geriau nedaryti problemų.

Kaip elgtis su baldais, jei jie nedailūs?

Jei balda sena, gali tiesiog apvynioti į stretch plėvelę. Bet jei tai "design" baldai, reikia dėžių. Vienas klientas bandė pervežti itališką sofabus be dėžės, o vairuotojas užtašė viršui dėžę su žirklėmis. Galvoju, jums nereikia aiškinti, kaip tai baigėsi. Pakavimas – vienas iš svarbiausių aspektų kraustantis iš Vokietijos mikroautobusais, kurį dažniausia taupo pinigus, o vėliau gailisi.

Ar galima pervežti augalus?

Galima, bet tik ne per žiemą, jei mikroautobuse nebus įjungtas šildymas. Taip pat reikia uždengti nuo tiesioginių saulės spindulių, kad neipdegti lapai. Svarbu pasakyti vairuotojui, kad tai gyva organizmai, kad jų nepamestų gale užšaldyti. (Kažką girdėjau, kad kai kuriems vairuotojams augalai tiesiog trikdo, bet tai jau jų reikalas).

Ką daryti su pavojingais kropšniais (dažais, benzinu)?

Be jokių išimčių – tai draudžiama be specialių leidimų. Mikroautobusas nėra cisterna. Jei sudegs, sudegs ir visi kiti daiktai. Tokius dalykus reikia vežti specialia transportu. Vos tik pamenu, kaip vienas vairuotojas pasiėmė keletą balionų su dujomis, mums teko ilgai aiškintis su pareigūnais.

Ar turiu pats krauti?

Priklauso nuo susitarimo. Paprastai į kainą įeina vienas vairuotojas, kuris padeda krauti didžiausius dalykus. Jei reikia pilno įrengimo (dėžių nešiojimo), tai toks darbas įkainojamas atskirai, valandiniais tarifais. Vokietijoje darbas labai brangus, tad geriausia susirasti pagalbininkus vietiniame mieste.

Ar reikia inventorinio sąrašo (packing list)?

Labai rekomenduoju. Be to, jei keliaujate per sienas, pareigūnai gali paprašyti parodyti, ką vežate. Jei sąrašo nėra – gali būti ilga peržiūra. Tiesiog parašykite ant popieriaus lapo "4 dėžės su indais, 1 sofa, 2 lagaminai" ir t.t. Tai padeda išvengti nesusipratimų.

Pati technika ir keliai

Kokį mikroautobusą rinktis – 3.5t ar 7.5t?

3.5 tonų mašina gali važiuoti be bėgių vairuotojo pažymėjimo (jei vairuotojas pažymėtas teisėse B kategorijai, nors krovinių dažniausiai reikia C). (Štai, pataisau – jei tai krovininis pervežimas, vairuotojas turi turėti C kategoriją, bet 3.5t mašinos dažniausiai nereikalauja B kategorijos 95 kodų). 7.5t telpa daugiau, bet tokia mašina įvažiuoja ne į kiekvieną kiemą Vokietijos miesto centre (ten yra daug apribojimų). 3.5t yra lankstesnis. Taigi, renkantis mašiną, svarbiausi aspektai kraustantis iš Vokietijos mikroautobusais yra kiemo įvažiavimo galimybės, o ne tik tūris.

Ar reikia mokėti už važiavimą miesto centru (Umweltzone)?

Vokietijoje daug miestų turi "žaliąsias zonas". Jei mašina neatitinka Euro 6 standarto, ten tiesiog neįvažiuosite. Būsite nubausti. Prieš išvykstant reikia patikrinti, ar mašina turi tinkamą žaliąją lipduką (Umweltplakette). Dažnai vairuotojai apie tai pamiršta, o klientas tada stovi su lagaminais gatvėje ir nerimauja.

Kaip su dujų pedalu (AdBlue)?

Dabar be AdBlue neišvažiuosi niekur. Jei vairuotojas užmiršta užpilti, mašina tiesiog sustoja ir nebeleis važiuoti daugiau nei 30 km/h. Tai problema ypač nakčiais, kai degalinės uždarytos. Geriau pasitikrinti prieš išvykstant, ar bako indikatorius nerodo raudonai.

Ar vairuotojai miega mašinoje?

Kai kurie bando taip sutaupyti, tačiau pagal taisykles (po 2006 m. įstatymų), tai negalima. Jie turi turėti miegamąją vietą. Jei vairuotojas pavargęs, jis kelionę gali baigti griuvulyje. Aš visada stengiuosi pasirūpinti, kad mano žmonėtų turėtų normalias sąlygas poilsio. Nors, turiu pripažinti, kartais atsitiko, kad miegojo kabinoje, kai nebuvo kur nustygti.

Kas daryti, jei mašina sugenda pusiaukelėje?

Tai vargė. Jei tai techninė daiktų pervežimo firma, jie turi pagalbos liniją. Jei tai "vieno vėjo" vairuotojas, gali tekti ilgai laukti. Svarbu turėti kontaktinį telefoną, visada pasiekiamą. Būna, kad sugenda stabdžiai, tai jau tragedija, nes su pilna mašina stabdyti labai sunku. Ten reikia kvieti techninę pagalbą iš Vokietijos, o tai kainuoja šimtais eurų.

Ar greičiai ribojami?

Krovininiai mikroautobusai Vokietijoje dažnai turi apribotą greitį (dažnai 90 km/h). Tai gali erzinti, jei važiuojate greitokeliu (Autobahn), kur visi lekia 160 km/h. Bet tai saugumo klausimas. Už greičio viršijimą baudos didelės, o vairuotojui – taip pat taškai. Geriau neskubėti.

Ar galima sekti mašiną su savo automobiliu?

Galima, bet ką tu darysi, jei jis užsuks degalinei ar pasikels į "tunelį"? Tiesiog prarasi jį iš akių. Geriausia susitikti tiesiog paskirties taške. Dar reikia atsižvelgti, kad krovininė mašina negali važiuoti keliais, kuriais gali lengvasis automobilis.

Viskas, kas su dokumentais

Kas tas CMR draudimas?

CMR – tai tarptautinė vežimo sutartis. Be jos negali važiuoti per sieną. Draudimas čia neprivalomas, bet labai rekomenduojamas. Jei sudegs mašina, o CMR draudimo nėra – gausite tik tuos pinigus, kuriuos gausite parduodę užgriuvusią įmonę daiktų (o ji dažnai būna beveik tuščia). Už 20-30 EUR galite gauti draudimą 10 000 EUR sumai. Neapsimoka taupyti.

Ar reikia deklaruoti daiktus muitinėje?

Jei pervežate daugiau nei leidžiama be muito, taip. Lietuvoje tų ribų stengiamasi nelaikyti griežtai, jei tai asmeniniai daiktai ("naudojami"), tačiau jei vežate, tarkime, 5 naujus televizorius – tai jau prekyba. Muitininkai turi "protus" ir pastebi, kai kas negerai. Geriau būti sąžiningu, nei mokėti konfiskaciją ir baudą.

Ką daryti, jei prarandu daiktą kelyje?

Pirmiausia – ieškoti CMR kvito. Ant jo viskas turi būti surašyta. Jei dalyko nėra kvite, jo ir nebuvo (pagal vežėją). Jei yra – reikia rašyti pretenziją. Bet čia prasideda ilga kova. Vienas klientas prarado lagaminą su brangiais drabužiais, gavome tik dalį sumos po pusmetės. Dokumentai turi būti tvarkingi.

Ar turiu right'ą stebėti savo daiktus realiu laiku?

Daugelis modernių firmų siūlo GPS stebėjimą. Tačiau mažosios firmos gali tiesiog pasakyti "važiuoja". Jei jums svarbu tikslumas, klauskite apie tai iš karto. Aš asmeniškai visada stengiuosi duoti nuorodą, kad žmogus nervintų mažiau. Nors kartais vairuotojai išjungia GPS kad jų "stebėtų" per daug.

Kas nutinka, jei vairuotojas neturi teisių?

Tada visą atsakomybę prisiima firma, kuri jį išsinuomavo. Bet jums tai neduoda ramybės, nes mašina gali būti sulaikyta. Todėl reikia tikrinti ar tikrai vežėjas yra legalus. Jei kaina per žema – didelė tikimybė, kad kažkas čia negerai su dokumentais.

Ar reikia sutarties su klientu?

Be abejo. Nė vienas rimtas logistas nevažiuos be popieriaus. Sutartyje turi būti parašyta, kas, kiek ir kada. Jei kas nors nepasikeičia, vėliau bus labai sunku įrodyti savo tiesą. (Pabandžiau kartą be sutarties, geriau neprimenu, kaip baigėsi).

Problemos ir "iššūkiai" (Realios situacijos)

Kas daryti, jei klientas neatsiranda paskirties taške?

Tai klasika. Vairuotojas laukia valandą, dvi, skambina, niekas neatsiliepia. Laikas eina, o jis turi važiuoti į kitą užsakymą. Paprastai tokiu atveju pradedama skaičiuoti stovėjimo mokestį, kuris nėra mažas (gali būti 30-50 EUR/val). Geriausia iš anksto pranešti apie vėlavimą.

Ar vairuotojai draudžiami kalbėtis telefonu?

Techniškai – taip, be "hands-free". Tačiau realybėje visi kalba. Aš tos nesušaučiu, bet kai matau, kaip vairuotojas rašo žinutes vairuodamas 90 km/h, man tampa baisu. Už tai pinigai nepadės, jei įkrenta į griovį. Pasakykite savo vežėjui, kad norite saugaus važiavimo.

Kas daryti, jei daiktai apgaubia dulkes?

Gali būti, kad važiavo atvirame krove arba buvo prastos būklės tentas. Tokiais atvejais reikalaujame nuolaidos arba valymo išlaidų kompensacijos. Kartais vairuotojai užsiduoda dulkes iš savų padangų (jei vaziuoja be ratlankių), tai irgi problemų keliauja.

Ar galiu perveži nenaudojamus vaikiškus vežimėlius?

Galima, bet juos reikia tvarkingai surišti. Vieną kartą vairuotojas padėjo vežimėlį ant stogo, o važiuojant jį numetė ant kelią. Laimė, nenukrito ant kitų automobilių. Tai vėl tas dalykas, kad kiekvienas daiktas turi būti tvirtai užfiksuotas.

O dėl pašarų augintiniams? (Jei vežate gyvuną)

Jei kartu vežate šunį ar katę, reikia pasirūpinti ir vandens, ir maisto atsargom. Vairuotojas gali tiesiog užmiršti sustoti. O tai gyvas gyvūnas. Taip pat reikia pasitikrinti, ar mašina leidžia vežti gyvūnus (nors mikroautobusuose dažniausiai leidžia).

Ar visada vairuotojai mandagūs?

Deja, ne visada. Yra ir tokių, kurie išvažiavę iš Vokietijos verčia jausmą, kad jie "karaliai kelio". Aš stengiuosi tokių nebedirbti, bet rinka tokia, kad kartos tenka imti ką gauni. Jei vairuotojas elgiasi nepagarbiai – skambinkite vadovui iš karto. Nenukenksite.

Ką daryti, jei pasirodo, kad daiktų telpa daugiau nei planuota?

Čia jau minėjau, bet pakartuosiu – reikia didesnės mašinos arba dviejų reisų. Negalima spausdinti daiktų į mašiną iki paskutinio gramo, nes galiu sulūžti pakaba arba pavojingai pakrypti vairu. Svarbiausi aspektai kraustantis iš Vokietijos mikroautobusais yra ne tik kiek telpa, bet ir ar saugu tai vežti tokiu būdu.

Ar verta rizikuoti su "birža"?

Yra tokių svetainių, kurioje vairuotojai siūlo savo paslaugas. Ten galima rasti super kainą. Bet ten nėra jokios garantijos. Aš asmeniškai nesiūlyčiau rizikuoti, jei pervežate brangius daiktus. Užtaupyti 50 EUR gali paversti 5000 EUR nuostoliu.

Kaip atrodo "blogiausias" atvejis, kurį matei?

Galvoju, tai buvo, kai klientas nusipirko paslaugą iš "mėgėjo". Mašina sugedo prieš pat sieną. Vairuotojas išlipo, užrakino mašina su visais daiktais ir išėjo. Telefonas išjungtas. Klientas liko be nieko. Lietuviškas teismas truko metus, kad gautų bent dalį pinigų. Ir vėlgi – pasirodo, vairuotojas neturėjo teisių. Tokių istorijų galiu papasakoti daug.

Kaip išvengti tokių situacijų?

Visada tikrinkite įmonės kodą, registraciją. Ar ji tikrai egzistuoja? Ar turi oficialų tinklapį ar bent socialinius tinklus su atsiliepimais? Jei matote, kad įmonė užregistruota prieš mėnesį – neskubėkite. Patikimumas uždirbtas per metus, o ne per dieną.

Kas dar svarbu, apie paprastai nešneka?

Kad dėlės turi būti pažymėtos. Jei turi 10 vienodų dėžių, ant kiekvienos parašyk "Virtuvė", "Miegamasis" ir t.t. Jei vairuotojas reikės iškrauti tik dalį dalykų (pavyzdžiui, dviem adresams), jis susipainios be etikečių. Tai taupyti laiką ir nervus.

O dėl grąžinamosios pabaigos?

Kai mašina iškrauta, ji tuščia sugrįžta atgal. Kartais klientai klauso, ar negali pasiemti kažką sugrįžtant. Teoriškai galima, bet tai priklauso nuo maršruto. Jei vairuotojas turi kitą užsakymą Vokietijoje – neįsivaizduoja. Geriausia to nesitikėti ir nieko neplanuoti ant tuščio reiso.

Trumpa išvada

Viskas sužaidžiama ant detalių. Svarbiausi aspektai kraustantis iš Vokietijos mikroautobusais nėra tik tai, kiek kainuoja bilietas, o kiek saugūs yra jūsų daiktai ir koks patikimas tas žmogus prie vairo. Nekantraukimas ir taupyti ant draudimo ar pakavimo yra tas didžiausias klaidas, kurias aš matau per savo 20 metų. Geriau padaryti viską lėtai, tvirtai ir brangiau, nei vėliau gailėtis prarastų daiktų ir nervų. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, jūsų daiktai pasieks paskirties tašką saugiai.