Supaprastintas logistikos procesas kraustant daiktus į Vokietiją: tiesiogiai be reklamų

Sveiki, nusprendžiau pasidalyti tuo, ką išmokau per dvidešimt metų šioje srityje, nes dažnai žmonėms susidaro įvaizdis, kad supaprastintas logistikos procesas kraustant daiktus į Vokietiją yra kaip paspaudus mygtuką – iš karto viskas veža. Iš tikrųjų tai dažniau primena šachmatų partiją, kur vienas neteisingas žingsnis su kainuoja laiko ar pinigų. Čia nebus sausų fakto apie kiekvieną furgoną, o grynai praktinis patarimas, kaip išvengti tų pačių klaidų, kurias aš matau kasdien. Jei planuojate persikelti ar siųsti krovinius į Vokietiją, geriausiai suprasti procesus iš vidaus, kad nustotumėti jausti nerimą dėl dokumentų ar vairuotojų.

Dokumentai ir biurokratinis "cirkas" (Vokietija nemoka juoktis)

Ar tikrai reikia T1 dokumento, jei tiesiog važiuoju per Lenkiją?

Tai klausimas, kurį girdžiu kas antrą dieną. Žiūrėk, jei keliauja iš Lietuvos (ES) į Vokietiją (ES), tai techniniu požiūriu T1 mums nereikalingas, tai yra vidinis rinkas pervežimas. Bet (ir čia yra pavojus) jei tarpiniame taške, pavyzdžiui, Lenkijoje, krovinys bus iškrautas ar sandėliuojamas, muitinė gana gali reikalauti ekspedicinio dokumento. Geriau pasidaryti T1 arba bent jau labai aiškų CMR, kad supaprastintas logistikos procesas kraustant daiktus į Vokietiją nevirtų košmaru pasienyje.

Kas tas CMR ir kodėl visi jo baiminasi?

CMR – tai tarptautinio vežimo sutartis, ne kas daugiau. Daugeliu atvejų tai tik lapas su parašais, bet jei įvyks incidentas, pavyzdžiui, vairuotojas kliudys tiltą (o tai Vokietijoje nutinka dažniau nei galite įsivaizduoti), be šio dokumento nebus įmanoma padengti žalos. Nereikia jo bijoti, reikia tik tikrinti, ar duomenys ten teisingi – siuntėjo, gavėjo adresas ir prekių sąrašas. Vieną kartą buvau atvejęs, kur vairuotojas užrašė neteisingą indeksą, ir vokiškas logistikos centras atsisakė priimti krovinią tris dienas.

Kodėl reikia inventoriaus sąrašo, jeigu aš pats viską matau?

Galvojate, kad "aš viską pažįstu", tačiau vairuotojas nežino. Inventoriaus sąrašas (packing list) yra būtent tam, kad išvengtumėte ginčų dėl "dingusių" daiktų atvykus į vietą. Ypatingai jei vežate baldus – klijai, skylės ar atsispyrusi kampai dažnai "atsiranda" krovinio kelyje, jeigu nėra fiksuoto pradinio būklės aprašymo. Paprastas Excelio lentelės turinys išgelbės jūsų nervus.

Ar galiu įtraukti asmeninius daiktus į komercinį krovinį?

Tai yra pilnos šūsnys pelenų. Techniškai galima, bet jei ten bus rasta prekių su parduotuvės etiketėmis (naujų), Vokietijos muitinė gali tai traktuoti kaip nelegalią prekybą. Geriau atskirti asmeninius daiktus nuo tų, kurie yra skirti pardavimui ar įrengimui, kitaip supaprastintas logistikos procesas kraustant daiktus į Vokietiją gali baigtis dideliais baudais.

Kas daryti, jeigu praradau sąskaitas už prekes?

Nebijokite, tai ne pabaiga. Jeigu neturite PVM sąskaitų-faktūrų, tai reikės paruošti deklaraciją savavališkos vertės pagrindu. Tai pavojinga dėl to, kad muitinės vertintojas gali įvertinti prekę brangiau, nei jūs nupirkote. Tada mokesčiai bus didesni. Visada laikykite kopijas el. pašte – pas save ir pas ekspeditorių.

Ar reikia vertimo į vokiečių kalbą?

Ne visada, bet labai rekomenduoju. Jeigu vairuotojas lietuvis ar lenkas, o įmonė Vokietijoje kalba tik vokiškai, bet kuris nesuprastas žodis gali sustabdyti iškrovą. Ypač jei turite techninę įrangą su specifiniais pavadinimais. Pavieniai žodžiai "Stühle" ar "Tische" nieko nepadės, jei reikia specifikacijos.

Ką daryti su pavojingais krovinais (dažai, benzinas)?

Tiesiog taip į furgoną jų nebaškite. Reikalinga speciali sertifikuota pakuotė ir deklaracija ADR. Vokiškai reikalavimai čia yra šiek tiek griežtesni nei čia, ypač dėl sandarumo. Vieną kartą gavome skambutį, kad sulaikytas furgonas, nes benzinas degantis buvo pilamas į plastikines butelius – tai tiesiog draudžiama.

Ar Vokietijoje galioja mūsų draudimas?

Jūsų draudimas galioja Lietuvoje, bet kai krovinys kerta sieną, reikia įsitikinti, kad turite "CRT" (Cargo Transportation) draudimą, kuris galioja visoje Europoje. Dauguma lietuvių vežėjų jį turi, bet visada paklauskite – geriau saugu nei gaila.

Kainos ir kodėl jos skiriasi nuo to, ką sakote "Gugle"

Kiek vidutiniškai kainuoja vienas kubinis metras į Miuncheną?

Sakykime taip – kaina svyruoja. Jei turit 10-15 kubinių, tai gali tekti mokėti apie 30-50 eurų už kubą, priklausomai nuo to, ar reikia įrengimo, ar tik iškrovos. Bet tai labai apytiksliai, nes supaprastintas logistikos procesas kraustant daiktus į Vokietiją dažnai priklauso nuo degalų kainos tame mėnesyje.

Kodėl brangu apmokėti už "paskutinio kilometro" iškrovą?

Vokietijoje darbo jėga yra brangi. Jei kviečiate local firmą iškrauti furgoną, jie užvaldys mašiną, žmones, liftus. Tai kainuoja. Kartais pigiau susiderėti su vairuotoju, kad jis padėtų už papildomą mokestį, nors tai ne visada legalu pagal jų darbo kodeksą.

Ar galima sutaupyti rinkdamasis dalinį krovinį (part load)?

Žinoma, tai būdas, kaip padaryti procesą pigesniu. Bet tada turite laukti, kol furgonas užsipilda. Jei jums reikia, kad stalas būtų Berlyne rytoj, tai ne jūsų pasirinkimas. Dalinis krovinys yra tada, kai laikas nėra kritiškas, o pinigai – taip.

Kas yra "uzstato" mokestis ir kodėl jis reikalingas?

Užstatas (deposit) imamas tada, kai mums reikia iš anksto užsakyti vietą laive (nors į Vokietiją važiuojame žeme, bet kai kurios atšakos eina per Daniją) arba užsisakyti specialią techniką. Tai užtikrina, kad klientas nepading.

Ar keičiasi kaina priklausomai nuo miesto zona?

Taip, Berlyno centras ar Hamburgo uostas zonos yra blogos dėl eismo ribojimų. Patekti ten su 3,5 tonos sunkvežimiu gali būti neįmanoma be leidimo, todėl tenka naudoti mažesnes mašinas arba "paskutinę mylią" vežti dviračiais. Tai papildomai kainuoja.

Ką daryti, jei pasiūlymo kaina per žema?

Bėkite. Jei kas nors siūlo pervežti butą į Štutgartą už 200 eurų, tai arba jis vogia degalus, arba jis nieko nepridės prie draudimo. Žemoji kaina visada reiškia kompromisą saugumo ar laiko atžvilgiu.

Ar mokėti grynaisiais ar kortele?

Visada kortele ar pavedimu. Grynaisiais vairuotojams mokėti pavojinga dėl apiplėšimų rizikos (ypač Lenkijoje ar Vokietijos degalinėse) ir dėl to, kad nebus jokio pėdsako. Be to, mūsų buhalterija myli pavedimus.

Ar į kainą įeina pakavimo medžiagos?

Retai kada. Dažniausiai kaina yra už transportą. Dėžės, burbuliukai, lipdukai – tai viskas papildomai. Vieną kartą klientas tikėjosi, kad mes atvešime nemokamai dėžių, bet jų reikėjo 50 vnt. Tai nemažai pinigų.

Pakavimas, krovinys ir kas vyksta furgone (o ko nenorėtumėte matyti)

Kuo geriau uždėti sofos, kad nesutrintų kraštai?

Naudokite nebelekite, o storas kartono plokštes ar specialias "kampus" (corner protectors). Sofos - tai dažniausia sugadinta daikto kategorija. Jei tiesiog užmeskite ant jos pledą, vairuotojas už ją užlipdžius keletą kartų ją užbraižys.

Ar galima krauti į furgoną nebaigtus remontu daiktus?

Galima, bet tik jeigu jie yra tvarkingai supakuoti. Drėgnos dažytos grindys ar purvinai daiktai gali sugadinti kitą krovinių, jeigu tai dalinis pervežimas. Vokietijos klientai yra labai jautrūs dėl purvo iš kitų šalių.

Kodėl reikia žinoti tikslų svorį kiekvieno daikto?

Ne dėl to, kad mes norime svoriuoti, o dėl to, kad furgonas gali perverti ašis. Ypač jei vežate sunkią metalo gaminį, pavyzdžiui, seifą. Jeigu ašis perverta, gausite baudą Vokietijoje, kuri prasideda nuo kelių šimtų eurų.

Ar saugu vežti elektroniką (kompiuterius, televizorius)?

Jei supakuota į originalią dėžę ir dar vieną dėžę – taip. Jeigu tiesiog įrankių dėžėje – ne. Vibruojamas furgonas yra panašus į mikserį. Tvarkaraščio (angliškai scheduler) taip pat neįsivaizduoja, kas vyksta su jūsų "MacBook" ant šiukšliadėžės.

Kaip elgtis su augalais?

Vokietija yra griežta dėl fitosanitarinių taisyklių. Žolės, žemės su augalais neįleidžia. Augalai turi būti švarūs, be dirvos, o retesnės rūšys gali reikalauti sertifikatų. Geriau juos palikti čia, jei nesate tikri.

Ar vairuotojas gali padėti krauti?

Jūsų laukiantis vairuotojas Tomo pavardės (neatsimenu šios akimirkos) gali padėti, jei jis nenuvargęs, bet tai nėra jo pareiga. Jis atsakingas už vairavimą, ne už jūsų pianino išnešimą penktu aukštu be lifto. Už tai reikia susitarti iš anksto (ir sumokėti).

Kas daryti, jei daiktas netelpa į liftą?

Tai klasika. Vokiečių namuose dažnai yra siauri laiptai arba nestandartiniai liftai. Tada reikia kelti per langą arba naudoti kraną (kainuoja kaip mažas automobilis). Planuokite iš anksto – išmatuokite viską, o ne tik spėliokite.

Ar verta pirkti brangias dėžes?

Nebūtinai brangias, bet stiprias. Naudojamos dėžės (bananų dėžės) tinka drabužiams, bet knygoms ar indams jos pavojingos, nes gali suirti drėgmės ar svorio. Investicija į dėžes nėra didelė, bet tai apsaugo jūsų turinį.

Kodėl maniau, kad viskas telpa, bet furgone netilpėjo?

Todėl, kad aš (ir jūs) neturime erdvės vaizduotės. 10 kubinių metrų tai realiai nėra 10 metrų kubilas, tai daug mažiau, kai įdedate baldus, kurie yra apvali, ne kvadratinė. Visada prie kiekio pridėkite 10-15 proc.

Kas daro, kai kas nors neveikia (realios situacijos ir problemos)

Ką daryti, jei vairuotojas pavėluoja ir neatsiliepia?

Pirmiausia – nesusirūpinkite iš karto. Gali būti, kad jis stovi eilėje prie A4 greitkelio arba jam sugedo telefonas. Jei nepasiliepia 2 valandas, skambinkite mums. Nesenai buvo atvejis, kai vairuotojui užgęso variklis ties Frankfurte, ir mes turėjome siųsti kitą mašiną – tai vėlina procesą, bet mes sprendžiame.

Kas vyksta, jei sulūžo ratas Vokietijoje?

Tai paprasta kasdienybė. Mes turiam pagalbos tarnybą, bet jeigu tai naktį, gali tekti laukti ryto. Tokiu atveju supaprastintas logistikos procesas kraustant daiktus į Vokietiją sulėtėja, bet krovinys yra saugus. Žinoma, klientams tai nepatinka, bet technika yra technika.

Ar įmanoma susigrąžinti pinigus, jei prekė atėjo sugadinta?

Tai priklauso nuo to, kaip buvo supakuota. Jeigu pažeidimas išorinis (dėžė sutrupėjo), tai draudžiama. Jeigu vidinis (lūžo indas viduje, o dėžė gerai), tai gali būti ir jūsų kaltė dėl blogo pakavimo. Be nuotraukų prieš išvežimą bus sunku įrodyti tiesą.

Ką daryti, jei gavėjas Vokietijoje atsisako priimti prekę?

Tai blogiausias scenarijus. Tada reikia grąžinti atgal arba ieškoti sandėlio Vokietijoje, kur laikyti (brangu). Visada patikrinkite, ar gavėjas tikrai laukia ir ar jis yra tas pats asmuo, kuris pasirašė sutartį.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių?

Mažiau nei anksčiau, bet dar yra. Ypatingai pavojingi yra neapsaugoti parkingai prie greitkelių. Mes naudojame tik saugus aikšteles, bet jei jūsūs prašote statyti "tiesiai prie namų" nebegaliojančiuose rajonuose, rizika padidėja.

Kas jeigu pasiduoda vokiška "Papierkrieg" (biurokratija)?

Jei trūksta vieno parašo, gali tekti laukti dieną. Vokiečiai mėgsta taisykles. Kartais net mažiausias klaida invntoriaus sąraše (pvz., vietoj "sofa" parašyta "lova") sukelia klausimų. Reikia kantrybės.

Ar galiu keisti paskirties punktą jau važiuojant?

Galima, bet tai kainuos. Maršrutas bus pakeistas, degalai sugaišti, laikas prarastas. Vokietijoje atstumai dideli, ir nukrypimas į Štutgartą iš Miuncheno kainuos kaip pusė dienos darbo.

Kodėl vieną kartą viskas nuėjo sklandžiai, o kitą ne?

(dėl to kad) logistika yra gyvas organizmas. Oras, eismas, muitininko nuotaika, technikos gedimai – visą tai neįmanoma užtikrinti 100 proc. Mes stengiamės maksimaliai, bet gamta nieko neslepia.

Ar reikia gerti kavą su vairuotoju?

Neprivaloma, bet jei pasiūlysite – jis bus dėkingas. Geros santykiai su žmogumi, kuris gabenja jūsų gyvenimą (arba turtą), niekada nekenkia. Kartais tai padeda išvengti smulkių nusiskundimų.

Išvada

Galiausiai, noriu pasakyti, kad nors ir pasirodo, kad supaprastintas logistikos procesas kraustant daiktus į Vokietiją yra sudėtingas, viskas galima suvaldyti, jeigu pasiruošiate. Raktas yra ne tik rasti pigiausią pasiūlymą, o rasti patikimą partnerį, kuris nedings, kai kils problema. Niekada nežinokite kas bus rytoj kelyje, bet geras planas ir kantrybė padės išvengti 90 proc. streso. Sėkmės kelyje!