Sprendimai daiktų gabenimui į Vokietiją ir atgal

Klausyk, per dvidešimt metų šitame „bardake“, kurį mes vadiname logistika, mačiau visko – nuo pamestų konteinerių vidury vandenyno iki šoferių, kurie tiesiog nusprendžia, kad šiandien nevažiuos, nes oras ne toks. Kai kalbame apie daiktų gabenimą į Vokietiją ir atgal, žmonės dažnai įsivaizduoja, kad tai tiesiog „įdėjai į fūrą ir nuvažiavai“. Deja, realybė yra gerokai sudėtingesnė. Vokietija yra mūsų pagrindinė rinka, bet ten tvarka tokia, kad jei tavo CMR'as nebus užpildytas idealiai, vokiečių policija ar muitinė tave „išrengs“ iki paskutinio cento. Šiandien papasakosiu, kaip iš tikrųjų veikia šie pervežimai, be jokių vadybininkų pasakų apie „greitai ir pigiai“.

Planavimo niuansai

Kaip teisingai supakuoti daiktus, kad jie pasiektų Vokietiją sveiki?

Mano patirtis rodo, kad 90 procentų visų problemų kyla dėl to, jog žmonės taupo ant pakavimo medžiagų. Jei siunti baldus ar kažkokią trapią įrangą, negailėk burbulinės plėvelės ir kampų apsaugų. Vokietijos keliai geri, bet vairuotojai kartais turi staigiai stabdyti, o tada tavo krovinys virsta „kokteiliu“. Aš visada sakau klientams: jei gali paspausti dėžę pirštu ir ji įlinksta, vadinasi, ji neatlaikys krovimo. Naudok tik dvigubo sluoksnio kartoną ir būtinai viską fiksuok diržais. Jei vežame dalinį krovinį, jis bus perkraunamas terminale, o ten niekas su tavo daiktais „nešoks“. Geriau sumokėti už paletę, nei vėliau verkti dėl sudaužytų daiktų.

Ar verta drausti krovinį, jei vežame tik asmeninius daiktus?

Tai vienas tų klausimų, kur aš visada sakau – „tikrai taip“. Žinai, yra toks posakis: „kol nieko nenutinka, draudimas yra pinigų švaistymas“. Bet kai tavo fūra patenka į avariją prie Berlyno, o krovinys sudega arba sušlampa, tada pradedi galvoti kitaip. CMR draudimas, kurį turi kiekvienas vežėjas, yra ribotas – jis moka pagal kilogramus, o ne pagal tikrąją daiktų vertę. Jei veži brangią techniką, tavo kompensacija bus juokinga. Aš visada rekomenduoju papildomą krovinio draudimą. Tai kainuoja keliasdešimt eurų, bet ramina nervus, kai žinai, kad jei kažkas „nueis šuniui ant uodegos“, gausi realius pinigus atgal.

Kokie yra pagrindiniai maršrutai tarp Lietuvos ir Vokietijos?

Dažniausiai viskas važiuoja per Lenkiją, o tai yra tikras galvos skausmas. „Via Baltica“ kelias yra nuolatinė statybų aikštelė, todėl visada įskaičiuok papildomą dieną vėlavimui. Mano praktikoje būna atvejų, kai vairuotojas įstringa prie Varšuvos dėl avarijos ir stovi ten penkias valandas. Jei skubi į Miuncheną ar Frankfurtą, maršrutas per Lenkiją yra neišvengiamas. Kartais bandome važiuoti per Čekiją, jei krovinys keliauja į pietinę Vokietiją, bet ten irgi savų bėdų užtenka. Svarbiausia – niekada neplanuok pristatymo „į minutę“. Vokietijos logistikos centrai turi griežtus „slotus“, o jei pavėluosi, tave tiesiog išvarys iš aikštelės.

Ar tiesa, kad vokiečiai labai griežtai tikrina dokumentus?

O, taip! Vokiečių policija (BAG) yra kažkas tokio. Jie gali sustabdyti fūrą tiesiog dėl to, kad jiems nepatiko, kaip vairuotojas pasuko. Jei tavo dokumentai, ypač CMR'as, nėra tvarkingi, baudos yra kosminės. Kartą turėjau atvejį, kai vairuotojas pamiršo įrašyti svorį vienoje grafoje – bauda buvo 500 eurų vietoje. Vokiečiai nemėgsta „kūrybos“ dokumentuose. Viskas turi būti aišku: siuntėjas, gavėjas, prekės kodas, svoris ir tūris. Jei veži kažką, kas reikalauja specialių leidimų, geriau net nepradėk, kol neturi visų popierių. Geriau sugaišti dieną ruošiant dokumentus, nei mėnesį aiškinantis su vokiečių institucijomis.

Kaip veikia „dalinių krovinių“ sistema?

Dalinis krovinys (LTL) yra tada, kai tavo daiktai užima tik dalį fūros. Tai pigiau, bet ilgiau. Mes surenkame krovinius iš kelių klientų, vežame į terminalą, ten viską „perkraustome“ ir tada išsiunčiame į Vokietiją. Problema ta, kad tavo krovinys gali būti perkraunamas kelis kartus. Todėl pakavimas turi būti dar geresnis nei pilnam kroviniui. Aš visada sakau: jei tavo daiktas gali būti pažeistas, jis bus pažeistas. Nors mes stengiamės viską daryti atsargiai, terminalo darbuotojai dirba greitai ir kartais ne visada „švelniai“. Tai yra logistikos realybė, kurios vadybininkai dažnai nepasako, bet aš esu atviras.

Ar galima vežti pavojingus krovinius (ADR)?

ADR pervežimai yra visai kita opera. Jei tavo krovinys turi bent menkiausią užuominą į pavojingas medžiagas – dažus, chemikalus, net kai kuriuos aerozolius – tau reikia specialaus vairuotojo ir specialiai pažymėtos mašinos. Aš pats visada vengiu ADR, jei tai nėra būtina, nes vokiečiai už tai „kerta“ be gailesčio. Jei tavo krovinys neatitinka ADR reikalavimų, o tu bandai jį „prastumti“ kaip paprastą, gali gauti tokią baudą, kad maža nepasirodys. Geriau samdyti profesionalus, kurie specializuojasi būtent ADR pervežimuose, nes rizika yra tiesiog per didelė.

Ką daryti, jei krovinys vėluoja?

Vėlavimai yra logistikos dalis. Niekada netikėk, jei kas nors sako, kad „visada atvažiuojame laiku“. Tai melas. Gali uždaryti sieną, gali sugesti fūra, gali vairuotojas susirgti. Mano patirtis rodo, kad apie vėlavimą reikia pranešti klientui iškart, o ne tada, kai jau turėjo būti pristatyta. Jei matau, kad vėluojame, iškart skambinu gavėjui Vokietijoje ir derinu naują laiką. Vokiečiai vertina punktualumą, bet dar labiau jie vertina sąžiningumą. Jei pasakysi tiesą, kad „vairuotojas įstrigo spūstyje“, jie dažniausiai supras. Svarbiausia – nebandyti „išsisukti“ meluojant.

Ar skiriasi kainos priklausomai nuo sezono?

Žinoma! Prieš Kalėdas kainos šauna į viršų, nes visi nori viską išsiųsti. Sausį ir vasarį būna ramiau, tada galima derėtis dėl geresnių tarifų. Aš visada patariu klientams planuoti pervežimus iš anksto. Jei žinai, kad reikės kažką vežti į Vokietiją, užsisakyk vietą fūroje bent prieš savaitę. Tada ir kaina bus geresnė, ir vietą garantuosime. Kai skambini „šiandien rytojui“, mokėsi „kosmosą“, nes vadybininkai turi „išversti“ kitus krovinius, kad įkištų tavo. Tai yra rinka, ir ji veikia pagal pasiūlos ir paklausos dėsnius.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Tai turbūt sunkiausias klausimas. Internete pilna skelbimų, visi žada „greitai, pigiai ir saugiai“. Mano patarimas – žiūrėk ne į kainą, o į reputaciją. Ar jie turi savo mašinas, ar tik perparduoda krovinius? Jei perparduoda, tai tavo krovinys keliaus per penkias rankas, ir niekas neatsakys, jei jis pasimes. Aš visada rekomenduoju rinktis įmones, kurios turi savo parką ir aiškią atsakomybę. Pasiklausk pažįstamų, pažiūrėk atsiliepimus, bet ne tuos, kurie atrodo kaip „nupirkti“. Patikimas vežėjas visada atsakys į tavo klausimus aiškiai, be „vadybininkų pasakų“.

Ar verta naudoti tarpininkus?

Tarpininkai (ekspeditoriai) yra reikalingi, jei neturi laiko pats ieškoti mašinų. Jie surenka krovinius, suderina maršrutus ir prisiima atsakomybę. Taip, jie užsideda savo maržą, bet už tai tu gauni ramybę. Jei kažkas nutinka, skambini ne vairuotojui, o ekspeditoriui, ir jis sprendžia problemą. Mano praktikoje, geri ekspeditoriai yra aukso vertės. Jie žino, kurios mašinos važiuoja, kokie keliai geriausi ir kaip išvengti problemų. Jei esi verslininkas, tavo laikas kainuoja daugiau nei ta marža, kurią sumokėsi tarpininkui.

Kokie yra dažniausi „vadybininkų pažadai“, kurių reikėtų saugotis?

„Mes pristatysime per 24 valandas“ – tai dažniausias melas. Iš Lietuvos į Vokietiją 24 valandos yra įmanomos tik su dviem vairuotojais ir be jokių sustojimų, kas yra labai brangu. Dažniausiai tai trunka 2–3 dienas. Taip pat saugokis pažadų, kad „kaina nesikeis“. Logistikoje kaina gali pasikeisti dėl kuro kainų, kelių mokesčių ar nenumatytų aplinkybių. Jei vadybininkas garantuoja fiksuotą kainą visam laikui, jis arba meluoja, arba įskaičiavo tokią riziką, kad permoki dvigubai. Visada klausk, kas įeina į kainą, o kas ne.

Kaip elgtis, jei krovinys atvyko pažeistas?

Pirmiausia – nieko nepasirašinėk „aklai“. Jei matai, kad pakuotė pažeista, iškart fotografuok ir rašyk pastabą CMR'e. Tai yra kritiškai svarbu. Jei pasirašysi, kad „priėmiau be pastabų“, vėliau nieko neįrodysi. Tada iškart informuok vežėją ir draudimą. Procesas bus ilgas ir nuobodus, bet jei turėsi nuotraukas ir įrašą dokumentuose, tavo šansai gauti kompensaciją yra dideli. Kartą vienas klientas pasirašė, o tik po valandos atidarė dėžę ir pamatė, kad viskas sudaužyta. Deja, tada jau buvo per vėlu ką nors daryti.

Ar galima vežti asmeninius daiktus (pvz., persikraustant)?

Taip, tai labai populiaru. Bet čia yra niuansas – muitinė. Jei veži daiktus į Vokietiją, tai ES viduje, tad muitinės nėra. Bet jei veži kažką, kas atrodo kaip „prekės perpardavimui“, gali kilti klausimų. Visada turėk sąrašą daiktų, kuriuos veži. Jei tai asmeniniai daiktai, tai dažniausiai problemų nebūna. Tačiau jei veži 50 vienodų televizorių, vokiečiai gali nuspręsti, kad tai komercinis krovinys, ir paprašyti PVM sąskaitų faktūrų. Būk pasiruošęs įrodyti, kad tai tavo asmeninis turtas.

Ką daryti, jei vairuotojas reikalauja papildomų pinigų?

Tai yra „laukiniai vakarai“ ir to neturėtų būti. Jei vairuotojas vietoje reikalauja papildomų pinigų už „iškrovimą“ ar „stovėjimą“, tai yra šantažas. Aš visada sakau: viskas turi būti suderinta iš anksto ir įrašyta į sutartį. Jei vairuotojas bando „išsireikalauti“ pinigų, skambink į jo įmonę. Dažniausiai tai yra paties vairuotojo savivalė. Niekada nemokėk „į rankas“ be jokio dokumento. Jei sumokėsi, tai bus tavo problema, ir niekas tau tų pinigų negrąžins. Būk griežtas ir reikalauk laikytis sutarties.

Ar svarbu, kokia transporto priemonė veža krovinį?

Taip, labai svarbu. Jei veži baldus, tau reikia „tentinės“ puspriekabės, kad būtų galima krauti iš šono. Jei veži kažką, kas bijo drėgmės, tau reikia „furgono“ (kietų sienų). Jei veži maistą, reikia šaldytuvo (refrižeratoriaus). Vadybininkai kartais bando įkišti bet kokią mašiną, kad tik gautų krovinį, bet tai gali baigtis katastrofa. Visada pasitikslink, kokia mašina atvažiuos. Jei tau reikia krauti su „liftu“ (hidrauliniu keltuvu), o atvažiuos mašina be jo, turėsi problemų su iškrovimu.

Kaip veikia „atgaliniai kroviniai“?

Atgaliniai kroviniai yra tai, kas leidžia vežėjams išgyventi. Kai mašina nuveža krovinį į Vokietiją, ji nenori grįžti tuščia. Todėl jie ieško krovinių atgal į Lietuvą. Tai dažnai būna pigiau, nes vežėjui bet kokie pinigai yra geriau nei tuščia mašina. Bet čia yra rizika – jei krovinys į Vokietiją vėluoja, vėluos ir atgalinis krovinys. Tai yra grandininė reakcija. Jei tau reikia labai tikslaus laiko, atgaliniai kroviniai gali būti rizikingi. Bet jei turi laiko, tai puikus būdas sutaupyti.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku?

Dauguma šiuolaikinių vežėjų turi GPS sekimą. Tu gali paprašyti nuorodos ir matyti, kur yra tavo krovinys. Bet būk atsargus – ne visi vairuotojai nori, kad juos sektų. Kai kurie išjungia GPS, kad galėtų „pailsėti“ ne ten, kur reikia. Jei tau labai svarbu žinoti, kur krovinys, susitark dėl to iš anksto. Bet atmink, kad GPS rodo tik mašinos vietą, o ne tai, ar tavo krovinys viduje sveikas. Tai tik psichologinis nusiraminimas, kuris kartais padeda, o kartais sukelia dar daugiau streso.

Kokie yra didžiausi iššūkiai pervežimuose į Vokietiją?

Didžiausias iššūkis yra vokiečių biurokratija ir kelių infrastruktūra. Vokietija yra labai apkrauta, kamščiai yra kasdienybė. Be to, jie turi labai griežtas taisykles dėl vairuotojų darbo ir poilsio laiko. Jei vairuotojas viršys laiką, gaus milžinišką baudą. Todėl jie negali „spausti“ iki galo. Tai reiškia, kad pervežimai užtrunka ilgiau, nei atrodo žemėlapyje. Mes turime su tuo susitaikyti. Vokietija nėra vieta, kur galima „lakstyti“. Viskas turi būti suplanuota pagal taisykles, kitaip turėsi problemų.

Ar verta naudoti „Express“ pristatymą?

„Express“ pristatymas reiškia, kad mašina važiuoja be sustojimų, su dviem vairuotojais. Tai kainuoja dvigubai ar net trigubai brangiau. Ar verta? Tik jei krovinys yra kritiškai svarbus, pavyzdžiui, gamybos linijos detalė, kurios trūkumas stabdo visą gamyklą. Jei tai tiesiog asmeniniai daiktai, „Express“ yra pinigų švaistymas. Geriau suplanuok viską anksčiau. Aš visada klausiu klientų: „ar tikrai tau reikia to rytoj?“. Dažniausiai atsakymas būna „ne“. Tad kam permokėti?

Kaip pasiruošti muitinės procedūroms (jei reikia)?

Nors Vokietija yra ES, kartais tenka vežti prekes, kurios atkeliauja iš už ES ribų. Tada reikia „tranzito“ procedūrų. Tai yra sudėtinga ir reikalauja patirties. Jei neturi muitinės tarpininko, net nebandyk pats. Gali užstrigti pasienyje savaitei. Muitinės tarpininkas sutvarkys visus popierius, sumokės mokesčius ir užtikrins, kad krovinys pajudėtų. Tai kainuoja, bet tai yra būtina investicija. Niekada nebandyk „apeiti“ muitinės, nes vokiečiai turi labai geras sistemas ir viską mato.

Kokie yra populiariausi kroviniai, kuriuos vežame į Vokietiją?

Dažniausiai tai yra pramoninės prekės, baldai, automobilių dalys ir maisto produktai. Vokietija yra mūsų didžiausias eksporto partneris. Mes vežame viską – nuo mažų dėžučių iki didelių staklių. Kiekvienas krovinys turi savo specifiką. Baldai reikalauja daug vietos ir atsargumo, automobilių dalys – svorio kontrolės. Aš per 20 metų esu vežęs visko – nuo meno kūrinių iki gyvulių (nors pastarųjų stengiuosi vengti). Kiekvienas krovinys yra pamoka, kaip geriau dirbti.

Ar galima vežti krovinius savaitgaliais?

Vokietijoje galioja „sekmadieninis draudimas“ – fūros negali važiuoti sekmadieniais ir švenčių dienomis. Tai reiškia, kad jei tavo krovinys atvažiuoja penktadienį vakare, jis stovės iki pirmadienio ryto. Tai yra faktas, kurį daugelis pamiršta. Planuodamas pervežimą, visada žiūrėk į kalendorių. Jei krovinys turi būti pristatytas pirmadienį, jis turi išvažiuoti iš Lietuvos trečiadienį arba ketvirtadienį. Jei išsiųsi penktadienį, jis tikrai nebus Vokietijoje pirmadienį.

Kaip veikia „krovinių biržos“?

Krovinių biržos (pvz., Trans.eu) yra vieta, kur vežėjai ir užsakovai susitinka. Tai tarsi „Tinderis“ kroviniams. Ten gali rasti pigesnį vežėją, bet rizikuoji kokybe. Aš naudoju biržas tik tada, kai reikia skubiai rasti mašiną, bet visada patikrinu vežėjo reitingus. Jei vežėjas turi blogų atsiliepimų, geriau praleisiu. Biržos yra gerai, jei žinai, ką darai, bet pradedančiajam tai gali būti pavojinga vieta.

Ar svarbu, kokia kalba bendrauji su vairuotoju?

Dauguma vairuotojų kalba rusiškai arba angliškai. Bet jei vairuotojas yra iš kito pasaulio krašto, gali kilti problemų. Aš visada stengiuosi, kad vairuotojas bent šiek tiek suprastų angliškai. Jei kyla problemų Vokietijoje, vairuotojas turi mokėti susikalbėti su policija ar sandėlio darbuotojais. Jei jis nesupranta, kas vyksta, kyla chaosas. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl verta rinktis patikimas įmones – jos investuoja į vairuotojų kvalifikaciją.

Ką daryti, jei krovinys pasimetė?

Tai yra košmaras. Bet tai nutinka. Pirmiausia – ramybė. Skambink vežėjui, reikalauk paaiškinimo. Jei jie negali rasti, kreipkis į draudimą. Jei turi visus dokumentus, tavo šansai atgauti pinigus yra geri. Svarbiausia – turėti CMR'ą su vairuotojo parašu. Tai yra tavo pagrindinis įrodymas, kad krovinys buvo perduotas. Be jo tu niekas. Visada saugok visus dokumentus, net jei atrodo, kad jie nereikalingi.

Išvada

Logistika į Vokietiją nėra raketų mokslas, bet tai reikalauja dėmesio detalėms. Jei nori, kad tavo daiktai pasiektų tikslą be streso, planuok viską iš anksto, rinkis patikimus partnerius ir niekada nebandyk „sutaupyti“ ant saugumo. Vokietija yra griežta, bet teisinga rinka. Jei laikysiesi taisyklių, viskas bus gerai. O jei kažkas nutiks – na, tai irgi gyvenimas. Svarbiausia turėti gerą draudimą ir šaltą protą. Sėkmės pervežimuose!