Sprendimai biuro baldų pervežimui iš Vokietijos į Lietuvą

Dirbu šitoje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir galiu pasakyti viena – biuro baldų pervežimas iš Vokietijos niekada nevyksta pagal knygą. Žiūri į brangų vokišką sofą ar ergonomiškus kėdes, matai puikų įmonės įvaizdį, bet realybėje tai tik gera dalis problemų, laukiančių kelyje. Vokietija arti, tačiau logistika ten griežta, o vokiečių „punktualumas“ dažnai susiduria su mūsiškiu „kaip nors nueis“. Sprendimai biuro baldų pervežimui iš Vokietijos į Lietuvą turi būti lankstūs, nes vieną dieną gali gauti puikų pasiūlymą iš Hamburgo, o kitą jau skubėti gelbėti krovinius iš Miuncheno sandėlio, kurie staiga tapo „paskubinti“. Čia nėra tik apie vairuotoją su voleliu, čia yra apie tai, kad viskas susideda iš tūkstančio mažų detalių, kurios gali nueiti į šonus, jei nepriežiūri jų pakankamai rimtai.

Bendri klausimai ir kaip tai prasideda

Kiek laiko užtrunka toks pervežimas?

Viskas priklauso nuo to, kur iš tikrųjų yra tas tavo prekeivis. Jei tai Berlynas ar netoli Lenkijos sienos, tai važiuojame greitai, gal per vieną-dvi dienas su įkrovomis. Bet jei reikia važiuoti gilyn į Bavariją ar prie Miuncheno, tai ten jau kita istoria – keliai gali būti užstrigę, o vairuotojai turi poilsio laiko apribojimus. Taigi, sakykime, vidutiniškai tai užtrunka nuo trijų iki penkių dienų, jei planuojame bendrą krovininį (šakotu), o ne pilną mašiną vienam klientui. Kartais atsitinka, kad vairuotojas užstringa pasienio punkte ar dėl techninių priežasčių, todėl geriau visada turėti rezervą savo kalendoriuje.

Ar brangu vežti biuro baldus iš Vokietijos?

Nebūtinai brangu, jei žinai, ką darai. Problema ta, kad dauguma žmonių žiūri tik į galutinę sumą eurais ir pamiršta apie „priedus“. Vokiški keliai, Maut (mokesčiai už kelią), degalai – viskas brangsta. Tačiau jei sugebame sudėlioti tavo krovinius į jau einančią mašiną (kitaip tariant, dalinį krovinį), tai kaina gali būti labai patraukli. Sprendimai biuro baldų pervežimui iš Vokietijos į Lietuvą dažnai apima ir tokią dalijimosi strategiją. Bet jei tu nori, kad tautomobilis važiuotų tik su viena tava sofa, tada taip, tai kainuos brangiau, nes tu moki už visą vietą ir tuščią važiavimą atgal.

Ar verta pirkti naudotus baldus iš Vokietijos?

Žiūrėk, vokiškas kokybė yra vokiška kokybė. Naudoti biuro stalai ar „Herman Miller“ kėdės gali būti puikios būklės ir tarnaus tau dar dešimtmetį. Bet čia yra tas „bet“ – turi labai tiksliai patikrinti būklę prieš perkant. Esu matęs situacijų, kai klientas užsisakė „puikius“ stalus, o atvažiuojame į vietą ir matome, kad vienos kojos nėra, arba paviršius išdraskytas peiliu. Tuomet pervežimas tampa nebe pelningas, o galvos skausmas. Taigi, taip, verta, bet tik jei turi patikimą žmogų vietoje arba pirki iš patikimų platintojų, kurie duoda garantiją.

Kokias mašinas naudojate?

Dažniausiai tai „tentrai“ (tent trucks) su liftu, nes biuro baldai dažnai būna stambūs ir neįeina į paprastą furgoną. Jei pervežame tik kelias kėdes, galiu siųsti mažesnį 3,5 tonų furgoną, bet jei tai pilnas įrengimas – reikia 7,5 tonų arba didesnės mašinos su hidrauliniu liftu gale. Be šito neįsivaizduojame efektyvaus darbo, nes vokiečiai dažnai neleidžia naudoti jų sandėlių technikos, todėl turime savo įrangą. Be to, didelės mašinos turi geresnę pakabą, kad baldai nešoktų kelyje.

Ar galiu pervežti ir asmeninius daiktus kartu su baldais?

Tai yra gana delicatikus klausimas. Oficialiai, turime vežti komercinį krovinią, o ne tavo asmeninį daiktų perkėlimą. Jei tai viena kelionė ir turi kelias dėžutes su knygomis ar asmeniniais reikmenimis, dažniausiai tai nėra problema, mes tiesiog užrašome tai kaip „biuro įrangą“ arba priedus. Bet jei tu bandysi išvežti visą butą, pasienio muitinėje (jei bus tikrinimas) gali būti nemažų klausimų. Geriau apie tai pasikalbėti iš anksto, kad mes galėtume tinkamai užpildyti dokumentus ir išvengti nesusipratimų.

Kainos, mokesčiai ir pinigai

Kuo skiriasi dalinio pilno krovinio kaina?

Dalinis krovinys (angliškai „part load“) yra tada, kai mes paimame tavo baldus ir juos įdedame į mašiną kartu su kitų klientų krovinais. Tai pigiau, nes tu moki tik už užimtą vietą kubo metrais arba metrais. Pilnas krovinys – kai tu išsinuomoji visą mašiną. Sprendimai biuro baldų pervežimui iš Vokietijos į Lietuvą dažnai priklauso nuo tavo skubumo – jei gali laukti, diena-dvi, kol mes surinksime kitas siuntas, tai užtaupysi nemažai. Jei skubi – reikės mokėti už pilną atgalinį važiavimą tuščia mašina.

Ar reikia mokėti PVM?

Tai priklauso nuo to, kas tu esi – juridinis ar fizinis asmuo. Jei įmonė turinti PVM kodą, ir pirkimo/apardavimo dokumentai tvarkingi, PVM vežimo paslaugoms gali būti taikomas 0 proc. tarptautinio pervežimo tarifas (atitinkamai turi užpildyti reikiamus dokumentus). Jei esi fizinis asmuo ir perveži savo daiktus, tai PVM įeina į galutinę kainą, čia nėra kaip atsiskirti. Visada patikrink sąskaitą faktūrą – jei kils abejonių, kreipkės į savo buhalterį, aš tik vairuotojų ir mašinų žmogus.

Kas daro kaina brangesnę?

Pirmiausia – skubumas. Jei manęs klausiate „ar galite šiandien paimti rytoj?“, tai kaina šoktels. Antra – sunkumas. Jei reikia nešti krovinius penktą aukštą be lifto (o tokių atvejų Berlyne yra!), tai reikalingi papildomi žmonės. Trečia – specialus pakavimas. Jei turi ką nors labai trapaus, kas reikalauja medinės dėžės (crate), tai tai papildomai kainuoja. Ir žinoma, degalų kainos – jei jos šoktels akimirksniu, mūsų maržos nyra, todėl tenka koreguoti ir pasiūlymus.

Ar priimate mokėjimą grynaisiais?

Stengiamės vengti grynųjų. Viskas vyksta per sąskaitas, pavedimus, kartais įmonių kortelis vairuotojui, jei sum nedidelė. Jei tu nori sumokėti vairuotojui rankomis atvykus į Lietuvą, tai tai sukelia didelę riziką ir mums, ir pačiam vairuotojui (vagystės rizika). Be to, be sąskaitos faktūros tu negalėsite įrodyti, kad sumokėlei už paslaugą, jei kiltų ginčų. Geriau viską tvarkyti „popieriaus“ keliu.

Kas dėl depozito?

Depozitas dažnai reikalaujamas, jei tai yra ilgesnis nuoma arba brangus krovinys. Tai užtikrina, kad mes nesumegęs susitarti dėl galutinio mokėjimo (pavyzdžiui, jei pasikeitė krovinio svoris ar buvo papildomų darbų vietovėje). Depozitas dažniausiai grąžinamas iš karto po paslaugos atlikimo ir galutinio apmokėjumo. Tačiau jei sutartis tvarkinga ir klientas patikimas, dažnai galime ir jo neprašyti – viskas priklauso nuo pasitikėjimo lygio.

Ar galima susitarti dėl fiksuotos kainos?

Taip, ir tai būtent taip ir darome. Kai paduodi užklausą su adresais ir krovinio apibūdinimu, mes paskaičiuojame ir tave užfiksujam. Kaina negali pakisti tarp to, kai mes sutarėme, ir kai atvežame krovinius, nebent tu pats pakeisiš sąlygas (pavyzdžiui, papildomai atsiras dešimt dėžių, apie kurias nieko nekalbėjai). Sprendimai biuro baldų pervežimui iš Vokietijos į Lietuvą turi būti aiškūs iš pradžių, kad nereikėtų ginčytis prie vartų.

Dokumentai, muitinė ir biurokratija

Kokius dokumentu reikia turėti?

Svarbiausias tai sąskaita faktūra (Invoice). Be jos neišvažiuosi nei iš Vokietijos, nei įvežsi į Lietuvą. Turi būti aišku nurodyta, kas per daiktai, koks jų svoris ir vertė. Taip pat reikalingas važiavimo lapas CMR – tai tarptautinis vežimo dokumentas, kuris yra ir sutartis, ir kroviniu priėmimo akte. Jei krovinys vertas daugiau nei 10 tūkstančių eurų (tikslų limitą reikia patikrinti pagal ES taisykles), gali prireikti TIR knygelės arba eksporto deklaracijos, bet mažiems krovininiams dažniausiai užtenka paprasto CMR.

Kas dėl Muitinės (Vielos)?

Kadangi ir Vokietija, ir Lietuva yra ES erdvėje, tai formaliai tai nėra importas ar eksportas, o vidaus prekyba. Taigi, muitinės kontrolės neturėtų būti, nebent tada, kai keliaujame trečiosiomis šalimis arba yra specialių procedūrų. Tačiau – pasienio pareigūnai visada turi teisę sustabdyti ir patikrinti. Jei turi naujus baldus su visomis ženklėmis, paprastai nieko nekelia problemų. Bet jei kažką neaišku, gali tekti parodyti PVM mokėjimus ar pirkimo sutartis.

Kas yra CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR – tai toks popierius, kurį pasirašo vairuotojas ir tu (arba tuntas atstovas Vokietijoje). Jame parašyta, ką ką vežame, kiek svorio ir kad kroviniu priėmėme be nuomonių. Jei atvykstant į Lietuvą pasirodo, kad stalo kojos sulūžo o nebuvo užrašyta CMR (prieš pasirašant), tuomet sunku įrodyti, kad ne taip vežėme. Todėl labai svarbu būti atsargiam įkeliant ir pasirašant dokumentą – patikrink viską, o ne tik pasirašyk „aš“ kur eina. Tai yra pagrindinis tavo apsaugos dokumentas.

Ar reikia specialių leidimų dideliems krovininiams?

Jeigu tai standartinis 13,6 metro tentas, tai nereikia jokių specialių leidimų, nebent kelyje yra apribojimų (pvz., remonto darbai). Jei krovinys yra labai storas ar platus (perkeliant didžiulius biuro skyrius modulius), tuomet gali prireikti leidimų ir palydovo. Biuro baldai dažniausiai tilpana, tačiau jei pervežami dideli konferencijos stalai, kurie išmontuoti neužima daug vietos, bet yra ilgi, taigi taip pat verta patikrinti.

Kas dėl draudimo?

Kiekvienas vežimas turi privalomą draudimą (pagal CMR konvenciją), tačiau jo suma dažnai būna nedidelė (pvz., 8,33 SDR/kg). Jei turi brangų baldą, kuris kainuoja tūkstančius, o sveria tik kelis dešimtis kilogramų, tas standartinis draudimas neatstatys jo vertės. Todėl rekomenduoju papildomą krovinio draudimą. Už papildomus keletą dešimčių eurų gali būti ramus, kad jei mašina užsidegs (kas, deja, kartais nutinka), tau bus atstatyta pilna vertė.

Ar reikia deklaruoti grynųjų pervežimą?

Jeigu vežame tik tavo biuro baldus, tai ne. Bet jeigu turi kažką grynųjų pinigų (pavyzdžiui, pinigų iš kasos aparato), tai turi būti deklaruojama, jei suma viršija 10 tūkst. eurų. Tai griežta taisyklė. Aš asmeniškai nenoriu turėti reikalų su pareigūnais dėl to, kad koks nors vadybininkas užmiršo deklaruoti 200 eurų, tačiau įstatymai yra griežti. Geriau to neliesti.

Logistika, pakavimas ir „gyvenimas kelyje“

Ar reikia išmontuoti baldus prieš vežant?

Beveik visada taip. Didelės biuro dalys, staliniai skyriai, spintos – viskas turi būti išmontuota. Vienintelė išimtis gali būti mažos spintelės ar kėdės, jei jose yra daug detalių, kurias gali prarasti. Bet išmontavimas taupo vietą mašinoje ir sumažina sugadinimo riziką. Vokietijoje dažnai klientai (pardavėjai) tai padaro patys, bet jei reikia mūsų pagalbos, mes galime siųsti darbuotojus su įrankiais, tik tai kainuoja papildomai.

Kas jei nėra lifto Vokietijoje?

Tai viena blogiausių situacijų. Esu matęs, kaip vairuotojai atvyksta prie seno pastato Berlyne centre, o ten tik laiptai ir penktas aukštas. Tuomet reikia nešti rankomis. Tai ne tik lėtina, bet ir brangina, nes reikalingi papildomi nešikai. Kartais netgi tenka nuomoti specialią techniką iš vietos firmų. Jeigu žinai, kad tokių problemų gali būti, pasakyk iš anksto – mes galims planuoti tvarkingai, o ne stebėtis, kai vairuotojas pradeda rėkti į telefoną.

Ar vairuotojai padės iškrauti Lietuvoje?

Taip, tai įeina į standartinę paslaugą „vartų į vartus“. Vairuotojas išveš krovinius į žemę arba į liftą (jei ten tilpa). Bet jis nebus įrenginėtojas – jis nesusuka kojų, nepajungs prie sienos, nesumontuos. Jei tau reikia pilno įrengimo, reikia tarti ne apie pervežimą, o apie perkėlimo paslaugas, kurios brangesnės. Vairuotojo užduotis – pristatyti saugiai, o ne sukalbėti biurą.

Ką daryti su pakučiais (pakuojimu)?

Dauguma vokiškų baldų ateina išmontuoti ir užpakuoti į kartoną su putomis. Tai idealu. Jei tu pats pakuoji, naudok burbuliukų plėvelę ir stiprią juostą. Nenaudok senų pašto dėžių – jos suyra po pusės valandos vibracijos kelyje. Kartais klientai sako „oh, ten tik kelios knygos“, ir padeda į ploną popierių. Po to gauname maišą iš popieriaus trupinių. Geriau perkokite kelias dėžes iš „Jumbo“ – tai pigiau nei naujas stalas.

Ar galima sekti kroviniu realiu laiku?

Didžioji dauguma mūsų mašinų turi GPS sekimo sistemas. Galiu tau atsiųsti nuorodą, kurioi matysi, kur yra mašina. Tačiau nereikia skambinti vairuotojui kas valandą ir klausti „kur tu jau?“. Jis vairuoja, kalbėti telefonu neleidžiama. Jei mašina stovi valandą tai gali reikšti, kad jam tenka įkelti kitą didelį krovinį (jei tai šakotas) arba tiesiog užstrigo eisme prie Kelno. Kantrybė – auksas.

Kas vyksta, jei vairuotojas atvyksta, o nieko namuose nėra?

Tai nutinka dažniau nei manote. Klientas sako „aš laukiu“, o pats išvyko į pietus. Tuomet vairuotojas priverstas laukti. Pirmą valandą mes dažnai kantriai, bet toliau pradedamas skaičiuoti stovėjimo mokestį (wait time). Laikas yra pinigas šitoje srityje. Jeigu žinai, kad vėluoji, pranešk iš anksto – mes galima pakeisti planą, paimti kažką kito kelyje ir grįžti vėliau, kad nereikėtų mokėti už tuščią stovėjimą.

Ar saugu duoti brangius baldus?

Kiekvienas krovinys yra rizika. Mes stengiamės maksimaliai užtikrinti saugumą – užsegam juostomis, užfiksujam blokais, kad niekas nešoktų. Bet neįmanoma užtikrinti 100%, jei ką nors staiga užstoja mašiną ir ji staiga sustoja. Tuo labiau, kad keliai Vokietijoje, nors ir geri, bet eismo įvykiai ten irgi būna. Todėl vėlgi – draudimas yra tas dalykas, kuris užmiega ramiai. Negaliu pažadėti, kad niekas ne nutiks, galiu pažadėti, kad padarysiu viską, kad to išvengti.

Ar vežiate ir serverius ar IT įrangą?

Taip, tai dažnai eina kartu su biuro baldų pervežimu. Bet čia yra kita rizika – jautrumas vibracijai. Serverius reikia pakuoti į specialias dėžes, jei jų nėra originalių. Paprastai biuro stalų pervežimas yra viena, o IT įrangos – kita, bet mes įpratę dirbti su viskuo. Svarbiausia – išjungti viską ir užfiksuoti kabelius, kad nešiojant neužtrūktų. (Kartais pamirštame pasakyti klientams atjungti spausdintuvus, ir tada kažkas išsilieja, tai tikrai nepatogu).

Rizikos, nepatogumai ir realybė

Kas jei sužaloja baldą kelyje?

Jei tai įvyksta, reikia nedelsiant fiksuoti žalą. Padaryk nuotrasas, parašyk pastabą į CMR dokumentą (prieš pasirašant pristatymą). Mes turime draudimą, kuris dengia žalas. Tačiau, jei tu pasirašai, kad „viskas tvarkoje“, o namie pamatei įbrėžimą, tai įrodyti bus beveik neįmanoma. Vokietijoje klientai dažnai būna labai atidūs ir užrašo kiekvieną mažą dėmelę, kas mums iš tiesų padeda – vėliau nėra ginčų, kas sužalojo.

Ar tikrai vežote tik savo mašinomis?

Esu tikras. Mes turime savų vairuotojų, kuriems mokame atlyginimus, žinome jų pavardes. Nenaudojame „brokerių“, kurie tiesiogui perkelia užklausą į kitą forumą. Tai leidžia mums kontroliuoti kokybę. Yra daug firmų, kurios nieko neturi ir tiesiog suranda pigų vairuotoją iš Ukrainos ar Baltarusijos (nors dabar situacija pasikeitė), kuris važiuoja be draudimo. Tokiu atveju jei kažkas nutinka – niekas neatsakingas. Mes dirbame ilgai ir norime, kad klientai sugrįžtų.

Kodėl kai kurios firmos pigiau?

Kadangi aš šioje srityje jau ilgai, tai žinau visus triukus. Pigiau – reiškia, kad jie taupo ant draudimo, ant vairuotojų atlyginimų, arba tiesiog važiuoja su „uždaromis“ sėdynėmis (fiksuojamais degalais). Tokios mašinos dažnai lūžta arba užstringa muitinėje. Taip pat gali būti, kad jie nurodo mažesnį tūrį, o paskui prisideda „papildomus mokesčius“ už užkrovimo laiką, liftą ar pakočių naudojimą. Žiūrėk ne į kainą, o į tai, kas įeina į ją.

Kas jei prekeivis Vokietijoje nepasirūpino pakavimu?

Tai košmaras. Kartą važiavome į vieną banką, kuris bankrotavo, ir pardavinėjo baldus. Jie tiesiog išmetė stalus kieme ant lietaus. Mums teko viską surinkti, išdžiovinti ir supakuoti. Klientas už tai sumokėjo papildomai už darbo valandas, bet buvo labai nustebęs, kad mes viską sugebėjome padaryti. Jei žinai, kad vietoje bus chaosas, pasakyk mums – paimsime daugiau popieriaus, plėvelės ir virvių.

Ar galima susiplanuoti pervežimą savaitgaliu?

Galima, bet tai kainuoja. Vairuotojai taip pat turi šeimas, ir savaitgalis jiems yra poilsio laikas (pagal įstatymus). Jei reikia skubiai, galime rasti, bet tai bus brangiau, arba reikės planuoti taip, kad vairuotojas būtų Vokietijoje penktadienį ir sėstų į kelią penktadienio vakarą, kad atvyktų sekmadienį. Geriau planuoti darbo dienomis – mažiau streso ir pigiau.

Ar priimate korteles mokėjimui už krovinius?

Vairuotojams dažniausiai duodame pinigus išklotines (depozitus) degalams ir maitinimuisi, bet didelę sumos apmokėjimas kortele vairuotojui ne visada įmanomas (techniniai dalykai). Geriausia visada sutarti apie mokėjimą įmonės sąskaitą pavedimu prieš išvykstant arba pristatant. Jei turi įmonės kortelę, galima padengti dalį sąskaitos vietoje, bet reikia sutarti iš anksto, kad vairuotojas turėtų terminalą (nė visi turi).

Ką daryti su atliekomis (pakuotes)?

Mes galime išvežti tavo pakuojimo atliekas (dežes, plėvelę) kartu su savimi, jei tu to nori. Dažnai klientai klausia „ar galite tai paimti?“. Taip, galime, užsukus į kita užsakymą arba tiesiog numesti prie mūsų sandėlio konteinerio. Tai dažniausiai nemokamai, jei tai nedidelis kiekis, bet jei tu išpakuoji visą didelį biurą ir turi pilną sunkvežimį šiukšlių, tai tai jau yra atliekų pervežimas, už kurį reikia mokėti atskirai.

Kodėl kartais vėluoja?

Nes logistika – tai ne matematika. Vairuotojas gali užstrigti eisme prie Frankfurte, gali būti techninė gedimas (padangos protektoriai plyšta), arba gali būti, kad prieš tai einantis klientas vėluoja duoti krovinius (vokiečai dažnai būna lėti, jei nebuvo sudaryta tiksli sutartis). Mes stengiamės informuoti, bet jei vairuotojas vairuoja, jis negali atsiliepti. Tiesiog turite kantriai laukti – mes vis tiek atvyksime.

Ar verta rizikuoti su nežinomomis firmomis?

Manau, kad ne. Per šiuos 20 metų mačiau daugybę „uždarytų“ firmų, kurios pasiėmė pinigus iš klientų ir išnyko. Jei kaina peržema (gerokai žemesnė nei rinkos), tai tai signalas. Sprendimai biuro baldų pervežimui iš Vokietijos į Lietuvą turi būti pagrįsti ne tik kaina, bet ir saugumu. Pasirink tuos, kurie turi sandėlį, kurie turi telefoną, kurį gali paskambinti, ir kurie nebijo atsakyti į nepatogius klausimus.

Trumpai tariant, biuro baldų pervežimas yra procesas, kurį geriausia patikėti tiems, kurie žino kiekvieną kelią tarp Berlyno ir Vilniaus aklai. Svarbiausia yra ne kaina, o ramybė, kad tavo investicija (nauji baldai) atvyks saugiai ir laiku. Su gerais planais ir sąžiningu bendravimu viskas įmanoma net ir tada, kai kažkas ne taip eina.