Sklandus visų daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą: kas pasikeitė per 20 metų

Sėdžiu prie stalo, akių nepaliekantis telefono skambutis, o vėl tas pats klausimas apie logistiką. Daugelis mano, kad tarptautiniai pervežimai – tai tiesiog užsukti ir nuvažiuoti, bet realybėje kur kas sudėtingesnė. Dirbu jau virš dvidešimties metų šioje srityje ir galiu pasakyti, kad tikrasis sklandus visų daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą (o ne tik degtukų dėžutės) reikalauja kantrybės ir aiškaus planavimo. Nereikia būti profesoriumi, kad suprastum – net mažiausias klaida dokumentuose gali sulaikyti furgoną pasienyje dienomis. Geriau iš karto pasidarykite kavą ir pažiūrėkime, kaip tai daroma be nereikalingų nervų, nes kitu atveju gali tekti mokėti baudas už kiekvieną praleistą valandą.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia žinoti pradedant

Kiek kainuoja pervežimas?

Kainos klausimas yra tas, kurį visada užduodate pirmiausia, ir tai suprantama. Viskas dirbtinai brangsta, o degalai nebekainuoja tiek, kiek kūdikiu. Jei kalbame apie standartinį krovinių pervežimą iš Vokietijos, tarkime, 1,5 tonos sunkumo furu, tai tas mokestis svyruoja labai stipriai. Orientuotai reikėtų numatyti nuo 1,2 iki 1,5 euro už kilometrą, bet tai yra labai grubus skaičiavimas. Be to, jeigu daugiau nei 90 procentų krovinio užima vienas klientas, tuomet kalbame apie FTL (pilną krovą). O jei mažiau – tai LTL (dalinę krovą), o ten kainodaros taisyklės visai kitos, žiūri į tūrį metrais kubiniuose, o ne tik į svorį.

Ar brangu gabenti pavienių daiktų iš Miuncheno?

Miunchenas yra toliau, todėl tiesiogiai pasakius – taip, brangiau nei iš Berlyno arba Hamburgo. Bet čia ne tik atstumo problema, bet ir to, kad pietinė Vokietija yra specifiska. Vakar kalbėjau su savo vairuotoju, kuris važiavo iš ten, jis sakė, kad eismas ties A9 magistralele pastaruoju metu tiesiog siaubingas. Tai reiškia, kad vairuotojas praleis daugiau laiko, o laikas – tai pinigai. Jei gabinate tik kelias dėžes su asmeninėmis daiktais, verta pagalvoti apie dalyvavimą bendroje krovinyje (LTL). Taip išseisite pigiau, nors ir teks laukti, kol furgonas užsipilda kitais klientų siuntomis.

Kodėl kainos skiriasi savaitgaliais?

Kodėl skiriasi? O todėl, kad vairuotojai taip pat žmonės ir nori ilsėtis. Teisinis požiūris čia griežtas – tachografo įrašai neduoda meluoti. Jei reikalaujate, kad vairuotojas imtų krovinią penktadienį vakare ir vežtų ją visa naktį į sekmadienį, tuomet tai kainuoja dvigubai. Yra vokiškų firmų, kurios visai nedirba savaitgaliais, todėl tenka kreiptis į tuos, kurie dirba, bet jie uždirba už pertraukas. Mano patirtis sako, kad geriau suplanuoti išvežimą ketvirtadienį, nei mokėti papildomus eurus už skubą. O ir pavargęs vairuotojas kelyje nėra niekam geras, tai tikrai pavojinga situacija.

Ar pigu su LTL?

LTL – tai dalinė krovinių krovos paslauga, kai viename furgune važiuoja kelių klientų siuntos. Ar tai pigu? Taip, jei mažai krovinate. Bet yra vienas didelis „alyvinis“. Jūsų krovinią reikės parvežti į sandėlį, ten jį iškrauti, perrūšiuoti, o paskui vėl pakrauti į kitą furgoną. Kiekvienas tokis perkėlimas padidina sugadinimo riziką. Esu matęs, kaip buvo sutrenkta prabangi svetainė per tokią operaciją netoli Frankfurto. Niekas nenorėjo prisiimti atsakomybės, nes visi saked, kad tai ne jų kaltė. Taigi, jei krovinate kažką brangaus, geriau sumokėkite už pilną furgoną (FTL) ir miekite ramiau.

Ką daryti, jei biudžetas labai mažas?

Jeigu biudžetas tikrai ties kūju, tuomet... na, turite laukti. Lengviausia rasti kurį nors vairuotoją, kuris tuščias važiuoja atgal į Lietuvą iš Vokietijos. Tokie pasiūlyai pasitaiko dažnai, ypač iš Duisburgo apylinkių, kur yra didžiausias konteinerių terminalas. Ten važiuoja daug lietuvių vairuotojų, kurie išsikraunę ir nori paimti ką nors „maršruto į kryptrę“. Tačiau čia jokia garantija nėra. Jūsų daiktas gali atsidurti ant grindų tarp padangų, o jei blogai užsegsite – niekas neatsakingas. Rizika čia didžiausia, bet kaina gali būti ir dvigubai mažesnė.

Dokumentai ir teisiniai niuansai

Kokius dokumentus reikia turė?

Sąrašas trumpas, bet jei vieno trūksta – sustoate. Reikės komercinės sąskaitos faktūros. Be jos, jei tai ne asmeniniai daiktai, niekur nepraeisite. Dar reikalingas CMR – tai tarptautinė vežimo sąskaita-faktūra. Be šio lapo muitinė net nenusimato, kad vykstate legalia vežla. Ir žinoma, krovejo draudimo polisas. Daugelis pamiršta, kad draudimas turi daryti nuo to momento, kai krovinys pasiduodamas, o ne tik kai važiuoji. Patariu visus dokumentus padaryti tris kopijas, vieną duoti vairuotojui, kitą palikti sau.

Kas yra CMR ir kodėl jis svarbus?

CMR (tarptautinė vežimo sąskaita) tai pagrindinis dokumentas, kuris užtikrina, kad krovinys realiai egzistuoja ir jį kažkas veža. Be šio popieriaus jūsų krovinys gali būti laikomas kontrabanda arba neteisėtai gabenamu turtu. Vieną kartą teko gelbėti klientą iš Vokietjios, kuris užmiršo pasirašyti CMR ir jo dėžės su buitinė technika stovėjo pasienyje tris dienas. Muitininkai klausinėjo, kas čia per daiktai, o dokumento nebuvo. CMR taip pat yra pagrindas, jei reikėtų bylinėtis dėl sugadinimo arba dingimo. Nerašykite jame nieko papildomo, tik tas reikšmes, kurios būtinos.

Ar reikalinga TIR knygelė?

TIR (tarptautinis vežimas muitų sandėliais) knygelė jums tikrai nereikalinga, jei tiesiog vežate daiktus iš Vokietijos į Lietuvą. Tai reikalinga tiems, kurie važiuoja per kelias šalis be muitinės patikros, tarkime, į Kiniją arba per Rusiją. Mūsų atveju, galiojant ES erdvei, sienos netikros, tačiau formalios procedūros vis tiek egzistuoja. Vairuotojais dažnai bando įpiršti įvairias priemones, bet čia paprasčiausias logistikos atvejis. Neklausote TIR, nebent jei gabenate labai brangų krovinį, kuriam reikia ypatingos priežiūros, bet ir tai dažniau daroma su kitomis garantijomis.

Ar reikia faktūros originalo?

Daugelis klauso, ar pakanka nufotografuoti sąskaitą telefonu. Oficialiai – ne, reikėtų originalo, ypač jei vyksta muitinės kontrolė. Tačiau praktikoje (ir tai negerai), dažnai priima ir skanuotas kopijas, jei sąskaita yra išsiųsta el. paštu iš tiekėjo. Bet jeigu kils kokių nors abejonių arba ginčų dėl PVM mokėjimo, tuomet be originalo bus sunku. Aš visada savo klientams sako: darykite originalą, duokite jį vairuotojui, o sau palikite kopiją. Neraščiau originalo įsiųst paštu, jis gali pasimesti, ir tada sužinosite, kas yra tikras pyktis.

Kas nutinka, jei pamiršote dokumentą?

Tiesiog sėdite ir laukiate. Vokietijos pareigūnai yra labai griežti, kol neįrodysite priešingai. Jeigu trūksta faktūros, gali tekti grįžti atgal ir ją parsigabenti, arba draugei su vairuotoju važiuoti į artimiausią spaudą. Yra buvę atvejų, kai vairuotojas laukė parą pasienyje, kol klientas Lietuvoje rado nuskaitytą variantą. Laikas eina, o vairuotojas uždirba niekin, o gal dar ir praranda dienos užmokestį. Geriau patikrinti visą kartą, nei skambinti į naktį su prašymais padėti.

Muitinė ir pasienio kontrolė

Ar yra eilės Kalvarijoje?

Kalvarija... ką aš galiuu pasakyti. Kartais jos nėra, važiuoji lyg pro vartus. O kartas nuo kalo stovi kelios valandas. Viskas priklauso nuo to, kiek yra dirbančių pareigūnų ir ar nevyksta jokia ypatinga akcija. Pavasarį ir vasarą, kai dauguma grįžta atostogų, eilės ilgesnės. Jeigu jūsų krovinys netinka į „žaliąja koridorioriu“ (tai kai jūsų duomenys atsiunčiami iš anksto), gali tekti sustoti. Nerekomenduočiau planuoti labai svarbių posėdžių tą dieną, kai turi atvykti krovinys, geriau palikite laisvą valandą ar dvi atsargai.

Muitinės patikra – kaip tai vyksta?

Muitinės patikra yra kaip loterija. Gali nieko neitikrinti, o gali iškrauti visą furgoną. Jeigu jūsų daiktai yra naudoti, pavyzdžiui, baldai iš buto Vokietijoje, gali būti tikrinama, ar nėra narkotikų tarp kilimų. Būna taip, kad skenuoja furgoną rentgenu ir viskas matosi. Jeigu randama kažko ne to – sustojote. Esu matęs, kaip buvo rasta šiukšlių, kurias vairuotojas pavogė iš vieno sandėlio ir bandė išvežti, todėl visą krovinį užblokavo. Geriau tikrai nesiųsti jokių ketvirtų daiktų, neabejoju.

Ar reikia deklaruoti naudotus daiktus?

Jei tai jūsų asmeniniai daiktai, kuriuos naudojote ilgiau nei 6 mėnesius, deklaruoti nereikia, tai laikoma perkėlimu tarp ES šalių (Perkėlimas tarp ES valstybių narių). Bet jei tai parduodami daiktai, t.y., verslas, tuomet taip. Muitinė turi tikslų sistemą, kurie atskiria grįžtančius emigrantus nuo prekeivių. Vienas mano pažįstamas bandė įvežti tris motociklus ir sakė, kad tai dovana sūnui. Muitininkai neįtikino, nes tik vienas buvo registruotas jo vardu. Gaudė didelę baudą. Neklauskit manęs, kodėl žmonės galvoja, kad muitinėje dirba kvailiai.

Kaip elgtis, jei užstrigote?

Jei užstrigote, nerašykite man tekstinių pranešimų „kur jūs“, geriau skambinkite. Vairuotojai dažnai negebi labai gerai kalbėti lietuviškai arba vokiškai, todėl gali atsirasti nereziumė. Aš turiu kontaktus su brokeriais, kurie gali išsikviesti iškart. Svarbiausia nepykti, pyktis niekam nepadeda. Jeigu problema dokumentuose, reikia juos pataisyti tuoj pat. Kartais užtenka vieno trūkstamo skaičiaus sąskaitoje, kad viskas sustotų. Būkite kantrūs, pasieniečiai taip pat tik dirba savo darbą, nors ir atrodo, kad tyčiojasi.

Ar dažnai tikrina atgal į Lietuvą?

Daug mažiau nei į kitas šalis, bet vis tik kartais. Paprastai tikrina tuos, kurie važiuoja naktį arba keistais maršrutais, ne pagrindiniais keliais. Jeigu vairuotojas važiuoja per Kybartus per tinkamu laiku su tvarkingais CMR, jis važiuoja be sustojimo. Tačiau jei furgonas atroda įtartai, senas, su pleiskanomis, gali sustabdyti. Vokietijoje transporto priemonių būklės reikalavimai kur kas griežtesni nei mūsiškių, todėl dažnai su senu „Scania“ ten važinėti neverta.

Krovinio tipai ir specifika

Kaip pergabenti pianiną iš Hamburgo?

Pianinas – tai ne dėžė su knygomis. Vieną kartą teko organizuoti tokią siuntą iš Hamburgo į Kauną. Buvome patys nustebę, kad klientas norėjo pergabenti seną, prabangų „Steinway“. Paprastas vairuotojas su šia užduotimi nebusiapspręs, jam reikia specialios technikos – keltuvo, kuris gali pakelti 300 kilogramų be problemų. Užfiksavimas turi būti idealus, net mažiausia vibracija gali sugadinti mechanizmą. Tokio tipo kroviniai pervežami tik su specializuotomis komandomis, ne su paprastais furistais. Kaina tokiai paslaugai yra aukšta, bet prarasti pianiną būtų brangiau.

Ar veža statybines atliekas?

Oficialiai – ne, nepriimu. Tai yra pavojinga ir beveik visada nelegalu, jei nėra atitinkamų leidimų. Ypatingai, jei tai yra pavojingos atliekos, asbestas ar panašiai. Kartais klientai bando sakyti, kad tai „statybinės medžiagos“, bet faktiškai tai griovimo liekanos. Muitinė to nepraleis, o jei praleis ir vėliau gaudysime, baudos dabrai milžiniškos. Geriau susirasti firmą, kuris užsiima specifiniu keliu, nei bandyti uždirbti pinigų ant šlamšto. Mano draugas vos nebuvo uždarytas dėl tokių dalykų prieš penkerius metus.

Dyzelinas ar elektriniai varikliai?

Dyzelas vis dar karaliauja keliuose. Nors Vokietijoje yra daug elektromobilių, sunkvežimiai su Elektra dar reti. Ilgos distancijos, kaip Berlynas-Vilnius, reikalauja patikimumo, o degalinės dyzelino užtikrina. Vakar girdėjau, kad keletas firmų bando bandyti vandeniliu, bet tai dar eksperimentų etapas. Jei jums reikia pervežti auto dalis, svarbu tik, kad vairuotojas patikimai nuvyktu. Kol kas senas geras „Volvo“ su dyzeliniu varikliu yra patikimesnis už kažką naujo ir neįprasto.

Ar saugu vežti brangias technologijas iš Frankfurto?

Frankfurtas yra technologijų centras, ten daug kas veža serverius arba įrangą. Saugu tikrai tada, jei uždėsite antibrangioji plėvelę ir turite GPS sekimą. Vienąkart gavome skambutį, kad vairuotojas sustojo prie maisto prekybos centro ir, kai grįžo, buvo išlaužtas spynelės. Tokių atvejų nėra labai daug, bet jie būna. Geriau, kad krovinys nebūtų matomas iš išorės, t.y., tamsūs langai furgone yra privalumas. Draudimas čia taip pat būtinas, su aukšta apdanga.

Kaip pergabenti motociklą?

Motociklai pervežami specialiose transportavimo sistemose – tai du rėmai, ant kurių motociklas užtvirtinamas stovėdamas. Negalima tiesiog pastatyti ant grindų, nes jis nukris pirmajame posūkyje. Buvo atvejis Klaipėdoje, kai vienas vaikinas atvežė „Harley-Davidson“ tiesiog uždėtas ant kartonų. Atkrovė jį sulaužytą. Užfiksavimas turi būti minkštas, su „strapsais“, kad nebūtų įspaudžiama rankena arba other dalys. Verta paprašyti nuotraukos po pakrovimo, kad žinotumėte, kaip tai atrodo.

Terminai, vairuotojai ir eiga

Kiek laiko užtrunka kelionė iš Miuncheno?

Standartiškai tai viena diena, t.y., apie 14-16 valandų vairavimo. Tačiau negalima taip paprastai sakyti, nes yra poilsio laikai. Vairuotojas privalo padaryti pertrauką po 4,5 valandos. Jeigu jis važiuoja ryte iš Miuncheno, tai į Vilnių gali atvyti kitą dieną ryte. O jei yra eismas ties Niurnbergu (kaip dažnai būna), tai gali užtrukti ilgiau. Geriau planuoti su dviejų dienų atsarga, jei krovinys labai skubus. Nereikia spausti vairuotojo, jis ir taip spaudžia, norėdamas grįžti namo.

Ar garantuojamas pristatymo laikas?

Niekas negali garantuoti 100 proc. Gali nutiktų padangei sprogti, užstrigti eismo įvykyje, arba sustabdyti pareigūnai. Aš niekada nesakau klientams „bus rytoj 10:00“, sakau „planuojama rytoj“. Kasdien kažkas pasikeičia. Esu matęs, kaip dėl sniego Vokietijoje stovėjome 12 valandų. Tokiomis situacijomis net geriausias vairuotojas nieko negali pakeisti. Jei jums reikalingas terminas, pasirašykite jį sutartyje su sankcijomis, bet žinokit, kad tokių sutarčių dažnai vengiame pasirašyti.

Kas atsitinka vairuotojui pavargus?

Jis sustoja ir miega. Tokios yra taisyklės, jų neįmanoma apeiti. Paskutiniame metu stebiu, kad daugelis vairuotojų yra pavargę nuo biurokratijos, o ne nuo vairavimo. Vokietijoje reikia daug rašyti, skenuoti kvitus. Kartais jie tiesiog pradeda dirbti lėčiau. Aš juos suprantu, bet klientui – tai vargas. Jei vairuotojas sako, kad negali daugiau važiuoti, jis tikrai negali. Priversti jį – tai sukelti avariją, kas mums nereikalinga. Geriau palaukti.

Ką daryti, jei vėluojate siuntą duoti?

Praneškite iš karto. Nėra nieko blogiau nei važiuoti į vietą ir sužinoti, kad kliento dar nėra. Vairuotojo laikas kainuoja, neaišku, kas jam bus mokama už laukimą. Dažniausiai laukiama pirmąją valandą nemokamai, o pasku – mokestis. Tarkime, jei vairuotojas laukia 4 valandas, gali tekti susimokėti 100-200 eurų. Žinokit, laikas – pinigas šioje srityje. Jei žinote, kad vėluosite, skambinkite ne prieš pat akimirką, o bent valandą anksčiau.

Ar galima sekti krovinių kelyje realiu laiku?

Taip, dauguma furgonų turi GPS sekimo sistemas. Galite matyti, kur jis yra. Bet kartais signalas pradingsta, pavyzdžiui, miške arba požeminiame perjungime. Nerašykite man kas pusvalandį „kur jis dabar“. Vairuotojui taip pat nervinga, jei nuolat skambina ir klausia. Sistemose dažnai būna delsa kelias minutes ar net dešimt. Geriau pažiūrėti dieną prieš ir sužinoti, ar jau artėja. O jeigu stovi vietoje valandą, tada jau galite klausti.

Asmeniniai reikalai ir išvados

Vežimas dėžių į Vilnių – kas svarbiau?

Jei vežate asmeninius daiktus (pervykimas), svarbiausia yra sąrašas (inventorius). Be jo, jei dingsta kažkas, įrodyti bus neįmanoma. Vienas klientas vežė visas mamai dovanas ir sąrašo nepadarė. Vairuotojas sako, kad padavė viską, klientas – kad neko trūksta. Kas teisus? Nežino niekas. Dirbtu inventorius, nufotografuokite dėžes, pažymėkite jas numeriais. Tai sutaupys daug nervų galutiniame etape. Vilniuje daug kur yra siauri gatvelės, taip pat reikia svarstyti, ar didelis furgonas galės privažiuoti prie namų.

Ar turiu čekišti vairuotoją?

Žinoma, tai jūsų teisė ir pareiga. Patikrinkite, ar jis girtas (nors tai retai, bet nutinka), ar furgonas atrodo saugus. Atidarykite spynelę ir uždarykite savą, kad jis negalėtų atidaryti kelionės metu be jūsų žinios. Priešingu atveju, jei dingsta kažkas neleisto, bus sunku įrodyti. Čekiškimas užima 5 minutes, o gali išgelbėti tūkstančius eurų.

Ar verta pirkti draudimą?

Visada. Net jei manote, kad tai brangu. Draudimo kaina yra maždaug 0,3-0,5 proc. nuo krovinio vertės. Jeigu krovinys kainuoja 10 tūkstančių, tai draudimas kainuos tik 30-50 eurų. Ką darysite, jei furgonas užsidegs? Arba jei pamažiate nuo kelio? Be draudimo gausite tik nulį, jei įrodysite, kad ne jūs kaltas (o įrodinėti labai sunku). Aš asmeniškai niekada nepervežiu nieko be draudimo, net savo senos dviračio.

Kokios sunkumai iškyla dažniausiai?

Dauguma problemų kyla ne dėl kelių, o dėl komunikacijos. Klientas sako „taigi paėmė“, o vairuotojas sako „nepavyko rasti adreso“. Adresai Vokietijoje gana paini, daug kur neleidžia stoti sunkvežimiams. Todėl atiduodant ir atsiimant reikia būti tiksliam, gal net siųst nuotrauką, kur stovėsite. Dar problema – kalba. NORS daug vokiškai kalbančių, bet kartais suprasti tą jų dialektą yra neįmanoma na. Reikia kantrybės.

Ar vežate naujus automobilius?

Naujus automobilius dažniausiai perveža specializuotos autoservisų kompanijos su autovežiais. Paprastas furgonas negali vežti mašinos su ratais (kai ji važiuoja savaeigai), tam reikia leidimo. Jei tai mašina be rataų (defektinė), tada galima. Iš Vokietijos daug perka vokiškų būtų automobilių, bet čia jau kita istorija. Ačiu, kad tokių užsakymų dažnau imame, bet reikia tiksliai žinoti techninius reikalavimus.

Ką daryti, jei nepatenkinta?

Jei nepatenkinta paslauga, parašykite skundą. Mes esame įmonė, turime reputaciją. Bet prieš tai pagalvokite, ar nebuvo jūsų kaltė. Pavyzdžiui, jei sėdėjote su sąskaita dvi valandas, vairuotojas stovėjo. Taip pat nereikėtų šauktis į vairuotoją už tai, kas neteko įtakos, pavyzdžiui, dėl oro. Civilizuotas dialogas visada padeda spręsti problemas greičiau.

Bendrai kalbant, tarptautiniai pervežimai nėra mokslas, bet reikalauja kantrybės. Pasiruoškite dokumentus, padarykite sąrašį, pasikalbėkite su vadybininku. Jei viską darysite protingai, viskas atvyks saugiai. O jei bandysite sutaupyti viską ir nežiūrėti į smulkmenas, gali tekti mokėti dvigubai. Geriau vieną kartą susitvarkyti gerai, nei tris kartus taisyti. Sekmės kelyje.