Siuntų pristatymo iš Lietuvos į Vokietiją paslaugų įvairovė: kas pasikeitė per 20 metų

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų, ir galiu pasakyti viena – kas anksčiau atrodavo kaip didelė problema, dabar yra kasdienybė, tačiau atsirado naujų rūpesčių. Anksčiau tiesiog užsidegdavom ir važiuodavom, o dabar reikia galvoti api visus šiuos elektroninius sistemu, vokiškus reikalavimus, kurie, tiesą sakant, kartais sukelia pilną galvos skausmą. Siuntų pristatymas iš Lietuvos į Vokietiją dabar yra ne tik fizinis vežimas, bet ir biurokratijos kovojimas. Klientai visada klauso apie kainas, bet mažai kas supranta, kad kaina priklauso nuo tų smulkių detalių, kurias aš čia bandysiu išdėstyti paprastai, be jokių sudėtingų terminų, kaip ir kalbėčiau su seniu pažįstamu prie alaus.

Bendri klausimai apie vežimą

Kiek laiko trunka standartinis siuntos pristatymas iš Lietuvos į Vokietiją?

Dažniausiai tai trunka nuo dviejų iki keturių darbo dienų, jei kalbame apie krovinių gabenimą į Vokietiją kataloginiais sunkvežimiais. Viskas priklauso nuo to, kur tiksliai reikia vežti – jei tai Berlynas ar Miunchenas, tai greita, bet jei reikia važiuoti į kokią Bavarijos gilumą prie sienos su Austrija, tai gali užtrukti ir ilgiau. Turiu omenyje, kad vairuotojai turi poilsio laiko apribojimus, todėl negali tiesiog važiuoti be sustojimų, nors kai kurie klientai visais būdais norėtų, kad jie riedėtų 24 valandas per parą. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, ar tai yra FTL (pilna sunkvežimio krovinių pervežimas) ar dalinis krovinys, nes daliniai kroviniai (LTL – dalinė krovinių krovos) užtrunka ilgiau dėl pakrovimo/iškrovimo terminaluose.

Ar brangu vežti siuntas į Vokietiją dabar?

Kainos šiuo metu yra pakilusios, tai tiesa. Nuo tada, kai padidėjo kuras (o tas dyzelis, žinoma, nebeco pigus) ir atsirado daugiau reikalavimų vairuotojams, tarifai augo. Tačiau siuntų pristatymas iš Lietuvos į Vokietiją vis dar yra konkurencingas, palyginti su šiaurės šalimis. Pavyzdžiui, paletės vežimas į Hamburgą gali kainuoti nuo 120 iki 150 eurų, priklausomai nuo to, ar reikia pristatyti prie durų, ar į terminalą. Kartais klientams atrodo, kad 150 eurų už kelias šimtus kilometrų yra daug, bet jie pamiršta apie draudimą, mokesčius keliais ir tai, kad vairuotojas turi uždirbti pragyvenimui. Nereikėtų taupyti ant logistikos, jei jums svarbu prekės.

Ką reiškia FTL ir LTL?

FTL tai yra kai tu užpildai visą sunkvežimį savo kroviniu, o LTL kai dalijasi viena mašina su kitais siuntų savininkais. Jei krovinių gabenimas į Vokietiją yra jums būtinas tik vienai paletėi, geriau pasirinkti LTL, nors tai ir gali šiek tiek užtrukti ilgiau dėl tų transštravimo punktų. Praktikoje buvo atvejis, kai vienas klientas iš Kaunas norėjo vežti tik tris dezes į Frankfurte, tačiau atsisakė LTL, nes nenorėjo laukti, kol kitiems iškraus. Jis pasiėmė visą FTL, užmokėjo daugiau, bet buvo ramus, kad jo prekės važiuoja tiesiai. Kartais greitis brangesnis už pinigus.

Kokius dokumentus reikia tur�ti?

Būtinas yra prekių sandėravimo dokumentas, sąskaita-faktūra ir CMR konosamentas (tarptautinio vežimo dokumentas). Be CMR jums niekas neleis važiuoti pro sieną, nes tai yra pagrindinis dokumentas, kuris patvirtina sandorį. Vokiškai muitininkai yra labai griežti, todėl jei sąskaitoje bus neteisingai nurodytas svoris ar prekės kodas, gali tekti praleisti daug laiko paaiškinant. Siūlau visada turėti du komplektus – vieną vairuotojui, antrą sau elektroniniu būdu, kad galėtum išsiųsti greitai, jei kas nutiktų. Be to, jei prekės yra brangios, reikia galvoti apie TIR knygą, tačiau ES viduje dažniau nebenaudojama (tiek jau seniai nebenaudojama).

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Dabar beveik visos firmos turi GPS stebėjimą, tačiau siuntų pristatymas iš Lietuvos į Vokietiją kartais sukelia nesusipratimus, nes vairuotojai išjungia sensorius poilsio metu arba važiuoja vietomis, kur nėra ryšio. Aš asmeniškai visada sakau klientams – žiūrėkite stebėjimą su nusileidimu, nes ne visada vieta tiksliai atitinka realybę. Vieną kartą vairuotojas stovėjo prie užeigos kelyje netoli Leipcigo, o sistemoje rodė, kad jis važiuoja į miesto centrą. Klientas išsigando, kad siunta nukeliavo ne ten, bet tiesiog buvo techninė klaida arba vėlavimas duomenų perdavime.

Ar saugu vežti brangius daiktus?

Saugumas priklauso nuo to, kaip supakuosite krovinius ir ar turite gerą draudimą. Logistika Vokietijos kryptimi yra gan saugi, tačiau vagystės vyksta, ypač didžiuosiuose terminaluose arba poilsio vietose. Pavyzdžiui, Vokietijoje yra „raudonųjų zonų“, kuriose dažnai dingsta kroviniai be priežiūros. Jei vežate elektroniką ar brangų metalą, privalote pasirūpinti, kad mašina būtų stebima, o vairuotojas neleistų niekam priartėti prie sunkvežimio naktį. Draudimas yra būtinas, bet jis negrąžins jūsų kliento pasitikėjimo, jei prekės dings, todėl geriau užkirsti kelią vagystei iš anksto.

Kas yra ekspedijavimas?

Ekspedijavimas yra tarpininkavimas tarp kliento ir pervežėjo. Jei jums nereikia rūpintis paieška vairuotojo, dokumentais ir visais kitais dalykais, kreipiatės į ekspeditorių. Jis suranda mašiną, sutvarko popierius ir atsako už tai, kad viskas vyktų sklandžiai. Daugelis mano klientų iš Lietuvos renkasi būtent šį variantą, nes neturi laiko kalbėti su dešimtimi vokiškų firmų. Tiesą sakant, gera ekspediatoriaus komanda sutaupo daug nervų, ypač kai kažkas sustoja kelyje arba reikia skubiai pakeisti maršrutą.

Kokios yra populiariausios kryptys?

Dažniausiai važiuojame į didmiesčius – Berlyną, Miuncheną, Hamburgą, tačiau siuntų pristatymas iš Lietuvos į Vokietiją vyksta ir į mažesnius miestus, pavyzdžiui, į Duisburgą arba Štutgartą. Duisburgas yra didelis logistikos mazgas, ten yra milžiniški terminalai, todėl ten dažnai veda net ir tuos, kurie galutinai keliauja toliau į Vakarus. Jei jūsų gavėjas yra kažkur Bavarijos kaime, reikės skirti daugiau laiko, nes sunkvežimis negali važiuoti kiekvienu kaimo keliu – ten yra apribojimai vietinėse trasose.

Kainodara ir mokesčiai

Kokia yra vidutinė kaina už vienos paletės pristatymą?

Kaip jau minėjau, tai svyruoja, bet vidutiniškai galima laikytis 120–150 eurų ribų, jei tai nėra labai skubus vežimas. Tačiau jei kalbame apie krovinių gabenimą į Vokietiją su „srauto“ (pavėluotais) kroviniais, kainos gali būti ir žemesnės, bet tuomet rizikuojate, kad prekės atkeliaus vėlai. Vieną kartą gavau užklausą iš mažos įmonės, kuri norėjo sumokėti 80 eurų už paletę į Niurnbergą. Aš ją atsakingai nukreipiau į kitą brokerį, nes už tokią kainą niekas normalus nepasiims, jei tik tai nėra grįžtamas krovinys (tuomet vairuotojas gali nuleisti kainą, kad važiuotų tuščias atgal).

Kodėl kainos svyruoja?

Kainos priklauso nuo degalų kainos, sezono (prieš Kalėdas viskas brangsta) ir pasiūlos/paklausos balanso. Jeigu yra daug prekių, bet mažai mašinų, ekspeditoriai kelkia kainas. Taip pat įtakos turi adresas – pristatyti į miesto centrą, pvz., į Vokietijos sostinę, brangiau nei į pramoninę zoną už miesto ribų, tenka mokėti už užterštą zoną arba specifines leidimus. Dar vienas dalykas – krovio tipas, jei tai pavojingos medžiagos (ADR), tai kaina šokiruojančiai padidėja dėl specialių reikalavimų ir įrangos.

Ar yra pridėtinės paslaugos?

Taip, yra, ir jų yra daug. Tai gali būti krovimo darbai (jei vairuotojas traukia prekes su rankomis), pristatymas su liftu („keliamas galas“), arba darbai savaitgalį. Daugelis vokiškų firmų ne dirba savaitgaliais, todėl jei siuntų pristatymas iš Lietuvos į Vokietiją turi įvykti sekmadienį, reikės mokėti didelę priemoką. Kartais klientai nusprendžia, kad galima apeiti taisykles, tačiau vokiečiai jų nesilaiko – jei dokumentuose parašyta, kad iškrovimas turi būti įrenginiu, o vairuotojas turi tik rankas, jis tiesiog neįkraus ir važiuos atgal, o tu prarasi laiką.

Kaip mokėti už paslaugas?

Dažniausiai priimami banko pavedimai, tačiau tarptautiniu mastu vis dažniau reikalaujama mokėti iš anksto, jei nėra ilgos istorinės partnerystės. Taip pat galima mokėti kortele, tačiau ne visi vokiškai pervežėjai to priima, nes jiems tai brangu (didelės komisinios). Esu matęs atvejų, kai Lietuvoje įmonė mokėjo iš anksto 100%, o Vokietijoje gavėjas atsisakė priimti prekę dėl trūkstamo vinjetės ar klaidos dokumentuose – pinigai grąžinami, bet su nuobauda, o laikas prarastas.

Ar gauti nuolaidas?

Jei reguliariai vežate, būtinai prašykite nuolaidos. Ekspeditoriai turi savo „pageidaujamus“ klientus, kuriems visada palieka vietą mašinoje net ir tada, kai yra piko sezonas. Pavyzdžiui, vienas mano klientas iš Šiaulių, kuris siunčia metalo laužą į Duisburgą kas savaitę, moka mažiau nei tas, kuris siunčia kartą per mėnesį. Tai paprasta matematika – užtikrintas srautas vertybė. Tačiau nereikia prašyti nuolaidos vienai paletei, tai tiesiog juokingai atrodo.

Kas daryti, jei kaina per didelė?

Pabandykite sujungti krovinius. Jei turite tik tris dezes, o kaina už mašiną atrodo baisi, paklauskite ekspeditoriaus, ar nėra kitų klientų, važiuojančių tuo pačiu maršrutu. Krovinių gabenimas į Vokietiją dažnai vyksta būtent taip – susirenka po truputį iš įvairių siuntėjų ir važiuoja pilna mašina. Taip taupote ne tik pinigus, bet ir padedate išvengti tuščiavų važiavimų, kas dabar yra labai svarbu ekologijos (nu, ir biudžeto) požiūriu.

Ar įeina mokesčiai už kelią?

Taip, mokesčiai už kelius (muitinės mokesčiai čia nėra, nes ES) yra įskaičiuoti į kainą, tačiau tik tose vietose, kurios yra standartinio maršruto. Jei reikia važiuoti aplinkkeliu dėl remonto arba nukrypti į kitą miestą, gali tekti papildomai mokėti už papildomus kilometrus. Vokietijoje keliai mokami sunkvežimiams (vokiečiškai „Maut“), ir tai yra gana brangu, todėl maršruto planavimas yra labai svarbus. Kartais vairuotojai, norėdami sutaupyti laiko, važiuoja trumpesniais keliais, bet tada gali kilti problemų su apribojimais vietinėse gyvenvietėse.

Kokia yra „srauto“ krovinio kaina?

Srauto kroviniai tai yra tie, kurie turi būti pristatyti iki tam tikros datos, bet jei vėluoja – tą vėlavimą moka siuntėjas (t. y. jūs). Čia kainos gali būti net 30-40 proc. žemesnės. Tai geras variantas, jei jums neskubta. Tiesa, gali atsitikti taip, kad jūsų siuntų pristatymas iš Lietuvos į Vokietiją užtruks savaitę, nors tikėjotės tris dienas, todėl tokio pasirinkimo reikia atsargiai. Esu matęs, kaip mažmenininkas laukė prekių, o jos važiavo srautu ir atėjo praėjus savaitei po to, kai baigėsi akcija parduotuvėje.

Dokumentai ir muitinė

Ar reikia eiti į muitinę?

Nereikia, jei abi šalys yra ES narės. Tačiau jei prekės keliauja iš trečiosios šalies per Lietuvą į Vokietiją, tai taip, reikia deklaracijos. Dažnai klientai sumaišo eksportą ir importą – jei aš vežu iš Vilniaus į Berlyną, tai yra vidaus prekyba, o ne importas. Bet yra išimčių, pavyzdžiui, alkoholinės prekės ar tabakas, ten yra akcizų kontrolė, kuri gali būti laikoma kaip muitinės procedūra, nors techniniu požiūriu tai yra akcizo mokestis, o ne muitai.

Kas yra EX1 dokumentas?

Tai eksporto deklaracija, kuri reikalinga, jei prekės išeina iš ES teritorijos. Jei jūs tiesiog vežate į Vokietiją, EX1 jums nereikalingas, tačiau jei prekės ateina iš Kinijos į Klaipėdą, o po to jūs jas vežate į Vokietiją, tai gali tekti susidurti su T1 procedūromis. Čia tikrai patariu kreiptis į brokerį, nes viena klaida dokumentuose gali uždelsti mašiną sienoje valandomis. Vokiškai muitininkai („Zoll“) yra labai tikslūs ir nemėgsta, kai kas nors bando juos apgauti.

Kas daryti, jei trūksta dokumentų?

Jei trūksta sąskaitos faktūros arba sandėravimo dokumento, vairuotojas gali būti sulaikytas. Geriausias sprendimas yra išsiųsti dokumentus elektroniniu būtu tiesiai į vairuotojo telefoną arba planšetę. Dabar dauguma naudoja „Transporeon“ ar panašias sistemas, kur viskas yra skaitmenizuota. Bet seni mokytojai vis dar mėgsta popierinę versiją, todėl krovinių gabenimas į Vokietiją kartais sustoja, nes vairuotojas negali prisijungti prie interneto arba jo spausdintuvas sugedo (kaip tai buvo su vienu vairuotoju netoli Hamburgo).

Ar turiu būti PVM mokėtojas?

Jei vežate prekes savo vardu ir reikalaujate atsiskaitymo, taip. Dauguma vežimų vyksta tarp įmonių, kurios yra PVM mokėtojos, todėl taikoma 0 proc. PVM tarptautiniam vežimui (taip, PVM tarifas yra 0 proc., bet reikia pateikti teisingą sąskaitą). Jei esate fizinis asmuo ir norite nusiųsti dovaną draugui, tai tvarka kitokia – gali tekti mokėti PVM Vokietijoje, jei vertė viršija tam tikrą limitą (tiksliai nežinau dabar tą limitą, gal jau 150 eurų, geriau pasitikrinti).

Kas yra vokiškas „Einheitspapier“?

Tai yra vieningas dokumentas, kuris naudojamas transportui, muitinei ir kitiems reikalams. Vokietijoje jis labai populiarus. Jis sujungia kelis dokumentus į vieną. Naudinga tai, kad nereikia spausdinti krūvos popierių, viskas yra vienoje vietoje. Tačiau Lietuvoje dar ne visi įpratę naudoti šią sistemą, todėl kartais kyla problemų, kai mūsiškiai bando nusiųsti įprastą CMR, o vokiečiai laukia „Einheitspapier“. Geriau iš anksto pasidomėti, ką reikalauja gavėjas.

Kaip užpildyti CMR?

CMR turi būti užpildytas aiškiai, be išbraukymų. Būtina nurodyti siuntėjo, gavėjo duomenis, krovinio svorį ir aprašymą. Jei krovinys yra pavojingas, privaloma nurodyti UN kodą. Vieną kartą buvo atvejis, kai vairuotojas užrašė „mašinos dalys“ vietoje „variklis“, ir tai sukėlė problemų sienoje, nes svoris neatitiko aprašymo. Būkite tikslūs, vokiečiai mėgsta tikslumą. CMR taip pat turi būti pasirašytas abiejų pusių – be parašų jis neturi galios.

Ar reikia draudimo poliso?

CMR suteikia privalomąjį draudimą, tačiau jo ribos yra labai žemos (apie 8,33 SDR už kilogramą). Jei vežate brangias prekes, būtinai pasirūpinkite papildomu draudimu. Pavyzdžiui, jei vežate kompiuterius už 50 tūkstančių eurų, o mašina užsidegs (kaip tai buvo autostradoje A9 prieš porą metų), privalomasis draudimas padengs tik nedidelę dalį. Papildomas draudimas kainoja nedaug, bet sutaupo nervų tūkstančius.

Kas daryti su vokiškais adresais?

Vokiški adresai turi būti rašomi tiksliai: gatvės pavadinimas, namo numeris, pašto kodas ir miestas. Vokietijoje pašto kodai yra labai specifiniai, net tas pats miestas gali turėti kelis dešimtis kodų. Jei siuntų pristatymas iš Lietuvos į Vokietiją vyksta su neteisingu indeksu, siunta gali nukeliauti į kitą rajoną arba grįžti atgal. Taip pat verta įsidėmėti, kad kai kurios firmos turi kelis sandėlius viename mieste, todėl reikia nurodyti ne tik miestą, bet ir gavėjo ID (pvz., „GLS Nr. 12345“).

Specifinės situacijos

Ar galima vežti šaldomus produktus?

Taip, bet tai reikalauja specialių sunkvežimių su šaldymo įranga. Reikia nurodyti reikiamą temperatūrą (pavyzdžiui, -18 laipsnių) ir užtikrinti, kad vairuotojas reguliariai tikrina šaldymo agregato būklę. Siųsdamas maisto produktus į Vokietiją aš visada įtraukiu temperatūros dienoraštį į dokumentų paketą. Vieną kartą, kai vežėme mėsos pusgaminius į Štutgartą, agregatas nusižiojo valandai, ir dienoraštis padėjo įrodyti, kad krovinys nebuvo sugadintas, nors vairuotojas labai išsigando.

Kaip vežti perviršinius krovinius?

Jei krovinys viršija standartinius matmenis (pvz., ilgis ilgesnis nei 13,6 metro arba aukštis viršija 4 metrus), reikia gauti specialų leidimą. Logistika Vokietijos kryptimi tokiu atveju tampa sudėtinga, reikia lydėti mašiną specialiais automobiliais (palydovais). Tai kainuoja brangiai ir užtrunka ilgai, todėl tokių krovinių planuoti reikia savaitėmis iš anksto. Negalima tiesiog taip nuparkuoti ilgos sijos ir važiuoti, sustoys policija pirmame poste.

Ar galima siųst asmeninius daiktus?

Taip, galima, bet tada tai laikoma ne komerciniu, o asmeniniu vežimu, kainos gali skirtis. Tačiau jei asmeninių daiktų per daug, tai gali būti įvertinta kaip prekyba ir reikės deklaruoti. Dažnai žmonės, persikraustantys į Vokietiją, bando tai padaryti pigiau kaip „kolegos siuntą“, tačiau jei sulaikys ir rastų buities techniką su etiketėmis, gali tekti mokėti baudas ir muito mokestį. Geriau būti sąžiningas ir deklaruoti kaip perkeltus daiktus (pervykimas).

Kas daryti, jei krovinys sugadintas?

Pirma, nedarykite jokių iškrovimo darbų, jei pastebėjote pažeidimus. Suformuokite pretenziją (protokolą) tiesioginėje vietoje, su vairuotoju ir gavėju. Nufotografuokite žalas. Be to, būtinai praneškite draudimo kompanijai per 24 valandas (nors taisyklės gali skirtis, geriau skubėti). Esu matęs, kaip gavėjas iškrovė viską, o tada skambino ir sako, kad trūksta dėžių – tokios pretenzijos nebus priimtos. Viskas turi būti užfiksuota akimirką, kai atidaromos mašinos durys.

Ar galima keisti maršrutą važiuojant?

Galima, bet tai kainuoja. Jei vairuotojas jau važiuoja į Miuncheną, o jūs nusprendžiate, kad reikia į Niurnbergą, tai bus ne tik papildomi kilometrai, bet ir galimas vėlavimas kitiems klientams. Siuntų pristatymas iš Lietuvos į Vokietiją yra tiksliai planuojamas procesas, bet gyvenimas yra neprognozuojamas. Jei pokyčiai būtini, skambinkite iš karto, nes vairuotojas gali jau būti užėjęs į kitą kelią. Kartais pokyčiai neįmanomi dėl vairuotojo poilsio laiko arba transporto priemonės apribojimų mieste.

Kaip elgtis su vokiškais operatoriais?

Vokiečiai yra labai disciplinuoti, tačiau gali būti ir griežti. Jei sutarte dėl laiko, būkite tikslūs. Jei vėluojate, praneškite iš anksto. Geriau kalbėti angliškai arba vokiškai, jei galite, nes ne visi seni vairuotojai moka rusiškai ar lietuviškai. Vieną kartą turėjau problemą, kai mūsiškis vairuotojas negalėjo susikalbėti su sandėlininku Duisburge ir buvo siųstas į kišką („kiške“ jį paliko). Naudokimės vertėjais programėlėmis, jei kalbos barjeras didelis.

Ar verta naudoti tarpininkus?

Jei nesate profesionalas, tai tikrai verta. Tarpininkai (brokerai) žino rinkos subtilybes, turi kontaktus ir gali rasti mašiną net ir per šventes. Nors jisims reikia mokėti komisinį, jie išgelbėja nuo daugybės bėdų. Aš pats, nors turiu 20 metų patirties, kartais pasitelkiu brokerius, jei reikia sudėtingo maršruto, pavyzdžiui, per Alpes arba į Italiją, kur aš mažiau žinaus vietinius niuansus. Tiesa, krovinių gabenimas į Vokietiją yra toks standartinis dalykas, kad dažnai susitvarkome ir be jų.

Kas yra „backhaul“?

„Backhaul“ arba grįžtamasis krovinys yra tas, kurį vairuotojas pasiima sugrįžtant į bazę. Tai paprastai yra pigiau, nes vairuotojui svarbu užpildyti mašiną, kad nevažiuotų tuščias. Jei galite laukti, tai gera galimybė sutaupyti. Tačiau čia yra rizika – jei nėra grįžtamojo krovinio, jūsų siunta gali likti stovėti. Todėl tokį variantą renkasi tik tie, kurie nėra labai apsirūpinę laiku.

Ar saugu vežti gyvūnus?

Gyvūnų vežimas yra griežtai reguliuojamas. Reikia specialių sąlygų (ventiliacija, temperatūra) ir dokumentų (pasai, sveikatos pažymos). Nerekomenduoju vežti gyvūnus įprastuose sunkvežimuose be specialios įrangos. Vokietija turi labai griežtus gyvūnų apsaugos įstatymus (Tierschutzgesetz), ir pažeidimai baigiasi labai didelėmis baudomis bei gyvūno konfiskavimu. Geriau pasikviusti specializuotą transportą, nors ir kainuoja brangiau.

Išvada

Galiausiai noriu pasakyti, kad siuntų pristatymas iš Lietuvos į Vokietiją nėra rocket science, bet reikalauja atidumo ir kantrybės. Nereikia tikiosi stebuklų už minimalią kainą – geriausia pasirinkti patikimą partnerį, mokėti sąžiningą kainą ir būti sąžiningas apie savo krovinius. Pasitikėjimas šioje srityje brangesnis už bet kokias nuolaidas, o viena blogai suformuluota sąskaita gaišta daugiau laiko nei sutaupyti 50 eurų. Sekite dokumentus, planuokite iš anksto ir viskas bus gerai.