Siuntų pristatymo į Vokietiją sistemos ir jų efektyvumas

Per dvidešimt metų logistikos versle mačiau visko – nuo visiškai sužlugusių tiekimo grandinių iki stebuklingai laiku atvykusių krovinių, kai atrodė, jog tai neįmanoma. Siuntų pristatymo į Vokietiją sistemos šiandien yra tapusios tikru galvosūkiu, nes rinka reikalauja greičio, o infrastruktūra Vokietijoje, nors ir galinga, dažnai dūsta nuo srautų. Kai kalbame apie efektyvumą, dažnai pamirštame, kad už gražių vadybininkų pažadų slepiasi realus šoferio darbas, prastovos pasienyje ir begalinė biurokratija. Šiame tekste pabandysiu atskleisti, kaip iš tikrųjų veikia šios sistemos, kodėl kartais siuntos vėluoja ir kaip pasirinkti tokį variantą, kad jūsų krovinys nepasimestų kažkur tarp Berlyno ir Miuncheno.

Logistikos pagrindai ir realybė

Kaip veikia siuntų pristatymo į Vokietiją sistemos?

Siuntų pristatymo į Vokietiją sistemos iš esmės remiasi „hub“ principu, kur viskas suvažiuoja į didelius skirstymo centrus. Mano praktikoje tai dažniausiai atrodo taip: surinkta fura atvažiuoja į terminalą, ten viskas rūšiuojama pagal pašto kodus, o tada skirstoma į mažesnius mikroautobusus. Tai skamba efektyviai, bet realybėje dažnai kyla problemų dėl žmogiškojo faktoriaus. Jei vadybininkas neįvertino, kad Vokietijos greitkeliuose vyksta remontai, jūsų siunta gali „užstrigti“ skirstymo centre. Aš visada sakau klientams: nesitikėkite, kad sistema veiks kaip laikrodis, nes logistika yra gyvas organizmas, kuriame visada atsiranda nenumatytų kliūčių, ypač kai kalbame apie didelius krovinių srautus.

Ar visada verta rinktis pigiausią pristatymo būdą?

Žinote, per tiek metų išmokau vieną taisyklę – pigiausias būdas dažniausiai tampa brangiausiu, kai krovinys dingsta arba vėluoja savaitę. Kai klientas klausia, ar galiu išsiųsti pigiau, aš visada atsakau: „Galiu, bet ar esate pasiruošę prisiimti riziką?“. Pigios sistemos dažnai naudoja subrangovus, kurie neturi pakankamai resursų, todėl jūsų siunta gali būti perkraunama penkis kartus. Tai didina riziką, kad prekės bus pažeistos. Kartais geriau sumokėti 20 procentų daugiau ir gauti tiesioginį pervežimą, nei vėliau aiškintis su draudimo kompanijomis, kurios, patikėkite manimi, tikrai nenori mokėti kompensacijų už sudaužytus daiktus.

Kokie yra pagrindiniai vėlavimo faktoriai Vokietijoje?

Vokietijos keliai yra perkrauti, o „Stau“ (kamščiai) yra kasdienybė. Dažnai vėlavimai kyla ne dėl mūsų kaltės, o dėl to, kad vairuotojas tiesiog fiziškai negali pajudėti iš vietos. Be to, Vokietijos muitinės procedūros, jei siunčiate prekes iš ne ES šalių, gali užtrukti ilgiau nei tikitės. Mano praktikoje buvo atvejis, kai krovinys stovėjo prie sienos tris dienas tik todėl, kad trūko vieno paprasto CMR'o įrašo. Tai erzina, bet tai yra realybė. Kartais vėluojame (na gerai, realiai vėluojame dažniau nei norėtųsi...), nes techninės kliūtys yra neišvengiamos, ypač kai orai prastėja.

Ar skiriasi pristatymas į didmiesčius ir kaimo vietoves?

Taip, skirtumas yra milžiniškas. Pristatymas į Berlyną ar Frankfurtą yra gana paprastas, nes ten yra dideli terminalai. Tačiau jei siunčiate kažką į Bavarijos kaimelį, kaina ir laikas iškart šoka į viršų. Kodėl? Nes fura negali įvažiuoti į siauras gatveles, todėl reikia persikrauti į mažesnį transportą. Tai kainuoja papildomai. Kartais klientai pyksta, kodėl kaina skiriasi, bet aš visada paaiškinu: „Jūs mokate ne tik už kilometrus, bet ir už logistinį sudėtingumą“. Tai nėra tik „nuvežti iš taško A į tašką B“, tai yra visas procesas, reikalaujantis tikslaus planavimo ir resursų.

Kaip tinkamai supakuoti siuntą, kad ji pasiektų Vokietiją sveika?

Pakavimas yra pusė darbo. Jei siunčiate baldus ar techniką, pamirškite paprastą plėvelę. Reikia medinių dėžių, kampų apsaugų ir kokybiškų diržų. Mačiau tiek daug sugadintų prekių vien todėl, kad klientas norėjo sutaupyti ant kartono. Mano patarimas: jei daiktas brangus, investuokite į profesionalų pakavimą. Vokietijos terminaluose siuntos yra mėtomos, stumdomos ir kraunamos viena ant kitos. Jei pakuotė silpna, ji neatlaikys. Tai nėra tik mano nuomonė, tai yra fizikos dėsniai, kurių logistikoje negalima ignoruoti. Geriau apsidrausti, nei vėliau gailėtis dėl sudaužyto turto.

Ar verta naudoti sekimo sistemas?

Sekimo sistemos yra būtinos, bet jos ne visada rodo realų vaizdą. Kartais sistema rodo „krovinys kelyje“, nors fura stovi aikštelėje dėl vairuotojo poilsio režimo. Tai sukelia daug streso klientams, kurie nuolat skambina ir klausia „kur mano siunta?“. Aš visada sakau: „Sekite, bet nepanikuokite“. Jei sistema rodo vėlavimą, tai dažniausiai reiškia, kad kažkas vyksta ne pagal planą, bet tai nereiškia, kad siunta dingo. Svarbiausia turėti patikimą vadybininką, kuris gali paskambinti vairuotojui ir sužinoti tikrąją situaciją, o ne pasikliauti vien tik kompiuterio ekrane matomais duomenimis.

Ką daryti, jei siunta dingo?

Tai yra blogiausias scenarijus, bet jis pasitaiko. Pirmiausia – nepanikuokite. Dažniausiai siunta ne dingsta, o tiesiog „pasimeta“ sistemoje dėl klaidingo skenavimo. Mano praktikoje buvo atvejis, kai krovinys buvo nusiųstas į visai kitą Vokietijos miestą dėl klaidos terminale. Mes tai išsiaiškinome per parą, bet klientas jau buvo pasiruošęs kviesti policiją. Svarbiausia yra turėti visus dokumentus: CMR, sąskaitas, pakavimo lapus. Jei turite šiuos popierius, rasti krovinį yra tik laiko klausimas. Jei dokumentų nėra – tada jau turime rimtą problemą, kurią spręsti gali tekti labai ilgai.

Ar muitinės procedūros yra sudėtingos?

Jei siunčiate prekes tarp ES šalių, muitinės nėra. Tačiau jei siunčiate iš už ES ribų, pasiruoškite popierizmui. Tai yra pragaras. Reikia deklaracijų, sertifikatų, kilmės dokumentų. Dažnai klientai nesupranta, kodėl jų siunta stovi savaitę. Aš visada sakau: „Muitinė nėra logistikos kompanija, jie dirba savo tempu“. Mes galime tik pateikti dokumentus, bet sprendimą priima pareigūnas. Kartais jie nusprendžia patikrinti krovinį fiziškai, ir tada procesas sustoja. Tai yra viena iš tų sričių, kurioje mes, kaip vežėjai, esame visiškai bejėgiai.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Rinkoje yra tūkstančiai kompanijų. Kaip atsirinkti? Pirmiausia – žiūrėkite į patirtį. Jei kompanija veikia metus, būkite atsargūs. Geriau rinktis tuos, kurie turi savo parką, o ne tik „vadybininkus su telefonu“. Aš visada rekomenduoju klausti apie draudimą. Ar jie turi CMR draudimą? Kokia suma? Jei kompanija vengia atsakyti į šiuos klausimus, bėkite nuo jų. Taip pat svarbu atsiliepimai, bet ne tie, kurie parašyti jų svetainėje, o tie, kuriuos galite rasti forumuose ar iš pažįstamų. Patikimumas logistikoje yra viskas, nes jūs patikite savo turtą svetimiems žmonėms.

Ar galima prognozuoti tikslų pristatymo laiką?

Tikslus laikas logistikoje yra mitas. Mes galime prognozuoti, bet garantuoti – niekada. Visada sakau klientams: „Planuokite su 24 valandų paklaida“. Jei pristatymas yra kritiškai svarbus (pvz., gamybos linijai), visada turėkite atsarginį planą. Vokietijos keliai yra nenuspėjami. Gali įvykti avarija, gali uždaryti tiltą, gali streikuoti vairuotojai. Tai yra faktoriai, kurių mes negalime kontroliuoti. Jei kas nors jums žada „tiksliai iki minutės“, greičiausiai jie meluoja arba tiesiog dar nėra susidūrę su realybe. Būkite realistai ir visada turėkite laiko rezervą.

Kokia yra kuro kainų įtaka pristatymui?

Kuro kainos yra pagrindinis faktorius, lemiantis kainų svyravimus. Kai kuras brangsta, vežėjai iškart kelia įkainius. Tai yra neišvengiama. Klientai dažnai pyksta, bet mes negalime dirbti nuostolingai. Kartais mes bandome amortizuoti šiuos kaštus, bet jei kainos kyla drastiškai, mes privalome jas perkelti į galutinę kainą. Tai yra verslo dalis. Aš visada stengiuosi būti atviras su klientais: „Kuro kaina pakilo, todėl pristatymas į Vokietiją kainuos 50 eurų daugiau“. Tai nėra malonu, bet tai yra sąžininga.

Ar vairuotojų trūkumas veikia pristatymą?

Tai yra didžiausia problema šiuo metu. Vairuotojų trūksta visoje Europoje, ypač Vokietijoje. Tai reiškia, kad furos stovi, nes nėra kam jas vairuoti. Mes dažnai turime krovinį, bet neturime vairuotojo. Tai veda prie vėlavimų ir kainų kilimo. Kartais tenka samdyti brangesnius subrangovus, kad tik krovinys pajudėtų. Tai yra užburtas ratas. Jei situacija nesikeis, pristatymo terminai tik ilgės. Tai nėra tik mano nuomonė, tai yra visos pramonės skausmas, apie kurį vadybininkai dažnai nutyli, kad neišgąsdintų kliento.

Kaip veikia „Express“ pristatymas?

„Express“ pristatymas į Vokietiją yra brangus malonumas. Tai reiškia, kad fura važiuoja su dviem vairuotojais, kurie keičiasi, kad transportas nestotų. Tai tikrai greita, bet ar visada būtina? Dažnai klientai užsisako „Express“, nors krovinys gali palaukti dvi dienas. Aš visada klausiu: „Ar tikrai reikia?“. Jei ne, sutaupykite pinigų. „Express“ paslaugos yra skirtos kritiniams atvejams, kai kiekviena valanda kainuoja tūkstančius. Jei tai tiesiog baldai ar asmeniniai daiktai, standartinis pristatymas yra visiškai pakankamas.

Ar oro sąlygos labai trukdo?

Žiemą Vokietijoje gali kilti chaosas. Sniegas, ledas, uždaryti greitkeliai – tai yra kasdienybė sausio mėnesį. Mes visada įspėjame klientus, kad žiemą pristatymo laikas gali pailgėti. Tai nėra mūsų aplaidumas, tai yra gamtos jėga. Kartais vairuotojai tiesiog privalo sustoti, nes važiuoti yra pavojinga. Aš visada sakau: „Geriau vėluoti dvi dienas, nei išvis nepristatyti dėl avarijos“. Saugumas yra svarbiau už bet kokį terminą, nors klientai ne visada tai supranta, kai jų siunta vėluoja.

Kokie yra populiariausi maršrutai į Vokietiją?

Dauguma krovinių važiuoja per Lenkiją. Tai yra pagrindinė arterija. Keliai ten gerėja, bet srautai yra milžiniški. Maršrutas per Berlyną į Vakarų Vokietiją yra pats apkrauniausias. Mes dažnai bandome ieškoti alternatyvų, bet jų nėra daug. Visi važiuoja tais pačiais keliais. Tai reiškia, kad jei kažkur įvyksta avarija, visa logistika sustoja. Mes stebime srautus realiu laiku, bet kartais tiesiog nėra kur dėtis. Tai yra logistikos realybė, su kuria tenka susitaikyti.

Ar galima siųsti pavojingus krovinius?

Pavojingi kroviniai (ADR) reikalauja specialių leidimų ir įrangos. Ne kiekvienas vežėjas tai gali daryti. Jei turite tokių krovinių, iškart pasakykite. Jei bandysite nuslėpti, tai gali baigtis milžiniškomis baudomis ir konfiskavimu. Aš visada griežtai laikausi taisyklių. Jei negaliu vežti, taip ir pasakau. Tai yra per didelė rizika. Geriau prarasti užsakymą, nei prarasti licenciją ar sukelti pavojų kitiems eismo dalyviams. Tai yra principo reikalas, kurio niekada nepažeidžiu.

Ką daryti, jei gavėjas Vokietijoje nėra namuose?

Tai yra klasika. Vairuotojas atvažiuoja, o gavėjo nėra. Fura negali laukti valandų valandas. Mes visada prašome, kad gavėjas būtų pasiekiamas. Jei nepavyksta, krovinys grįžta į terminalą, o už pakartotinį pristatymą tenka mokėti. Tai yra papildomi kaštai, kurių galima išvengti. Aš visada primenu klientams: „Susitarkite su gavėju dėl tikslaus laiko“. Tai sutaupo daug nervų ir pinigų abiem pusėms. Logistika yra bendradarbiavimas, o ne vienpusis veiksmas.

Ar skiriasi pristatymas į Vokietiją vasarą ir žiemą?

Vasarą problemos yra kitokios – karščiai, vairuotojų nuovargis, atostogų metas. Žiemą – sniegas ir tamsa. Vasarą furos dažnai stovi dėl to, kad vairuotojai privalo daryti ilgesnes pertraukas dėl karščio. Tai yra niuansai, kurių klientai nemato. Aš visada stengiuosi planuoti maršrutus atsižvelgdamas į sezoną. Tai yra patirtis, kuri ateina tik su metais. Nėra „gero“ laiko logistikai, visada yra kažkokių iššūkių, kuriuos reikia spręsti čia ir dabar.

Ar svarbu, kokio dydžio yra siunta?

Žinoma. Mažos siuntos keliauja per terminalus, didelės – tiesiogiai. Jei siunčiate visą fura (FTL), tai yra daug paprasčiau ir greičiau. Jei siunčiate dalinį krovinį (LTL), tai užtrunka ilgiau, nes reikia surinkti kitus krovinius. Tai yra matematika. Aš visada patariu: jei turite galimybę, siųskite pilną fura. Tai yra saugiau ir greičiau. Jei ne, būkite pasiruošę, kad jūsų krovinys bus tik vienas iš daugelio, ir jo kelionė bus ilgesnė.

Kaip veikia draudimas?

CMR draudimas yra privalomas, bet jis nepadengia visko. Jis moka pagal svorį, o ne pagal vertę. Tai yra svarbus skirtumas, kurio daugelis nežino. Jei siunčiate brangią elektroniką, būtinai pirkite papildomą krovinio draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet ramina nervus. Mano praktikoje buvo atvejis, kai krovinys sudegė, ir klientas gavo tik trupinius, nes neturėjo papildomo draudimo. Tai buvo pamoka visiems. Visada siūlau apsidrausti, net jei klientas sako, kad „viskas bus gerai“.

Ar galima pakeisti pristatymo adresą kelyje?

Tai yra įmanoma, bet kainuoja. Vairuotojas turi gauti naujus nurodymus, sistema turi būti atnaujinta. Tai nėra taip paprasta, kaip atrodo. Kartais tai gali užtrukti parą. Jei adresas keičiasi, praneškite kuo greičiau. Kuo vėliau pranešate, tuo sunkiau tai padaryti. Aš visada stengiuosi padėti, bet kartais tai fiziškai neįmanoma, jei fura jau yra kelyje ir turi griežtą grafiką. Tai yra logistikos lankstumo ribos.

Kokie yra populiariausi Vokietijos miestai pristatymui?

Berlynas, Miunchenas, Hamburgas, Frankfurtas. Tai yra pagrindiniai taškai. Pristatymas į šiuos miestus yra greičiausias. Jei siunčiate į mažesnius miestelius, visada pridėkite vieną dieną prie termino. Tai yra mano auksinė taisyklė. Niekada nežadėkite to, ko negalite įvykdyti. Jei klientas spaudžia, aš visada sakau: „Galiu pabandyti, bet nieko nežadu“. Tai yra geriau, nei vėliau teisintis dėl vėlavimo.

Ar galima stebėti krovinį realiu laiku?

Šiuolaikinės technologijos leidžia tai daryti, bet ne visada. Kai kurios kompanijos turi GPS sekimą, kurį gali matyti klientas. Tai yra labai patogu. Bet ne visos furos turi tokią įrangą. Dažnai mes pasikliaujame vairuotojo telefonu. Tai yra senamadiška, bet veikia. Svarbiausia yra komunikacija. Jei vadybininkas žino, kur yra krovinys, klientas bus ramus. Tai yra pasitikėjimo klausimas.

Ar Vokietijos infrastruktūra yra tokia gera, kaip sakoma?

Ji yra gera, bet perkrauta. Vokietija investuoja daug, bet srautai auga greičiau. Tiltų remontai, kelio darbai – tai yra nuolatinė būsena. Mes pripratome prie to, kad kelionė į Vokietiją visada turi „siurprizų“. Tai nėra blogai, tai tiesiog yra faktas. Reikia tiesiog mokėti planuoti ir turėti kantrybės. Tai yra pagrindinė savybė, kurios reikia dirbant logistikoje.

Ar verta naudoti tarpininkus?

Tarpininkai gali būti naudingi, jei jie turi gerus ryšius. Bet jie taip pat prideda kainą. Jei galite dirbti tiesiogiai su vežėju, tai visada geriau. Bet kartais tarpininkas gali rasti laisvą mašiną ten, kur jūs jos nerasite. Tai yra dviprasmiška. Aš pats esu vežėjas, todėl visada sakau: „Dirbkite su tais, kurie turi mašinas“. Tai yra tiesiausias kelias.

Išvada

Logistika į Vokietiją yra sudėtingas procesas, reikalaujantis ne tik techninių žinių, bet ir gebėjimo greitai reaguoti į nenumatytas situacijas. Per 20 metų supratau, kad svarbiausia yra atvirumas su klientu. Jei kyla problemų – sakykite tiesą. Jei vėluojate – praneškite iš anksto. Tai sukuria pasitikėjimą, kuris yra svarbesnis už bet kokį greitą pristatymą. Vokietijos rinka yra reikli, bet teisinga. Jei dirbsite profesionaliai, viskas bus gerai. Svarbiausia – nebijoti iššūkių ir visada turėti planą B.