Siuntų pristatymas į ir iš Vokietijos su visa logistika

Klausyk, per dvidešimt metų šitame „bardake“, kurį mes mandriai vadiname logistika, mačiau visko – nuo pamestų konteinerių vidury vandenyno iki šoferių, kurie pamiršta, kurioje šalyje iškrovė prekes. Siuntų pristatymas į ir iš Vokietijos yra ta duona, kurią valgo daugelis, bet tik nedaugelis supranta, kaip tai veikia iš tikrųjų. Čia ne tik „paimti ir nuvežti“, čia yra ištisas mechanizmas, kuriame kiekvienas CMR'as ar muitinės dokumentas gali tapti tavo didžiausiu galvos skausmu. Noriu su tavimi pasidalinti tuo, ką žinau, be jokių vadybininkų pasakų, tiesiai šviesiai, kaip viskas vyksta realybėje, kai fura pajuda iš Lietuvos į Berlyną ar Miuncheną.

Logistikos užkulisiai ir realybė

Kaip iš tikrųjų veikia krovinių surinkimas iš Vokietijos?

Kai skambini į logistikos įmonę, tau žada „greitą surinkimą“, bet realybėje viskas priklauso nuo to, ar tavo krovinys yra pakeliui. Vokietija didelė, o mūsų vadybininkai dažnai bando suderinti maršrutus taip, kad fura nebūtų tuščia. Jei tavo siunta stovi kažkur užkampyje, pavyzdžiui, netoli sienos su Šveicarija, gali tekti palaukti kelias dienas, kol surinksime daugiau krovinių. Tai nėra bloga valia, tai tiesiog ekonomika – niekas nevažiuos tūkstančio kilometrų dėl vienos paletės, nebent esi pasiruošęs mokėti kosminę kainą. Mano patirtis rodo, kad geriausia derinti surinkimą iš anksto, bent prieš savaitę, kad išvengtumėme tų „skubių“ nesąmonių, kurios kainuoja dvigubai.

Ar visada pavyksta laikytis numatytų pristatymo terminų?

Sąžiningai? Ne visada. Mes visada planuojame pristatymą per dvi dienas (na gerai, realiai per tris, nes visada atsiranda koks nors „kamštis“ prie sienos ar techninis gedimas). Vokietijos greitkeliai yra nuolat remontuojami, o „Stau“ (kamščiai) yra kasdienybė. Kartą turėjau atvejį, kai vairuotojas įstrigo prie Frankfurto aštuonioms valandoms dėl avarijos. Klientas rėkė, kad vėluojame, bet ką aš galiu padaryti? Paskambinti į dangų ir paprašyti praskristi? Logistika yra gyvas procesas, kuriame visada yra vietos nenumatytiems įvykiams. Jei kas nors tau žada 100% tikslumą, jie arba meluoja, arba tiesiog dar nėra dirbę su tikrais kroviniais.

Kodėl kainos taip stipriai svyruoja kiekvieną savaitę?

Kaina priklauso nuo kuro kainų, vairuotojų trūkumo ir sezoniškumo. Kai Vokietijoje prasideda šventinis laikotarpis arba atostogų sezonas, rasti laisvą mašiną tampa tikru iššūkiu. Pamenu, prieš Kalėdas kainos šoktelėjo beveik dvigubai, nes visi norėjo išsiųsti prekes. Be to, jei tavo krovinys nestandartinis, pavyzdžiui, ilgas ar labai sunkus, kaina kyla ne tik dėl vietos, bet ir dėl svorio pasiskirstymo ašims. Kartais vadybininkai „iš lempos“ sugalvoja kainą, bet aš visada stengiuosi skaičiuoti pagal realias sąnaudas, kad vėliau nereikėtų raudonuoti prieš klientą, kai paaiškėja, jog kažkas neįskaičiuota.

Ar verta drausti siuntas, jei jos nėra labai brangios?

Draudimas yra tas dalykas, kurio niekam nereikia, kol kažkas nenutinka. Mano praktikoje buvo atvejis, kai fura pateko į smulkią avariją, ir nors prekės nebuvo visiškai sunaikintos, jos tapo neparduodamos dėl pakuotės pažeidimų. Klientas neturėjo draudimo, tad nuostolius teko dengti pačiam. Tai kainavo tūkstančius. Visada sakau – jei tavo siuntos vertė viršija kelis šimtus eurų, drauskis. Tai kainuoja centus palyginus su tuo, ką prarasi, jei krovinys dings ar bus sugadintas. Niekada nepasitikėk vien tik vežėjo civiline atsakomybe, nes ji turi limitus, kurie dažnai yra juokingai maži.

Kaip paruošti siuntą, kad ji saugiai pasiektų Vokietiją?

Pakuotė yra viskas. Jei siunti stiklo dirbinius ar elektroniką, negailėk burbulinės plėvelės. Vairuotojai, kad ir kaip stengtųsi, negali užtikrinti, kad fura nebus kratoma. Mes dažnai matome, kaip žmonės siunčia daiktus paprastose kartoninėse dėžėse, kurios subyra dar net nepasiekusios Vokietijos sienos. Mano patarimas: naudok medines paletes, gerai apvyniok viską plėvele ir pritvirtink diržais. Jei siunta sveria daugiau nei 30 kg, ji privalo būti ant paletės. Tai ne tik saugumo klausimas, tai ir vairuotojo darbo palengvinimas, nes jis neturi tampyti tavo dėžių rankomis.

Ar muitinės procedūros vis dar kelia problemų?

Po „Brexit“ ir kitų pasikeitimų, muitinė tapo dar didesniu galvos skausmu, nors Vokietija yra ES. Jei siunti prekes į ne ES šalis per Vokietiją, pasiruošk popierių krūvai. Turiu pripažinti, kad kartais pats pasimetu tarp visų tų kodų (galbūt reikėtų pasitikslinti naujausius tarifus, nes jie keičiasi kas mėnesį). Svarbiausia – teisinga sąskaita faktūra. Jei joje bus klaidų, tavo krovinys gali užstrigti terminale savaitei. Visada patikrink, ar EORI numeris teisingas, ir ar visi dokumentai yra originalūs. Tai atrodo elementaru, bet žmonės vis dar daro klaidas, kurios kainuoja prastovas.

Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuok. Vėlavimas logistikoje yra norma, o ne išimtis. Jei vadybininkas nekelia ragelio, tai nereiškia, kad jis slepiasi, galbūt jis tiesiog bando išspręsti problemą su vairuotoju. Jei vėlavimas kritinis, pavyzdžiui, gamybos linija stovi, tada jau reikia kelti triukšmą. Mano patirtis rodo, kad geriausia turėti kontaktą su žmogumi, kuris fiziškai mato, kur yra mašina. Jei dirbi su didelėmis ekspedicinėmis įmonėmis, dažnai esi tik numeris sistemoje. Mažesnės įmonės dažniau suteikia asmeninį dėmesį, nors irgi turi savo limitų.

Ar įmanoma pristatyti siuntą per 24 valandas?

Teoriškai – taip, jei tai yra „express“ siunta su mikroautobusu. Praktikoje – tai kainuoja tiek, kad dauguma klientų atsisako. Reikia dviejų vairuotojų, kad mašina nestotų poilsiui, reikia mokėti už kelius, kurą ir skubą. Jei kas nors sako, kad atveš „express“ už pigiai, greičiausiai jie tiesiog rizikuoja vairuotojo saugumu arba meluoja apie terminus. Aš visada sakau: jei reikia „vakar“, pasiruošk mokėti už „vakar“. Tai yra verslo dėsnis, kurio niekas dar nepakeitė, nepaisant visų technologijų pažangos.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Neklausyk gražių reklamų. Ieškok rekomendacijų. Paklausk kitų verslininkų, su kuo jie dirba. Jei įmonė turi savo parką – tai pliusas, nes jie patys atsako už mašinas. Jei tai tik tarpininkai, jie tiesiog perparduoda paslaugą. Nėra nieko blogiau, nei vadybininkas, kuris net nežino, kokia fura važiuoja tavo krovinys. Aš visada rekomenduoju pasirašyti sutartį, kurioje aiškiai apibrėžta atsakomybė. Jei vežėjas bijo pasirašyti sutartį su aiškiomis sąlygomis, bėk nuo jo kuo toliau, nes tai pirmas ženklas, kad kils problemų.

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Dauguma didžiųjų įmonių turi GPS sekimą, bet ne visada jie suteikia prieigą klientui. Kodėl? Nes klientai pradeda skambinti vairuotojui, kai mašina stovi kamštyje, ir trukdo dirbti. Tai sukelia chaosą. Aš asmeniškai manau, kad skaidrumas yra gerai, bet su saiku. Jei matai, kad mašina stovi, nereiškia, kad ji sugedo. Galbūt vairuotojas tiesiog atlieka privalomą poilsį. Jei nori ramybės, susitark su vadybininku dėl reguliarių atnaujinimų, pavyzdžiui, du kartus per dieną. Tai dažniausiai veikia geriau nei nuolatinis stebėjimas žemėlapyje.

Kokie yra didžiausi iššūkiai pervežant pavojingus krovinius?

ADR (pavojingi kroviniai) – tai visai kitas lygis. Reikia specialių leidimų, specialiai įrengtos mašinos ir vairuotojo su sertifikatu. Jei bandysi „prastumti“ pavojingą krovinį kaip paprastą, gali sulaukti milžiniškų baudų, o vairuotojas gali prarasti licenciją. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas bandė nuslėpti, kad dėžėse yra chemija. Vairuotojas patikrino ir atsisakė krauti. Ir teisingai padarė. Niekada nežaisk su ADR taisyklėmis, nes pasekmės gali būti ne tik finansinės, bet ir kriminalinės. Tai ne vieta taupymui ar „chaltūrai“.

Ar skiriasi pervežimas į Vokietiją ir iš jos?

Paradoksalu, bet taip. Į Vokietiją dažnai vežame pilnus krovinius, o iš Vokietijos – dalinius, nes ten gamyba labai fragmentuota. Tai reiškia, kad surinkimas iš Vokietijos reikalauja daugiau darbo vadybininkams. Reikia suderinti penkis skirtingus taškus, kad fura būtų pilna. Tai viena iš priežasčių, kodėl importas iš Vokietijos kartais užtrunka ilgiau. Be to, vokiečių sandėliai turi labai griežtus darbo laikus. Jei vėluoji 15 minučių, gali tekti laukti kitos dienos, nes „darbo laikas baigėsi“. Tai labai vokiška ir labai erzina, bet mes turime prie to prisitaikyti.

Kaip elgtis, jei krovinys atvyko pažeistas?

Pirmiausia – viską fotografuok. Kiekvieną įbrėžimą, kiekvieną suplyšusį kampą. Tada surašyk pastabą CMR dokumente. Jei pasirašysi „be pastabų“, vėliau įrodyti, kad žala padaryta transportavimo metu, bus beveik neįmanoma. Tai auksinė taisyklė. Tada iškart informuok vežėją ir draudimą. Nereikia rėkti, reikia faktų. Jei turi nuotraukas prieš pakrovimą ir po iškrovimo, tavo pozicija labai stipri. Dažnai vežėjai bando išsisukti, bet jei turi dokumentus, jie privalo atlyginti žalą. Tai ilgas procesas, bet jis veikia.

Ar verta naudoti paletines sistemas?

Jei siunti daug, paletinės sistemos (pvz., „Euro“ paletės) yra būtinos. Jos standartizuotos, lengvai kraunamos ir saugios. Tačiau būk atsargus su paletėmis, kurios nėra sertifikuotos. Jos gali lūžti po svoriu, ir tada visa atsakomybė krenta ant tavęs. Aš visada rekomenduoju naudoti tik kokybiškas, tvarkingas paletes. Tai atrodo smulkmena, bet kai fura važiuoja per Vokietijos kelius, kiekviena vibracija veikia krovinį. Jei paletė silpna, ji tiesiog subyrės, ir tavo prekės atsidurs ant grindų.

Kaip veikia „grupinių“ krovinių pervežimas?

Tai yra būdas sutaupyti. Tavo krovinys keliauja kartu su kitų klientų prekėmis. Tai reiškia, kad fura važiuoja tik tada, kai yra pilna. Tai pigiau, bet lėčiau. Jei tau svarbu greitis, tai ne tau. Bet jei nori optimizuoti kaštus, tai geriausias variantas. Mano patirtis rodo, kad dauguma verslų renkasi būtent šį būdą. Svarbu tik rasti patikimą partnerį, kuris nepaliks tavo krovinio kažkur terminale dulkėti savaitę. Mes visada stengiamės, kad „grupiniukai“ judėtų maksimaliai greitai, bet visada yra rizika, kad kažkas vėluos.

Ar vairuotojo kalbos mokėjimas svarbus?

Labai. Jei vairuotojas nemoka vokiškai, o kyla problemų sandėlyje, tai tampa tragedija. Jis negali susitarti dėl krovimo laiko, negali užpildyti dokumentų. Aš visada stengiuosi, kad vairuotojai bent minimaliai mokėtų vokiškai arba turėtų vadybininką, kuris gali padėti telefonu. Tai atrodo kaip smulkmena, bet realybėje tai gali sutaupyti valandas laiko. Kartą vairuotojas negalėjo įvažiuoti į gamyklą, nes nesuprato saugos instrukcijų. Teko siųsti vertėją telefonu. Tai kainavo papildomai, bet be to krovinys būtų likęs už vartų.

Kaip keičiasi logistika žiemą?

Žiema yra košmaras. Sniegas Vokietijoje, ypač kalnuotose vietovėse, gali sustabdyti eismą dienoms. Vairuotojai privalo turėti grandines, o mašinos turi būti techniškai tvarkingos. Mes visada įspėjame klientus, kad žiemą terminai gali nusikelti. Jei kas nors žada, kad žiemos metu viskas vyks kaip vasarą, jie meluoja. Tai ne tik vėlavimai, tai ir didesnės kuro sąnaudos, nes mašinos dirba tuščiąja eiga, kad šildytų kabiną. Tai viskas įeina į kainą, todėl žiemą pervežimai visada brangesni.

Ar galima siųsti asmeninius daiktus kaip komercinius?

Ne, tai griežtai draudžiama. Muitinė labai atidžiai tikrina tokius dalykus. Jei bandysi siųsti asmeninius daiktus su komerciniais dokumentais, gali sulaukti didelių problemų. Asmeniniams daiktams yra kitos taisyklės, kiti mokesčiai. Visada geriau būti sąžiningam. Jei siunti dovanas ar asmeninius daiktus, deklaruok tai teisingai. Tai kainuos šiek tiek daugiau laiko, bet išvengsi konfiskavimo ar baudų. Žmonės dažnai bando „sutaupyti“, bet galiausiai praranda viską.

Kodėl svarbu turėti gerą vadybininką?

Vadybininkas yra tavo akys ir ausys. Jis žino, kur yra tavo krovinys, jis žino, ar vairuotojas vėluoja, jis žino, kaip išspręsti problemas. Geras vadybininkas yra aukso vertės. Jis ne tik priima užsakymą, jis rūpinasi, kad viskas vyktų sklandžiai. Aš per 20 metų supratau, kad klientai vertina ne tik kainą, bet ir ramybę. Kai žinai, kad tavo vadybininkas viską kontroliuoja, gali ramiai miegoti. Jei vadybininkas tik „stumia“ krovinius, tai ne ilgalaikis partneris.

Ar yra skirtumas tarp didelių ir mažų logistikos įmonių?

Didelės įmonės turi infrastruktūrą, bet mažiau lankstumo. Mažos įmonės yra lankstesnės, bet turi mažiau resursų. Viskas priklauso nuo tavo poreikių. Jei siunti tūkstančius palečių, tau reikia didelės įmonės. Jei siunti kelias paletes per mėnesį, mažesnė įmonė tau skirs daugiau dėmesio. Aš visada sakau, kad svarbiausia yra žmonės. Jei įmonėje dirba profesionalai, dydis nėra toks svarbus. Svarbu, kad jie laikytųsi savo žodžio.

Kaip veikia „atgaliniai“ kroviniai?

Tai yra būdas sumažinti kaštus. Kai fura iškrauna prekes Vokietijoje, ji ieško krovinio atgal į Lietuvą. Tai vadinama „backhaul“. Tai labai populiaru ir leidžia pasiūlyti geresnę kainą. Tačiau tai reiškia, kad tavo krovinys priklauso nuo to, ar fura sėkmingai išsikrovė. Jei ten vėluoja, vėluoja ir tavo išvežimas. Tai yra logistikos grandinės dalis. Mes visada stengiamės planuoti taip, kad „atgaliniai“ kroviniai būtų suderinti iš anksto, bet visada yra rizikos faktorius.

Ar verta naudoti multimodalinį transportą?

Tai reiškia derinį: traukinys, laivas, mašina. Tai ekologiškiau ir kartais pigiau, bet lėčiau. Vokietija turi puikią geležinkelių infrastruktūrą. Jei tavo krovinys nėra skubus, tai puikus pasirinkimas. Tačiau tai reikalauja daugiau planavimo. Reikia suderinti skirtingų transporto rūšių grafikus. Tai nėra taip paprasta, kaip tiesiog įkrauti į furą. Bet ateityje tai bus vis svarbiau, nes kelių transportas tampa vis brangesnis ir labiau ribojamas.

Kaip elgtis su „paslėptais“ mokesčiais?

Visada klausk, kas įskaičiuota į kainą. Ar įskaičiuotas kuro priedas? Ar įskaičiuoti kelių mokesčiai? Ar įskaičiuotas krovimas? Kai kurie vežėjai pateikia labai mažą bazinę kainą, o tada prideda krūvą papildomų mokesčių. Tai nesąžininga. Aš visada stengiuosi pateikti „all-in“ kainą, kad klientui būtų aišku. Jei matai, kad kaina per maža, būk atsargus. Greičiausiai kažkas bus pridėta vėliau. Geriau iškart žinoti tikrąją kainą, nei vėliau gauti sąskaitą su staigmenomis.

Ar svarbu, kokio amžiaus yra fura?

Taip, tai svarbu dėl techninio patikimumo ir ekologijos. Vokietijoje yra griežti reikalavimai dėl emisijų (Euro 6 standartas). Jei fura neatitinka reikalavimų, gali tekti mokėti didesnius kelių mokesčius arba net negalėti įvažiuoti į tam tikrus miestus. Be to, naujesnės mašinos rečiau genda. Aš visada stengiuosi, kad mūsų parkas būtų kuo naujesnis. Tai kainuoja, bet tai yra investicija į patikimumą. Klientai nenori, kad jų krovinys stovėtų pakelėje dėl sugedusios mašinos.

Kokia yra ateitis pervežimų į Vokietiją?

Ateitis yra automatizacija ir ekologija. Daugiau elektrinių sunkvežimių, daugiau skaitmeninių sprendimų. Bet žmogus vis tiek išliks svarbiausias. Logistika yra apie santykius. Net jei viską darys robotai, kažkas turės juos prižiūrėti. Aš tikiu, kad pervežimai taps greitesni ir skaidresni, bet problemos išliks panašios. Svarbiausia bus gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių. Tie, kurie nesugebės, tiesiog išnyks iš rinkos. Tai žiauru, bet taip veikia verslas.

Išvada

Logistika į Vokietiją nėra raketų mokslas, bet tai reikalauja dėmesio detalėms. Jei esi sąžiningas, planuoji iš anksto ir pasirenki patikimus partnerius, viskas bus gerai. Nėra tobulų pervežimų, yra tik profesionalus problemų sprendimas. Tikiuosi, kad ši mano patirtis padės tau geriau suprasti, kas vyksta už tavo siuntos kelionės. Svarbiausia – nebijok klausti ir reikalauti aiškumo. Sėkmės tavo versle ir tegu tavo kroviniai visada pasiekia tikslą laiku!