Siuntų persiuntimas artimiesiems kraustantis į Vokietiją: kas žino, o kas ne

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir mačiau viską – nuo rudeninių batelių, prarastų Kelne, iki pianinų, nukritusių kažkur Lenkijoje. Žmonės dažnai susiduria su situacija, kai artimieji jau išvyko gyventi į Vokietiją, o kažkas lieka pasakyti arba paprasčiausiai užmiršta nusipirkti drabužius. Tada kyla klausimas dėl siuntų persiuntimo artimiesiems kraustantis į Vokietiją. Tai atrodo paprasta, tačiau tikrovėje pasitaiko daugybė smulkių, bet erzinančių niuansų, apie kuriuos niekas nesako. Štai jums realus vaizdas, kaip tai vyksta, be jokių gražių žodžių ir rinkodaros triukšmo.

Bendrosios tvarkos ir kainos

Kiek laiko užtrunka siuntų persiuntimas artimiesiems kraustantis į Vokietiją?

Paprastai sakant, jei viskas tvarkoje, tai trunka nuo trijų iki penkių darbo dienų. Bet nepaisykite to, nes jei užeinate prieš šventes arba vairuotojui sugeda mašina, gali prailgėti iki savaitės ar net dviejų. Vakar pats skambinaus vienam klientui, kurio siunta stovėjo terminale dvi dienas, nes buvo sumaišytas etiketės numeris. Vokiškas tvarka yra gera, bet kartais ji būna per lėta.

Ar brangu siuntų persiuntimas artimiesiems kraustantis į Vokietiją?

Kaina visada priklauso nuo to, ką tiksliai siunčiate. Jei tai tik dėžė su drabžiais, galėtumėte suspėti už keletą dešimčių eurų, bet jei reikia vežti sofą ar baldus, skaičiuokite šimtais. Degalai pabrango, o Vokietijoje mokėsčiai už kelią tik didėja. Neklauskite man ką daryti su 500 kg krovinio – to greičiausiai neapsimoka vežti kurjeriu, geriau ieškoti dalinio krovinio.

Ką daryti, jei nežinau tikslo svorio?

Tai yra klasika. Žmonės sako: "kažkiek daug", o paskui atsiranda nustebimai, kai svėrime rodo 50 kg daugiau. Geriausia pasverti namuose, jei turite svarstykles. Jei ne, mes sulyginame pagal tūrį – taip vadinamas "volumetrinis svoris". Dėl šito dažnai būna ginčų, nes klientas mano, kad jei dėžė tuščia viduje, ji ir lengva. Nėra.

Galima siųsti maisto produktus?

Galima, bet labai atsargiai. Mėsą ir pieno produktus geriau nelieti – Vokietijos muitinė su jomis yra labai griežta dėl sanitarijos. Buvau atvejų, kai sulaikydavo visą krovinį dėl vieno kiaulieniagos rūkyto lašinio. Virtuvės druskos, makaronai ar džemai dažniausiai praeina sėkmingai, tiesiog užpildykite deklaraciją sąžiningai, nepaisykime to.

Ar turiu būti namuose, kai atveža?

Jei siunčiate į duris (tai vadinama "door to door"), tikrai reikia būti arba palikti raštišką leidimą kaimynui. Vokiečių kurjeriai mėgsta palikti pranešimą "nėra namie" ir važiuoti toliau, o tada jums teks važiuoti į depą pašimti, kas paprastai kainuoja pinigus ir nervus.

Kaip supakuoti dėžes?

Nenaudokite senų, byrančių dėžių iš parduotuvės, jei jose yra kažko sunkaus. Puses kartojau – vokietis, kuris krauna konteinerius, nemaišo su jumis ir tiesiog numes jūsų dėžę, jei ji plūšta. Knygas ir sunkius daiktus reikia į dėžes dėti mažesnėmis dalimis, o ne vieną didelę, kurią nekelia vienas žmogus.

Dokumentai ir muitinė

Dokumentai, reikalingi siuntų persiuntimui artimiesiems kraustantis į Vokietiją

Pagrindas yra savojo asmens dokumento kopija (paso ar ID kortelės) ir, žinoma, siuntos turinys sąrašas, vadinamas "packing list". Be šito niekur nepraeisite. Jei vertė didesnė nei 450 eurų, gali reikėti ir PVM mokėtojo kodas arba importo deklaracija, bet tai jau sudėtingesnė istorija.

Ar reikia mokėti muito ir PVM?

Čia yra tas labiausiai painas momentas. Jei siunčiate naudojusius daiktus asmeniniam naudojimui ir gavėjas jau gyvena Vokietijoje (turi registraciją), dažniausiai muytinės mokesčio nėra. Tačiau jei siunčiate naujus daiktus, pirkimo čekis bus privalomas, ir teks mokėti Vokietijos PVM (19%), kuris yra gana didelis.

Kas nutinka, jei nurodau neteisingą vertę?

Neklauskite man, ką daryti, kad išvengti mokesčių, nes aš nieko nepasakysiu. Muitinės sistemos dabar yra protingos – jos susieja rinkos kainas internete. Jei rašote, kad iPhone 12 vertas 50 eurų, tiesiog užblokuos siuntą kol nepateiksite realios vertės. Geriau būti sąžiningas iš karto.

Ar galima siųsti vaistus?

Tik receptiniais vaistais ir su originaliomis popieriais, kur parodė, kad jie skirti jums. Nelegalių vaistų bandymai baigiasi labai blogai – ne tik, kad dingsta siunta, dar ir galiate turėti problemų su policija. Vokietijoje dėl to stengiasi nejuokauti.

Kas yra TIR karnetas?

Jūsų tikriausiai nereikia, tai daugiau įmonių reikalas, bet kai kas klauso. TIR karnetas leidžia keliauti be muitinės patikros tarp šalių, bet tai papildomi kaštai ir dokumentai. Paprastam žmogui, siunčiančiam dvi dėžes drabužių, tai kaip šauti iš patrankos į viršus.

Ar reikia draudimo?

Mano nuomone, taip. Ypač jei vežate brangius dalykus. Standartinis draudimas dažnai dengia tik labai mažą sumą, pvz., 10 eurų už kilogramą. Jei dingsta 1000 eurų vertės kompiuteris, gausite vos nedidelę dalį. Užsirašykite papildomą draudimą, geriau sumokėti pora eurų daugiau.

Siuntų persiuntimas artimiesiems kraustantis į Vokietiją – ar galima naudoti pašto kodą DE?

Žinoma, Vokietijos pašto kodai prasideda raidėmis DE. Būkite tikri, kad nurodėte teisingą kodą, nes vienas skaičius gali nukreipti siuntą į visai kitą miestą. Miunchenas ir Hamburkas nėra vienas tas pats, kaip kai kurie galvoja.

Pristatymo niuansai ir problemos

Kas atsitinka, jei dėžė atėjo sulaužyta?

Čia prasideda "nepatogūs pokalbiai". Reikia nedelsiant rašyti pranešimą apie gedimą dar prieš pasirašant dokumentus apie pristatymą. Jei pasirašote, kad "viskas gerai", o vėliau namie atidaryte ir pamatysite sulaužytą indą, niekas nieko neduos. Taisyklės yra taisyklės.

Ar galiu siųsti dviračiu?

Galima, bet reikia jį gerai supakuoti, idealiai – į dėžę. Kartais žmonės siaubo ir siunčia "dviračio fragmentus" – ratus atskirai, rėmą atskirai. Taip pigiau, bet vokiškas kurjeras gali užsimanyti, kad tai neįmanoma užvežti į mažą furgoną.

Kokios kompanijos geriausios?

Nenoriu nieko reklamuoti, bet didelės, tokios kaip DHL arba keli Lietuvos vežėjai, dirba stabiliau. Pasitaiko mažų "garso" firmų, kurios pažada "auksus kalnus" už pusę kainos, o paskui dingsta su siunta arba reikalauja papildomų mokesčių už "pristatymą išsiuntimo vietą". Pasididžiuokite ir patikrinkite atsiliepimus.

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Techniškai taip, tačiau realybėje dažnai informacija atsilieka. Gali būti, kad siunta jau vairuojami keliu, o sistemoje vis dar rašo "surinkta terminale". Nesijaudinkite iš karto, palaukite dieną-dvi.

Siuntų persiuntimas artimiesiems kraustantis į Vokietiją: ar sunku rasti adresą?

Jei adresą rašote lietuviškai, niekas to nesupras. Naudokite vokišką raidyną. Ulica yra "Straße", o ne "gatvė". Be to, vokiečiai mėgsta, kad būtų nurodytas telefono numeris gavėjo, nes jie niekada nebelipa į kiemą be pranešimo (kaip ir turėtų daryti).

Ką daryti, jei gavėjo nėra namuose ilgiau laiko?

Geriau nesiųskite, kol jis nebus grįžęs. Jei siunta stovi terminale (depone), kiekviena diena kainuoja pinigus – tiek saugojimas, tiek "persiuntimo" mokestis. Vienas klientas taip prarado beveuk tiek, kiek kainavo pati siunta, nes išvyko atostogų ir negalėjo atsiimti.

Ar leidžiama siųsti alkoholį?

Tai yra labai pavojinga sritis. Asmeniniam naudojimui galima atvežti tam tikrą kiekį, bet turi būti mokamas mokestis. Jei bandysite paslėpti kelias butelis degtinės tarp drabužių, ir tai bus rasta, gali pradėti muitinės tyrimą. Nėra to verta.

Kaip elgtis su elektronika?

Naują elektroniką (televizoriai, kompiuteriai) be PVM mokėjimo nepraeis. Naudota elektronika paprastai praeina, jei atrodo naudota (nėra dėžių, poligraphijos), bet vėlgi, viskas priklauso nuo pareigūno nuotaikos. Kartą gavėme dėl trijų senų monitorių, ką tik nesudegėme, reikėjo aiškintis, kad tai ne verslas.

Ar saugu siųsti brangias bijouterijas?

Nesaugu. Draudimas to nedengia (arba dengia labai mažai), o vagystės pasitaiko, ypač dideliuose centruose. Brangius daiktus geriau vežti sau rankiniais bagažu arba naudoti specializuotą ir labai brangią apsaugotą transportą.

Ar galima siųsti dokumentus tiesiogiai į instituciją?

Galima, bet tada tiksliai užtikrinkite, kad institucija juos priima. Siuntą galima paduoti į "Packstation" (tokios dėžės stotys Vokietijoje), bet tam reikalingas specialus kodas ir abonementas. Paprastam žmogui tai sudėtinga, todėl geriau į namus arba darbovietę.

Kas yra "inkoterms" ir ar man jais rūpintis?

Jums, kaip paprastam siuntėjui, tikriausiai ne. Tai sąlygos, kurios apibrėžia, kas kurioje vietoje atsako už siuntą. Bet jei dirbate su ką nors rimtą, girdėsite terminą DAP (pristatyta vietą). Tai reiškia, kad jūs atsakote iki pat durų, o gavėjas tik atidaro.

Ką daryti, jei negaliu surasti CMR kopijos?

CMR yra krovinio kvitas. Jei jį praradote, kreipkitės į vežėją. Be jo sunku įrodyti, kad siunta išvyko arba kad ji buvo pažeista. Visada darykite nuotrauką prieš perduodant dėžę vežėjui – mano patirtis rodo, kad tai gelbsti nervus vėliau.

Siuntų persiuntimas artimiesiems kraustantis į Vokietiją – ar verta rinktis pigiausią variantą?

Kaip sako, skubantis kelią linksmina. Piguje variante dažnai naudojami "krovininiai taksi", kurie gali atvežti siuntą po savaitės, nes surenka kelis klientus viename furgone. Jei Jums skubu, mokėkite už expresį.

Ar galiu siųsti naminius gyvūnus?

Negalite paprastu būdu. Gyvūnai turi keliauti specialiomis trasportavimo firmomis arba lėktuvu (tam tikros rūšys). Jokiu būdu nemeskite katinės į dėžę ir nežadėkite, kad tai "gyvas siunta". Tai yra nelegalu ir nežmogiška.

Ką daryti, jei pasikeitė adresas siuntimo metu?

Bandykite susisiekti su vežėju iš karto. Jei siunta dar neišvyko iš Lietuvos, pavyks pakeisti. Jei jau važiuoja, tai bus problema – reikės juos nukreipti į naują vietą, o tai kainuos "peradresavimo" mokestį, kuris nėra mažas.

Ar turiu deklaruoti dovanas?

Taip, jei dovanos vertė viršija tam tikrą limitą (tą patį 450 eurų). Vokiška muitinė nėra Kalėdų senelis – ji neveikia dovanų principu. Jei nurodysite "dovaną" ir ten bus 5 vyno buteliai, jūs mokėsite.

Apibendrinimas

Trumpai tariant, siuntų persiuntimas artimiesiems kraustantis į Vokietiją nėra rocket science, bet reikalauja kantrybės ir dėmesio. Svarbiausia yra sąžiningai užpildyti dokumentus, gerai supakuoti daiktus ir nenuvertinti Vokietijos institucijų griežtumo. Niekada nežinokite, kada susidursite su pareigūnu, kuriam tiesiog nepatiko jūsų dėžės išvaizda. Geriau pasiruošti iš anksto ir, žinoma, niekada nepalikite seno keptuvės likučių dėžės viduje – būna, kad kvapas išsiskiria po trispalvės (ir tuomet viską sugadina). Sėkmės keliuose!