Siuntų dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją ir atgal

Įvadas

Siuntų dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją ir atgal yra tas pats senas logistikos triukas, tik šiek tiek protingesnis: vežame krovinius į Vokietiją, o grįždami stengiamės nepargabenti tuščio transporto. Per daugelį metų mačiau, kad atgaliniai kroviniai dažnai leidžia sumažinti kainą, bet tik tada, kai viskas suplanuota prieš išvykstant. Kitaip gaunasi taip: į Vokietiją nuvažiavai gražiai, o grįžti su oru furgone ir bloga nuotaika.

DUK

Apie pervežimą į Vokietiją ir grįžimą

Kas yra siuntų dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją ir atgal?

Tai maršrutas, kai transportas veža dalinius krovinius į Vokietiją, o po to surenka krovinius atgal į Lietuvą arba kitą šalį. Galima vežti paletes, dėžes, atsargines dalis, prekes, įrankius, baldus. Svarbiausia – suderinti kryptis ir terminus. Siuntų dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją ir atgal dažnai kainuoja racionaliau nei du atskiri reisiai, jei pavyksta užpildyti vietą.

Kodėl grįžtamasis reisas kartais būna pigesnis?

Nes vežėjui tuščias grįžimas yra nuostolis. Jei jis jau yra Vokietijoje, geriau pasiimti bent kelias paletes atgal nei grįžti be krovinio. Todėl atgalinė kryptis gali būti pigesnė, ypač iš Hamburg, Berlyno, Kelno ar Frankfurto regionų. Bet ne visada. Jei visi nori grįžti tuo pačiu laiku, kaina vėl pakyla. Rinka greitai susigaudė, kad „tuščias grįžimas“ nebėra toks tuščias.

Ar galima vienu reisu išvežti ir parvežti dalinius krovinius?

Taip, galima, tik reikia tvarkos. Pirmiausia surenkami kroviniai į Vokietiją, tada iš anksto rezervuojami kroviniai atgal. Vairuotojas negali tiesiog atvykti ir tikėtis, kad „kažkas atsiras“. Geriausi variantai būna tada, kai klientai iš abiejų pusių žino svorį, matmenis ir paruošimo laiką. Be to, dokumentai turi būti paruošti, kitaip gražus planas griūva.

Kiek laiko trunka pilnas ciklas į Vokietiją ir atgal?

Jei viskas gerai, nuo 3 iki 7 darbo dienų. Į Berlyną ar Hamburgą galima greičiau, į Miuncheną ar Štutgartą dažniau reikia daugiau laiko. Atgalinis krovinys dar labiau keičia grafiką, nes reikia suderinti gavėjus Vokietijoje ir iškrovimą Lietuvoje. Kartais viskas baigiasi per keturias dienas, kartais užtrunka savaitę. Ne visada vairuotojas kaltas, dažnai kaltas netvarkingas pasiruošimas.

Ką daryti, jei grįžtančios siuntos nėra?

Tada transportas grįžta tuščias arba ieškoma krovinių paskutinę minutę. Pastarasis variantas rizikingas, nes galima rasti netinkamą krovinį arba per vėlai. Versle geriau turėti bent preliminarius atgalinius klientus. Jei jų nėra, kaina į Vokietiją dažniausiai bus didesnė, nes vežėjas įskaičiuoja tuščią grįžimą. Tai nėra kerštas, tai paprasta ekonomika.

Kaip planuoti atgalinius krovinius iš Vokietijos?

Reikia pradėti ne tada, kai transportas jau atvyko, o prieš jam išvažiuojant. Surinkite kontaktus, adresus, krovinių tipus, paruošimo datas. Patikrinkite, ar krovinys gali būti kraunamas su kitais daiktais. Jei tai maisto produktai, chemija ar trapūs gaminiai, reikia atskirų sąlygų. Vokietijoje sandėliai dažnai dirba tik darbo dienomis, tad laikas labai svarbus.

Dokumentai ir krovinio žymėjimas

Ar reikia CMR abiems kryptims?

Komerciniams kroviniams dažniausiai taip, nes CMR fiksuoja vežimą konkrečia kryptimi. Į Vokietiją vienas dokumentų rinkinys, atgal iš Vokietijos – kitas. Jei kroviniai priklauso skirtingiems siuntėjams, negalima jų sumaišyti į vieną popierių. Kartais klientai nori „kad būtų paprasčiau“, bet logistikoje paprastumas be dokumentų greitai tampa problema. Geriau turėti daugiau popieriaus nei po to aiškintis.

Ar reikia atskirų dokumentų į Vokietiją ir atgal?

Taip, nes tai skirtingi siuntėjai, gavėjai, kroviniai ir dažnai skirtingos sąlygos. Į Vokietiją gali vykti prekės, o atgal – grąžinamos pakuotės, įranga ar atsargos. Kiekvienas krovinys turi turėti aprašymą, svorį, matmenis ir kontaktus. Jei dokumentai netvarkingi, Vokietijos sandėlis gali atsisakyti priimti arba išduoti krovinį. Tada prasideda nemalonus laukimas.

Kaip žymėti krovinius dviem kryptimis?

Etiketės turi būti aiškios: kryptis, gavėjas, užsakymo numeris, krovinio tipas. Geriausia naudoti skirtingas spalvas arba didelius lipdukus „Į Vokietiją“ ir „Atgal“. Esu matęs, kai dėžės buvo sukeistos, nes abi turėjo tą patį kliento vardą. Po to visi labai nustebdavo, kodėl įranga iš Kelno atsidūrė Kaune. Juokinga tik prisimenant, realybėje – ne.

Ar galima grąžinti prekes iš Vokietijos daliniu kroviniu?

Galima, ir tai labai dažna praktika e. prekyboje bei mažmeninėje prekyboje. Reikia tik žinoti, ar prekės grąžinamos kaip naujos, pažeistos, be pakuočių ar skirtos remontui. Skirtingos būklės prekės turi būti atskirtos. Jei maišote naujas prekes su grąžintomis, sandėlis gali sustabdyti visą procesą. Vokietijos partneriai dažniausiai reikalauja tvarkos, ir jie teisūs.

Ką daryti su skirtingomis pakuotėmis į ir iš Vokietijos?

Pakuotes reikia aprašyti taip, kaip jos realiai atrodo. Viena paletė, penkios dėžės, trys ryšuliai – viskas turi būti aišku. Jei grįžtantys daiktai yra be standartinių dėžių, reikia papildomo pakavimo arba perspėjimo. Negalima manyti, kad vairuotojas pats sugalvos, kaip apsaugoti baldų kojas. Pataisau – gali sugalvoti, bet geriau nerizikuoti.

Ar atgal galima vežti asmeninius daiktus?

Taip, galima vežti drabužius, knygas, buitinius daiktus, mažus baldus, jei jie tinkamai supakuoti. Bet reikia žinoti, ar tai tikrai asmeniniai daiktai, ar komercinė siunta. Kartais žmonės sako „asmeniniai“, o po to paaiškėja 40 dėžių prekybai internetu. Tokiu atveju reikia kitokių dokumentų ir sąlygų. Geriau pasakyti tiesą nuo pradžių.

Maršrutai, miestai ir persikrovimai

Kur dažniausiai grįžta transportai iš Vokietijos?

Dažnai iš Šiaurės Reino-Vestfalijos, Hamburgo, Berlyno, Bremeno, Frankfurto regiono. Ten daug sandėlių, gamyklų, e. prekybos centrų ir grąžinamų prekių srautų. Į Lietuvą dažniausiai grįžtama per Lenkiją, tada Kaunas, Vilnius, Klaipėda arba toliau. Kartais maršrutas keičiasi dėl krovinio vietos. Logistika retai būna tiesi linija, dažniau – zigzagas su kavos puodeliu.

Ar grįžimas per Lenkiją visada tas pats?

Ne visada. Kartais važiuojama per Poznanę, kartais per Varšuvą, kartais per šiaurę link Gdansko. Įtakos turi krovinio paruošimas, eismas, muitinės postų situacija, vairuotojo grafikas. Jei grįžtantis krovinys yra šiaurėje, gali būti naudinga važiuoti kitaip. Nesu tikras, ar kiekvienas maršrutas visada optimalus, bet geri dispečeriai mato alternatyvas.

Kodėl kartais laukiama Kaune, o ne Vilniuje?

Nes Kaunas dažnai patogus kaip centrinis taškas tarp Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio. Jei atgaliniai kroviniai skirti keliems klientams, Kaune patogiau perskirstyti. Kartais Vilnius per toli nuo tolesnio maršruto. Kartais tiesiog sandėlis Kaune turi vietos, o Vilniuje ne. Tai ne politika, tik praktika.

Ar galima atiduoti krovinius Kelne ir pasiimti Hamburge?

Taip, jei maršrutas ir kaina tai leidžia. Vokietijoje atstumai nėra maži, o Kelnas iki Hamburgo – nemažas kelias. Daliniame transporte tai įmanoma, bet reikia gerai suplanuoti persikrovimą. Jei krovinys į Kelną ir krovinys iš Hamburgo nepatenka į tą patį grafiką, gali tekti laukti. Kartais geriau rinktis artimesnį miestą.

Ką reiškia „backhaul“ daliniuose kroviniuose?

Backhaul reiškia grįžtamąjį krovinį, kuris užpildo transportą po pagrindinio pristatymo. Tai labai svarbu kainai, nes vežėjas gali pasiūlyti geresnį variantą. Bet backhaul nėra stebuklinga pigi vieta visiems. Jei krovinys netinka maršrutui, terminui ar transporto tipui, jis nelabai padės. Geras backhaul turi tikti kaip pirštinė.

Ar grįžtamasis krovinys turi savo garantiją?

Gali turėti, jei tai sutarta raštu. Dažnai garantija taikoma pristatymo terminui, o ne absoliučiam rezultatui. Eismas, sandėlių eilės, neteisingi adresai gali viską sujaukti. Jei jums reikia griežto laiko, reikia tai pasakyti prieš užsakymą, ne po to. Vokietijoje ir Lietuvoje darbo laikai skiriasi, tad tai būtina įskaityti.

Kainodara ir praktiški patarimai

Kodėl kaina į abi puses ne visada dviguba?

Nes grįžtamasis krovinys gali sumažinti bendrą tuščio važiavimo kaštą. Jei pavyksta užpildyti vietą atgal, vežėjas gali dalintis ekonomija su klientu. Bet jei atgal krovinys mažas arba nepatogus, kaina bus beveik kaip du atskiri reisiai. Todėl klausimas „kiek kainuoja į abi puses“ visada prasideda nuo krovinių pobūdžio. Gražių skaičių be duomenų nebūna.

Kaip išvengti tuščio važiavimo iš Vokietijos?

Reikia ieškoti grįžtamojo krovinio iš anksto, derinti kelis klientus ir nepalikti visko paskutinei dienai. Galima naudoti sandėlius, kuriuose kroviniai surenkami prieš grįžimą. Taip pat verta turėti lankstų terminą, nes kartais vienos dienos skirtumas sutaupo daug. Tuščias važiavimas kainuoja visiems, tik vieni tai mato sąskaitoje, kiti – vėliau.

Ką daryti, jei klientas neatiduoda siuntos laiku?

Reikia nedelsiant informuoti logistą, nes vienas vėlavimas gali sugriauti visą grandinę. Jei krovinys nebus paruoštas, transportas gali išvažiuoti be jo arba susidarys papildomas kaštas. Vokietijoje sandėliai ne visada laukia ilgai. Kartais tenka mokėti už papildomą sustojimą ar kitą vizitą. Todėl „dar nespėjome“ logistikoje skamba labai brangiai.

Ar galima derinti B2B ir B2C siuntas tame pačiame reise?

Galima, bet reikia atskirti dokumentus, adresus ir pristatymo sąlygas. Įmonėms dažnai reikia CMR, darbo valandomis, su iškrovimo technika. Privatiems asmenims reikia telefono ryšio, lankstesnio laiko ir dažnai daugiau aiškinimo. Jei viską sumaišysite, vienas klientas pyks, kitas lauks, vairuotojas keiksis tyliai. Tvarka čia ne dėl grožio.

Kokia rizika perkraunant dalinius krovinius?

Perkrovimo rizika – žala, pametimas, sukeitimas, vėlavimas. Kuo daugiau sandėlių, tuo daugiau rankų liečia krovinį. Todėl paletavimas, plėvelė, etiketės ir nuotraukos yra labai svarbios. Ypač jei krovinys grįžta iš Vokietijos su grąžinamomis prekėmis. Kartais pakuotė atrodo tvarkinga, bet viduje jau yra pažeidimas. Geriau tikrinti anksčiau.

Kada rinktis dalinį pervežimą į Vokietiją ir atgal?

Rinkitės, kai turite nedidelį arba vidutinį krovinį ir galite derinti terminus. Tai puikus variantas e. prekybai, servisui, atsarginėms dalims, baldams, įrangai. Jei krovinys labai skubus ar brangus, galbūt reikia tiesioginio transporto. Jei grįžtamas krovinys nėra svarbus, galima vežti tik vieną kryptimi. Svarbiausia – neapsigauti dėl kainos ir terminų.

Išvada

Siuntų dalinių krovinių pervežimas į Vokietiją ir atgal gali būti labai ekonomiškas, kai pavyksta sujungti kryptis. Jis tinka tiems, kurie mąsto ne tik „kaip išsiųsti“, bet ir „kaip grįžti protingai“. Reikia ankstyvo planavimo, tvarkingų dokumentų, aiškių matmenų ir realaus terminų derinimo. Jei viskas suderinta, tuščio transporto nebereikia bijoti taip labai.