Siuntos draugams Vokietijoje greitu ir saugiu mikroautobusu

Klausyk, per dvidešimt metų šitame „bardake“, kurį mes vadiname logistika, mačiau visko – nuo pamestų siuntų iki šoferių, kurie pamiršta, kurioje šalyje yra. Kai kalbame apie siuntas draugams Vokietijoje greitu ir saugiu mikroautobusu, žmonės dažnai galvoja, kad tai tik „įmeti į fūrą ir nuvažiuoja“. Deja, realybė tokia, kad kiekvienas CMR'as, kiekviena pakuotė reikalauja dėmesio. Aš pats ne kartą esu matęs, kaip skubantys vadybininkai prižada „rytoj bus Berlyne“, o realybėje krovinys stringa kažkur prie Lenkijos sienos dėl paprasčiausio dokumentų neatitikimo. Šiame tekste pasidalinsiu savo patirtimi, kaip iš tikrųjų veikia šis procesas ir į ką turėtum atkreipti dėmesį, kad tavo siunta pasiektų adresatą be streso.

Planavimas ir siuntų paruošimas

Kaip geriausia supakuoti siuntą, kad ji saugiai pasiektų Vokietiją?

Pakavimas yra didžiausia bėda, su kuria susiduriu kasdien. Žmonės dažnai galvoja, kad jei siunčia „greitu mikroautobusu“, tai siunta skris oru. Nieko panašaus – ji bus kraunama, perdėliojama ir kratoma per duobes. Mano patarimas: naudok tik dvigubo gofruoto kartono dėžes, o ne kažkokius senus bananų maišus. Jei siunti stiklinį daiktą, vyniojimo plėvelės negailėk – ji turi būti tokia stora, kad daiktas viduje neturėtų jokios laisvos vietos judėti. Jei dėžė „barška“ ją pajudinus, vadinasi, ji blogai supakuota. Patikėk manimi, po trijų tūkstančių kilometrų tas barškėjimas virsta šukėmis, o tada jau niekas nepadės.

Ar tikrai mikroautobusas yra greitesnis už didelę fūrą?

Čia yra toks niuansas. Mikroautobusas, tarkim, koks „Mercedes Sprinter“, neturi tokių griežtų tachografo apribojimų kaip didelės vilkikų „furos“. Vairuotojas gali judėti lanksčiau, jam nereikia stoti į ilgas poilsio zonas, kurios skirtos sunkiasvoriam transportui. Tačiau, būkime atviri, greitis priklauso ne tik nuo mašinos, bet ir nuo maršruto planavimo. Jei vadybininkas suplanavo maršrutą per visus Vokietijos kaimus, joks greitis nepadės. Mano praktikoje būna atvejų, kai mikroautobusas atveža siuntą per 24 valandas (na gerai, realiai per 30 valandų, nes visada atsiranda koks nors „kamštis“ prie Frankfurto).

Ką daryti, jei siuntoje yra draudžiamų daiktų?

Draudžiami daiktai yra ta tema, kurioje aš visada būnu griežtas. Niekada nebandyk siųsti alkoholio, cigarečių ar ginklų, net jei tavo draugas Vokietijoje labai prašo. Muitinė ar policija Vokietijoje dirba tikrai ne taip, kaip kartais įsivaizduojama – jie tikrina mikroautobusus labai atidžiai. Jei įkliūsi, ne tik konfiskuos siuntą, bet ir vairuotojas turės milžiniškų problemų, o tavo siunta bus tiesiog išmesta. Aš pats esu matęs, kaip dėl vieno bloko cigarečių buvo sulaikytas visas mikroautobusas. Ar verta rizikuoti dėl kelių eurų sutaupymo? Tikrai ne, geriau jau siųsk knygas ar drabužius.

Kaip teisingai užpildyti siuntos dokumentus?

Dokumentai yra viskas. Jei siunti siuntą draugams Vokietijoje greitu ir saugiu mikroautobusu, privalai turėti aiškų sąrašą, kas yra viduje. Nerašyk tiesiog „daiktai“ – tai iškart sukelia įtarimą. Rašyk „asmeniniai daiktai: drabužiai, knygos, avalynė“. Tai padeda išvengti nereikalingų klausimų pasienyje ar patikros metu. Aš visada rekomenduoju pridėti ir gavėjo telefono numerį, nes vokiečių kurjeriai tikrai nesivargins ieškoti adreso, jei nebus aiškaus kontakto. Jei vadybininkas sako, kad „užteks vardo“, netikėk juo – tai tinginystė, kuri vėliau kainuos tavo siuntos vėlavimą.

Ar verta drausti siuntą, jei ji nėra labai brangi?

Draudimas yra tas dalykas, kurio niekam nereikia, kol neatsitinka bėda. Aš visada sakau: jei siunti kažką, kas tau emociškai brangu, drausk. Nors mikroautobusai yra saugūs, kelyje visko būna – nuo avarijų iki vagysčių stovėjimo aikštelėse. Draudimo kaina dažniausiai yra juokinga, palyginus su tuo, ką prarasi, jei siunta dings. Žinoma, yra kompanijų, kurios „išsisukinėja“ nuo išmokų, todėl visada pasitikrink, ar draudimas galioja tarptautiniams pervežimams. Aš pats esu turėjęs atvejį, kai siunta dingo, o klientas neturėjo jokio draudimo – teko man iš savo kišenės kompensuoti, kad išsaugočiau reputaciją.

Kokie yra populiariausi maršrutai į Vokietiją?

Dažniausiai siuntos keliauja į didžiuosius miestus: Berlyną, Hamburgą, Miuncheną ar Frankfurtą. Tai yra logistikos arterijos. Jei tavo draugas gyvena kažkur giliai Bavarijos kalnuose, pasiruošk, kad kaina bus didesnė, o pristatymas užtruks ilgiau. Mikroautobuso vairuotojas nenori sukti papildomų šimtų kilometrų dėl vienos dėžės. Mano patirtis rodo, kad geriausia siųsti į didesnius miestus, kur yra daugiau logistikos centrų. Jei reikia pristatyti į kaimą, susitark, kad draugas atvažiuotų iki artimiausio didesnio miesto – taip sutaupysi ir laiko, ir pinigų.

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Šiais laikais visi nori „GPS sekimo“. Būkime realistai: dauguma mikroautobusų, kurie veža siuntas draugams, neturi tokios sistemos, kokią turi „DHL“ ar „UPS“. Vairuotojas dažniausiai turi tik telefoną. Jei tau žada „sekimą realiu laiku“, greičiausiai tai tik marketinginis triukas. Aš visada sakau klientams: „skambink vairuotojui arba vadybininkui“. Tai yra patikimiausias būdas. Jei vadybininkas nekelia ragelio, tai jau signalas, kad kažkas negerai. Mano praktikoje geriausiai veikia tiesioginis ryšys su žmogumi, kuris sėdi prie vairo.

Ką daryti, jei siunta vėluoja?

Vėlavimas logistikoje yra norma, o ne išimtis. Jei tau sako, kad siunta bus trečiadienį, nusiteik, kad ji gali būti ketvirtadienį. Tai nėra blogas aptarnavimas, tai yra realybė. Keliai, orai, techniniai gedimai – viskas turi įtakos. Jei siunta vėluoja daugiau nei dvi dienas, tada jau reikia kelti triukšmą. Pirmiausia skambink vadybininkui ir klausk konkrečios priežasties. Jei gauni atsakymą „nežinau“, tai reiškia, kad jie prarado kontrolę. Tada jau reikia reikalauti kompensacijos už vėlavimą, nors dažniausiai sutartyse būna parašyta, kad „pristatymo laikas yra orientacinis“.

Ar skiriasi siuntų kainos priklausomai nuo sezono?

Žinoma, prieš Kalėdas kainos šoka į viršų. Tai yra logistikos dėsnis. Visi nori nusiųsti dovanas, mikroautobusai būna pilni iki lubų. Jei nori sutaupyti, siųsk siuntą ne sezono metu. Taip pat, jei siunti didelį kiekį, visada derėkis dėl kainos. Niekada nemokėk pilnos kainos, kurią matai internete, jei siunti daugiau nei tris dėžes. Aš visada sakau savo klientams: „skambinkite, derėkitės“. Vadybininkai turi erdvės kainoms, ypač jei mato, kad esi pastovus klientas.

Kaip išsirinkti patikimą vežėją?

Tai yra sunkiausia dalis. Internete pilna skelbimų „vežu pigiai“. Dažniausiai tai yra žmonės su vienu mikroautobusu, kurie neturi jokios atsakomybės. Jei nori saugumo, rinkis įmonę, kuri turi fizinį biurą ir ilgą istoriją. Pasitikrink atsiliepimus, bet ne tik „Facebook“, o „Google“ ar specializuotuose forumuose. Jei įmonė slepia savo adresą ar neturi CMR draudimo, bėk nuo jų kuo toliau. Aš pats esu matęs, kaip tokie „pigūs“ vežėjai tiesiog dingsta su visomis siuntomis.

Ar galima siųsti maisto produktus?

Maistas yra slidus reikalas. Jei tai sausi produktai, kurie negenda – jokių problemų. Bet jei nori siųsti mamos gamintus koldūnus ar šaltieną, pamiršk. Mikroautobusuose nėra šaldymo įrangos, o vasarą temperatūra viduje gali pakilti iki 40 laipsnių. Tai ne tik sugadins maistą, bet ir gali užkrėsti kitas siuntas. Aš visada atsisakau vežti greitai gendančius produktus, nes nenoriu prisiimti atsakomybės už apsinuodijimą. Jei labai reikia, naudok specializuotas šaldymo paslaugas, bet tai kainuos visai kitus pinigus.

Kokie yra dažniausi nesklandumai su muitine?

Nors Vokietija yra ES, kartais pasitaiko patikrinimų. Dažniausiai problemos kyla dėl to, kad siuntose randama prekių, kurioms reikia specialių sertifikatų. Pavyzdžiui, elektronika su baterijomis. Jei siunti daug elektronikos, gali tekti įrodyti, kad tai ne komercinis krovinys. Muitininkai turi teisę atidaryti bet kurią siuntą. Mano patirtis rodo, kad jei viskas tvarkinga ir deklaruota, problemų nebūna. Svarbiausia – nebandyti nieko nuslėpti, nes jie turi rentgenus ir puikiai mato, kas yra dėžės viduje.

Ar mikroautobusas gali pristatyti siuntą tiesiai į namus?

Taip, tai yra pagrindinis mikroautobusų privalumas. Fūros dažniausiai važiuoja į terminalus, o mikroautobusas gali privažiuoti prie pat durų. Tai labai patogu, ypač jei siunti sunkius daiktus. Tačiau būk pasiruošęs, kad vairuotojas gali paprašyti pagalbos iškraunant. Jis nėra krovikas, jis yra vairuotojas. Jei siunti kažką labai sunkaus, būtinai perspėk vadybininką iš anksto, kad vairuotojas turėtų įrangą arba kad gavėjas būtų pasiruošęs padėti.

Kaip elgtis, jei siunta atvyko apgadinta?

Tai yra blogiausias scenarijus. Jei matai, kad dėžė aplamdyta, iškart fotografuok ją prieš atidarant. Tai yra tavo pagrindinis įrodymas. Jei atidarius matai, kad daiktas sudužęs, surašyk aktą kartu su vairuotoju. Jei vairuotojas atsisako pasirašyti, tai jau yra raudona vėliava. Tada iškart skambink į įmonę ir siųsk nuotraukas. Niekada nepasirašyk „priėmiau be pretenzijų“, jei matai, kad pakuotė pažeista. Tai yra tavo teisių atsisakymas.

Ar galima siųsti baldus?

Baldai yra labai sudėtingas krovinys. Jie užima daug vietos ir yra lengvai pažeidžiami. Jei nori siųsti baldus, jie privalo būti išardyti ir supakuoti į burbulinę plėvelę bei kartoną. Jei siunti surinktą baldą, jis tikrai bus subraižytas. Aš visada rekomenduoju baldus siųsti tik tada, jei jie yra vertingi. Jei tai paprasta „IKEA“ spintelė, pigiau bus nusipirkti naują Vokietijoje, nei mokėti už jos pervežimą.

Ką daryti, jei gavėjas nerastas namuose?

Tai dažna problema. Vairuotojas atvažiuoja, o gavėjo nėra. Tada prasideda „žaidimas“: vairuotojas skambina, niekas nekelia, siunta lieka mikroautobuse. Dažniausiai vežėjai bando pristatyti dar kartą kitą dieną, bet už tai gali tekti primokėti. Mano patarimas: visada suderink laiką su gavėju. Jei žinai, kad jo nebus, geriau siųsk į darbovietę arba kaimynams. Tik būtinai informuok apie tai vadybininką, kad jis įrašytų tai į maršruto lapą.

Ar skiriasi siuntų pervežimas į Vokietiją ir iš jos?

Iš esmės procesas tas pats, bet yra niuansų su dokumentais. Iš Vokietijos dažnai siunčiama daugiau technikos, o į Vokietiją – daugiau asmeninių daiktų. Vokietijos muitinė yra griežtesnė, todėl dokumentacija turi būti nepriekaištinga. Jei siunti iš Vokietijos, būtinai gauk sąskaitą faktūrą ar pirkimo kvitą, jei tai naujas daiktas. Tai padės išvengti problemų su mokesčiais, jei prekė būtų sulaikyta.

Kiek laiko vidutiniškai užtrunka pristatymas?

Vidutiniškai tai trunka nuo 2 iki 4 dienų. Viskas priklauso nuo to, kurioje Lietuvos vietoje paimama siunta ir kurioje Vokietijos vietoje ji pristatoma. Jei paimama Vilniuje ir vežama į Berlyną, gali užtrukti ir 24 valandas. Jei paimama kažkur provincijoje, kol surinks visas siuntas, gali praeiti ir 3 dienos. Niekada netikėk pažadais „pristatysime per 12 valandų“ – tai fiziškai neįmanoma, nebent tai yra specialus užsakomasis reisas.

Ar galima siųsti gyvūnus?

Ne, niekada. Mikroautobusai nėra pritaikyti gyvūnų pervežimui. Tai yra nelegalu ir nehumaniška. Jei matai skelbimą, kad kažkas veža gyvūnus mikroautobusu, tai yra nusikaltimas. Gyvūnų pervežimui reikalingos specialios licencijos, veterinariniai sertifikatai ir tinkama įranga. Niekada nebandyk to daryti, nes pasekmės gali būti labai skaudžios, įskaitant dideles baudas ir gyvūno konfiskavimą.

Kokie yra mokėjimo būdai?

Dažniausiai atsiskaitoma grynaisiais vairuotojui arba pavedimu į įmonės sąskaitą. Aš visada rekomenduoju mokėti pavedimu – taip turi įrodymą, kad sumokėjai. Jei moki grynais, visada reikalauk kvito. Jei vairuotojas sako „ai, nereikia kvito, bus pigiau“, tai yra apgaulė. Tokiu atveju neturi jokios garantijos, kad siunta bus pristatyta. Būk atsargus su tokiais pasiūlymais, nes jie dažniausiai baigiasi problemomis.

Ar galima siųsti dviračius?

Dviračiai yra labai populiari prekė. Juos reikia išardyti: nuimti priekinį ratą, pasukti vairą ir viską gerai apvynioti. Jei siunti dviratį, jis užima daug vietos, todėl kaina bus kaip už didelę siuntą. Aš visada rekomenduoju dviratį dėti į specialią dėžę. Jei tiesiog įdėsi į mikroautobusą, jis bus subraižytas. Tai yra faktas.

Kaip veikia „surinkimo“ paslauga?

Tai reiškia, kad mikroautobusas važiuoja per kelis miestus ir renka siuntas. Tai yra pigiau, bet užtrunka ilgiau. Jei tau reikia greičio, rinkis „tiesioginį“ pristatymą, bet jis kainuos brangiau. Surinkimo paslauga yra puikus būdas sutaupyti, jei siunta nėra labai skubi. Tik būk pasiruošęs, kad vairuotojas gali vėluoti, nes kažkur kitame mieste užtruko ilgiau.

Ar galima siųsti dokumentus?

Taip, dokumentus siųsti galima, bet geriau naudoti kurjerių tarnybas, kurios turi „voko“ paslaugą. Mikroautobusai nėra patys saugiausi dokumentams, nes jie gali pasimesti tarp didelių dėžių. Jei siunti svarbius dokumentus, būtinai juos įdėk į kietą voką ir pažymėk kaip „svarbu“.

Ką daryti, jei siunta yra labai sunki?

Jei siunta sveria daugiau nei 30 kg, būtinai perspėk vadybininką. Mikroautobusai turi svorio limitus. Jei perkrausi, vairuotojas gali gauti milžinišką baudą Vokietijoje. Svorio kontrolė ten yra labai griežta. Aš esu matęs, kaip mikroautobusas buvo priverstas iškrauti dalį krovinio tiesiog kelyje, nes viršijo leistiną svorį.

Ar verta naudotis privačių vežėjų paslaugomis?

Tai priklauso nuo to, ko tu ieškai. Jei ieškai pigumo, privatus vežėjas gali būti geras pasirinkimas. Jei ieškai saugumo ir garantijų, rinkis įmonę. Privatus vežėjas gali būti labai geras ir atsakingas, bet jis neturi jokių įsipareigojimų, jei kažkas atsitiks. Tai yra tavo rizika.

Išvada

Siuntos draugams Vokietijoje greitu ir saugiu mikroautobusu yra patogus būdas palaikyti ryšį, bet tai reikalauja atidumo. Svarbiausia – tinkamas pakavimas, aiškūs dokumentai ir bendravimas su vežėju. Niekada nesitikėk stebuklų ir visada turėk planą „B“, jei siunta vėluotų. Logistika yra gyvas procesas, kuriame visada yra vietos klaidoms, todėl būk supratingas, bet reikalauk kokybės. Sėkmės siunčiant!