Siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir galimybės

Klausyk, per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko – nuo pamestų krovinių Alpių perėjose iki vadybininkų pažadų, kurie subliūkšta vos tik fura išvažiuoja iš Lietuvos. Kai kalbame apie siuntinių pristatymo terminus į Vokietiją, žmonės dažnai tikisi stebuklų, bet realybė yra kur kas proziškesnė. Vokietija yra didelė, o jos kelių infrastruktūra, nors ir galinga, nuolat kemšasi dėl remonto darbų ar tiesiog milžiniško srauto. Jei kas nors tau sako, kad siuntinys iš Vilniaus į Miuncheną atkeliaus per 24 valandas, greičiausiai tave bando „išdurti“ arba tiesiog nesupranta, kaip veikia realus transportas. Šiandien atvirai papasakosiu, kokios yra tikrosios galimybės ir kodėl kartais verta palaukti dieną ilgiau, nei rizikuoti skubotais sprendimais.

Planavimo realybė ir terminai

Koks yra realus siuntinių pristatymo terminas į Vokietiją?

Dažniausiai, jei kalbame apie standartinį dalinį krovinį, terminas svyruoja nuo dviejų iki keturių darbo dienų. Žinoma, viskas priklauso nuo to, kur tiksliai siunčiame – Berlynas ar Hamburgas pasiekiami greičiau nei kokia nors atoki gyvenvietė Bavarijos kalnuose. Mano praktikoje būdavo atvejų, kai vadybininkai žada pristatymą per 48 valandas, bet pamiršta įskaičiuoti vairuotojo poilsio laiką ar privalomus sustojimus. Jei krovinys išvyksta pirmadienį, realiai jį gavėjas Vokietijoje turėtų pamatyti trečiadienį arba ketvirtadienį. Žinoma, pasitaiko ir išimčių, kai viskas susiklosto idealiai, bet geriau planuoti su atsarga, kad vėliau nereikėtų aiškintis su piktas klientais dėl vėlavimų.

Ar įmanomas pristatymas per 24 valandas?

Teoriškai – taip, jei tai yra „express“ siunta su dviem vairuotojais arba oro transportu, bet kaina tada tampa kosminė. Kai klientai klausia, ar galiu atvežti „fūrą“ į Frankfurtą per parą, aš visada atsakau klausimu: ar esate pasiruošę mokėti dvigubai daugiau? Vairuotojas negali važiuoti be sustojimo, tachografas viską fiksuoja, o policija Vokietijoje tikrai nemėgsta „kūrybiškų“ darbo ir poilsio režimo interpretacijų. Todėl 24 valandos yra labiau išimtis nei taisyklė, skirta itin skubiems dokumentams ar kritinėms atsarginėms dalims. Jei kas nors žada tokį terminą už standartinę kainą, būkite atsargūs – tai dažniausiai yra melas.

Kodėl siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją kartais vėluoja?

Pagrindinė priežastis – „kamščiai“ prie sienų arba didžiuosiuose Vokietijos mazguose. Kartą turėjau situaciją, kai dėl netikėto streiko viename iš logistikos centrų mūsų mašina įstrigo beveik parai. Taip pat svarbu nepamiršti oro sąlygų – žiemą, kai sninga, greičiai krenta drastiškai, o vairuotojai privalo laikytis saugumo reikalavimų. Be to, kartais pasitaiko klaidų CMR dokumentuose, dėl kurių tenka gaišti laiką aiškinantis su muitine ar gavėju. Visi šie faktoriai susideda į vieną didelį „vėlavimo kamuolį“, kurio vadybininkai dažnai neįvertina, nes jie sėdi šiltuose biuruose, o ne už vairo.

Ar skiriasi terminai siunčiant iš skirtingų Lietuvos miestų?

Iš esmės – ne, nes viskas vis tiek sueina į pagrindinius terminalus Kaune ar Vilniuje. Tačiau jei siunčiate iš kokio nors atokesnio rajono, surinkimas gali užtrukti papildomą pusdienį. Mano patirtis rodo, kad geriausia siuntą pristatyti į didįjį terminalą pačiam, jei norite sutaupyti laiko. Jei laukiate, kol atvažiuos „surinkėjas“, tai jau yra papildomas kintamasis, kuris gali išbalansuoti visą grafiką. Visada patariu klientams: jei terminas yra kritinis, patys atvežkite siuntą į konsolidacijos centrą, taip išvengsite nereikalingų „tampymųsi“ po Lietuvą ir sutaupysite brangų laiką.

Kaip veikia siuntų sekimas ir ar jis patikimas?

Šiais laikais sekimo sistemos yra gana pažengusios, bet jos ne visada rodo realų vaizdą. Dažnai matau, kaip klientai nervinasi, kai statusas „pakeliui“ nekinta visą dieną. Tai nereiškia, kad mašina stovi – tai reiškia, kad vairuotojas tiesiog važiuoja autostrada. Tikrasis sekimas prasideda, kai siunta nuskenuojama terminale. Būna atvejų, kai sistema „užlūžta“ (na gerai, realiai tai tiesiog vadybininkai pamiršta įvesti duomenis), todėl visada sakau: jei nerimaujate, skambinkite tiesiai vairuotojui arba vadybininkui. Gyvas ryšys visada patikimesnis už bet kokią programėlę ar automatinį pranešimą, kurį gaunate į telefoną.

Ar savaitgaliai įskaičiuojami į pristatymo laiką?

Tai vienas dažniausių klausimų, ir atsakymas yra paprastas – ne. Vokietijoje sekmadieniais fūroms važiuoti draudžiama, o dauguma sandėlių nedirba. Jei siunta išvyksta penktadienį, ji Vokietiją pasieks tik pirmadienį arba antradienį. Žmonės dažnai pamiršta šį niuansą ir tikisi, kad siunta „judės“ per visą savaitgalį. Deja, logistika nėra toks procesas, kuris vyksta 24/7 be jokių stabdžių. Mes turime gerbti vairuotojų poilsį ir vietinius įstatymus. Todėl planuodami siuntimą visada atimkite savaitgalius iš bendro laiko, kitaip nusivylimas bus garantuotas, o jūsų klientas liks nepatenkintas.

Ką daryti, jei siunta dingo?

Pirmiausia – nepanikuoti. Per 20 metų man yra dingę vos keletas siuntų, ir visais atvejais tai buvo žmogiška klaida – supainioti adresai arba neteisingai užklijuoti lipdukai. Jei siunta nerandama, pirmiausia tikriname CMR'ą (tai toks dokumentas, kurį pasirašo gavėjas). Jei parašo nėra, vadinasi, siunta kažkur „paklydo“ sandėlyje. Dažniausiai ji atsiranda per 24 valandas. Jei ne – pradedame oficialų tyrimą. Tai nemalonus procesas, bet jis būtinas. Svarbiausia yra turėti visus dokumentus tvarkingus nuo pat pradžių, nes be jų įrodyti savo tiesą yra beveik neįmanoma, ypač kai kalbame apie didelius krovinius.

Ar verta drausti siuntą?

Mano atsakymas visada yra „taip“. Nors vežėjai turi civilinę atsakomybę, ji dažnai yra ribota pagal kilogramus. Jei siunčiate kažką brangaus, pavyzdžiui, elektroniką ar meno kūrinius, standartinė atsakomybė jūsų neišgelbės. Draudimas kainuoja nedaug, palyginus su galimu nuostoliu. Kartą turėjau klientą, kuris atsisakė draudimo, o fūra pateko į avariją. Nuostoliai buvo milžiniški, o kompensacija – juokinga. Nuo to laiko visada primygtinai rekomenduoju draustis. Tai yra ramybės kaina, kurią verta sumokėti, nes kelyje gali nutikti visko – nuo vagysčių iki stichinių nelaimių.

Kaip pasiruošti siuntimui, kad terminai būtų optimalūs?

Viskas prasideda nuo pakavimo. Jei siunta supakuota netvarkingai, ji gali būti pažeista arba užlaikyta terminale dėl papildomo patikrinimo. Visada naudokite tvirtas dėžes, gerai apvyniokite prekes ir aiškiai užrašykite adresą. Taip pat svarbu, kad dokumentai būtų paruošti iš anksto. Jei vairuotojas turi laukti, kol jūs ieškosite sąskaitos faktūros, tai jau yra prastova. Laikas yra pinigai, o logistikoje – ypač. Kuo greičiau viską paruošite, tuo greičiau mašina pajudės. Tai atrodo kaip smulkmena, bet iš tokių smulkmenų susideda visas pristatymo greitis.

Ar galima pakeisti pristatymo adresą pakeliui?

Tai yra didelis galvosūkis. Jei mašina jau kelyje, pakeisti adresą yra labai sudėtinga ir brangu. Reikia derinti su dispečeriu, vairuotoju, o kartais ir su muitine, jei krovinys yra specifinis. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas sugalvojo pakeisti adresą, kai fūra jau buvo Vokietijoje. Tai kainavo papildomus 200 eurų ir vėlavimą dviem dienomis. Todėl visada sakau: būkite 100% tikri dėl adreso prieš išsiunčiant. Jei nesate tikri, geriau palaukite dieną, nei vėliau bandykite taisyti situaciją, kai krovinys jau rieda autostrada.

Kokie yra populiariausi maršrutai į Vokietiją?

Dažniausiai kroviniai keliauja per Lenkiją, per Varšuvą ir Berlyną. Tai yra pagrindinė arterija. Jei siunčiate į Pietų Vokietiją, maršrutas gali eiti per Čekiją. Kiekvienas maršrutas turi savo ypatybes. Pavyzdžiui, per Lenkiją važiuoti yra greičiau, bet ten dažniau pasitaiko kamščių. Per Čekiją keliai gali būti kalnuotesni, todėl greitis mažesnis. Mes visada stebime eismo informaciją realiu laiku. Jei matome, kad kažkur yra avarija, iškart koreguojame maršrutą. Tai yra patirties dalykas – žinoti, kur ir kada geriau nevažiuoti, kad išlaikytumėme numatytus terminus.

Ar siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją priklauso nuo sezono?

Žinoma. Prieš Kalėdas ar Velykas viskas sulėtėja. Visi nori viską gauti „vakar“, todėl terminalai būna perpildyti, o mašinų trūksta. Tai vadinamasis „piko sezonas“. Jei planuojate siųsti kažką svarbaus šiuo laikotarpiu, darykite tai bent savaite anksčiau. Mes visada įspėjame klientus, bet jie dažnai ignoruoja. Paskui skambina ir klausia, kodėl siunta vėluoja. Atsakymas paprastas – fizikos dėsnių neapgausi, jei kelyje yra 20% daugiau mašinų, greitis krenta visiems. Planuokite iš anksto, tai geriausias patarimas, kurį galiu duoti.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Nereikia žiūrėti tik į kainą. Pigiausias variantas dažnai būna brangiausias, kai skaičiuoji vėlavimus ir nervus. Ieškokite įmonės, kuri turi savo parką, o ne tik „vadybininkus su telefonu“. Klauskite, ar jie turi draudimą, ar gali pateikti rekomendacijas. Jei įmonė vengia atsakymų į konkrečius klausimus apie terminus, bėkite nuo jų. Aš dirbu 20 metų ir visada sakau: geriau dirbti su tais, kurie pasako „ne, mes nespėsime“, nei su tais, kurie prižada viską, o paskui dingsta iš eterio. Patikimumas yra svarbesnis už bet kokią nuolaidą.

Ar muitinės procedūros įtakoja terminus?

Jei siunčiate į ES šalį, muitinės nėra. Bet jei siunčiate per Vokietiją į trečiąsias šalis, tai viskas keičiasi. Tačiau net ir ES viduje kartais pasitaiko patikrinimų. Vokietijos policija (BAG) mėgsta tikrinti fūras, ypač dėl svorio ar dokumentų. Tai gali užtrukti nuo valandos iki pusės dienos. Mes negalime to kontroliuoti, tai yra rizikos faktorius. Visada įspėju klientus, kad tokie dalykai įmanomi. Jei viskas tvarkinga, patikrinimas praeina greitai, bet jei randama kokių nors neatitikimų, tai gali tapti tikru košmaru.

Ką daryti, jei gavėjas atsisako priimti siuntą?

Tai yra blogiausias scenarijus. Tada turime dvi galimybes: arba grąžinti siuntą atgal, arba palikti ją sandėlyje Vokietijoje. Abu variantai kainuoja. Kartą turėjau klientą, kuris siuntė prekes be išankstinio susitarimo su gavėju. Gavėjas tiesiog neįsileido vairuotojo. Prekės grįžo atgal, o klientas turėjo sumokėti už abu kelius. Tai buvo brangi pamoka. Visada įsitikinkite, kad gavėjas laukia jūsų siuntos. Tai atrodo savaime suprantama, bet patikėkite, žmonės dažnai pamiršta elementarų bendravimą.

Ar galima siųsti pavojingus krovinius?

Taip, bet tai reikalauja specialaus leidimo (ADR). Tai visiškai kitas lygis. Terminus tai dažnai prailgina, nes ne kiekviena mašina gali vežti tokius krovinius. Be to, dokumentacija yra daug sudėtingesnė. Jei siunčiate kažką, kas gali būti pavojinga, būtinai pasakykite tai iš anksto. Bandymas nuslėpti pavojingą krovinį gali baigtis milžiniškomis baudomis ir net baudžiamąja atsakomybe. Aš niekada neimčiau tokio krovinio be visų reikiamų popierių. Tai per didelė rizika tiek man, tiek vairuotojui.

Koks yra optimalus svoris siuntai?

Nėra vieno atsakymo. Viskas priklauso nuo to, ar siunčiate „paletėmis“, ar „pakuotėmis“. Paletės yra standartas, jos keliauja greičiau, nes yra lengviau kraunamos. Jei siunčiate daug mažų dėžių, tai užima daugiau laiko surinkti ir iškrauti. Mano patirtis rodo, kad paletizuotas krovinys visada yra saugesnis ir greitesnis. Jei turite galimybę, visada dėkite prekes ant palečių. Tai palengvina darbą sandėlio darbuotojams ir sumažina klaidų tikimybę.

Ar galima sekti krovinį realiu laiku per GPS?

Dauguma šiuolaikinių transporto įmonių tai leidžia. Tai suteikia ramybės, bet kartais sukelia nereikalingą stresą. Klientas mato, kad mašina stovi, ir iškart skambina: „Kodėl stovite?“. O vairuotojas tiesiog daro privalomą pertrauką. Tai yra normalus procesas. Aš visada sakau klientams: pasitikėkite procesu. Jei matote, kad mašina stovi, tai nereiškia, kad kažkas negerai. Tai reiškia, kad logistika veikia pagal taisykles.

Ar yra skirtumas tarp „Express“ ir „Economy“ pristatymo?

Taip, ir didelis. „Express“ reiškia, kad jūsų krovinys turi prioritetą. Jis kraunamas pirmas ir iškraunamas pirmas. „Economy“ yra pigesnis, bet jūsų krovinys gali būti „perkraunamas“ per kelis terminalus. Tai padidina riziką, kad kažkas pasimes ar bus pažeista. Jei siunta yra skubi, niekada nesirinkite „Economy“. Tai klaida, kurią žmonės daro norėdami sutaupyti 50 eurų, o paskui praranda šimtus dėl vėlavimų.

Kaip veikia „dalinių krovinių“ (LTL) sistema?

Tai yra mano duona. Mes surenkame krovinius iš kelių klientų į vieną mašiną. Tai leidžia sumažinti kainą kiekvienam. Bet tai reiškia, kad mašina turi sustoti keliose vietose. Tai prailgina pristatymo laiką. Jei norite greičio, užsisakykite visą mašiną (FTL). Tada mašina važiuoja tiesiai pas jus. Tai brangiau, bet tai yra greičiausias įmanomas būdas. Viskas priklauso nuo jūsų biudžeto ir skubos.

Ar galima siųsti asmeninius daiktus?

Taip, bet tai dažnai būna problematiška. Asmeniniai daiktai nėra „prekės“, todėl muitinė ar policija gali turėti klausimų. Visada rekomenduoju turėti detalų daiktų sąrašą. Kartą turėjau klientą, kuris siuntė „visą gyvenimą“ į Vokietiją. Vairuotojas turėjo problemų pasienyje, nes nebuvo aišku, ar tai komercinė siunta, ar ne. Visada būkite pasiruošę paaiškinti, kas yra siuntoje.

Ar temperatūrinis režimas įtakoja terminus?

Žinoma. Jei vežate maisto produktus ar vaistus, reikia šaldytuvo (refrižeratoriaus). Tai reikalauja papildomos priežiūros. Mašina negali tiesiog „stovėti“, reikia stebėti temperatūrą. Tai riboja vairuotojo galimybes sustoti. Todėl tokie kroviniai dažnai važiuoja greičiau, nes vairuotojas turi mažiau laisvės. Tai yra brangesnė paslauga, bet ji garantuoja krovinio kokybę.

Ką daryti, jei gavau pažeistą siuntą?

Tai yra blogiausia dalis. Pirmiausia – viską nufotografuokite. Tada surašykite aktą su vairuotoju. Tai yra būtina sąlyga draudimui. Jei pasirašysite CMR'ą be pastabų, vėliau įrodyti, kad siunta buvo pažeista transportavimo metu, bus neįmanoma. Tai yra auksinė taisyklė: visada tikrinkite siuntą prieš pasirašydami.

Ar Vokietijos kelių remontai labai trukdo?

Labai. Vokietija nuolat remontuoja kelius. Tai gali pridėti valandas prie kelionės laiko. Mes visada stebime „Autobahn“ informaciją. Kartais geriau važiuoti ilgesniu keliu, nei stovėti kamštyje. Tai yra patirtis, kurios neįsigysi jokiose knygose.

Ar verta naudoti tarpininkus?

Kartais taip, kartais ne. Tarpininkai gali rasti geresnę kainą, bet jie ne visada kontroliuoja procesą. Aš visada rekomenduoju dirbti tiesiogiai su vežėju, jei įmanoma. Taip žinai, kas atsakingas už tavo krovinį.

Išvada

Logistika į Vokietiją nėra raketų mokslas, bet tai reikalauja kantrybės ir supratimo. Pristatymo terminai priklauso nuo daugybės faktorių, kurių ne visada galime kontroliuoti. Svarbiausia – planuoti su atsarga, drausti krovinius ir palaikyti ryšį su vežėju. Jei būsite atviri ir sąžiningi, logistika taps ne galvos skausmu, o sėkmingu verslo įrankiu. Sėkmės siunčiant!