Siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal

Įvadas

Pervežimų pasaulyje daug kas atrodo paprasčiau, kol nepradedi derinti grįžtamojo srauto. Tema siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal yra labai reali klientams, kurie siunčia prekes, atsargines dalis, dokumentus ar paletes abiem kryptimis. Iš Lietuvos į Vokietiją terminai dažnai būna 1–5 darbo dienos, o iš Vokietijos į Lietuvą panašiai, bet tai nereiškia, kad viskas visada vyksta simetriškai. Kartais viena kryptis turi daugiau reisų, kartais kita greičiau surenka krovinį. Be to, grįžtamasis transportas, sandėliavimas, dokumentai ir gavėjų grafikai gali viską pakeisti.

Kodėl siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal skiriasi

Ar siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal visada vienodi?

Ne, ne visada vienodi, nors žemėlapyje atstumas atrodo toks pats. Iš Lietuvos į Vokietiją gali būti daugiau laisvų vietų vieną dieną, o iš Vokietijos į Lietuvą – kitą. Priklauso nuo transporto linijų, sandėlių darbo laiko, krovinių srautų ir to, kaip vežėjai planuoja grįžtamuosius reusus. Kartais siunta į Berlyną atvyksta per dvi dienas, o atgal iš Berlyno užtrunka keturias, nes reikia laukti pilno furgono. Tai nėra logika iš katalogo, tai kasdienė logistika. Ir ji ne visada graži.

Kodėl siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal priklauso nuo krovinių srauto?

Krovinių srautas lemia, kaip greitai transportas užsipildo. Jei iš Lietuvos į Vokietiją važiuoja daug prekių, linija gali būti reguliari ir greita. Jei atgal kroviniai renkami lėčiau, terminas gali būti ilgesnis. Tas pats galioja atvirkščiai. Vokietija turi didelių eksporto srautų, todėl iš ten į Lietuvą dažnai važiuoja pilni automobiliai, bet ne visada į tą patį miestą. Todėl terminas priklauso ne tik nuo atstumo, bet ir nuo to, ar jūsų krovinys telpa į esamą srautą.

Kaip grįžtamasis transportas veikia siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal?

Grįžtamasis transportas gali pagreitinti procesą, jei automobilis grįžta į Lietuvą ir turi vietos jūsų kroviniui. Tai vadinama backhaul logika. Tada kaina gali būti geresnė, o terminas trumpesnis. Bet jei automobilis grįžta kitu maršrutu arba jau pilnas, jūsų krovinys laukia kito reiso. Todėl grįžtamasis transportas nėra automatinis sprendimas. Jį reikia derinti. Kartais klientas girdi žodį „grįžta tuščias“ ir mano, kad viskas bus pigu. Ne visada. Tuščias automobilis vis tiek turi kaštus.

Siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal pagal kryptis

Kokie siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal į Berlyną?

Berlynas dažniausiai yra patogi kryptis abiem kryptimis. Iš Lietuvos į Berlyną standartinis terminas gali būti 2–4 darbo dienos, iš Berlyno į Lietuvą – 2–5 darbo dienos. Ekspresas abiem kryptimis dažniausiai 1–3 darbo dienos. Kaina mažai siuntai gali būti 50–150 EUR viena kryptimi, o paletei 90–230 EUR. Bet terminai gali skirtis dėl sandėlių darbo laiko ir miesto zonos. Berlynas didelis, o pristatymas į pramoninį rajoną gali reikalauti registracijos. Smulkmena, bet smulkmena.

Kokie siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal į Frankfurtą?

Frankfurtas yra stiprus logistikos mazgas, todėl terminai dažnai būna geri. Iš Lietuvos į Frankfurtą galima tikėtis 2–5 darbo dienų standartu, ekspresas 1–3. Atgal iš Frankfurto į Lietuvą dažnai taip pat 2–5 darbo dienos, nes per regioną eina daug krovinių. Kaina panaši: mažai siuntai 60–160 EUR, paletei 100–240 EUR. Tačiau Frankfurto regione kartais būna daug eismo ir sandėlių spūsčių. Todėl krovinys gali greitai atvykti į regioną, bet pristatymas vėluoti. Taip nutinka dažniau, nei norėtume.

Kokie siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal į Miuncheną?

Miunchenas yra toliau pietuose, todėl terminai dažniausiai šiek tiek ilgesni. Iš Lietuvos į Miuncheną standartinis transportas gali užtrukti 3–6 darbo dienas, ekspresas 2–4. Atgal iš Miuncheno į Lietuvą panašiai, kartais 3–6 darbo dienos. Kaina gali būti didesnė nei į šiaurės Vokietiją, ypač jei krovinys eina grupiniu transportu. Bet jei yra pilnas automobilis, terminas gali būti trumpesnis. Todėl negalima vertinti tik pagal miestą. Reikia žiūrėti, koks konkretus transporto variantas prieinamas tą dieną.

Siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal ir paslaugos tipas

Kokie siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal standartiniu transportu?

Standartinis transportas abiem kryptimis dažniausiai trunka 2–6 darbo dienas. Tai pigesnis variantas, tinkamas paletėms, mažoms siuntoms, komerciniams kroviniams, kurie nėra kritiniai. Iš Vilniaus į Hamburgą standartas gali būti 3–5 dienos, o iš Hamburgo į Vilnių – 2–5. Skirtumas nedidelis, bet gali atsirasti dėl linijos grafiko. Standartas yra geras pasirinkimas, kai nereikia pristatyti rytoj. Bet jei klientui reikia tikslios datos, reikia tai pasakyti iš anksto. Standartas nėra valandos tikslumo paslauga.

Kokie siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal ekspresu?

Ekspresas abiem kryptimis dažniausiai trunka 1–3 darbo dienas. Maža siunta į Vokietiją arba iš Vokietijos gali judėti labai greitai, jei pakraunama iki cut-off laiko. Paletės ekspresu gali užtrukti šiek tiek ilgiau, bet vis tiek greičiau nei standartas. Kaina didesnė, nes perkate prioritetą. Tik reikia atminti, kad ekspresas nėra stebuklinga lazdelė. Jei dokumentai blogi arba gavėjas neatsako, terminas vis tiek gali pasislinkti. Todėl ekspresas tinka tada, kai viskas kitaip jau sutvarkyta.

Kokie siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal atskiru transportu?

Atskiras transportas abiem kryptimis dažniausiai trunka 1–3 darbo dienas, priklausomai nuo atstumo. Furgonas iš Kauno į Diuseldorfą gali nuvažiuoti per dvi dienas, o atgal su kroviniu – panašiai. Tentinis automobilis didesnei siuntai gali kainuoti 1200–2500 EUR viena kryptimi. Terminas tiksliau kontroliuojamas, nes krovinys nekeliauja per daug terminalų. Tai geras variantas skubiems ir brangiems kroviniams. Bet kaina reikalauja pagrįstumo. Jei siunčiate vieną mažą dėžę, atskiras automobilis bus pinigų švaistymas.

Siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal ir dokumentai

Kokie dokumentai reikalingi siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal?

Reikia sąskaitos faktūros, CMR arba važtaraščio, krovinio aprašymo, siuntėjo ir gavėjo kontaktų. Jei krovinys grįžta atgal, reikia aiškiai suprasti, ar tai grąžinama prekė, remontas, garantinis keitimas ar naujas siuntimas. Tai svarbu dokumentuose. Net ES viduje klaidingas prekės pobūdis gali sukelti klausimų. Pavyzdžiui, jei siunčiate prekę į Vokietiją, o po mėnesio ji grįžta kaip remontas, sąskaita ir CMR turi tai atspindėti. Kitaip gavėjas arba sandėlis gali sustabdyti priėmimą.

Kaip grąžinamos prekės keičia siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal?

Grąžinamos prekės dažnai reikalauja papildomo patikrinimo. Reikia žinoti, ar prekė grįžta dėl defekto, ar dėl klaidingo užsakymo, ar dėl garantijos. Dokumentuose turi būti nurodyta priežastis, vertė, kiekis. Kartais reikia RMA numerio arba grąžinimo leidimo. Jei to nėra, Vokietijos gavėjas gali nepriimti krovinio. Tada terminas pailgėja. Todėl grąžinimai nėra toks paprastas dalykas, kaip atrodo e-parduotuvės lange. Už grąžinimo mygtuko dažnai slepiasi dokumentų ir logistikos darbas.

Ar siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal gali vėluoti dėl muitinės?

ES viduje paprastai muitinė nėra pagrindinė problema, bet ji gali atsirasti, jei krovinys keliauja toliau. Pavyzdžiui, siunta iš Lietuvos į Vokietiją, o tada į Jungtinę Karalystę arba Šveicariją. Tada reikia eksporto dokumentų, HS kodų, deklaracijų. Atgal taip pat gali būti klausimų, jei prekė grįžta iš ne ES teritorijos per Vokietiją. Todėl reikia žiūrėti į visą maršrutą, ne tik į tarpinį tašką. Klientai kartais sako „tik į Vokietiją“, o paskui paaiškėja, kad Vokietija tik sandėlis.

Siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal ir kainodara

Kaip kainuoja siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal?

Kaina priklauso nuo krypties, paslaugos tipo ir krovinio. Maža siunta standartu gali kainuoti 50–150 EUR viena kryptimi, ekspresu 120–300 EUR. EUR paletė standartu – apie 80–230 EUR, ekspresu 200–550 EUR. Atskiras transportas gali kainuoti nuo 800 iki 2500 EUR ar daugiau. Grįžtamoji kryptis kartais būna pigesnė, jei automobilis grįžta ir reikia užpildyti vietą. Bet ne visada. Kartais abi kryptys kainuoja panašiai, nes vežėjas turi reguliarias linijas ir stabilų grafiką.

Kodėl siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal kartais kainuoja skirtingai?

Kainos skiriasi dėl krovinių srauto, laisvų vietų, sezono ir papildomų paslaugų. Jei iš Lietuvos į Vokietiją yra daug siuntų, kaina gali būti aukštesnė. Jei atgal automobilis grįžta beveik tuščias, vežėjas gali pasiūlyti geresnę kainą. Bet jei grįžtant reikia specialaus iškrovimo ar ekspreso, kaina vėl augs. Taip pat skiriasi kaina į didelį miestą ir į mažą vietovę. Todėl negalima sakyti, kad viena kryptis visada pigesnė. Reikia žiūrėti konkrečią dieną ir konkretų krovinį.

Ar siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal galima derinti į vieną kainą?

Kartais galima, ypač jei tas pats klientas siunčia krovinius abiem kryptimis reguliariai. Tada vežėjas gali pasiūlyti bendrą sutartį arba nuolaidą už apimtį. Pavyzdžiui, įmonė siunčia prekes į Vokietiją, o atgal grąžina pakuotę arba gauna komponentus. Tokiu atveju galima derinti grafiką ir kainą. Bet jei tai vienkartinės siuntos skirtingiems gavėjams, bendra kaina gali būti sunkiau suderinama. Logistika mėgsta tvarkingus srautus. Chaotiški srautai kainuoja daugiau.

Siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal ir realios situacijos

Kaip atrodo gera situacija su siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal?

Gera situacija: įmonė iš Lietuvos siunčia prekes į Hamburgą, o atgal gauna atsargines dalis. Abi kryptys suplanuotos iš anksto, dokumentai tvarkingi, kroviniai pažymėti. Siuntos į Vokietiją eina 3 dienas, atgal 2–3 dienas. Viskas juda be didelių trikdžių. Toks darbas atrodo nuobodus, bet tai yra geros logistikos ženklas. Kai viskas vyksta pagal planą, klientas dažniausiai net nesupranta, kiek darbo įdėta. Bet taip ir turi būti.

Kaip atrodo bloga situacija su siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal?

Bloga situacija prasideda nuo nesusikalbėjimo. Klientas siunčia prekes į Vokietiją, o atgal grįžta kitas krovinys, bet dokumentai nesutampa. Sandėlis nepriima grąžinimo, nes nėra RMA numerio. Vairuotojas laukia, gavėjas skambina, klientas nervinasi. Terminas, kuris turėjo būti 2–4 dienos, tampa savaitės reikalu. Tokių atvejų esu matęs. Dažniausiai kaltas ne transportas, o pasiruošimas. Logistika gali daug, bet ji negali sugalvoti dokumentų už klientą.

Kodėl siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal reikia planuoti kaip vieną grandinę?

Reikia planuoti kaip vieną grandinę, nes viena kryptis gali paveikti kitą. Jei siunta į Vokietiją vėluoja, grįžtamasis krovinys taip pat gali vėluoti. Jei automobilis negrįžta laiku, kitas užsakymas pasislenka. Verslui tai svarbu, ypač kai vyksta nuolatiniai mainai. Todėl geriau turėti bendrą grafiką, o ne atskirus atsitiktinius užsakymus. Taip lengviau kontroliuoti terminus ir kainas. Chaotiškas planavimas visada brangiau kainuoja, net jei atrodo lankstesnis.

Siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal ir sezoniškumas

Kaip Kalėdos veikia siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal?

Kalėdų laikotarpiu abi kryptys gali vėluoti. E-parduotuvės siunčia daug prekių, sandėliai perpildyti, vairuotojų trūksta. Siunta, kuri paprastai eina 2–4 dienas, gali užtrukti 5–7. Grąžinimai po švenčių taip pat sukuria papildomą krūvį. Todėl terminai į Vokietiją ir atgal tampa mažiau stabilūs. Kainos, ypač ekspreso, gali augti. Jei verslas žino, kad gruodį turės daug siuntų, reikia planuoti lapkritį. Paskutinė minutė šiuo laikotarpiu yra labai brangi.

Ar vasara keičia siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal?

Vasarą terminai dažniausiai išlieka normalūs, bet atostogos gali sulėtinti komunikaciją. Vokietijos sandėliai dirba, bet kai kurie darbuotojai išeina atostogų, todėl dokumentų patvirtinimai arba grąžinimų priėmimas gali užtrukti. Vairuotojų grafikai taip pat keičiasi. Todėl siunta gali greitai atvykti į Vokietiją, bet gavėjas ją priims vėliau. Atgal taip pat gali būti situacija, kad atsakingas žmogus atostogauja. Todėl vasarą reikia tikrinti ne tik transportą, bet ir darbo grafikus.

Kaip šventės Vokietijoje veikia siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal?

Vokietijoje šventės gali stipriai paveikti pristatymą, nes daug sandėlių nedirba oficialiomis poilsio dienomis. Velykos, Kalėdos, Naujieji metai, regioninės šventės – viskas gali keisti grafiką. Jei krovinys atvyksta prieš šventę, jis gali būti pristatytas tik po jos. Todėl terminas turi būti skaičiuojamas pagal darbo dienas, ne kalendorines. Tai dažnas nesusipratimas. Klientas sako „penkios dienos“, o galvoja kalendorines. Vežėjas sako darbo dienas. Tada prasideda ginčas, kurio galima išvengti.

Siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal ir sekimas

Kaip sekimas padeda kontroliuoti siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal?

Sekimas leidžia matyti abiejų krypčių judėjimą. Jei siunta iš Lietuvos išvyko, atvyko į Vokietiją, o grįžtamasis krovinys jau pakrautas, galima planuoti toliau. Verslui tai labai naudinga, nes sumažina nežinomybę. Tačiau sekimas turi būti suprantamas. Statusas „išvyko“ nereiškia, kad krovinys jau prie durų. Statusas „atvyko į terminalą“ nereiškia, kad jis bus iškrautas tą pačią minutę. Todėl sekimą reikia skaityti su logistika galvoje, ne kaip taksi programėlę.

Ar siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal be sekimo yra rizikingi?

Taip, rizikingi, ypač kai yra dvi kryptys. Jei nėra sekimo, sunku suprasti, kur stringa grandinė. Gal problema Lietuvos pusėje, gal Vokietijos sandėlyje, gal grįžtamajame transporte. Be statusų visi pradeda spėlioti. Spėliojimas logistikoje nieko gero neduoda. Bent minimalus sekimas turėtų rodyti priėmimą, išvykimą, tranzitą, atvykimą ir pristatymą. Jei įmonė to neturi, reikia būti atsargesniam. Greitas terminas be matomumo yra kaip automobilis be priekinių žibintų.

Kodėl siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal kartais atrodo trumpesni nei realybė?

Atrodo trumpesni dėl supaprastinto žadėjimo. Pasiūlyme parašyta 2–3 darbo dienos, bet klientas pamiršta, kad terminas prasideda nuo pakrovimo, ne nuo telefono skambučio. Arba kad savaitgalis ir šventės nesiskaičiuoja. Arba kad gavėjas priima tik iki 14:00. Todėl realybė tampa ilgesnė. Tai nėra visada sąmoninga klaidinanti praktika, kartais tiesiog trūksta aiškumo. Todėl reikia klausti: nuo kada skaičiuojamas terminas, ar įskaičiuotos šventės, ar pristatymas iki durų, ar iki terminalo.

Siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal ir kliento veiksmai

Ką klientas turi žinoti prieš siųsdamas siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal?

Klientas turi žinoti krovinių kiekį, svorį, matmenis, vertę, dokumentus, gavėjo darbo laiką ir ar krovinys grįžtamas. Jei tai grąžinimas, reikia turėti grąžinimo numerį ar patvirtinimą. Jei tai naujas siuntimas, reikia sąskaitos. Jei reikia iškrovimo įrangos, reikia pasakyti iš anksto. Kuo daugiau informacijos, tuo tikslesnis terminas. Jei klientas duoda tik „siunčiu į Vokietiją ir atgal“, logistas gali tik paklausti: o ko tiksliai? Be detalių nėra plano.

Kaip klientas gali pagreitinti siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal?

Gali pagreitinti, jei greitai ruošia dokumentus, teisingai pakuotė ir laiku pateikia krovinius. Taip pat svarbu atsakyti į logisto klausimus. Kartais terminas stringa ne dėl transporto, o dėl to, kad klientas nepatvirtina adreso ar vertės. Jei siunta skubi, reikia būti pasiekiamam telefonu. El. laiškas po dviejų dienų nepadės. Esu matęs, kaip vienas greitas patvirtinimas sutaupė visą darbo dieną. Todėl klientas nėra tik stebėtojas. Jis irgi dalis logistikos.

Ar siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal gali pagerėti dėl nuolatinio bendradarbiavimo?

Gali pagerėti labai. Nuolatinis bendradarbiavimas leidžia vežėjui pažinti kliento krovinius, dokumentus, adresus, darbo ritmą. Tada galima suderinti grafiką, rezervuoti vietas, numatyti šventes ir greičiau spręsti problemas. Kaina taip pat gali tapti stabilesnė. Vienkartiniam klientui viskas atrodo kaip naujas užsakymas. Nuolatiniam klientui tai tampa procesu. O procesą galima gerinti. Todėl ilgalaikis bendradarbiavimas logistikoje dažnai yra naudingesnis nei nuolatinis kainų medžioklė.

Siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal ir rizikos

Kokios rizikos gali sugadinti siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal?

Rizikos yra įprastos: eismas, blogas oras, sandėlio vėlavimas, dokumentų klaida, neteisingas adresas, gavėjo uždarymas, krovinio perkrovimas. Abiejose kryptyse rizika dvigubėja, nes problemų gali atsirasti ir išvykstant, ir grįžtant. Todėl svarbu turėti rezervą. Jei klientui reikia krovinio penktadienį, geriau planuoti ketvirtadienį. Jei reikia pirmadienį, negalima siųsti penktadienio vakarą be ekspreso. Rezervas nėra bailumas. Rezervas yra profesionalumas.

Kaip išvengti nesusipratimų su siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal?

Reikia rašyti viską aiškiai: kryptis, data, kaina, paslaugos tipas, dokumentai, kontaktai. Jei siunčiate ir grąžinate, pažymėkite, kuris krovinys yra kuris. Naudokite etikečių numerius, užsakymų kodus, RMA numerius. Tada sandėlis ir vairuotojas mažiau painiojasi. Taip pat verta turėti vieną atsakingą asmenį abiejose pusėse. Jei kiekvienas skambina skirtingam žmogui, informacija greitai išsisklaido. Tvarka atrodo nuobodi, bet ji veikia.

Ar siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal turi būti garantuoti?

Garantija priklauso nuo paslaugos. Ekspresas arba atskiras transportas gali turėti griežtesnį terminą, bet standartas dažniausiai yra planinis. Jei klientui tikrai reikia garantijos, reikia tai fiksuoti raštu ir suprasti, kad ji gali kainuoti daugiau. Be to, garantija dažnai netaikoma force majeure, gavėjo klaidoms ar dokumentų problemoms. Todėl prieš užsakant verta pasikalbėti atvirai. Geriau žinoti realias sąlygas nei po vėlavimo skaityti smulkų šriftą.

Siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal ir praktiniai pavyzdžiai

Koks realus pavyzdys, kai siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal veikia gerai?

Įmonė iš Klaipėdos siunčia prekes į Hamburgą, o atgal gauna komponentus. Siuntimas į Vokietiją trunka 3 darbo dienas, grįžtamasis krovinys – 2 darbo dienas. Dokumentai sutvarkyti, gavėjai žino grafiką, vairuotojai turi kontaktus. Viskas vyksta be didelių staigmenų. Toks pavyzdys rodo, kad abi kryptys gali būti labai stabilios. Bet tik tada, kai klientas ir vežėjas dirba kartu, o ne meta informaciją paskutinę minutę. Logistika mėgsta tvarką.

Koks realus pavyzdys, kai siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal stringa?

Klientas siunčia prekę į Frankfurtą, o po savaitės nori grąžinti kitą prekę atgal. Problema ta, kad grąžinimo dokumentai neparengti, gavėjas Vokietijoje neturi leidimo, o krovinys neteisingai pažymėtas. Siunta atvyksta į terminalą, bet negali būti iškrauta. Terminas pailgėja, atsiranda sandėliavimo mokestis. Tokia situacija nėra reta. Dauguma problemų kyla ne nuo kilometrų, o nuo netvarkos. Todėl prieš siunčiant reikia sutvarkyti popierius.

Kaip planuoti siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal verslui?

Verslui reikia žiūrėti bent kelias savaites į priekį. Reikia žinoti, kada siunčiamos prekės, kada tikimasi grąžinimų, kada yra šventės, kada sandėliai dirba. Geriausia turėti grafiką su numatomomis datomis ir rezervu. Jei kasdien siunčiate kelias siuntas, verta derinti nuolatinę liniją. Jei siunčiate retai, galima naudoti standartą arba ekspresą pagal poreikį. Svarbiausia neplanuoti visko ant vienos dienos. Logistikoje viena diena dažnai tampa labai ilga.

Išvada

Siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal dažniausiai yra trumpi ir patogūs, nes Lietuva ir Vokietija yra gerai sujungtos transporto koridoriais per Lenkiją. Standartinis transportas dažniausiai trunka 2–6 darbo dienas, ekspresas 1–3, atskiras transportas 1–3, bet viskas priklauso nuo krovinio, dokumentų ir srautų. Abi kryptys turi būti planuojamos kartu, ypač kai vyksta grąžinimai, remontai ar nuolatiniai mainai. Todėl geriausia turėti tikslius duomenis, rašytinį planą ir šiek tiek rezervo. Tada siuntinių pristatymo terminai į Vokietiją ir atgal tampa tvarkinga grandine, o ne atsitiktiniu bėgimu.