Siuntinių pristatymo laikas iš Vokietijos su mikroautobusu

Įvadas

Siuntinių pristatymo laikas iš Vokietijos su mikroautobusu dažniausiai atrodo paprastas: pasiimame Berlyne, Hamburge ar Miunchene, atvežame į Lietuvą. Tikrai taip būna, kai viskas paruošta. Bet iš praktikos matau, kad terminas priklauso nuo to, ar gavėjas atsako į skambučius, ar krovinys telpa į grafiką, ar nėra savaitgalio, ar pakuotė nekrenta į gabalus. Per 20 metų supratau, kad mikroautobusas yra lankstus, bet ne burtų lazdelė.

DUK

Siuntinių pristatymo laikas iš Vokietijos su mikroautobusu: kaip jis susidėlioja

Terminas iš Vokietijos į Lietuvą dažniausiai susidėlioja iš surinkimo vietos, maršruto, krovinio dydžio ir kitų siuntų eilės. Iš Berlyno ar Drezdeno kelias trumpesnis, iš pietų Vokietijos – ilgesnis. Mikroautobusas gali būti greitas, jei grafikas jau sukrautas, bet gali laukti, kol susidės pilnas maršrutas. Tai nėra blogai, tiesiog taip veikia daliniai kroviniai.

Koks yra normalus siuntinių pristatymo laikas iš Vokietijos su mikroautobusu?

Normalus terminas dažniausiai yra 2–5 darbo dienos nuo surinkimo Vokietijoje iki pristatymo Lietuvoje. Iš Berlyno, Potsdamo ar Drezdeno gali būti greičiau, iš Miuncheno, Štutgarto ar Frankfurto – šiek tiek ilgiau. Jei siuntinys surenkamas penktadienį, savaitgalis dažniausiai pasislenka į kitą savaitę. Klientai kartais mano, kad penktadienis yra startas, o ne pabaiga. Čia ir prasideda pirmasis nesusipratimas.

Ar galima gauti siuntinį iš Vokietijos per 24 valandas?

Galima, bet tai nėra standartinė situacija. Jei siunta maža, yra vieta automobilyje, gavėjas pasirengęs iškart ir maršrutas jau vyksta, 24 valandos įmanomos. Bet jei reikia derinti surinkimą iš kelių adresų ar krovinys didesnis, tada ne. Skubus vežimas kainuoja daugiau, nes automobilis negali važiuoti tuščias vien dėl vienos dėžės. Aš visada sakau: klausti galima, bet stebuklų neparduodu.

Kodėl siuntinių pristatymo laikas iš Vokietijos su mikroautobusu kartais ilgesnis?

Jis ilgėja dėl surinkimo langų, eismo, vairuotojo grafiko, savaitgalio, dokumentų ar krovinio neparuošimo. Kartais gavėjas Hamburge sako „bus namie“, o paskui išeina visai dienai. Kartais siunta dar nėra supakuota, nors buvo pažadėta. Mikroautobusas turi ribotą laiką ir vietą, todėl vienas vėlavimas tempia visą grandinę. Ne visada tai vežėjo kaltė, nors klientui tai niekada neatrodo taip.

Ar savaitgalis įtakoja siuntinių pristatymą iš Vokietijos?

Labai įtakoja. Daugelis privačių gavėjų savaitgalį būna namie, bet sandėliai, biurai ir kai kurios įmonės nedirba arba dirba trumpiau. Vairuotojui tai reiškia, kad surinkimas gali būti sunkiau suderinamas. Jei siunta lieka nepaimta penktadienį, realiai ji pajuda pirmadienį arba antradienį. Taip, tai erzina. Bet geriau taip nei bandyti įsprausti į grafiką, kuris jau nebetelpa.

Ar siuntinys iš pietų Vokietijos važiuoja ilgiau?

Dažniausiai taip. Miunchenas, Štutgartas, Niurnbergas, Augsburgas yra toliau nuo Lietuvos nei Berlynas ar Drezdenas. Pridėkite Vokietijos vidaus kelius, Lenkijos tranzitą, galimą eismą ties Poznanė, ir gaunate papildomų valandų. Tai nereiškia, kad visada vėluojama, tiesiog planas kitoks. Jei klientas gyvena šalia Miuncheno ir nori rytojaus rytą Kaune, reikia labai konkrečių sąlygų. Be jų geriau kalbėti apie realų terminą.

Ar mikroautobusas visada važiuoja tiesiai į Lietuvą?

Ne visada. Mikroautobusas gali rinkti siuntas iš kelių Vokietijos miestų, tada važiuoti per Lenkiją į Lietuvą. Tai leidžia mažinti kainą, bet terminas tampa šiek tiek lankstesnis. Jei maršrutas pilnas, kelionė vyksta sklandžiai. Jei reikia dar papildomo surinkimo, gali užtrukti. Dalinis krovinys yra kompromisas tarp kainos ir greičio. Tas kompromisas dažniausiai geras, jei visi supranta taisykles.

Surinkimas Vokietijoje ir kelias namo

Surinkimas yra ta vieta, kur viskas prasideda arba griūna. Jei gavėjas nurodo netikslų adresą, neatsako telefonu, durų kodas neteisingas, krovinys nepasirengęs – terminas pasislenka. Vokietijoje adresai dažnai būna labai konkretūs, o kartais vis tiek niekas neranda pastato. Todėl prieš siunčiant reikia duoti ne tik gatvę, bet ir pašto kodą, miestą, aukštą, durų kodą.

Ką reiškia surinkimo langas Vokietijoje?

Surinkimo langas reiškia laiką, kada vairuotojas gali atvykti pasiimti siuntos. Pavyzdžiui, nuo 9:00 iki 14:00 arba nuo 13:00 iki 17:00. Tai nereiškia, kad jis stovės prie durų visą dieną. Jei gavėjas prašo „bet kada“, vis tiek reikia siauresnio lango, nes maršrutas turi būti sudėliotas. Kuo tiksliau nurodote laiką, tuo mažiau nervų. Yra buvę, kad gavėjas laukia nuo ryto, o vairuotojas atvažiuoja po pietų, nes taip buvo suplanuota.

Ar gavėjas Vokietijoje turi būti vietoje?

Dažniausiai taip, ypač jei siunta privati, reikia pagalbos kraunant arba pastatas užrakintas. Biure gali priimti administratorius, sandėlyje – darbuotojas, bet privačiame name be žmogaus sunku palikti siuntinį saugiai. Jei gavėjas negali būti vietoje, reikia iš anksto derinti alternatyvą: kaimyną, raktų perdavimą, sandėlį. Be tokio plano siunta gali grįžti į maršrutą kitą dieną. Ir tada terminas jau ne toks gražus.

Ar galima pasiimti siuntinį iš kelių adresų Vokietijoje?

Galima, jei tai suderinta iš anksto ir telpa į maršrutą. Pavyzdžiui, vienas gavėjas Berlyne, kitas Magdeburge, trečias Poznanės kryptimi. Bet kiekvienas papildomas adresas reiškia papildomą laiką. Jei klientas mano, kad penki sustojimai nieko nekeičia, jis klysta. Vairuotojas turi ne tik nuvažiuoti, bet ir pakrauti, sutvarkyti, užfiksuoti. Todėl kelių adresų maršrutas dažniausiai kainuoja daugiau ir trunka ilgiau.

Kiek laiko trunka kelias iš Vokietijos iki Lietuvos?

Vienas vairavimas iš šiaurės Vokietijos iki Lietuvos gali užtrukti apie 10–14 valandų, priklausomai nuo miesto ir sustojimų. Iš pietų Vokietijos – ilgiau, dažnai 16–20 valandų su pertraukomis. Bet pristatymo terminas nėra tik vairavimo laikas, nes reikia surinkimo, iškrovimo, dokumentų ir kitų siuntų. Kartais klientai klausia: „Tai kodėl ne rytoj?“ Nes tarp „vairuoja“ ir „atneša į duris“ yra visas procesas.

Ar Lenkijos tranzitas gali pailginti terminą?

Gali, ypač jei yra remontai, spūstys, eismo įvykiai ar oro sąlygos. Trasa per Poznanę, Vroclavą ar kitus mazgus ne visada būna tokia pati kiekvieną dieną. Kartais vairuotojas pasirenka kitą kelią, kad sutaupytų laiko. Aš nežinau 100%, ar kiekvieną kartą pavyks apeiti spūstį, nes eismas nėra šachmatų lenta. Bet geras vairuotojas visada žiūri situaciją gyvai, ne tik pagal žemėlapį prieš išvykstant.

Ar galima stebėti siuntinį iš Vokietijos kelyje?

Dažniausiai galima gauti informaciją, kada siunta paimta, kada ji išvyksta iš Vokietijos ir kada artėja prie Lietuvos. Tikslus GPS stebėjimas kaip kurjerių aplikacijose ne visada būna, ypač daliniuose kroviniuose. Bet normalus vežėjas gali pasakyti, kur apytiksliai krovinys yra. Jei niekas neatsako į telefoną kelias dienas, tai jau blogas ženklas. Komunikacija kartais svarbesnė už gražią sekimo nuorodą.

Dokumentai, krovinio tipas ir paruošimas

Dokumentai iš Vokietijos į Lietuvą paprastai nėra tokie sudėtingi kaip į trečiąsias šalis, nes abi šalys yra ES. Vis dėlto verslo prekėms reikia sąskaitų, aprašymų, kiekių. Asmeniniams daiktams reikia sąrašo, ypač perkraustant. Kuo daugiau dėžių, tuo daugiau painiavos be popieriaus. O popierius čia nėra dėl grožio.

Kokių dokumentų reikia siuntiniui iš Vokietijos į Lietuvą?

Asmeniniam siuntiniui dažniausiai reikia gavėjo vardo, adreso, telefono numerio ir krovinio aprašymo. Jei tai perkraustymas, pravartu turėti dėžių sąrašą. Verslo prekėms reikia sąskaitos faktūros, prekių aprašymo, kiekio, vertės ir PVM informacijos. Jei siunta didelė ar specifinė, dokumentai padeda išvengti klausimų. Net ES viduje popieriai gelbsti, kai reikia įrodyti, kas vyksta. Be jų visi spėlioja, o spėlionės logistikoje nieko gero neduoda.

Ar reikia muitinės siuntiniui iš Vokietijos?

Paprastam siuntiniui iš Vokietijos į Lietuvą muitinės procedūrų kaip trečiosios šalies atveju nereikia. Bet jei siunčiamos komercinės prekės, alkoholis, tabakas, didelės vertės daiktai ar specifinės medžiagos, reikia žiūrėti atskirai. ES vidaus pervežimas nereiškia, kad galima vežti bet ką be jokio aprašymo. Aš ne mokesčių specialistas, todėl tokius klausimus visada rekomenduoju tikrinti su atsakingu žmogumi. Geriau pasitikrinti prieš kelionę negu po jos.

Ar baldai iš Vokietijos keliauja ilgiau?

Baldai dažniausiai keliauja ne ilgiau, bet juos reikia kruopščiau krauti. Sofa, stalas, spinta ar čiužinys užima vietą ir gali blokuoti kitas siuntas. Jei baldas blogai supakuotas, jis gali būti atsisakytas arba papildomai dengiamas. Kartais klientas sako „tik sena kėdė“, o atvažiavus matyti antikvarinis krėslas be apsaugos. Tokiu atveju terminas gali pasislinkti, nes reikia spręsti, kaip jį saugiai sutalpinti.

Ar galima siųsti automobilių dalis iš Vokietijos?

Taip, automobilių dalys yra dažnas krovinys, ypač iš Vokietijos į Lietuvą. Reikia nurodyti svorį, gabaritus, ar dalys tepaluotos, ar aštrios, ar reikia paletės. Jei siunčiate variklį, pavarų dėžę ar sunkius mechanizmus, reikia tvirto pakavimo ir krovimo įrangos. Tepaluotos detalės turi būti sandariai uždengtos, kad nesuteptų kitų siuntų. Vokietijoje tokių krovinių daug, todėl maršrutai dažnai gerai tinka.

Ar galima siųsti asmeninius daiktus iš Vokietijos namo?

Žinoma, asmeniniai daiktai yra vienas dažniausių krovinių. Drabužiai, knygos, indai, sporto inventorius, vaikų daiktai – viskas važiuoja, jei gerai supakuota. Perkraustymo atveju dėžes geriau numeruoti. Jei turite 30 dėžių ir nė viena nepažymėta, Lietuvoje prasideda archeologiniai kasinėjimai. Asmeniniams daiktams taip pat reikia žinoti, ar jie švarūs, sausi ir ar nėra draudžiamų medžiagų. Paprasta, bet dažnai pamirštama.

Ar siuntinys iš Vokietijos gali būti sugadintas dėl netinkamo pakrovimo?

Gali, jei krovinys blogai pritvirtintas arba pakuotė silpna. Normalus vežėjas naudoja diržus, kampuočius, plėvelę, tarpines ir stengiasi išdėstyti taip, kad niekas nevažinėtų vienas ant kito. Bet jei klientas atiduoda dėžę, kurios dugnas jau plyšta, stebuklų nebus. Kartais žala atsiranda ne dėl kelio, o dėl to, kad daiktas nebuvo paruoštas kelionei. Todėl pakuotė yra pusė sėkmės.

Kainos ir greitis iš didžiųjų Vokietijos miestų

Kaina iš Vokietijos dažnai priklauso nuo miesto. Berlynas, Hamburgas, Kelnas, Diuseldorfas, Frankfurtas, Miunchenas – visi skiriasi atstumu ir maršruto dažnumu. Mažesnė siunta gali tilpti į jau vykstantį automobilį, todėl bus pigesnė. Didelis baldas ar paletė reikalauja vietos, todėl kaina skaičiuojama kitaip. Visada geriau klausti su nuotrauka.

Kiek kainuoja siuntinių pristatymas iš Vokietijos su mikroautobusu?

Mažam siuntiniui kaina gali būti apie 50–120 eurų, priklausomai nuo miesto ir svorio. Didesnėms dėžėms, baldams ar paletėms kaina gali siekti 150–500 eurų ir daugiau. Jei reikia pasiimti be lifto, iš tolimo adreso ar derinti kelis sustojimus, kaina auga. Pigiausias variantas dažniausiai būna tada, kai siunta telpa į dalinį maršrutą. Bet jei reikia individualaus automobilio, tada kalbame apie kitą lygį.

Ar iš Berlyno siuntiniai atkeliauja greičiau?

Dažniausiai taip, nes Berlynas yra arčiau Lietuvos ir maršrutai ten dažni. Jei siunta paruošta ir gavėjas atsako, ją galima įtraukti į artimiausią reisą. Tačiau Berlynas yra didelis miestas, tad adresas, eismas ir parkavimas taip pat svarbūs. Vienas dalykas yra siunta sandėlyje prie žiedo, kitas – ketvirtas aukštas be lifto siauroje gatvėje. Todėl miestas svarbus, bet ne vienintelis faktorius.

Ar iš Hamburgo pristatymas trunka ilgiau?

Iš Hamburgo terminas dažniausiai yra 3–5 darbo dienos nuo surinkimo, jei viskas tvarkinga. Tai šiauriau ir toliau nei Berlynas, todėl kelias ilgesnis. Be to, Hamburge dažnai būna uosto, sandėlių ir pramonės kroviniai, tad grafikas gali skirtis. Jei siunta surenkama anksti ryte ir telpa į tiesų maršrutą, gali būti greičiau. Bet jei ji lieka paskutinė, savaitgalis lengvai pasislenka į kitą savaitę.

Ar iš Miuncheno siuntinys gali užtrukti savaitę?

Gali, ypač jei surinkimas buvo penktadienį arba krovinys didelis. Miunchenas yra pietuose, kelias iki Lietuvos ilgesnis, o maršrutai ne visada vyksta kas dieną. Jei siunta maža ir telpa į jau važiuojantį automobilį, terminas gali būti geresnis. Bet jei reikia laukti pilno krovinio, savaitė nėra kažkas neįprasto. Klientui tai gali atrodyti lėtai, tačiau logistikoje pietų Vokietija reikalauja kantrybės.

Ar kaina priklauso nuo to, ar siunta iš miesto ar kaimo?

Taip, priklauso. Mieste privažiavimas paprastesnis, adresai aiškesni, o vairuotojas greičiau atlieka darbą. Kaimo vietovėje gali būti ilgas žvyrkelis, siauras įvažiavimas arba sunku rasti namą. Jei reikia nuvažiuoti 15 km nuo pagrindinio kelio, tai jau įeina į laiką ir degalus. Todėl kaimo adresas Vokietijoje ne visada kainuoja tiek pat kaip centrinis sandėlis. Tai nėra kaprizas, o realus papildomas darbas.

Ar galima derėtis dėl siuntimo iš Vokietijos kainos?

Kartais galima, ypač jei siunta telpa į jau vykstantį maršrutą ir nereikia papildomo darbo. Bet jei reikia specialaus automobilio, krovėjų, skubos ar individualaus grafiko, derėtis sunkiau. Kaina susideda iš degalų, darbo, rizikos, laiko ir vietos. Gera deryba prasideda nuo aiškių duomenų, ne nuo frazės „o gal pigiau“. Jei duodate nuotrauką, svorį ir adresą, galima ieškoti geriausio varianto.

Kai mikroautobusas vėluoja arba keičiasi planas

Vėlavimas ne visada reiškia, kad kažkas „čia negerai“. Kartais tai tiesiog eismas, kliento pakeitimas, mechaninė problema ar neteisinga informacija. Bet vežėjas privalo informuoti. Jei niekas nekalba, prasideda nepasitikėjimas. Mano požiūris paprastas: geriau nemaloni žinutė laiku negu tyla iki paskutinės minutės.

Ką daryti, jei siuntinys iš Vokietijos vėluoja?

Pirmiausia reikia susisiekti su vežėju ir gauti konkrečią informaciją, ne tik „netrukus“. Reikia žinoti, ar siunta dar Vokietijoje, ar kelyje, ar laukia iškrovimo. Jei vėlavimas dėl gavėjo, adreso ar dokumentų, reikia greitai taisymų. Jei dėl eismo ar mechaninės problemos, reikia naujo termino. Svarbiausia – neprasidėti nuo kaltinimų, jei dar nežinote priežasties. Kartais vienas ramus skambutis sutaupo valandą nervų.

Ar galima atšaukti siuntinį iš Vokietijos po surinkimo?

Techniškai galima bandyti, bet praktiškai tai sudėtinga. Jei siunta jau pakrauta ir automobilis važiuoja maršrutu, ją reikia išimti, perkrauti, pakeisti dokumentus. Tai kainuoja laiko ir pinigų. Jei siuntinys dar sandėlyje Vokietijoje, šansų daugiau. Todėl sprendimus reikia priimti greitai. Vėliau visi klausia, kodėl sunku, nors krovinys jau pusiaukelėje. Logistika nėra mygtukas „atgal“.

Ar galima pakeisti Lietuvos pristatymo adresą?

Galima, jei vairuotojas dar nepasiekė maršruto ir adresas nėra per toli. Pavyzdžiui, iš Vilniaus į Kauną pakeisti dar įmanoma. Bet jei siunta jau išdėliota iškrovimui arba maršrutas suplanuotas pagal kitą regioną, pakeitimas gali būti atidėtas. Naujas adresas taip pat turi būti patikrintas: aukštas, durų kodas, telefonas. Kartais žmonės pamiršta, kad pakeistas adresas reiškia pakeistą visą grandinę.

Ar vairuotojas gali palikti siuntinį be gavėjo?

Paprastai ne, ypač jei siunta brangi, didelė ar reikalauja parašo. Galima palikti tik tada, kai iš anksto yra aiškus sutarimas ir saugi vieta. Bet jei siunta lieka lauke, lyja arba nėra kam prižiūrėti, rizika per didelė. Vėliau, kai daiktas dingsta ar sugenda, visi ieško kaltų. Todėl geriau, kad gavėjas būtų vietoje arba būtų oficialiai patvirtinta alternatyva. Saugumas svarbesnis už patogumą.

Kas vyksta, jei siuntinys negrįžta į Lietuvą tą pačią dieną?

Jei siuntinys negrįžta tą pačią dieną, jis dažniausiai laukia kitame taške, sandėlyje arba kitame maršruto etape. Tai gali būti dėl pilno automobilio, vėlyvo surinkimo, dokumentų ar grafiko. Svarbu gauti informaciją, kur jis laukia ir kada judės toliau. Ne visada tai reiškia problemą. Kartais tai tiesiog dalinio krovinio eiga. Bet jei informacijos nėra, reikia spausti, nes tyla nieko neišsprendžia.

Ar verta mokėti už skubų pristatymą iš Vokietijos?

Verta, jei tikrai reikia greičio ir suprantate kainą. Skubus pristatymas gali reikšti individualų automobilį, mažiau sustojimų arba pirmenybę maršrute. Bet jei siunta gali palaukti 2–4 dienas, dalinis krovinys dažnai bus protingesnis. Kartais klientai moka už skubą, nors realiai jiems nereikia rytojaus. Todėl prieš mokant daugiau, pagalvokite, ar tikrai reikia. Ne visada greitis yra geriausias sprendimas.

Pasiruošimas siuntiniui iš Vokietijos

Geriausias pasiruošimas – aiškūs duomenys ir tvarkinga pakuotė. Vokietijoje gavėjas turi žinoti, kada laukti, ką ruošti, kam skambinti. Lietuvoje gavėjas taip pat turi būti pasiekiamas. Jei abu galai tvarkingi, mikroautobusas veikia gerai. Jei vienas galas chaotiškas, visas maršrutus pajunta.

Kaip paruošti siuntinį iš Vokietijos prieš pasiimant?

Siuntinį reikia supakuoti, sverti, pažymėti, nufotografuoti ir paruošti prieinamoje vietoje. Jei tai dėžės, jas geriau sunumeruoti. Jei baldai, apsaugoti kampus ir paviršius. Jei dalys ar įrankiai, sandariai uždaryti ir sutvarkyti. Vairuotojui nereikia ieškoti daiktų po visą namą. Kuo greičiau jis pakrauna, tuo greičiau maršrutas juda. Tai paprasta, tik daugelis prisimena per vėlai.

Ar reikia nurodyti svorį siuntiniui iš Vokietijos?

Taip, svoris labai svarbus. Vienas dalykas yra dėžė su drabužiais, kitas – dėžė su knygomis ar metalu. Jei svoris neteisingas, gali trūkti vietos, krovimo jėgų ar saugumo. Sunkios dėžės turi būti mažesnės, kad jas būtų galima nešti. Jei svoris viršija 30 kg, reikia įspėti. Vairuotojas nėra robotas, o nugaros greitai baigiasi.

Ar nuotrauka padeda įvertinti siuntinį?

Nuotrauka padeda labai. Kartais viena nuotrauka pasako daugiau nei dešimt žinučių. Matyti, ar baldas supakuotas, ar dėžės telpa, ar krovinys tvarkingas. Todėl visada prašau nusiųsti nuotrauką, ypač kai siunta iš Vokietijos asmeninė. Tai leidžia iš anksto pasakyti, ar reikia papildomos vietos ar pagalbos. Be nuotraukos kartais tenka spėlioti, o spėjimai kelyje brangūs.

Ar galima siųsti siuntinį be dėžės?

Kai kuriais atvejais galima, bet rizikinga. Drabužių maišas, čiužinys ar kilimas gali keliauti be dėžės, jei gerai apsaugoti. Bet trapūs, maži ar vertingi daiktai be dėžės yra bloga idėja. Jie gali pasimesti, sudrėkti, įbrėžti kitus krovinius. Jei siunčiate be dėžės, bent jau naudokite plėvelę, maišą ir aiškią etiketę. Kitaip siuntinys tampa „tas ryšulys kampe“, o tai niekam nenaudinga.

Ar verta siųsti daliniu krovininiu mikroautobusu?

Dalinis mikroautobusas dažnai yra geras pasirinkimas, kai norite kainos ir lankstumo. Jūsų siunta keliauja su kitais kroviniais, todėl kaina mažesnė nei individualiam reisui. Terminas gali būti šiek tiek ilgesnis, bet dažniausiai viskas vyksta sklandžiai. Jei siunta labai skubi, brangi ar reikalauja ypatingų sąlygų, tuomet geriau rinktis individualų variantą. Bet daugumai asmeninių siuntų dalinis būdas tinka puikiai.

Ką daryti gavus siuntinį iš Vokietijos Lietuvoje?

Gavus siuntinį, reikia patikrinti pakuotę, skaičių, matomus pažeidimus ir pasirašyti tik tada, kai viskas aišku. Jei kažkas sugadinta, fotografuoti nedelsiant. Jei dėžių trūksta, rašyti pastabą dokumente. Neišmeskite pakuočių, kol neperžiūrėsite turinio. Tai atrodo kaip smulkmena, bet vėliau labai padeda. Normalus gavimas baigiasi ne tik „ačiū“, bet ir tvarkinga fiksacija.

Išvada

Siuntinių pristatymo laikas iš Vokietijos su mikroautobusu dažniausiai yra 2–5 darbo dienos, jei siunta paimta laiku ir visi duomenys tvarkingi. Iš pietų Vokietijos ar per savaitgalį terminas gali būti ilgesnis. Geriausia, ką galite padaryti – paruošti krovinį, duoti tikslų adresą, būti pasiekiami telefonu ir neplanuoti stebuklų penktadienio vakare. Tuomet mikroautobusas iš Vokietijos veikia tikrai gerai.