Siuntinių pristatymas iš Vokietijos trumpais terminais

Per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko – nuo pamestų paletų iki šoferių, kurie tiesiog dingo su visu kroviniu kažkur prie Berlyno. Kai kalbame apie siuntinių pristatymą iš Vokietijos trumpais terminais, žmonės dažnai tikisi stebuklų, bet realybė yra tokia, kad vokiška tvarka ne visada sutampa su mūsų kelių infrastruktūra. Aš pats ne kartą esu įstrigęs su fura, kai vadybininkų pažadai apie „rytoj ryte“ atsimuša į realų eismą. Visgi, jei žinai, kaip veikia terminalai ir kokie yra tikrieji srautų pajėgumai, viskas tampa įmanoma. Šiandien atvirai papasakosiu, kaip iš tikrųjų veikia šis procesas ir kodėl kartais verta mokėti daugiau už greitį.

Planavimas ir realybė

Kodėl vėluoja siuntos iš Vokietijos?

Dažniausiai vėlavimai kyla ne dėl to, kad kažkas nenori dirbti, o dėl elementaraus planavimo klaidų. Vokietijos magistralėse nuolat vyksta kelio darbai, o jei tavo fura patenka į „Stau“ (kamštį), joks vadybininkas nepadės. Mano praktikoje buvo atvejis, kai siunta iš Miuncheno turėjo pasiekti Vilnių per 48 valandas, bet dėl netikėto streiko prie sienos viskas užtruko keturias dienas. Klientas buvo įsiutęs, nors aš jam sakiau, kad rizika yra. Kartais atrodo, kad viskas suplanuota tobulai, bet vienas CMR'as su klaida muitinėje gali sustabdyti visą procesą. Tai yra logistikos kasdienybė, kurioje niekada negali būti šimtu procentų tikras dėl galutinio termino.

Kiek realiai kainuoja greitas pristatymas?

Kaina priklauso nuo to, ar siuntinys keliauja kaip dalinis krovinys, ar užsakomas atskiras mikroautobusas. Jei nori, kad siuntinys iš Vokietijos atvyktų „vakar“, ruošk piniginę – kainos prasideda nuo 150 eurų už mažą siuntą, o jei tai didesnis krovinys, kaina gali šoktelėti iki 800 eurų. Žinoma, visada yra pigesnių variantų, bet tada tavo siunta keliaus per tris terminalus, kol galiausiai pasieks gavėją. Aš visada sakau klientams: nori greitai – mokėk už tiesioginį transportą. Jei tau svarbu tik kaina, tada susitaikyk su tuo, kad siuntinys gali „pasivažinėti“ po visą Europą, kol atsidurs tavo kieme.

Ar įmanoma garantuoti pristatymą per 24 valandas?

Garantuoti 24 valandas iš Vokietijos į Lietuvą yra labai drąsu, sakyčiau, net neatsakinga. Nebent siunti su kurjeriu, kuris važiuoja tiesiai be sustojimų, bet tai kainuoja kosmosą. Mano patirtis rodo, kad 48 valandos yra tas realus terminas, kurį galima drąsiai žadėti. Jei kas nors sako, kad atveš per parą, greičiausiai jie tiesiog rizikuoja arba meluoja. Būna atvejų, kai viskas susiklosto idealiai – vairuotojas skrenda, sienos tuščios, terminalai dirba be eilių – tada pavyksta. Bet pasikliauti tuo kaip taisykle yra klaida, nes logistikoje visada atsiranda kažkoks „bet“.

Kaip paruošti siuntą, kad ji neužstrigtų?

Svarbiausia yra dokumentai. Jei siunti prekes iš Vokietijos, įsitikink, kad sąskaitos faktūros yra tvarkingos. Kartą turėjau klientą, kuris įdėjo neteisingą adresą ant pakuotės, ir siunta atsidūrė visai kitame Vokietijos gale. Tai kainavo papildomus 200 eurų ir dvi dienas vėlavimo. Visada patikrink, ar pakuotė atlaikys kelionę. Vokietijos terminaluose siuntiniai dažnai kraunami automatiškai, todėl jei dėžė silpna, ji tiesiog subyrės. Geriau naudoti dvigubą kartoną ir daug lipnios juostos, kad vėliau nereikėtų aiškintis dėl sugadinto turinio. Tai elementaru, bet žmonės vis tiek daro klaidas.

Ar verta naudoti express paslaugas?

Express paslaugos yra skirtos tiems, kam laikas yra pinigai. Jei siunti svarbius dokumentus ar atsargines detales gamyklai, tada taip, tai apsimoka. Tačiau jei siunti asmeninius daiktus, dažniausiai tai yra pinigų švaistymas. Aš pats dažnai atkalbinėju klientus nuo brangių express variantų, jei matau, kad siunta nėra kritiškai svarbi. Kam mokėti dvigubai, jei siuntinys gali palaukti dar vieną dieną? Žinoma, yra žmonių, kurie negali laukti, ir aš juos suprantu. Svarbiausia, kad klientas žinotų, už ką moka, o ne tikėtis stebuklo už standartinę kainą.

Kaip veikia siuntų sekimas?

Sekimo sistemos yra geras dalykas, bet jos dažnai vėluoja. Kartais matai, kad siunta vis dar Berlyne, nors vairuotojas jau kerta Lenkijos sieną. Tai erzina, bet tai yra techniniai niuansai. Mano patirtis rodo, kad geriau paskambinti vadybininkui, nei nuolat refresh'inti puslapį. Vadybininkas dažniausiai žino daugiau nei sistema, nes jis bendrauja su šoferiu tiesiogiai. Žinoma, jei vadybininkas nekelia ragelio, tada jau yra bėda. Bet dažniausiai viskas veikia, tik reikia turėti kantrybės ir suprasti, kad logistika nėra tikslusis mokslas, tai gyvas procesas.

Ką daryti, jei siunta dingo?

Tai yra blogiausias scenarijus, bet jis pasitaiko. Jei siunta dingo, pirmiausia reikia kreiptis į vežėją ir reikalauti paieškos. Dažniausiai siuntos ne dingsta, o tiesiog pasimeta terminaluose. Kartą viena paletė su brangia įranga dingo visai savaitei, kol paaiškėjo, kad ji buvo netyčia perkrauta į kitą fūrą. Tai buvo didelis stresas, bet viskas baigėsi gerai. Svarbiausia – turėti visus dokumentus ir CMR'o kopiją. Be jų tu esi niekas. Jei vežėjas atsisako bendradarbiauti, tada jau reikia įtraukti draudimą, bet tai yra ilgas ir varginantis procesas.

Ar muitinės procedūros labai stabdo?

Jei siunti iš ES šalies į ES šalį, muitinės nėra. Bet jei siunta keliauja per Šveicariją ar kitas ne ES šalis, tada prasideda linksmybės. Dokumentų tvarkymas gali užtrukti valandas, o kartais ir dienas. Mano praktikoje buvo atvejis, kai dėl vieno neteisingo kodo siunta buvo sulaikyta savaitei. Tai yra biurokratija, kurios neįmanoma išvengti. Visada patariu klientams pasitikrinti visus kodus prieš siunčiant. Jei nesupranti, geriau pasikonsultuok su muitinės tarpininku, nes klaidos kainuoja brangiai.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Rinkis tuos, kurie turi savo transportą, o ne tik perpardavinėja paslaugas. Kai vežėjas turi savo furą, jis labiau atsako už krovinį. Aš visada žiūriu į reputaciją ir kiek metų įmonė dirba rinkoje. Jei įmonė atsirado vakar, būčiau atsargus. Taip pat svarbu, kaip jie bendrauja. Jei vadybininkas negali atsakyti į paprastus klausimus, bėk nuo jų. Geras vežėjas visada pasakys tiesą, net jei ji nebus maloni. Tai yra geriausias indikatorius, kad su jais galima dirbti.

Ar oro transportas yra išeitis?

Oro transportas yra greičiausias, bet ir brangiausias. Jei siuntinys yra mažas ir labai skubus, tai gali būti vienintelis variantas. Tačiau oro transportas turi savo apribojimus – negalima siųsti pavojingų krovinių, skysčių ir t.t. Aš pats retai naudoju oro transportą, nes dažniausiai furos yra pakankamai greitos. Bet jei klientas turi „degančią“ situaciją, tada tenka skambinti į oro uostus. Tai yra kitas pasaulis, kur viskas vyksta dar griežčiau nei kelių transporte.

Ar siuntų konsolidavimas lėtina procesą?

Taip, konsolidavimas visada lėtina. Kai fūra turi surinkti siuntas iš penkių skirtingų miestų Vokietijoje, tai užtrunka. Bet tai yra būdas sumažinti kainą. Jei nori greičio, rinkis tiesioginį pervežimą. Jei nori sutaupyti, susitaikyk su tuo, kad siunta keliaus ilgiau. Tai yra kompromisas, kurį kiekvienas klientas turi įvertinti. Aš visada klausiu: kas tau svarbiau – kaina ar laikas? Nuo to priklauso visas maršruto planavimas.

Kaip orai įtakoja pristatymą?

Žiemą orai yra didžiausias priešas. Sniegas Vokietijos autobanuose gali sustabdyti visą eismą. Kartą teko laukti 12 valandų, kol nuvalys kelią. Tai yra jėga, kurios mes negalime kontroliuoti. Vairuotojai turi laikytis darbo ir poilsio režimo, todėl jie negali važiuoti kiaurą parą. Tai yra faktas, kurį klientai dažnai pamiršta. Mes galime planuoti, bet gamta visada turi savo planą.

Ar verta drausti siuntą?

Visada. Net jei siunti kažką nebrangaus, draudimas suteikia ramybę. Jei kas nors nutiks, bent jau atgausi pinigus. Mano praktikoje buvo atvejis, kai fūra pateko į avariją ir visos siuntos buvo sugadintos. Klientai, kurie turėjo draudimą, atgavo pinigus per mėnesį. Tie, kurie neturėjo – liko nieko. Tai yra maža investicija, kuri gali išgelbėti nuo didelių nuostolių.

Ką daryti, jei gavėjas ne namuose?

Tai yra klasikinė problema. Kurjeris atvažiuoja, o gavėjo nėra. Tada siunta grįžta į terminalą ir pristatymas nusikelia kitai dienai. Visada patariu klientams susitarti su gavėju dėl tikslaus laiko. Jei tai neįmanoma, geriau nurodyti adresą, kur visada yra žmonių, pavyzdžiui, darbovietę. Tai sutaupo daug nervų ir laiko.

Ar galima siųsti pavojingus krovinius?

Taip, bet tai reikalauja specialių leidimų ir ženklinimo. Tai yra labai griežtai reglamentuota. Jei bandysi siųsti kažką pavojingo be dokumentų, gali sulaukti didelių baudų. Aš visada sakau: jei nesate tikri, geriau nekraukite. Tai ne verta rizikos.

Kaip veikia „door-to-door“ paslauga?

Tai patogiausias būdas. Kurjeris paima siuntą iš tavo durų ir pristato tiesiai gavėjui. Nereikia niekur važiuoti. Tai kainuoja šiek tiek daugiau, bet verta kiekvieno cento. Aš pats visada rekomenduoju šią paslaugą, ypač jei siunti kažką sunkaus ar nepatogaus.

Ar galima siųsti maisto produktus?

Galima, bet tik negendančius. Jei siųsi kažką, kas gali sugesti, prisiimi visą atsakomybę. Aš nerekomenduoju siųsti maisto, nebent tai yra kažkas labai sandariai supakuoto. Tai yra rizikinga, nes temperatūros svyravimai fūroje gali sugadinti produktą.

Kaip pasirinkti tinkamą pakuotę?

Pakuotė turi būti tvirta ir apsaugoti turinį. Jei siunti stiklą, naudok daug burbulinės plėvelės. Jei siunti elektroniką, įsitikink, kad ji nejuda dėžėje. Tai yra pagrindai, kuriuos visi žino, bet vis tiek daro klaidas. Geriau įdėti per daug apsaugos, nei per mažai.

Ar vadybininkų pažadai visada tiesa?

Deja, ne. Vadybininkai dažnai nori parduoti paslaugą, todėl gali šiek tiek pagražinti realybę. Visada klausk konkrečių dalykų: koks maršrutas, kiek sustojimų, koks transportas. Jei atsakymai migloti, būk atsargus.

Ką daryti, jei siunta atėjo sugadinta?

Iškart fotografuok viską ir surašyk aktą su vairuotoju. Tai yra būtina sąlyga draudimo išmokai gauti. Jei pasirašysi, kad viskas gerai, vėliau nieko neįrodysi. Tai yra auksinė taisyklė.

Ar galima siųsti baldus?

Taip, bet tai yra brangu ir reikalauja specialaus pakavimo. Baldai dažnai braižosi, todėl reikia daug apsaugos. Aš visada sakau: jei baldai brangūs, geriau samdyk specializuotą pervežimo įmonę.

Kaip veikia siuntų konsolidavimo terminalai?

Tai yra vietos, kur siuntos rūšiuojamos ir perkraunamos. Tai yra logistikos širdis. Jei terminale kyla problemų, viskas stoja. Todėl svarbu dirbti su įmonėmis, kurios turi gerus terminalus.

Ar galima siųsti gyvūnus?

Ne, tai griežtai draudžiama. Niekada nebandyk to daryti. Tai yra ne tik nelegalu, bet ir nehumaniška.

Kaip pasikeitė logistika per 20 metų?

Viskas tapo greičiau ir skaitmenizuota. Anksčiau viskas vyko popieriuje, dabar viskas telefone. Bet žmonių faktorius išliko tas pats – vis dar reikia bendrauti ir spręsti problemas.

Ar verta naudoti tarpininkus?

Kartais taip, jei jie turi gerus ryšius ir gali gauti geresnę kainą. Bet visada patikrink, kas realiai veža tavo krovinį.

Išvada

Siuntinių pristatymas iš Vokietijos trumpais terminais yra įmanomas, jei turi gerą planą ir patikimą partnerį. Nėra stebuklų, yra tik darbas ir patirtis. Svarbiausia – nebijoti klausti ir reikalauti aiškumo. Logistika yra sudėtinga, bet kai viskas pavyksta, tai teikia didelį pasitenkinimą. Tikiuosi, kad šie patarimai padės tau geriau suprasti, kaip viskas vyksta, ir išvengti klaidų, kurias daro daugelis. Sėkmės siunčiant!