Siuntinių pristatymas iš Vokietijos kainodaros ypatumai: kas daro įtaką galutinei sumai

Dirbu jau virš dvidešimt metų šioje srityje ir visada stebiuosi, kaip žmonės galvoja, kad siuntinių pristatymas iš Vokietijos tai kaip autobuso bilieto nupirkimas. Tiesą sakant, nieko panašaus. Pirmiausia, reikia suprasti, kad kaina nėra pastovi – ji plaukioja kaip laivas bangose. Vakar gali būti viena, šiandien kita, o rytoj... na, tada jau galima išvis verkti. Viskas prasideda nuo to, ką veži ir kur turi vežti. Ar tai viena dėžė iš Berlyno, ar pilnas sunkvežimis gumų iš Miuncheno. Pasitikėkite, skirtumas bus milžiniškas, ir ne tik dėl atstumo, bet ir dėl to, kas vyksta tarp tų punktų. Žemiau išdėliosiu tai, ką dažniausiai klausiate, ir atsakysiu taip, kaip tikrai yra, be jokių gražių reklamų.

Pagrindiniai dalykai, kurie verčia kilti kainą

Kiek vidutiniškai kainuoja pristatyti krovinį iš Vokietijos?

Čia nėra vieno atsakymo, nes siuntinių pristatymas iš Vokietijos kainuoja skirtingai priklausomai nuo svorio ir tūrio. Jei tai maža siunta, pvz., 30 kg, tai galite susitvarkti su 50–100 eurais, bet jei kalbame apie kelių tonų krovinius, skaičiai šoktelėja iki tūkstančių. Paskutinis užsakymas, kurį dariau iš Hamburgo, kainavo apie 1200 eurų už dvi paletes, tad nereikėtų tikėtis, kad bus pigu. Visada verta patikrinti ne tik svorį, bet ir tai, kiek vietos prekės užima sunkvežimyje, nes tūris kartais svarbiau.

Kodėl kainos tokios aukštos lyginant su Lietuva?

Vokietija turi geresnius keliaus ir aukštesnes pajamas, tad ir visos paslaugos ten brangnesnės. Be to, ten labai griežtai vertinamas darbo laikas – vairuotojas negali važiuoti 24 valandas be pertraukos, tad dažnai tenka mokėti už naktinio laiko darbą arba už priedėlius. Dar tas kuras... kainos jame visokios, bet paprastai aukštesnės nei pas mus. Taigi, transportas iš Vokietijos brangnesnis ne dėl to, kad mes norime uždirbti daugiau, o dėl to, kad tenkas viskas kainuoja.

Kas įeina į galutinę kainą?

Į kainą įeina pačios vežimo paslaugos, kuro priedas, o kartais ir iškrovimo mokestis, jei jis nėra apibrėžtas kitaip. Būna taip, kad klientas mano, kad jis sumokėjo viską, o paskui vairuotojas tiesiog atiduoda prekes ir sako, kad iškrovimas mokamas atskirai. Vargu, ar tada susitaikysi. Geriau visada iškarto susitarti dėl „inkoterms“ sąlyg�, pvz., EXW arba DDP, kad nebūtų nepageidaujamų staigmenų paskutinę minutę.

Ar kainuoja daugiau, jei reikalingas pavojingas krovinys?

Žinoma, pavojingi kroviniai (ADR) visada brangesni, nes reikia specialių leidimų ir įrangos. Pavyzdžiui, jei vežate dažus ar chemines medžiagas, reikia mokėti už papildomą draudimą ir vairuotojo kvalifikaciją. Kai kurios firmos visai nedirba su tokia produkcija, tad pasirinkimas mažesnis, o kaina – didesnė. Taip pat reikia nustatyti, ar tas krovinys turi būti specialiai įtvirtintas, kas taip pat kelia kainą.

Kuo skiriasi FTL ir LTL transportas?

FTL – tai pilnas sunkvežimis (Full Truck Load), o LTL – dalinis krovinių vežimas (Less Than Truck Load). Jei turite pakankamai prekių, kad užpildytumėtumėt maždaug 33 europaletes, geriau imti FTL, bus pigiau vienam paletės metrui. O jei turite tik dvi ar tris paletes, krovinių gabenimas iš Vokietijos LTL būdu bus pigesnis bendrai, bet brangesnis už vienetą. Čia tiesiog reikia suskaičiuoti, kas jums labiau apsimoka.

Ar galima taupyti renkantįs lėtesnį pristatymą?

Taip, galite, bet tikrai ne visada. Kai kurie siuntintojai siūlo „ekonominius“ maršrutus, kurie gali trukti savaitę ar daugiau, jei reikia surinkti kitas siuntas iš kitų miestų. Pavyzdžiui, jei leidžiate, kad jūsų siunta būtų parnešta per Štutgartą, tai gali užtrukti dvi dienas ilgiau, bet kainos gali nukristi 10–15 proc. Tačiau jei prekės skubios, geriau nesigdyti ir mokėti už tiesioginį reisą.

Ar yra kokių nors paslėptų mokesčių?

Deja, taip. Vienas dažniausių – tai „iškrovimo mokestis“ tam tikruose terminaluose arba už laukimą, jei vairuotojas atvyksta anksčiau ir privalo laukti iškrovimo. Taip pat gali būti mokestis už „dėžių pakavimą ant paletės“, jei siuntėjas to nepadarė. Visada prašykite išsamios sąskaitos, kad matytumėte, už ką tiksliai mokate.

Miestai, maršrutai ir realus gyvenimas

Ar brangu gabenti tiesiai iš Miuncheno?

Miunchenas yra toli nuo mūsų sienos, todėl siuntinių pristatymas iš Vokietijos iš pietinių regionų visada brangnesnis. Be to, ten daugiau eismo spūstių, o vairuotojui tenka praleisti daugiau laiko, kad tik išvažiuotų iš miesto. Paskutinis kartas, kai vežėme baldus iš ten, užtruko beveik dvi dienas, kol vairuotojas išsiruošė, tad ir kaina pasirodė didesnė nei planavome.

Kas su Hamburgu ir uostu?

Hamburgo uostas – tai atskiras pasaulis. Ten daug konteinerių ir specifinės infrastruktūros, tad jei gaunate prekes iš ten, gali tekti mokėti už terminalo paslaugas arba už specialią techniką, kuria reikia iškrauti konteinerį. Tačiau jei prekės jau yra sandėlyje mieste, tai kaina gali būti panaši į kitus šiaurės Vokietijos regionus, pvz., Brėmeną ar Liubeką.

Ar įmanoma pristatyti prekes į mažus miestelius?

Įmanoma, bet ne visada pigu. Jei reikia važiuoti į kažkokį kaimelis prie Kelno arba į kalnuotą vietovę Bavarijoje, tenka mokėti už papildomus kilometrus. Vairuotojai nemėgsta važiuoti į vietoves, kur sunku apsisukti sunkvežimiui, todėl gali prireikti ir mažesnės transporto priemonės, kas vėl brangiau. Kartais geriau susitarti dėl atsiėmimo iš artimiausio didesnio miesto.

Kokia situacija su Berlynu?

Berlynas didelis ir chaotiškas, bet vežimas iš Vokietijos sostinės dažnai būna vidutiniškai brangus. Ten daug mažmeninės prekybos centrų, tad vairuotojai ten važinėja dažnai, o konkurencija leidžia laikyti kainas ne per aukštas. Tačiau jei tenka važiuoti per centrą su apribojimais (Umweltzone), tai gali kilti rizika, kad vairuotojas gaus baudą, kurią paskui mums teks padengti.

Ar reikia mokėti už perkėlimą per sieną?

Sąjungoje (ES) ne, nėra muitų, tačiau yra administracinių procedūrų. Bet jei krovinys ateina iš trečiųjų šalių per Vokietiją, tai gali tekti mokėti už muitinės deklaravimą arba sandėliavimą prieš pat sieną. Ilgai laukome pasienio punktuose, ypač po švenčių, tad tas laikas taip pat gali būti įtrauktas į sąskaitą kaip laukimo mokestis.

Kas su Leipcigu?

Leipcigas – logistikos centras, ten daug sandėlių (pvz., Amazon), todėl ten dažnai galima rasti geras kainas, nes ten yra daug grįžtančių tuščių sunkvežimių. Jei susitarti su vietine ekskavatorių firma, gali gauti labai gerą pasiūlymą, ypač jei neskubate. Pats prieš metus vežiau ten detales ir gavau nuolaidą tiesiog todėl, kad vairuotojas grįžo tuščias.

Ar įtakoja kainą metų laikas?

Žinoma. Žiemą kuras brangesnis, o keliai gali būti slidūs, kas uždelsia važiavimą. Taip pat per Kalėdas ar Velykas dauguma vairuotojų ilsisi, tad paslaugų kiekis mažėja, o kainos šoktelėja. Vasarą, kai yra statybų sezonas, krovinių gabenimas iš Vokietijos statybinėms medžiagoms gali brangti, nes visi važiuoja vienu metu.

Muitinė, dokumentai ir biurokratija

Kokius dokumentus būtina turėti?

Būtinas komercinis invoice (sąskaita-faktūra), pakavimo sąrašas (packing list) ir, žinoma, CMR važtaraštis (tokia dokumento forma, be kurios negali važiuoti nei vienas sunkvežimis Europoje). Be šių dokumentų neišeis iš Vokietijos, nei įeis į Lietuvą. Jei trūksta bent vieno, gali tekti laukti dieną ar du, kol jį gausite išsiųsti elektroniniu būdu.

Ar reikalingas EORI kodas?

Jei prekės yra iš trečiųjų šalių arba vyksta eksportas/importas procedūros, taip, EORI kodas būtinas. Be jo muitinė neleis užregistruoti deklaracijos. Galiu pasakyti iš patirties, kad jei jo nėra, tai galima prarasti daug laiko ir pinigų. Vieną kartą teko laukti tris dienas Liubeke, kol klientas susitvarkė su tuo kodu.

Kas daryti, jei dokumentuose yra klaida?

Klaidos yra baisiausias dalykas. Jei CMR parašyta neteisingai svoris ar prekės pavadinimas, muitinė gali sustabdyti krovinį. Tada reikės rašyti taisymus, o už tai dauguma firmų ima papildomus mokestis. Geriau dukart patikrinti, negu vėliau mokėti baudas. Man atrodo, pastaruoju metu jie tapo labai griežti dėl mažiausių netikslumų, bet tikrai ne garantuoju, kad visur taip pat.

Ar reikia mokėti PVM Vokietijoje?

Jei esate PVM mokėtojas Lietuvoje, ir abi pusės turi validžius PVM kodus, tai PVM paprastai nėra mokamas (0 proc. tarifas). Tačiau jei pirkėjas yra fizinis asmuo, turi būti taikomas Vokietijos PVM tarifas, kuris dabar yra 19 proc. (o maistui – 7 proc.). Reikia būti labai atsargiam, nes jei nesumokėsite PVM, vokiečių finansų institucijos gali labai „nuplauti“.

Kas yra T1 dokumentas?

T1 tai yra transitinė deklaracija, naudojama, kai prekės keliauja per vieną ES šalį, bet galutinė tiksl yra kita šalis (ne ES) arba naudojant muitinės sandėlius. Jei gaunate prekes iš Azijos į Vokietiją ir jas vežate per Lietuvą į Latviją, gali prireikti T1. Tai užtikrina, kad mokesčiai bus sumokėti galutinėje vietoje.

Ar galima atsiimti prekes pačiam?

Galima, tai vadinama EXW (Ex Works) sąlyga. Tada jūs atvykstate į sandėlį, pavargote su savo sunkvežimiu arba furgonu ir viską pasiimtate. Tačiau atsargiaite – jei nežinote to sandėlio tvarkos, galite praleisti visą dieną stovėdami eilėje. Vokietijose sandėlininkai yra labai griežti dėl terminų ir apžiūros.

Kiek laiko užtrunka muitinės tikrinimas?

Jei viskas tvarkinga, tai 10–15 minučių. Jei kyla įtarimų arba trūksta dokumentų, gali užtrukti ir keletą dienų. Ypatingai daug tikrinimų dabar yra dėl sanitarijos (veterinarinių) reikalavimų maisto produktams. Prieš savaitę girdėjau, kad viena siunta su sūriu buvo sustabdyta Vokietijoje dėl blogų etikečių.

Avarijos, rizikos ir nepageidaujami dalykai

Kas nutinka, jei krovinys sugenda kelyje?

Jei įvyksta avarija arba krovinys pažežiamas (pvz., dėl blogo priveržimo), turi būti sudarytas avarijos protokolas. Draudimas (jei toks yra) turėtų padengti nuostolius, tačiau reikia įrodymų. Vienas mano klientas neįtvirtino paletės, jos nuvirto ir sulaužė brangų įrenginį – draudimas neatsakė, nes kaltė bura netinkamame pakavime.

Ar verta pirkti papildomą draudimą?

Be abejo, taip, jei prekės brangios. Standartinis draudimas (pagal CMR konvenciją) dažnai padengia tik labai mažą sumą, pvz., 8,33 SDR (Special Drawing Rights) už kilogramą. Jei vežate elektroniką, kurios vertė tūkstančiai, to nebus pakankamai. Geriau užsidėti galvą ir mokėti 1–2 proc. nuo prekių vertės už pilną apsaugą.

Ką daryti, jei vairuotojas dingsta?

Tai retas, bet įmanomas dalykas. Jei GPS rodo, kad sunkvežimis stovi vietoje jei dvi dienas, reikia skambinti policijai ir pervežėjui. Yra buvę atvejų, kai vairuotojai „pavogdavo“ prekes, ypač jei tai buvo alkoholis ar tabakas. Todėl verta pasirinkti patikimas, ne pigias firmas, kurios turi gerą reputaciją.

Ar galiu atsisakyti transporto, jei pasikeičia planai?

Galite, bet tai brangu. Jei sunkvežimis jau išvykęs arba jau pakrovęs jūsų prekes, atšaukimo mokestis gali siekti 100 proc. sutartos kainos. Vokietijose dauguma firmų labai griežtai laikosi šios taisyklės, nes jie turi išlaikyti vairuotoją ir techniką. Geriau iškarto apgalvoti.

Kokia bauda už neįteiktą laiku prekę?

Paprastai nėra fiksuotos baudos, nebigu tai nurodyta sutartyje. Tačiau jei dėl vėlavimo sugenda jūsų gamybos linija, galite bylinėtis dėl nuostolių, bet tai ilgai ir brangu. Dažniausiai tiesiog prarandate kliento pasitikėjimą. Pats mačiau, kaip viena firma dėl vienos dienos vėlavimo prarado didelį kontraktą su prekybos centru.

Ar reikia bijoti vagysčių?

Vokietijoje vagystės nėra tokios dažnos kaip pietuose Europoje, bet jos yra. Ypač pavojingi yra „stovėjimo aikštelės“ prie autostradų, kur vairuotojai ilsisi. Geriausia jei sunkvežimis turi GPS ir gali būti stebimas realiu laiku, o vairuotojas laikosi saugumo taisyklių (nesileidžia į „juodąsias“ aikšteles).

Kas daryti, jei prekės atkeliauja su defektais?

Būtina tai užfiksuoti iškart atvykus, padaryti nuotraukas ir parašyti pastabą į CMR važtaraštį. Jei pasirašysite, kad visas tvarkingas, vėliau niekas nieko neduos. Vokietijai draudžiama priimti sugadintas prekes be pažymos, kitaip bus laikoma, kad pažeidimą padarėte jūs patys.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Žinoma, kiekvienas nori taupyti, bet siuntinių pristatymas iš Vokietijos – ne vieta, kur reikia taupyti iki paskutinio euro. Pasiūlymai, kurie yra 30–40 proc. pigesni už rinkos vidurkį, dažniausiai slepia kažką blogo – senas sunkvežimis, be draudimo, arba tai apgavystė. Geriau sumokėti šiek tiek daugiau už ramybę.

Išvada

Na, ir pagaliau pabaigiau. Jei iš viso to kažką įsidėjote į galvą – tai būkite atsargūs su dokumentais ir nesistenkite sutaupyti ant visko. Vokietija – tai tvarkinga šalis, bet biurokratija ten žiauriai griežta, o viena klaida dokumentuose gali kainuoti daugiau nei patys vežimo išlaidos. Geriausia visada pasitarti su logistika dar prieš sudarant sandorius su tiekėjais, o ne tada, kai krovinys jau stovi pasienyje ir niekas nežino, ką su juo daryti. O dar tas vokietijos (čia tą klaidą padariau) režimas... na, jau kita kalba. Sėkmės.