Siuntinių pristatymas į Vokietiją: kas iš tikrųjų vyksta užmarštuose vartuose?

Dirbu šioje srityje jau virš dvidešimties metų ir mačiau viską – nuo prabilusių padėklų iki dingusių furgonų (nors, ačiū dievui, retai). Klientai visada klauso apie siuntinių pristatymą į Vokietiją kaip apie ką nors paprasto, taččiau realybėje tai yra sudėtingas mechanizmas, kurį suka alkūnės, gerai išgėrę vokiška kava ir daugybė susitarimų. Čia nėra tiksliai apibrėžtų taisyklių, kurios veiktų 100 proc. atvejų. Kartais viskas vyksta lyg pagrožta, kitą sykį užstringa dėl vienos blogai užpildytos eilutės dokumente. Todėl nereikėtų tikėtis idealizuotų atsakymų, o tikrai ne tokių, kuriuos sukelia dirbtinis intelektas. Jei norite sužinoti, kaip tai vyksta be rūbinių frazų, skaitykite toliau.

Bendri klausimai apie laikus ir procesą

Kiek laiko užtrunka siuntinių pristatymas į Vokietiją įprastai?

Visada sakau klientams – planuokite pagal blogiausią scenarijų, o nustebite, kai bus greičiau. Standartiškai, jei siunčiate krovinius į Miuncheną ar Berlyną, tai trunka apie 2–3 darbo dienas. Tačiau jei tenka važiuoti per Ruhr sritį, kur pastoviai stovi eišmos, arba jei vairuotojas užstringa ant sienos, gali užtrukti ir ilgiau. Negaliu garantuoti, kad jūsų siunta atkeliaus rytoj, nebent sumokėsite už ekspresinį reisą, kuris kainuoja kaip mažas automobilis.

Ar tikrai reikia tokio ilgio CMR sąvinės?

Žinoma, CMR sąvinė yra svarbiausias dokumentas tarptautiniame pervežime. Be jos vairuotojas gali neprivažiuoti net prie sienos, nes muitinė ar policija viską sukonfiskuos. Joje turi būti parašyta visa: kas veža, kiek svorio ir ką turi viduje. Niekada nerašykite "bendras krovinys", nes vokiečiai tada gali pradėti brukti viską po vieną. Užpildykite ją tiksliai, o ne taip, kaip įsivaizduojate ryte prie kavos puodelio.

Kas nutinka, jei gavėjo nėra vietoje?

Tai klasika. Vairuotojas atvažiuoja į sandėlą, o ten uždaryta arba vadybininkas išėjęs pietų. Tuomet prasideda problemos – laukimas, kuris kainuoja pinigus. Jei gavėjas neatsiliepia per valandą, dažniausiai siunta nuvežama į artimiausią terminalą, ten kažkur netoli Frankfurto arba Kelno, ir laukiama instrukcijų. Tas laukimas ir papildomas iškrovimas gali padidinti sąskaitą dvigubai, todėl visada patikrinkite, ar kas nors laukia jūsų siuntos.

Ar galima sekti siuntą realiu laiku?

Technologiškai – taip, turime GPS stebėjimą, bet realybėje viskas ne taip paprasta. Kartai vairuotojas užmiršta įjungti programėlę arba patekia į zoną, kur nėra ryšio (tokie dalykai būna kalnuose arba požeminiuose sandėliuose). Matysite, kur jis buvo prieš 2 valandas, bet ne tiksliai dabar. Geriausia tiesiog paskambinti dispatcheriui, jis sužinos daugiau nei bet kokia sistema.

Kodėl kartai siuntos užstringa terminaluose?

Terminalai – tai tai tokios didelės mėslymalės. Vieną dieną jūsų padėklas gali būti pakrautas į sunkvežimį iš karto, kitą dieną jis gali gulėti kampe, nes niekas nebuvo pasiruošęs jį užregistruoti. Kartais klaidos padaro patys darbuotojai, suklysta indeksuose (o ten, žinoma, yra). Vokietijoje šie procesai yra goliškai automatizuoti, bet žmogaus faktorius vis dar sukelia chaosą, ypač šaltuoju metų laiku.

Ar saugu siųsti brangius daiktus?

Jei tai yra auksas ar brangūs elektronikai komponentai, reikia specialių draudimų ir, žinoma, deklaruotosios vertės. Standartinis draudimas ne visada padengia pilną sumą, jei dingsta visa siunta. Esu matęs atvejų, kai dėl blogai užsegto furgono durų iškrito dalis krovinio, o draudimo kompanija mokėjo tik penny. Pasirūpinkite, kad pakuotė atrodytų kaip štabas, o ne kaip dėžė su obuoliais.

Kainos ir kas jas lemia

Kas labiausiai įtakoja kainą?

Degalų kaina, tikrai. Kai degalai brangsta, pervežėjai iš kada padidina kainas, o nesumažina, kai degalai pigsta (tokia jau yra logistikos tiesa). Taip pat svarbu krovinio svoris ir tūris. Jei jūsų krovinys yra lengvas, bet didelis, mums reikės skaičiuoti pagal tūrį. O dar yra sezono metas, prieš šventes Vokietijoje kainos šokuoja kaip lietus vasarą.

Ar pigiau siųsti pilną sunkvežimį ar dalį?

Jei turite pakankamai prekių užpildyti visą sunkvežimį (apie 33 europadėkles), tai be abejo pigiau vienam vienetui. Bet jei siunčiate tik dvi ar tris pakes, mums tenka ieškoti kitių klientų, kad užpildytume mašiną. Tas "rinkinys" kainuoja brangiau, nes tenka eiti į komercinį reisą. Taigi, jei galite, surinkite pilną mašiną – taip sutaupysite didelę sumą.

Kas yra "priedai" prie galutinės kainos?

O čia prasideda "smagučiai". Gavėjo mokesčiai už iškrovimą (LOADER), kurie Vokietijoje gali būti baisiai aukšti, mokesčiai už užstatą (padėklių), mokesčiai už pristatymą į " sunkai pasiekiamą " vietą. Visada klauskite, ar kaina yra galutinė, ar tik transportavimas. Kartą klientas nustebei, kai gavo sąskaitą už 200 eurų papildomai, nes vairuotojas turėjo laukti tris valandas.

Ar galima susitarti dėl nuolaidos?

Jei siunčiate reguliariai, kiekvieną savaitę po penkias mašinas, tai žinoma, mes susitarsime. Bet jei tai vienkartinis siuntinys į Vokietiją, kuriuos vaziuoja kartą per metus, tai nuolaidos tikrai nebus. Mes gi mokame mokesčius, algas ir parduodame paslaugas, o ne darome labdarą. Tačiau visada verta paklausti, gal yra kažkoks akcijinis pasiūlymas tuometiniam maršrutui.

Kodėl kainos skiriasi tarp skirtingų pervežėjų?

Kai kurios įmonės veža naujais sunkvežimiais ir turi gerus vairuotojus, kitos – senais "kabrioletais", kurie gali užstringti pusėlyje kelio. Žemos kainos dažnai reiškia riziką – gali būti, kad vairuotojas dirba be atostogų jau mėnesį ir gali užmigti vairuojant. Aš visada sakau – geriau sumokėti šimtu daugiau, bet gauti prekę saugiai ir laiku.

Ar mokėti grynaisiais pinigais vairuotojui?

Niekada. Tai yra didelė rizika ir mums, ir jums. Jei vairuotojas paklauso grynųjų "pamaitui" ar "kuraiui" (kaip jie sako), tai pirmasis signalas, kad kažkas ne taip. Mokėkite tik banko pavedimu į sąskaitą, tada turite dokumentus. Vokietijoje tai yra griežtai kontroliuojama, ir mums nereikia problemų su fisku.

Dokumentai ir reikalingi popieriai

Kokius dokumentus būtinai reikia pateikti?

Pirmiausia – komercinė sąskaita faktūra. Ji turi būti anglų arba vokiškai kalba, kitaip gavėjas jos nepriims. Be to, reikalingas pakavimo sąrašas (packing list), jei daug dėžių. Ir, žinoma, CMR, kurį minėjau anksčiau. Be šių trijų dalykų siunta gali būti sulaikyta pasienyje arba tiesiog grąžinta atgal, o jums teks mokėti už tuščią važiavimą.

Ar reikalingas PVM kodas eksportui?

Absoliučiai taip. Be PVM kodo negalite išvežti prekių iš Lietuvos legaliai. Muitinės sistema viską sužino, ir jei bandysite apsukti, gausite didžiulę baudą. Užtikrinkite, kad jūsų buhalteris paruošė visus eksporto dokumentus. Vokietijoje jie labai griežti šiuo klausimu, ypač jei prekės yra sensacingos ar aukštos vertės.

Kas daryti, jei padariau klaidą sąskaitoje?

Greičiausiai teks rašyti koreguojančią sąskaitą. Vokietijoje apie tai sužino iškart, kai bandys ją užregistruoti. Jei klaida yra maža, pvz., neteisingas serijinis numeris, gali praeiti, bet jei neteisinga kaina ar PVM suma, tai bus didelis galvos skausmas. Geriau patikrinti du kartus prieš siunčiant, negu vėliau gaišti laiką su vokišku biurokratiniu aparatu.

Ar reikia specialių leidimų maistui?

Taip, maisto produktai (ypač gyvūninės kilmės) reikalauja veterinarijos pažymų ir sertifikatų. Negalima tiesiog užkrauti kefyro į mašiną ir važiuoti. Vokietijos veterinarijos inspekcija gali sustabdyti mašiną ir patikrinti viską po vieną buteliuką. Jei dokumentų nėra, viskas bus sunaikinta vietoje. Tiesiog nepamirškite, kad Vokietijoje higiena yra beveik religija.

Kas yra TIR knygelė ir ar ji man reikalinga?

Jei važiuojate už Vokietijos ribų (pvz., į Šveicariją arba tik tranzitu), tai taip. TIR knygelė leidžia pravažiuoti sienas be muitinės patikros, užstatą padengiant draudimo bendrovė. Bet jei tiesiog važiuojate į Miuncheną iš Vilniaus, TIR jums nereikalingas, nes mes esame ES erdvėje. Nereikia pinigų išmesti veltui.

Ar galiu siųsti asmeninius daiktus kaip įmonė?

Techniškai negalite, tai yra mokesčių vengimas. Jei įmonė siunčia daiktą fiziniam asmeniui Vokietijoje, tai jis turi sumokėti PVM ir galbūt importo mokestį (jei prekės ne iš ES). Geriau išsiųsti kaip dovaną iki 45 eurų vertės, tada nėra mokesčių. Jei daugiau – ruoškitis piniginę.

Vokietijos klientų ypatumai ir problemos

Kodėl vokiečiai taip griežti dėl padėklių?

Jie turi sistemą, vadinamą EPAL. Jei atvežate netvarkingą padėklą, jis tiesiog nukeliama į šiukšlyną, o jums rašomas nuostolis. Jie net nemėgsta, jei padėklas yra drėgnas. Vokietijoje padėklų keitimo sistema veikia kaip laikrodis – vieną atiduodate, kitą gaunate. Bet jei jūsų padėklas "krenta" į standartą, problemų neišvengsite.

Ar gavėjas gali atsisakyti priimti siuntą?

Taip, ir tai daro dažnai. Jei siunta atvykta sugadinta, arba jei prekės neatitinka užsakymo, vokietis pasirašo dokumentą su pastaba "priėmimas su nuomone" arba visiškai atsisako. Tuomet prasideda rimtas galvos skausmas – kur dėti tas prekes? Reikės gražinti atgal, o tai kainuoja dukart. Todėl tikrinkite kokybę prieš išvežant.

Kaip elgtis, jei vokiečių kalba nėra idealu?

Dauguma Vokietijos logistikos centrų dirba su angliškai kalbančiais žmonėmis, bet mažesniuose sandėliuose gali būti problemų. Geriausia turėti kontaktinį asmeną, kalbantį vokiškai, arba naudoti vertėją. Nereikėtų tikėtis, kad senas vadybininkas iš Berlyno sužinos, ką reiškia "gėlės" lietuviškai, jei padėsite vokišką žodį neteisingai.

Ar tikrai taip svarbu laikytis laiko?

Vokietijoje laikas yra pinigas, tikrai. Jei sutarte, kad atvyksite 8:00 ryto, reikia būti ten 7:55. Jei vėluosite 10 minučių, gavėjas gali paprašyti užsiprenumeruoti kitą laiką, tai yra po savaitę. Jų logistika suplanuota iki minučių, ir jūsų vėlavimas sukelia grandininę reakciją. Nekvieskite piktos dėmesio sau.

Kodėl taip dažnai reikalingas "prieigos kodas"?

Daugelis Vokietijos sandėlių yra uždaryti teritorijos, su vartais, kuriais atidaro tik su kodu arba pulteliu. Vairuotojas negali tiesiog "uštuotelti" pro vartus. Jei nenurodote kode sąskaitoje arba nepateiksite gavėjo telefono, vairuotojas stovės prie vartų ir galiukins. Tai vėlgi laukimas ir pinigai.

Ar dažnai pasitaiko sukčiavimo atvejų?

Pasitaiko, ypač su "fake" sandėliais arba tarpininkais, kurie pasiima išankstinį mokėjimą ir dingsta. Patikrinkite, ar įmonė, kuriai siunčiate, tikrai egzistuoja (vokietiškas registras "Handelsregister"). Esu girdėjęs istorijų, kai mūsų lietuviai siuntė prekes į neegzistuojantį adresą ir prarado viską.

Klausimai, kurių niekas nedrįsta užduoti (galėčiau)

Ar vairuotojai visada laikosi taisyklių?

Sąžiningai? Ne visada. Yra vairuotojų, kurie "užmiega" po vairu arba važiuoja greičiau negalima. Mes stengiamės juos tikrinti, bet kai jis yra kelyje, mes jo nematome. Tai yra realaus pasaulio problema. Užsibrėžkite sau tik tas įmones, kurios tokių vairuotojų nedrįza samdyti (kaip mes, tikimės).

Kas nutinka su siunta, jei sugenda sunkvežimis?

Tai blogiausias scenarijus. Jei sugenda variklis, mes turime iškrauti krovinį į kitą mašiną. Tai vadinama "perkrautu" ir kainuoja pinigus bei laiką. Jei tai įvykia sekmadienį Vokietijoje, gali tekti laukti iki pirmadienio, nes sunkvežimių servisas nedirba. Tokiu atveju jūsų siunta gali atvykti vėluodama keletą dienų.

Ar galima siųsti daiktus, kurie "šiek tiek" pavojingi?

Jei tai yra baterijos arba dažai, reikia deklaruoti kaip pavojingą krovinių (ADR). Negalima paslėpti po kitomis prekėmis. Jei sulaikys muitinė ir rado ne Deklaruotą ADR krovinį, baudos bus milžiniškos, gali net uždaryti įmonę. Geresnis klausimas – ar verta rizikuoti dėl keleto eurų taupyti?

Kas daryti, jei vairuotojas yra... nemalonus?

Deja, kartais taip būna. Vairuotojai žmonės, jie varginami, alkanos ir pavargę. Jei jums pasirodo, kad juntas budėjo, tiesiog nedarykite problemų. Jei jis elgiasi nepriimtinai, skambinkite mums, mes susitvarkysime su dispečeriu. Bet nereikia su juo ginčytis vietoje, nieko gero neiš to.

Kodėl kartai siuntos atkeliauja su kitu vairuotoju?

Dėl "sklaidos". Jei vairuotojas turi nuvežti tik vieną padėklą į Berlyną, o likusi mašina į kitą pusę, gali būti, kad tą padėklą jis perduos kitam vairuotojui tame pačiame terminale. Tai normalu. Svarbiausia, kad dokumentai būtų perduoti teisingai (ir čia dažnai pasitaiko klaidų, jei kas nors užmiršta CMR).

Ar atsiunčiate siuntas atgal, jei kas negerai?

Taip, tai vadinamas grįžtamojo krovinio (return) logistika. Bet tai nėra nemokamai. Už grąžinimą reikia sumokėti tiek pat, kiek kainavo pristatymas, kartais net daugiau, jei reikia specialių dokumentų. Vokietijos įmonės dažnai nenori mokėti už grąžinimą, todėl reikia aiškiai susitarti dėl atsakomybės iš anksto.

Ar jums patinka dirbti su Vokietija?

Atsakymas bus ambicingas. Iš vienos pusės, tai yra rinka, kurioje užsidirbama, viskas veikia tiksliai. Iš kitos – jie yra labai griežti ir reikalauja perfectionizmo, kurio kartais trūksta mums, lietuviams, kuris esame labiau "flexible" (lankstūs). Bet po 20 metų jau pripratai prie jų humoro, jei jį taip galima pavadinti.

Ką daryti, jei negaliu susisiekti su jumis skambučiu?

Skambinkite vėliau arba rašykite į el. paštą. Kartai visi dispečeriai užimti, nes vienu metu gali vykti 50 skambučių. Mes ne call centras, o reali žmonių komanda. Jei skambinate sekmadienį vakare, niekas neatsilieps. Naudokite protą ir kantrybę.

Kaip pasiruošti siuntai geriausiai?

Geriausia viską supakuoti ant paletės, užlaikyti juostele (o ne virve, kuri gali nuslysti), padėti dokumentus į vokišką maišelį "pouch", kuris yra pritvirtintas prie paletės. Jei darysite šiuos dalykus, 90 proc. problemų išvengsite. Jei pamiršite dokumentus ant paletės, vairuotojas gali tiesiog nuvažiuoti toliau.

Tiesiog noriu pasakyti, kad siuntinių pristatymas į Vokietiją nėra rocket science, tačiau tai reikalauja atidumo ir kantrybės. Nenaudokite pigių paslaugų teikėjų, jei jums svarbu, kad prekės atvyktų gyvos ir saugios. Rinkitės tuos, kurie žino kelią ne tik žemėlapyje, bet ir realiame gyvenime. Sėkmės jūsų verslui ir vengiante vokiškų biurokratinių spąstų.