Siuntinių pervežimo maršrutų pasirinkimas į Vokietiją: praktiniai patarimai iš vidaus

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir, turiu pripažinti, kad Vokietija visada buvo ir išliks mūsų pagrindinis duonos šeikėjas, bet kartais ir didžiausias galvos skausmas. Kas antras skambutis yra būtent ten, todėl siuntinių pervežimo maršrutų pasirinkimas į Vokietiją tampa tas kasdieninis rutina, kurio negali išvengti nei vienas logistikos vadybininkas. Anksčiau buvo paprasčiau – įsijungei į magistralę ir važiuoji, šiandien reikia galvoti apie eismo spūstis prie Hanoverio, vairuotojo poilsio laiką ir tai, kad klientas visada norės gauti prekę vakar. Nėra idealio formulės, kaip viską sudėti į vieną lentelę, nes kelyje viskas pasikeičia per valandą, todėl tenka remtis ne tik žemėlapiais, bet ir intuicija, kuri suteikia patirtį.

Pagrindiniai maršrutai ir planavimas

Kur važiuoti greičiausiai?

Jei jums svarbiau laikas nei pinigai, sėskite į „A1“ ir važiuokite per Lenkiją iki Ščecino, tada toliau į Berlyną. Tai yra trumpiausias kelias atsižvelgiant į kilometrus, tačiau tenka susidurti su didelėmis spūstimis, ypač prie Poznanės ir Reichenbacho. Vairuotojams dažnai nepatinka tas ruožas, nes kelyje daug „lėtai važiuojančių“ sunkvežimių, o ir kelio būklė vietomis palieka norėti geresnio. Tačiau jei reikia vežti skubų siuntinį į vakarinę Vokietijos dalį, tikslinga rinktis būtent šį variantą, net jei ir teks praleisti naktį mažame miestelyje prie kelio.

Ar verta rinktis šiaurinį maršrutą pro Švediją?

Tai klausimas, kurį girdžiu visai dažnai, ypač kai kalbame apie krovininius automobilius iš Klaipėdos. Šiaurinis maršrutas pro Švediją ir Daniją (Per Kopenhagą) yra ilgesnis maždaug 200–300 kilometrų, bet dažnai jis trunka tiek pat, kiek ir tas, kuriame stovi eilės prie Varšuvos. Žinoma, keltų kainos kyla, o ir laikas, praleistas laukiant perkėlos, gali būti kritiškas, tačiau jei krovinys yra labai jautrus arba brangus, ramybės kelyje gali būti vertesnė. Prieš metus vežėme brangų medicininį įrangą komplektą į Miuncheną ir rinkomės būtent šį kelią, nes vairuotojas sakė, kad poilsis prie Baltijos jūros yra geriau nei triukšmingas poilsis prie Lenkijos autostrados.

Kiek laiko užtrunka reisas į Duisburgą?

Standartiškai, jei nėra didelių nesklandumų, reisas iš Vilniaus ar Kauno iki Duisburgo (kuris yra didžiausias logistikos mazgas Vokietijoje) trunka apie 18–20 valandų vairavimo. Tačiau tai yra gryvas vairavimo laikas be poilsio pertraukų, o realiai įsivaizduokite, kad vairuotojas turi išsilaikyti taisykles. Jei jis važiuoja vienas, tai bus dviejų dienų kelionė su nakvyne pertrauka. Duisburgas yra strategiškai patogus vieta, nes ten yra daug sandėlių, bet patekti į miestą ryte gali trukti valandą dėl didelio judėjimo.

Kas daryti, jei užstrigo spūstyje prie Hanoverio?

Tai viena blogiausių vietų, o vairuotojai vadin ją „pragaru“. Jei užstrigote ten, nieko daryti negalite, tik laukti ir stebėti, kaip degants kuras. Svarbu, kad vairuotojas turėtų pakankamai vandens ir maisto, nes spūstys gali trukti ir keturias valandas. Kartais patartina naudoti navigacines programas, kurios rodo alternatyvius kelius pro mažus miestelius, tačiau ten reikia atidžiai sekti ženklus, nes vietinias valdžios dažnai draudžia sunkvežimiams važiuoti per gyvenvietes. Buvę atvejų, kai vairuotojai bandydavo apvažiuoti ir gaudavo baudas, kurias vėliau teko mokėti mums.

Ar galima važiuoti be tinkamo planavimo?

Techniškai galima, tik tai labai brangu. Siuntinių pervežimo maršrutų pasirinkimas į Vokietiją be išankstinio planavimo dažnai baigiasi tuo, kad vairuotojas priverstas laukti prie kliento sandėlio savaitgalį, kas uždelgia kitą užsakymą. Geriau praleisti pusę valandos ir iš anksto susitarti dėl laiko, nei vėliau ieškoti išeičių ir mokėti baudas už vėlavimą. Vokietijos klientai yra labai disciplinuoti, jei sakote, kad busite 8:00 ryte, reikia būti 7:55, o ne 9:00.

Koks yra optimalus maršrutas į Štutgartą?

Į Štutgartą patogiausia važiuoti pro Miuncheną arba, jei ateinate iš šiaurės, pro Frankfurte. Nors atrodo, kad pietinė Vokietija yra toli, ten esančios autostrados dažniausiai yra geresnės būklės. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad Štutgartas yra kalnuotoje vietovėje, o pats miestas labai užstatytas, todėl dideliems sunkvežimiams tenka važiuoti aplinkkeliais, kurie dažnai perkrauti. Vieną kartą teko vežti dalis į gamyklą prie Štutgarto ir vairuotojas prarado valandą kol rado teisingą įvažiavimą, nes navigacija vedė pro uždarą gatvę.

Kainos ir mokesčiai

Kiek kaino kelių mokesčiai Vokietijoje?

Kelių mokesčiai, arba kaip juos vadina „Maut“, yra vieni brangiausių Europoje. Jie priklauso nuo automobilio emisijų klasės ir ašių skaičiaus. Vidutiniškai, važiuojant iš Lietuvos, vien mokesčiai gali siekti 150–200 eurų į vieną pusę, o jei krovinys yra sunkesnis, tai ir suma didesnė. Šiuo metu kainos kyla dėl CO2 mokesčių, todėl reikia nustatyti kainą klientui atsižvelgiant į tai, kitaip galite likti nuostolingi. Aš visada sakau vadybininkams – niekada nebražinkite, nes paskui vairuotojui reikės sumokėti iš savo kišenės, o to nenori.

Ar apsimoka važiuoti mažesniais keliais, kad sutaupyti?

Nesu tikras, ar tai visada apsimoka. Taip, galite sutaupyti „Maut“, bet prarasite laiką, degalą (nes važiuosite greičiau ir stabdysiate dažniau) ir padidinsite techninės priežiūros riziką. Vokietijos vietiniai keliai, nors ir gražūs, dažnai yra siauri, turi daug žibintų, o juose važiuojant dideliu sunkvežimiu su priekaba – tai tikras išbandymas. Be to, vietos gyventojai nemėgsta sunkvežimių savo miestuose ir gali paskambinti į policiją, jei matyti, kad trukdote eismui.

Kaip suskaičiuoti degalų sąnaudas?

Degalų kaina Vokietijoje svyruoja, bet dažniausiai ji aukštesnė nei Lietuvoje ar Lenkijoje. Reikia žiūrėti ne tik į vidurkį, bet ir į tai, kur vairuotojas užpils. Patartina užpilti prieš pat sieną arba dideliuose degalinių tinkluose, kurios siūlo nuolaidas transporto kompanijoms (pavyzdžiui, „DKV“ arba „Uta“ kortelėmis). Vidutiniškai, jei sunkvežimis suvažiuoja apie 30 litrų šimtui, tai reisui į Vokietiją ir atgal gali prireikti 1000–1200 eurų vien degalams, priklausomai nuo to, kaip vairuotojas spaudė pedalą.

Ar galima uždirbti ant ekspedicinių krovinių?

Ekspediciniai kroviniai (LTL – dalinė krovinių krova) yra pelningesni vienam kilometrui, tačiau juos sudėtingiau surinkti. Siuntinių pervežimo maršrutų pasirinkimas į Vokietiją ekspedijai reikalauja tikslumo, nes turi surinkti kelis užsakymus iš skirtingų vietų ir juos išvežti vienu automobiliu. Jei sugebate sudėlioti maršrutą taip, kad vairuotojas nesisuktų 100 kilometrų atgal, tai galite uždirbti gerai. Bet viena klaida arba vėluojantis klientas gali sugriauti visą schemą, ir vėl turėsite vežti tuščias grįžtant.

Kas daryti, jei klientas nori per daug mažos kainos?

Tada aš paprasčiausiai atsisakau. Geriau nevežti nei dirbti nuostolingai. Vokietijos rinka yra konkurencinga, ten yra didelės kompanijos, kurios gali leisti sau mažas kainas dėl apimčių, o mes esame mažesni ir turime būti lankstesni. Bet kai klientas sako, kad jam siūlo 30 procentų mažiau nei rinkos kaina, aš žinau, kad ten kažkas negerai – arba tai sukčių kompanija, arba jie nebus apmokėti. Žinot, kartais geriau pasakyti „ne“ ir išlaikyti savo vardą, nei vėliau gaudyti skambučius dėl neapmokėtų sąskaitų.

Ar verta imti užsakymus su fiksuota kaina?

Jei jums tiksliai žinote savo sąnaudas, tai taip. Fiksuota kaina apsaugo nuo degalų kainos šuolių, tačiau jei degalai staigiausiai brangti (kaip buvo praėjusį pavasarį), galite prarasti pelną. Aš dažniau sutinku į kainą įtraukti degalų priedą, kuris keičiasi kas savaitę, taip apsisaugodamas. Vokietijos klientai dažniausiai supranta tokias sąlygas, nes jie patys patiria panašias problemas su savo tiekėjais.

Dokumentai ir muitinė

Kokius dokumentus reikia tur�ti kelyje?

Pagrindinis dalykas yra CMR (tarptautinė vežimo sutartis), kuri turi būti užpildyta be klaidų. Be to, reikia turėti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojo darbo laiko apskaitos įrangą (tachografo) duomenis ir patvirtinimą apie krovinio priimamą (pavyzdžiui, eksporto deklaraciją, jei reikia). Jei vežate pavojingus krovinius (ADR), turi būti ir visi ADR lapai, o šiandien be visų šių popierių jūsų automobilį tiesiog gali sustabdyti prie pat sienos ir neleisti toliau važiuoti.

Ar dažnai tikrina dokumentus Vokietijoje?

Vokiečių policija yra labai aktyvi, ypač prie sienų su Lenkija arba Čekija. Jie dažnai atlieka išankstinius patikrinimus, ar vairuotojas nenusivargęs, ar krovinys atitinka deklaraciją. Buvo atvejis, kai mūsų vairuotojas buvo sustabdytas netoli Dresdeno, ir pareigūnai tikrino kiekvieną detalę netgi 4 valandas. Tiek laiko prarado, o klientas buražo, kodėl prekė vėluoja. Taigi, dokumentai turi būti tvarkingi, kitaip baudos yra milžiniškos, o kompanija gali patekti į „juodąjį sąrašą“.

Kas yra TIR dokumentas ir ar jis reikalingas?

TIR (Tarptautinė vežimo sistema) yra pasas, leidžiantis kirsti sienas be muitinės patikros kiekviename pasienio punkte. Šiandien jis nebėra toks populiarus kaip anksčiau, nes dauguma prekių keliauja su paprasta eksporto deklaracija, tačiau jei vykstate transitu per trečiąsias šalis (pavyzdžiui, per Šveicarią), TIR gali labai praversti. Be to, jis reikalauja statomojo depozito, kurį ne kiekviena maža įmonė gali sau leisti.

Kaip elgtis, jei dingsta dokumentų kopija?

Tai tikra katastrofa, bet ne begalybė. Jei dingsta CMR originalas, reikia nedelsiant pranešti gavėjui ir siuntėjui bei parašyti atitinkamą protokolą. Vokietijoje dauguma įmonių sutinka priimti krovinį ir be originalo, jei yra geras ryšys ir pasitikėjimas, tačiau kai kurie gali atsisakyti priimti prekę be popieriaus. Tada teks vykti į muitinę arba konsulatą, kad gautumėte dublikatą, o tai užtrunka kelias dienas. Geriau viską daryti elektroniniu būdu, jei įmanoma (e-CMR), taip sumažindami riziką.

Ar reikia mokėti PVM Vokietijoje?

Jei jūsų įmonė yra registruota PVM mokėtoja Lietuvoje ir turite PVM kodą, tarptautiniai pervežimai dažniausiai yra apmokestinami 0 proc. tarifu (taikoma PVM išlyga), tačiau reikia tinkamai užpildyti sąskaitą faktūrą. Jei pervežate prekes Vokietijos viduje (kabotažas), tada jau gali tekti mokėti Vokietijos PVM, jei neturite atitinkamo leidimo. Čia reikia būti labai atidžiam, nes Vokietijos mokestinė institucija (Finanzamt) yra labai griežta.

Ką daryti su muitine, jei prekės yra iš Kinijos?

Jei prekės ateina iš trečiųjų šalių, jos turi būti deklaruojamos. Dažniausiai tai daroma jūrų uoste (pvz., Roterdame arba Hamburgas) ir toliau gabenamos su T1 dokumentu. Kai atvežate prekę į galutinį sandėlį Vokietijoje, reikia atlikti importo apmokestinimą. Aš nėra muitininkas, todėl visada pasitariu su brokeriais, nes klaida deklaracijoje gali kainuoti tūkstančius eurų baudų, o prekę gali konfiskuoti.

Specifiniai kroviniai ir terminai

Kaip vežti šaldytus krovinius?

Šaldytų krovinių (pvz., maisto produktų) pervežimas reikalauja specialių sunkvežimių su šaldymo įranga. Vokietijoje yra griežti reikalavimai temperatūrai, todėl vairuotojas turi reguliariai tikrinti šaldymo agregato būklę ir užpildyti temperatūros žurnalą. Jei atvykstate į parduotuvės sandėlį ir temperatūra yra padidėjusi, jie tiesiog atsisakys priimti prekę, o tuomet teks ieškoti, kur ją laikyti arba išmesti. Tai didelė atsakomybė, todėl reikia tik patikimų šaldyklų.

Ar sunku vežti perviršinius krovinius?

Perviršiniai kroviniai (kurie viršija standartinius matmenis ar svorį) Vokietijoje reikalauja specialių leidimų. Kiekviena federalinė žemė turi savo taisykles, todėl reikia gauti leidimą kiekvienai atskirai. Tai brangu ir lėta, todėl tokie užsakymai retai pasitaiko mums, nebent klientas sumoka visus išlaidas iš anksto. Be to, tokiuose reisuse dažnai reikia lydėjimo automobilio, kas dar labiau brangina procesą.

Kas yra „Just-in-Time“ pristatymas?

„Just-in-Time“ reiškia, kad prekę pristatote tada, kai ji būtina gamybai, be atsargų kaupimo. Tai labai popiaru Vokietijos automobilių pramonėje (pvz., „Volkswagen“ arba „BMW“ gamyklose). Siuntinių pervežimo maršrutų pasirinkimas į Vokietiją tokiu atveju turi būti milimetrinis, nes jei vėluosite 10 minučių, visa gamykla gali sustoti. Tokiu atveju mums dažnai reikia įsirengti dviejų vairuotojų, kad važiuotų be sustojimų.

Kaip elgtis su dėžėmis, kurios pažeistos?

Jeigu vairuotojas užkrauna krovinį Lietuvoje ir jis atrodo gerai, o iškraunant Vokietijoje paaiškėja, kad dėžės sutrupėjusios, tai problema. Reikia nedelsiant užfiksuuoti pažeidimus nuotraukomis ir parašyti protokolą su vairuotoju. Dažnai klientai bando nukelti kaltę ant pervežėjo, nors pažeidimas galėjo būti dėl blogo pakavimo. Aš visada sakydavau vairuotojams – „jei matai, kad kažką ne taip užkrauna, nebraizyk, pasakyk“.

Ar galima vežti gyvūnus?

Taip, bet tik su atitinkamais veterinariniais pažymėjimais. Gyvūnų gerovė Vokietijoje yra labai griežtai reglamentuota. Reikia užtikrinti, kad jie turi pakankamai vietos, vandens ir oro. Buvau atvejis, kai vežėme arklius į ferą netoli Miuncheno, ir policija sustabdė mūsų vairuotoją, kad patikrintų ar arkliui nėra per karšta. Viskas buvo tvarkoje, bet nervai buvo išdėstyti.

Ką daryti, jei krovinys yra pavojingas (ADR)?

ADR kroviniai reikalauja specialaus įrangos: ugn gesintuvų, šluostų, apsauginių rūbų. Be to, vairuotojas turi turėti specialų pažymėjimą. Vokietijoje yra daug tunelių, kuriuose draudžiama važiuoti su tam tikromis ADR klasėmis, todėl maršrutas turi būti planuojamas iš anksto, kad išvengtumėte jų. Niekada nebandykite „praslipti“ pro tunelį, jei draudžiama, baudos yra astronominės.

Problemos kelyje ir klientų norai

Kas daryti, jei sugenda automobilis Vokietijoje?

Tai vienas blogiausių scenarijų. Pirmiausia, reikia nedelsiant paskambinti techninei pagalbai. Vokietijoje „ADAC“ paslaugos yra labai greitos, tačiau brangios, jei neturite sutarties. Jei automobilis negali važiuoti toliau, reikia organizuoti perkrovą į kitą sunkvežimį. Tai kainuoja pinigus ir laiką, todėl svarbu turėti gerą draudimą, kuris padengtų šias išlaidas. Prisimenu vieną atveją netoli Frankfurto, kai mums sugedo degalų sistema, ir teko laukti dieną, kol atvyko mechas.

Kaip susitarti su agresyviu klientu?

Vokietijos klientai dažniausiai yra ramūs, bet kartais pasitaiko ir tokių, kurie pyksta dėl vėlavimo. Svarbiausia išlikti ramiam ir pateikti faktus – rodykite tachografo duomenis, jei kaltinate vairuotoją, arba parodykite eismo informaciją. Jei klientas vis tiek agresyvus, geriau nutraukti pokalbį ir rašyti el. laišką, kad būtų įrašas. Aš esu girdėjęs istorijų, kai klientai grasino teismu dėl nedidelių vėlavimų, tačiau retai kada tokių bytų pasiekiamas galas.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių?

Taip, ypač didžiuosiuose sandėliuose arba stovėjimo aikštelėse. Vokietijoje vagysčių lygis nėra toks aukštas kaip Italijoje, tačiau jis egzistuoja. Patariu vairuotojams nepalikti automobilio neapsaugotoje vietoje naktį, jei galima, stovėti apsaugotose aikštelėse (pavyzdžiui, „Truck & Stop“). Vieną kartą mums pavogė dviračius iš priekabos, kai vairuotojas užsimiršo užrakinti galines duris dešimčiai minučių.

Ką daryti, jei klientas nenurodo tikslaus adreso?

Tai įprasta problema, ypač kai klientas siunčia tik miestą, o ne gatvę. Tokiu atveju reikia skambinti klientui ir prašyti konkrečių koordinačių arba gatvės pavadinimo. Negalima važiuoti „į akis“, nes Vokietijos miestuose gatvės dažnai yra vienpusės arba uždraustos sunkvežimiams. Vieną kartą vairuotojas važiavo į „Bamberg“ miestą ir užstrigo senamiestyje, kur nebuvo kur pasisukti sunkvežimiui su priekaba – teik skambinti policijai pagalbai.

Kaip planuoti poilsio laiką?

Europos Sąjungos taisyklės griežtos – 4,5 valandos vairavimo, turi būti 45 minučių pertrauka. Planuodami krovinių gabenimą į Vokietiją, reikia įsivaizduoti, kur vairuotojas galės pristoti automobilį. Vokietijoje yra daug gerai įrengtų poilsio aikštelių, tačiau vakare jos gali būti pilnos. Patartina rezervuoti vietą arba numatyti atsarginę aikštelę, kad vairuotojas nevažiuotų viršyti laiko, kadangi tai kainuoja labai daug.

Ar verta dirbti su tarpininkais?

Tarpininkai gali padėti rasti užsakymus, tačiau jie ima savo procentą. Jei esate naujas šioje srityje, tai geras būdas pradėti, tačiau ilgainiui geriau susirasti tiesioginius klientus. Dirbdamas su tarpininkais, dažnai nežinai, kas yra galinis gavėjas, o tai gali sukelti problemų su apmokejimu. Asmeniškai aš stengiuosi dirbti su žmonėmis, kuriuos pažįstu arba kurie turi gerą reputaciją rinkoje.

Išvada

Viską apibendrinant, siuntinių pervežimo maršrutų pasirinkimas į Vokietiją nėra tik geografinis uždavinys, bet ir strateginis sprendimas, kuris lemia jūsų pelningumą. Nėra vieno idealaus kelio, viskas priklauso nuo to, ką vežate, kiek laiko turite ir koks kliento reikalavimas. Pagrindinis mano patarimas po šių metų – niekada nepasikliaukite tik GPS, visada turkite atsarginį planą ir bendraukite su vairuotoju, nes jis yra jūsų akys kelyje. Ir dar vienas dalykas – jei kažkas atrodo per daug pigu, tikriausiai ten kažkas negerai, todėl geriau praleisti tokią galimybę, nei vėliau gailėtis.