Siuntinių perdavimo terminai Vokietijos link ir jų valdymas: kas iš tikrųjų vyksta kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik ketvirtį amžiaus, ir pasirodo, kiekviena diena gali nustebinti. Žmonės dažnai galvoja, kad logistika – tai tik gražios lentelės Excelyje ir tobulas laikas, tačiau realybėje viskas atrodo šiek tiek kitaip. Ypač kai kalbame apie rytus, Vokietiją ir tas pačias vokiškas procedūras, kurios kartais sukelia daugiau galvos skausmo nei pašto keliai. Siuntinių perdavimo terminai Vokietijos link ir jų valdymas nėra tikslus mokslas, tai daugiau kaip kasdieninis kovojimas su ugnimi. Čia ne visada svarbu, ką parašei sutartyje, svarbu, kaip vairuotojas jaučiasi vairuojant per A9 magistralę ar ar sandėlininkas Neu-Ulme nusprendžia pietauti. Tiesiog bandau paaiškinti, kaip tai veikia be jokių gražių uždažų, nes klientas turi žinoti, į ką jis sėda.

Pagrindiniai klausimai apie laiką ir planavimą

Kiek laiko užtrunka siunta iš Lietuvos į Berlyną?

Paprastai sakant, jei viskas eina kaip su laikrodžiu, tai tai trunka apie 18–24 valandas. Tačiau "kaip su laikrodžiu" – tai labai sąlyginė frazė. Vakar vienas mano vairuotojas praleido penkias valandas ties Poznańiu, ten buvo eismo įvykis. Taigi, jei reikia tiksliai, tai sakau – planuokite dvi dienas. Taip bus ramiau jums ir man, kad nereikėtų aiškintis, kodėl prekės nėra lentynoje. Siuntinių perdavimo terminai Vokietijos link ir jų valdymas dažnai lemia tas mažas neprognozuojamas dalykus. O dar tas vokiškas tikslumas – jei vėluji penkias minutes, gali nebeįvažiuoti į vartus.

Ar galima garantuoti pristatymą antradienį ryte?

Garantijų šioje srityje beveik nėra, jei nemokate už privatų reisą. Galima tik labai stipriai tikėtis. Esu matęs situacijų, kai siunta buvo tiesiogiai užkabinta, tačiau dėl techninių priemonių gedimo vairuotojas stovėjo pakošėje. Vokietijoje daug statybų keliuose, tad užstringa viskas. Tačiau jei sakau "garantuoju", tai paprastai turiu omenyje, kad pasidarysiu viską, kas priklauso nuo manęs, bet ne nuo oro sąlygų ar policijos patikros. Dėl šių priežasčių efektyvus Siuntinių perdavimo terminai Vokietijos link ir jų valdymas tampa tikru iššūkiu net patyrusiems brokeriams.

Kodėl kainos skiriasi priklausomai nuo dienos?

Tai paprasta ekonomika. Jei reikia vežti penktadienį vakare ar prieššeštadienį, vairuotojai nori uždirbti daugiau, nes jie liks savaitgaliu svetur arba važiuos atgal tuščiai. Be to, kuro kaina šuoliuoja. Prieš savaitę maždaug buvo 1,60, šiandien jau važiuoja link 1,70. Tai viską keičia. Taip pat ir Vokietijoje mokėjimai už "stovėjimo laiką" gali būti skirtingi. Tiesiog reikia suprasti, kad pigiausia yra tuomet, kai turi laiko ir planuoti iš anksto.

Kas nutinka, jei vairuotojas pavėluoja į paskirąjį laiką?

Tai blogiausia situacija, kurią galiu įsivaizduoti. Vokiški sandėliai, ypač didieji, kaip "Kaufland" ar "Edeka", turi griežtas taisykles. Jei vėluoji 15 minučių, gali nebeįleisti. Tada vairuotojas turi važiuoti į artimiausią automobilių stovėjimą (kas kainuoja pinigus) ir laukti kito dienos lango. Tai ilgia perkelia visą procesą. Siuntinių perdavimo terminai Vokietijos link ir jų valdymas šiuo atveju tiesiog žlunga dėl tos 15 minučių. Buvau, kai teko mokėti baudas už praleistus laikus, tai nėra smagu.

Ar verta rūpintis draudimu?

Be abejo. Žinoma, sako, kad nieko nenutiks, bet aš mačiau, kaip ugnis užgijo sandėlyje ar kaip sunkvežimis apvirto ant šaligatvio. Be draudimo liktum su niekuo. Vokietijoje turto vagystės taip pat nėra retos, ypač stovint aikštelėse. Draudimas kainuoja nedaug, palyginti su krovinio verte. Geriau permokėti šiek tiek už draudimą, nei tada galvoti, kur išsikasdyti pinigus naujai prekei.

Vokietijos link – kas nutinka kelyje?

Kaip elgiasi vairuotojai Vokietijos autostradose?

Vairuotojai yra žmonės, jie pavargsta. Vokietijoje didžiuliai greičiai, nors ir yra apribojimai sunkvežimiams, bet viskas vyksta labai intensyviau. Dažnai girdžiu nuogąstavimus, kad vairuotojai per daug spaudė pedalą. Tačiau dažniausia problema yra ne greitis, o "Stau" – spūstys. Jos gali trukti valandas. Kartais vairuotojas tiesiog nusprendžia pavėluoti, nes negali judėti. Čia jau niekas nepadės, net geriausias Siuntinių perdavimo terminai Vokietijos link ir jų valdymas negali įveikti fizinio eismo kamščio.

Ar dažnai techniniai gedimai stabdo kelionę?

Technika yra technika. Nauji sunkvežimiai lūžta taip pat kaip ir senuki. Prieš savaitę vienas mums sugedo ventiliatorius, tiesiog sustojo Varšuvoje. Reikėjo laukti serviso dėl to išsiuntimo. Tai uždelia pristatymą mažiausiai per parą. Vokietijoje servisas dažnai gali priimti tik po kelių dienų, jei tai ne ypatingas atvejis. Tai reiškia, kad jūsų siunta gali stovėti kažkur prie Miuncheno ir laukti detalių iš kitur. Baisu, bet tikra.

Kaip veikia poilsio laikas vairuotojams?

Čia griežtai. Tachografas viską fiksuoja. Vairuotojas negali važiuoti 10 valandų be pertraukos, tai nelegalu. Jei jis jau važiavo 4,5 valandas, turi sustoti. Kartais klientas klausia, kodėl negali važiuoti tiesiai? Negalima, nes baudos milžiniškos, o vairuotojas gali netgi prarasti teises. Todėl reikia suprasti, kad poilsis – tai ne vairuotojo tinginys, o įstatymas. Vokietijos policija tai labai gerai kontroliuoja.

Ar yra problemų su migrantais ar užsieniečiais?

Žinoma, yra. Dauguma vairuotojų – ukrainiečiai, baltarusiai, gudai. Jie dirba gerai, bet kartais būna kalbos barjerų ar nesupratimo dėl vietinių taisyklių. Pavyzdžiui, vienas ukrainietis nesuprato, ką nori sakytis vokiškas sandėlininkas dėl dokumentų, ir užtruko valandą. Tai įtakoja greitį. Tačiau be jų šios rinkos nebūtų, tai tiesiog reikia kantrybės ir aiškesnių nurodymų.

Ką daryti, jei siunta dingsta tranzite?

Pradėti ieškoti. Pirmiausia skambinti vairuotojui, jei neatsiliepia – įmonės dispčeriams. Yra specialūs GPS sekimai. Kartais atsit taip, kad vairuotojas tiesiog neįsijungė telefoną arba yra zonoje be ryšio. Jei tikrai dingsta – rašome pareiškimą policijai. Vokietijoje tai veikia gana greitai, jei turi tikslią vietą. Bet dažniausiai siunta tiesiog "užmiega" kažkur aikštelėje.

Ar kelių mokesčiai Vokietijoje dideli?

Dideli. Vokiečiai turi mokėti už kiekvieną kilometrą (Maut). Tai įeina į kainą. Jei reikia važiuoti aplinkkeliais, kad išvengti mokesčio, tai gali užtrukti ilgiau, bet pigiau. Mes dažniausiai važiuojame trumpiausiu keliu, kad sutaupyti laiko, nes laikas – pinigai. Klientui svarbiau, kad prekė atvyktų greičiau, nei mes sutaupytume 20 eurų kelių mokesčių.

Siuntinių perdavimo terminai Vokietijos link ir dokumentacija

Kokius dokumentus būtinos turėti?

Būtinas CMR kontramenta. Be jos niekur neįleis. Taip pat prekių sąrašas (pakuolė). Jei tai yra pavojingos medžiagos (ADR), tai dar papildomi sertifikatai. Vokiškai muitinės (nors ES viduje) kartas nuo karto tikrina, ar viskas tvarkinga, ypač jei vairuotojas atvažiuoja iš trečiųjų šalių (nors Lietuva ES, bet sunkvežimiai gali būti registruoti kitur). Dokumentai turi būti tvarkingi, kitaip gali būti bauda.

Ar reikia eiti į muitinę įvežant prekes į Vokietiją?

Jei važiuojate iš Lietuvos, tai ne, nes abi šalys yra Schengeno zonoje ir ES. Tačiau jei vairuotojas yra iš Ukrainos ar Baltarusijos (su vizomis), tai gali būti papildoma patikra. Be to, jei prekės yra ypatingos, pavyzdžiui, alkoholis ar tabakas, tai reikia deklaracijų. Bet standartinis siuntinių perdavimo terminai Vokietijos link ir jų valdymas paprastai nenumato muitinės procedūrų.

Kas yra EXW ir DDX terminai ir ką jie reiškia man?

Tai Incoterms taisyklės. EXW reiškia, kad paimsi prekes iš jūsų sandėlio ir daugiau neatsakingi. DDP reiškia, kad mes viską uždarome įskaitant mokesčius Vokietijoje. Dažniausiai klientai renkasi FCA – t. y. atiduoda prekę sandėlyje, o toliau mūsų galva. Svarbu suprasti skirtumą, nes jei sutiksite EXW, o vairuotojas negals užvažiuoti į jūsų kiemą dėl didelio sunkvežimio, tai jūsų problema.

Ar galima siųsti dokumentus elektroniniu būdu?

Taip, šiandien beveik viską darome elektroniniu bū. Siuntinių perdavimo terminai Vokietijos link ir jų valdymas tapo paprastesnis dėl "e-CMR". Tačiau kai kurie senoviški vokiški sandėliai vis dar reikalauja popierinio lapo su antspaudu. Tai sukuria papildomą stresą, reikia spausdinti, skenuoti. Bet einam link to, kad viskas bus telefonuose.

Kas daryti, jei prekės pažeistos važiuojant?

Būtina tai užfiksuoti vietoje. Vairuotojas turi nufotografujuoti pažeidimus ir parašyti pastabą CMR. Jei jis pasirašo dokumentą be pastabų, o vėliau paaiškėja, kad stiklas sulūžo – mokėsime mes. Vokietijos klientai labai griežti dėl to. Jei pažeidimas pastebimas priėmimo metu, viskas aišku, jei ne – ginčai ilgai trunka.

Vokietijos sandėlių ypatumos ir klientai

Kodėl vokiški sandėliai tokie griežti dėl laikų?

Jie mėgsta tvarką. Jiems būdingas "Ordnung". Jei turi laiką nuo 8:00 iki 8:30, o atvažiuoji 8:31, vartai uždaromi. Tai jų kultūra. Mes turime prieita prieš valandą ir laukti eilėje. Kartais tai atrodo kvaila, stovėti 40 minučių, kad pavažiuotum 10 metrų, bet taip susiformavo sistema. Gerai, kai yra "Gates", kur galima užsiregistruoti, bet ne visur to yra.

Ar vokiškai klientai moka laiku?

Dažniausiai taip, ypač didelės firmos. Jos turi griežtas apmokėjimo taisykles, pavyzdžiui, 60 dienų. Tačiau mažesnės firmos gana dažnai vilkina mokėjimus. Turiu vieną klientą Hamburge, kuris visada pamiršta pervesti pinigus ir reikia jo barstytis. Bet tai išimtis. Vokiškas tikslumas finansuose dažniausiai veikia.

Kaip susitarti dėl iškrovimo, jei nėra keltuvo?

Tai problema. Jei sandėlyje nėra "Reachstacker" ar "forklift", vairuotojas negali iškrauti. Mes turime užsakyti mobiliųjų keltuvų paslaugas, tai kainuoja papildomai 100–150 eurų. Kartais klientai mano, kad sunkvežimis turi būti su keltuvu, bet ne visada. Reikia aiškiai suderinti šį dalyką iš anksto, kad nebūtų nesklandumų vietoje.

Ar sunku rasti adresą Vokietijoje?

GPS veikia gerai, bet kaimuose adresai keisti. Kartais nurodo "Hauptstraße 15", o tokių gatvių yra dešimt. Vairuotojai dažnai telefonuoja man ir klaustia, kur važiuoti. Aš tada žiūriu Google žemėlapį ir bandau padėti. Bet kalbos barjeras kartais trukdo. Gerai, kai pats klientas išsiunė koordinates.

Ar reikia kalbėti vokiškai su sandėlininkais?

Labai padeda. Angliškai kalba jaunesni, bet vyresni darbuotojai gali ir nekalbėti. Tada tenka šokti su rankomis. Buvau atvejis, kai vairuotojas nežinojo nei žodžio, ir teko man skambinti į tą sandėli paaiškinti. Taigi, jei galite, pasirūpinkite, kad dokumentuose būtų vokiškas tekstas bent pagrindiniams dalykams (pvz., "Gefahrgut").

Problemos ir nesklandumai (realus gyvenimas)

Kas nutinka, jei vairuotojas susirga?

Tai baisiausia. Jis turi sustoti ir laukti gydytojo. Negali važiuoti sergas. Tada reikia rasti pakaitinį vairuotoją, kas yra beveik neįmanoma Vokietijoje iš karto. Siunta stovi kartu su juo. Kartais reikia perduosti krovą kitam sunkvežimiui (perkrauna), tai brangu ir ilgai trunka. Sveikata svarbiau už prekes, bet klientai supyksta.

Ar dažnai pasitaiko vogimo iš sunkvežimių?

Vokietijoje, ypač dideliuose miestuose prie automagistralių, tai būna. Būtent todėl rekomenduoju nustatyti GPS sekimą ir uždaryti sunkvežimį ant fiksatorių. Jei pavogia prekių už 10 tūkst. eurų, o draudimo nėra – katastrofa. Mums pasisekė, kad per 20 metų tik vieną kartą buvo pavogta dalis krovinių (buvo padaryta skylė šoniniame dangtyje). Nuo tada esame labai atsargūs.

Kaip elgtis su nepatenkintu klientu?

Klausyti. Jei mes kalti, pripažinti ir siūlyti nuolaidą kitam reisui. Jei ne kalti – aiškiai parodyti dokumentus (pvz., stovėjimo laiko įrašus tachografe). Kartais klientas tiesiog iššoka, nes jam patinka pyktis. Reikia ramiai. Esu išmokęs, kad pyktis atgal nieko neduoda.

Ar verta naudotis brokeriais ar tarpininkais?

Jei neturite savo aut parko – taip, tai vienintelis būdas. Tarpininkai turi kontaktus. Tačiau kainos bus aukštesnės. Jei norite pigiau – reikia ieškoti pervežėjo tiesiogiai. Bet tada rizikuojate, kad jis neatsakingai. Tarpininkas (kaip aš) užtikrina, kad jei vienas vairuotojas sugedo, suras kitą. Tai užtikrinimas.

Ką daryti, jei prekės atvyko sugedusios dėl šalto?

Žiemos metu tai būna dažnai, jei vežami maisto produktai ar gėrimai. Reikia įsitikinti, kad sunkvežimis turi šaldymo įrangą (termokingas). Ir patikrinti temperatūros grafiką. Jei temperatūra nukrito žemiau leistinos – draudimas padengia žalą. Bet jei klientas užsakė paprastą sunkvežimį ir joje buvo šalta, tai jis kaltas pats.

Kokia ateitis? Ar viskas keičiasi į elektroniką?

Taip, viskas eina prie skaitmeninių platformų. Bet kol yra žmonės, kol yra blogi keliai ir kol vairuotojai valgo dešrą prie automagistralės, bus ir nesklandumų. Joks algoritmas neprognozuos to, kad vairuotojui iškils padanga. Taigi, Siuntinių perdavimo terminai Vokietijos link ir jų valdymas visada bus šiek tiek lošimas, tik dabar su geresniais įrankiais.

Kodėl kartai siunta keliauja per Lenkiją, o ne per Čekiją?

Nors Čekija atrodo trumpiau, kainos ir kelių būklė gali lemti, kad važiuojame per Ščeciną ar Poznanę. Taip pat tenka vengti tam tikrų zonų (pavyzdžiui, Austrijoje reikia mokėti už vinjetes ir yra daug kalnų). Maršruto planavimas – tai sudėtingas sprendimas, priklausantis nuo kuro kainos ir mokesčių. Kartos važiuojame ilgiau, bet pigiau.

Ar galima užsisakyti ekspresinę siuntą 5 tonų?

Galima, bet tai kainuos milžiniškus pinigus. Teks naudoti mažesnę transporto priemonę (7.5 t arba "Sprinter"). Jei tai būtina, pavyzdžiui, gamybai sustojus, tai tai atsiperka. Bet jei tik norite greičiau – geriau laukti standartinio reiso. Ekspresas Vokietijoje (kurios neįmanoma) yra labai brangus dėl vairuotojų darbo laiko apribojimų.

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja į vieną dalyką – pasitikėjimą ir kantrybę. Aš stengiuosi daryti geriausia, bet kartais tiesiog neįmanoma numatyti visko. Siuntinių perdavimo terminai Vokietijos link ir jų valdymas yra procesas, kuriam reikalingi ne tik geri žemėlapiai, bet ir žiniasklaida su vairuotojais bei klientais. Jei suprantate, kad gali atsitikti nesklandumų, ir jums nėra tiek svarbu, kad vairuotojas būtų ten būtent rytoj 8:00 ryto, mes susitarsime puikiai. O jei reikalaujate stebuklų... geriau ieškokite kitų pervežėjų, nors ir jie sakys tą patį. Geriau būti realistu ir gauti prekę po dviem dienoms, nei liūdėti dėl pažadų, kurie nebuvo įgyvendinami.