Siuntinių iš Vokietijos į Lietuvą pristatymas su operatyvumu

Klausyk, per tuos dvidešimt metų logistikoje mačiau visko – nuo pamestų krovinių viduryje Vokietijos greitkelių iki kuriozinių situacijų, kai siuntinys iš Berlyno atkeliauja greičiau nei iš kaimyninio rajono. Kai kalbame apie siuntinių iš Vokietijos į Lietuvą pristatymą su operatyvumu, žmonės dažnai tikisi stebuklų, bet realybė yra paprastas, nors ir varginantis procesas. Tai nėra vien tik „paimti ir nuvežti“. Tai yra planavimas, vairuotojų nuovargis, muitinės procedūros (nors ES viduje jų mažiau, bet popierizmo vis tiek netrūksta) ir nuolatinė kova su eismo sąlygomis. Jei nori, kad tavo siunta pasiektų tikslą laiku, turi suprasti, kaip veikia šita „virtuvė“ iš vidaus.

Logistikos užkulisiai ir operatyvumo mitai

Kodėl vėluoja siuntos iš Vokietijos?

Dažniausiai vėlavimai kyla ne dėl to, kad kažkas nenori dirbti, o dėl elementaraus planavimo klaidų. Įsivaizduok, fura stovi prie Hamburgo, o vairuotojas jau išnaudojo savo darbo valandų limitą pagal tachografą. Jei jis pajudės, gaus tokią baudą, kad visas reisas taps nuostolingas. Mano praktikoje buvo atvejis, kai klientas rėkė telefonu, kodėl jo krovinys nejuda, nors aš puikiai žinojau, kad vairuotojas privalo ilsėtis. Mes dažnai pervertiname logistikos galimybes, pamiršdami, kad už vairo sėdi žmonės, o ne robotai. Be to, Vokietijos greitkeliuose nuolatiniai remontai „Baustelle“ gali sugriauti net patį geriausią grafiką per kelias valandas.

Ar įmanoma garantuoti pristatymą per 24 valandas?

Būkime atviri – pristatymas per 24 valandas iš Vokietijos gilumos į Lietuvą yra loterija. Jei siuntinys yra Berlyne, galbūt ir pavyks, bet jei jis kažkur prie Miuncheno, tai fiziškai neįmanoma be dviejų vairuotojų ekipažo. Kai vadybininkai žada „rytoj bus“, jie dažnai nutyli apie rizikas. Aš visada sakau klientams: „atvešim per dvi dienas (na gerai, realiai per tris...)“, nes geriau nustebinti maloniai, nei teisintis dėl vėlavimo. Kelias yra nenuspėjamas, o techniniai gedimai ar kamščiai prie Lenkijos sienos yra kasdienybė, kurios niekas negali visiškai suvaldyti ar iš anksto numatyti.

Kaip veikia siuntų konsolidavimas?

Konsolidavimas yra būdas sutaupyti, bet jis lėtina procesą. Mes surenkame mažus siuntinius iš įvairių Vokietijos miestų į vieną sandėlį, pavyzdžiui, Dortmunde. Tik tada, kai fura pilna, ji pajuda į Lietuvą. Tai reiškia, kad tavo siuntinys gali laukti sandėlyje porą dienų, kol atsiras kompanija kitiems kroviniams. Tai nėra blogai, tai tiesiog ekonomika. Jei tau reikia „operatyvumo“, turi mokėti už dedikuotą transportą, o ne už vietą bendrame krovinyje. Žmonės dažnai nesupranta, kodėl jų siunta nejuda – ji tiesiog laukia savo eilės, kol bus suformuotas pilnas krovinys.

Kokia yra realioji kaina už greitį?

Greitis kainuoja brangiai, nes tu moki už „oro“ vežimą. Jei fura važiuoja pustuštė, kad tik greičiau pristatytų tavo siuntą, kas padengs likusios vietos kaštus? Žinoma, tu. Kainos gali svyruoti nuo 50 iki 500 eurų už tą patį siuntinį, priklausomai nuo to, ar tai „ekonominis“ variantas, ar „ekspresas“. Mano patirtis rodo, kad klientai dažnai renkasi pigiausią variantą, o tada skundžiasi dėl greičio. Tai tas pats, kas pirkti „Fiat“ ir tikėtis „Ferrari“ greičio. Jei nori operatyvumo, pasiruošk atverti piniginę, nes logistikos įmonės nėra labdaros organizacijos ir kiekvienas papildomas kilometras ar valanda kainuoja.

Ar CMR dokumentai vis dar svarbūs?

CMR'as yra šventas dalykas. Be jo tavo siuntinys yra tiesiog daiktas be tapatybės. Nors dabar daug kas pereina prie elektroninių dokumentų, popierinis CMR vis dar gelbsti, kai policija ar muitinė sustabdo fūrą patikrinti. Kartą turėjau situaciją, kai vairuotojas pamiršo pasirašyti vieną egzempliorių, ir mus užlaikė pasienyje keturias valandas. Tai buvo košmaras. Visiems atrodo, kad tai tik formalumas, bet logistikoje formalumai yra tai, kas skiria sėkmingą pristatymą nuo didžiulių problemų. Visada tikrink, ar tavo siuntėjas teisingai užpildė visus laukelius, nes klaida gali kainuoti visą siuntos vertę.

Kaip veikia siuntų sekimas realiu laiku?

Sekimo sistemos yra puikus dalykas, bet jos sukuria iliuziją, kad viską kontroliuoji. Matai taškiuką žemėlapyje, kuris nejuda, ir pradedi panikuoti. O realybėje vairuotojas tiesiog sustojo pavalgyti arba užstrigo kamštyje. Aš pats kartais žiūriu į tuos ekranus ir galvoju, kad tai tik nervų gadinimas. Geriau pasitikėti patikimu vežėju, kuris praneš, jei kas nors nutiks, nei kas penkias minutes tikrinti GPS. Be to, kai kurios sistemos atnaujina duomenis tik kas valandą, todėl tas „realiu laiku“ yra labai sąlyginis terminas, kuris dažnai klaidina nekantrius klientus.

Ar siuntinių draudimas yra būtinas?

Dauguma žmonių galvoja, kad draudimas yra pinigų švaistymas. Iki tol, kol siuntinys dingsta arba yra sugadinamas. Tada prasideda „kaltųjų paieškos“. Vežėjo atsakomybė pagal CMR konvenciją yra ribota, todėl jei siunti kažką vertingo, būtinai pirk papildomą draudimą. Tai kainuoja nedaug, bet ramina nervus. Mano praktikoje buvo atvejis, kai fura pateko į avariją, ir krovinys buvo visiškai sunaikintas. Klientas, kuris neturėjo papildomo draudimo, gavo tik grašius pagal svorį. Tai buvo pamoka visiems, kad taupymas ne visada yra geriausia strategija.

Ką daryti, jei siuntinys dingo?

Dingę siuntiniai yra logisto košmaras. Pirmiausia – nepanikuok. Dažniausiai jie ne dingsta, o būna nusiųsti į ne tą sandėlį arba tiesiog užstrigo sistemoje. Reikia rašyti pretenziją, rinkti visus dokumentus ir spausti vadybininkus. Aš visada patariu klientams iškart reikalauti „track and trace“ istorijos. Jei įmonė pradeda vengti atsakymų, tai jau blogas ženklas. Kartais tenka net kreiptis į teisininkus, bet tai kraštutinis atvejis. Svarbiausia – išsaugoti visą susirašinėjimą, nes vėliau tai bus vienintelis įrodymas, kad tu tikrai išsiuntei tą siuntą.

Ar oro sąlygos tikrai turi įtakos?

Žmonės dažnai pamiršta, kad žiema Vokietijoje ar Lenkijoje gali sustabdyti visą logistiką. Kai sninga, fūros važiuoja lėčiau, o kai kurios trasos išvis uždaromos. Tai nėra pasiteisinimas, tai fizika. Jei matai orų prognozę su pūga, nesitikėk, kad siuntinys atkeliaus laiku. Aš visada stebiu orus, nes tai padeda bent jau įspėti klientus. Kartą teko atidėti išvykimą dviem dienoms, nes buvo pranešta apie stichinę nelaimę. Klientas buvo nepatenkintas, bet kai pamatė nuotraukas iš greitkelio, suprato, kad saugumas yra svarbiau už greitį.

Kaip supakuoti siuntą, kad ji nesudužtų?

Pakuotė yra tavo siuntos skydas. Jei siunti stiklą ar elektroniką, negailėk burbulinės plėvelės. Aš mačiau, kaip krovėjai mėto dėžes – tai nėra piktybiška, tiesiog darbo tempas toks. Jei dėžė nėra tvirta, ji neatlaikys. Geriausia naudoti dvigubą kartoną. Ir niekada nenaudok per didelės dėžės, nes viduje esantis daiktas pradės „vaikščioti“. Užpildyk visus tarpus popieriumi ar putplasčiu. Tai atrodo elementaru, bet 80 procentų visų sugadintų siuntų yra dėl netinkamos pakuotės, o ne dėl blogo vairavimo.

Ar verta naudoti tarpininkus?

Tarpininkai (ekspeditoriai) yra naudingi, jei neturi laiko pats ieškoti vežėjų. Jie turi kontaktus, žino, kas patikimas, o kas ne. Tačiau jie ima savo komisinius. Jei siunti vieną siuntinį per metus, tarpininkas yra geriausias pasirinkimas. Jei siunti nuolat, galbūt verta susirasti tiesioginį vežėją. Aš pats esu dirbęs ir ten, ir ten, ir galiu pasakyti, kad tarpininkas dažnai yra tas žmogus, kuris „išmuša“ vietą fūroje, kai visi kiti sako, kad nėra vietos. Tai yra paslauga, už kurią verta mokėti, jei vertini savo laiką.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Neklausyk tik gražių reklamų. Ieškok atsiliepimų, klausk pažįstamų. Patikimas vežėjas visada turi savo parką arba ilgalaikes sutartis su subrangovais. Jei įmonė „vakar atsirado“, būk atsargus. Aš visada rekomenduoju patikrinti įmonės istoriją „Rekvizituose“ ar panašiose sistemose. Jei matai daug skolų ar teismų, bėk nuo jų. Geras vežėjas yra tas, kuris su tavimi bendrauja atvirai, net jei kyla problemų. Jei vadybininkas slepia informaciją, tai jau raudona vėliava, kurią privalai pastebėti dar prieš pasirašydamas sutartį.

Ar muitinės procedūros yra sudėtingos?

Nors Vokietija ir Lietuva yra ES, kartais siunčiant prekes iš trečiųjų šalių per Vokietiją, gali kilti problemų. Muitinė yra vieta, kur logika dažnai baigiasi. Reikia turėti visus sąskaitų-faktūrų originalus, sertifikatus ir kitus popierius. Kartą turėjome problemų dėl neteisingai nurodyto prekės kodo. Muitininkai užlaikė krovinį savaitei, kol viską išsiaiškinome. Tai kainavo krūvą pinigų prastovoms. Visada pasikonsultuok su muitinės tarpininku, jei siunti kažką neįprasto. Tai sutaupys tau daug nervų ir pinigų, kuriuos kitu atveju išleistum baudoms.

Kaip veikia „prastovos“ mokestis?

Prastova yra tai, ko bijo kiekvienas vežėjas. Jei vairuotojas atvažiuoja paimti krovinio, o jo nėra, arba jei atvažiuoja pristatyti, o niekas nepriima – skaitiklis įsijungia. Tai gali kainuoti nuo 50 iki 150 eurų už valandą. Klientai dažnai nesupranta, kodėl jie turi mokėti už tai, kad vairuotojas tiesiog stovi. Bet fūra yra verslo įrankis, ji turi dirbti, o ne stovėti. Visada suderink tikslų laiką, kada būsi vietoje, kad išvengtum šių papildomų išlaidų, kurios dažnai būna visiškai netikėtos ir skaudžios.

Ar galima siųsti pavojingus krovinius?

Pavojingi kroviniai (ADR) yra atskira tema. Negali tiesiog įdėti kvepalų ar akumuliatorių į paprastą siuntą. Tai reikalauja specialaus ženklinimo, dokumentų ir vairuotojo sertifikato. Jei bandysi apgauti vežėją, gali sulaukti didžiulių baudų. Aš esu matęs, kaip konfiskuoja visą krovinį dėl vieno netinkamai supakuoto pavojingo daikto. Tai nėra verta rizikos. Visada deklaruok, ką siunti. Jei tai ADR, pasakyk tai iš anksto. Geriau sumokėti daugiau už specialų pervežimą, nei prarasti visą siuntą ir gauti baudą.

Kaip veikia „durys-durys“ paslauga?

Tai patogiausias būdas, bet ir brangiausias. Vairuotojas paima siuntą iš tavo namų ir pristato tiesiai gavėjui. Nereikia niekur važiuoti, nieko nešti. Tačiau tai reikalauja, kad adresas būtų lengvai pasiekiamas fūrai. Jei gyveni siauroje senamiesčio gatvelėje, gali kilti problemų. Vairuotojas gali atsisakyti važiuoti, jei bijo užstrigti. Visada įspėk apie privažiavimo sąlygas. Kartą vairuotojas turėjo nešti siuntą 200 metrų pėsčiomis, nes fūra netilpo. Tai buvo papildomas darbas, už kurį klientas turėjo sumokėti arbatpinigių.

Ar galima sekti siuntą per kelias šalis?

Šiais laikais – taip. GPS sistemos veikia visoje Europoje. Tačiau kartais būna „aklosios zonos“, kur ryšys dingsta. Tai normalu. Nereikia panikuoti, jei taškiukas dingo kažkur Lenkijos miškuose. Jis atsiras, kai vairuotojas vėl prisijungs prie tinklo. Svarbiausia, kad vežėjas turi ryšį su vairuotoju. Aš visada turiu vairuotojo telefono numerį, nes technologijos gali sugesti, o žmogus su telefonu – ne. Tai yra mano „planas B“, kuris ne kartą išgelbėjo situaciją, kai GPS rodė nesąmones.

Ką daryti, jei siuntinys sugadintas?

Pirmas dalykas – fotografuok viską. Prieš atidarydamas, atidarant, po atidarymo. Jei pakuotė pažeista, būtinai įrašyk tai į važtaraštį prieš pasirašydamas. Jei pasirašysi, kad viskas gerai, vėliau bus labai sunku ką nors įrodyti. Tai yra auksinė taisyklė. Kartą klientas pasirašė, o po valandos skambino, kad stiklas sudužęs. Nieko negalėjome padaryti, nes dokumentuose buvo parašyta, kad priėmė be pastabų. Visada būk budrus priimdamas siuntą, nes tai yra tavo vienintelė galimybė išvengti nuostolių.

Ar verta naudoti „Express“ paslaugas?

Jei laikas yra pinigai, tada taip. „Express“ paslaugos garantuoja prioritetą. Tai reiškia, kad tavo siunta bus pakrauta pirma ir iškrauta pirma. Tai kainuoja, bet jei vėlavimas tau kainuoja daugiau nei siuntimo kaina, tai apsimoka. Aš visada rekomenduoju „Express“ verslo klientams, kuriems reikia detalių gamybai. Tai suteikia ramybę. Tačiau atmink, kad net ir „Express“ gali vėluoti dėl force majeure aplinkybių. Niekas negali garantuoti 100 procentų, bet tikimybė, kad viskas bus gerai, yra žymiai didesnė.

Kaip veikia grąžinimo procesas?

Grąžinimas yra sudėtingesnis nei siuntimas. Reikia sutvarkyti dokumentus, kad prekė nebūtų apmokestinta kaip naujas importas. Tai dažnai pamirštama, ir tada kyla problemų su muitine. Visada išsaugok originalius dokumentus. Jei prekė brokuota, būtinai gauk patvirtinimą iš gavėjo. Tai yra biurokratija, bet be jos niekas nevyks. Kartą teko grąžinti krovinį iš Lietuvos į Vokietiją, ir tai užtruko dvi savaites vien dėl popierių tvarkymo. Būk pasiruošęs, kad tai nebus greitas procesas.

Ar galima siųsti didelių gabaritų krovinius?

Taip, bet tai reikalauja specialios technikos. Jei siunti baldus ar stakles, reikia fūros su liftu arba krautuvo. Tai kainuoja papildomai. Visada nurodyk tikslius išmatavimus ir svorį. Jei nurodysi neteisingai, vairuotojas gali atsisakyti paimti krovinį, nes jis netilps. Tai yra labai dažna klaida. Aš visada prašau klientų atsiųsti nuotraukas, kad galėčiau įvertinti, ar tikrai viskas tilps. Tai padeda išvengti nesusipratimų ir papildomų išlaidų, kurios atsiranda, kai fūra atvažiuoja ir supranta, kad krovinys netelpa.

Kokie yra populiariausi maršrutai?

Berlynas-Vilnius, Frankfurtas-Kaunas, Miunchenas-Klaipėda. Tai pagrindinės arterijos. Čia eismas intensyviausias, todėl ir galimybių rasti transportą daugiausia. Jei siunti iš mažo miestelio, gali tekti palaukti, kol atsiras fūra, kuri važiuoja pro šalį. Tai yra logistikos realybė. Aš visada patariu klientams planuoti siuntimą iš anksto, jei jie yra toliau nuo pagrindinių kelių. Tai leis sutaupyti pinigų ir laiko. Niekada nesitikėk, kad iš kaimo Vokietijoje siunta iškeliaus tą pačią dieną.

Ar galima siųsti maisto produktus?

Maistas yra rizikinga prekė. Reikia laikytis temperatūrinio režimo (šaldytuvai). Jei siunti paprastu transportu, maistas gali sugesti. Be to, yra griežti reikalavimai dėl higienos sertifikatų. Jei siunti dovanų, tai viena, bet jei verslui – tai visai kas kita. Aš visada atsisakau vežti maistą, jei neturiu tinkamos įrangos. Tai per didelė atsakomybė. Jei kas nors apsinuodys, kaltas bus vežėjas. Todėl visada gerai pagalvok, ar tikrai verta siųsti greitai gendančius produktus per tarpininkus.

Kaip veikia siuntų konsolidavimo sandėliai?

Tai yra vietos, kur viskas susitinka. Ten vyksta rūšiavimas, svėrimas ir pakrovimas. Tai labai dinamiška aplinka. Kartais ten būna chaosas, bet viskas veikia pagal sistemą. Jei tavo siunta ten užstrigo, vadinasi, kažkas negerai su dokumentais arba ji buvo neteisingai sužymėta. Aš visada rekomenduoju klijuoti aiškias etiketes su gavėjo kontaktais. Tai padeda išvengti pasimetimo. Sandėlio darbuotojai neturi laiko ieškoti informacijos, jie dirba greitai, todėl viskas turi būti matoma iš pirmo žvilgsnio.

Ar verta naudoti „krovinių biržas“?

Krovinių biržos yra vieta, kur vežėjai ieško krovinių, o užsakovai – vežėjų. Tai pigiau, bet rizikingiau. Gali patekti ant nepatikimo vairuotojo. Aš naudoju biržas tik tada, kai reikia skubiai rasti transportą, ir tik su patikrintais partneriais. Jei esi naujokas, būk labai atsargus. Geriau sumokėti daugiau patikimai įmonei, nei rizikuoti visu kroviniu. Biržose pilna „vadybininkų“, kurie tik perparduoda krovinius. Tai sukuria grandinę, kurioje niekas neatsako už galutinį rezultatą.

Siuntinių iš Vokietijos į Lietuvą pristatymas su operatyvumu nėra vien tik greitis. Tai visų pirma pasitikėjimas ir aiški komunikacija. Per dvidešimt metų supratau, kad svarbiausia yra ne pažadai, o realus situacijos vertinimas. Jei vežėjas tau sako, kad viskas bus gerai, bet nepaaiškina kaip – bėk. Tikras ekspertas visada pasakys, kur gali kilti problemų. Saugok savo siuntas, tinkamai jas pakuok ir visada turėk „planą B“. Logistika yra gyvas procesas, kuriame klaidos yra neišvengiamos, bet svarbiausia – kaip mes jas sprendžiame.