Siuntinių į Vokietiją pristatymas su aiškiu tvarkaraščiu

Klausyk, per dvidešimt metų logistikoje mačiau visko – nuo pamestų paletų iki šoferių, kurie tiesiog nusprendžia pasukti į kitą pusę, nes „taip patogiau“. Kai kalbame apie siuntinių į Vokietiją pristatymą su aiškiu tvarkaraščiu, žmonės dažnai tikisi stebuklų, bet realybė yra tokia, kad keliai yra nenuspėjami. Aš visada sakau savo klientams: jei nori tikslumo, turi turėti planą B. Vokietija yra logistikos širdis, bet net ir ten kamščiai prie Berlyno ar Miuncheno gali sugriauti visą tavo kruopščiai sudėliotą grafiką. Šiame tekste atvirai papasakosiu, kaip iš tikrųjų veikia tas „aiškus tvarkaraštis“ ir kodėl kartais geriau nusiteikti šiek tiek vėluoti.

Planavimo realybė ir terminai

Ar tikrai įmanoma garantuoti pristatymą iki valandos?

Niekada nepatikėk vadybininku, kuris tau pažada pristatymą „iki valandos“. Tai yra visiškas melas, skirtas tik tam, kad pasirašytum sutartį. Mano praktikoje, net kai turime patį geriausią maršrutą, visada atsiranda koks nors „force majeure“. Galbūt tai bus techninis gedimas, galbūt tiesiog milžiniškas kamštis A2 greitkelyje, kurį uždarė dėl avarijos. Aš visada sakau klientams: planuokime 48 valandas, bet būkime pasiruošę, kad užtruksime 52 (na gerai, realiai kartais ir 60 valandų). Kai dirbi su Vokietija, svarbiausia yra ne pažadas, o gebėjimas operatyviai informuoti, kai tas tvarkaraštis pradeda byrėti į šipulius.

Kaip veikia „aiškus tvarkaraštis“ krovinių gabenime?

Aiškaus tvarkaraščio esmė yra ne stebuklingas greitis, o pastovumas. Mes turime išvykimo dienas, tarkime, antradienį ir penktadienį, ir tai yra mūsų šventas raštas. Jei fura išvažiuoja iš Vilniaus antradienį ryte, mes tikimės ją matyti Frankfurte ketvirtadienį. Tačiau realybė tokia, kad vairuotojas privalo laikytis darbo ir poilsio režimo. Jei jis „pramiegojo“ savo laiką arba įstrigo muitinėje, visas grafikas nusikelia. Aš visada rekomenduoju klientams pridėti bent 12 valandų „buferį“ prie bet kokio vadybininko pažadėto laiko, kad vėliau nereikėtų nervintis, kai siuntinys vėluoja.

Ar Vokietijos keliai tikrai tokie baisūs, kaip kalbama?

Vokietijos infrastruktūra yra puiki, bet ji yra perkrauta. Kai važiuoji per Rūro sritį, gali praleisti valandas tiesiog stovėdamas vietoje. Mano patirtis rodo, kad net su geriausia navigacija, tu negali numatyti visų „Baustelle“ (kelio darbų). Kartais atrodo, kad vokiečiai remontuoja kelius visur vienu metu. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl aš visada skeptiškai žiūriu į „aiškų tvarkaraštį“ – tu gali suplanuoti viską iki minutės, bet vienas uždarytas tiltas viską sugriauna. Visada įspėju klientus: jei siuntinys kritiškai svarbus, siųskite jį bent dviem dienomis anksčiau.

Ką daryti, jei siuntinys vėluoja pagal tvarkaraštį?

Pirmiausia – nepanikuokite ir neskambinkite vadybininkui kas penkias minutes. Tai nieko nepakeis, tik sukels papildomą stresą. Kai aš dirbau ekspeditoriumi, labiausiai nekęsdavau klientų, kurie skambina, kai fura dar net nėra vėlavusi, bet jie jau „jaučia“, kad vėluos. Jei vėlavimas realus, mes visada matome tai sistemoje. Geriausia, ką galite padaryti, tai ramiai paprašyti atnaujintos informacijos. Jei vėlavimas viršija 24 valandas, tada jau galima reikalauti paaiškinimų ar kompensacijų, bet dažniausiai tai būna tiesiog force majeure, kurio niekas negalėjo numatyti.

Ar skiriasi tvarkaraščiai priklausomai nuo miesto?

Žinoma, kad skiriasi. Pristatyti siuntinį į Berlyną yra visai kas kita nei į kokį nors mažą miestelį Bavarijoje. Didmiesčiuose mes turime daugiau logistikos centrų, todėl „aiškus tvarkaraštis“ ten veikia geriau. Tačiau jei siuntinys keliauja į kaimo vietovę, kurioje fura negali privažiuoti prie pat durų, mes turime persikrauti į mažesnį mikroautobusą. Tai visada prideda laiko. Kartą turėjome atvejį, kai siuntinys į mažą kaimelį prie Alpių vėlavo dvi dienas vien todėl, kad vietinis kurjeris susirgo. Tokių dalykų niekada neįrašysi į jokį tvarkaraštį.

Kaip veikia CMR dokumentacija ir ar ji stabdo grafiką?

CMR’as yra mūsų duona ir kasdienybė, bet tai ir didžiausias galvos skausmas. Jei dokumentai netvarkingi, joks tvarkaraštis nepadės. Aš esu matęs, kaip fura stovi pasienyje ar muitinės terminale vien dėl to, kad vadybininkas pamiršo įrašyti vieną skaičių. Tai yra neprofesionalumo viršūnė. Visada patikrinkite savo dokumentus dukart. Kai dokumentai tvarkingi, krovinys juda greitai. Kai jie netvarkingi, joks „aiškus tvarkaraštis“ neapsaugos nuo prastovų, kurios kainuoja šimtus eurų per dieną. Tai yra logistikos taisyklė numeris vienas.

Ar verta mokėti daugiau už „skubų“ pristatymą?

Tai priklauso nuo to, kiek tau kainuoja vėlavimas. Jei tai yra gamybos linijos detalė, kurią sustabdžius prarandi tūkstančius eurų per valandą – taip, verta. Bet jei tai tiesiog „norėjau, kad būtų greičiau“, tai dažniausiai yra pinigų švaistymas. „Skubus“ pristatymas dažnai reiškia tik tai, kad tavo siuntinys bus kraunamas pirmas arba važiuos su mažesniu automobiliu, kuris gali važiuoti greičiau. Tačiau fizikos dėsnių neapgausi – fura vis tiek turi sustoti poilsiui. Aš dažnai atkalbinėju klientus nuo permokėjimo, jei matau, kad tai nėra būtina.

Kaip veikia siuntų sekimas realiu laiku?

Šiais laikais sekimo sistemos yra gana tikslios, bet jos vis tiek rodo tik GPS koordinates, o ne tai, ką vairuotojas galvoja. Kartais klientai skambina ir klausia: „Kodėl fura stovi miške?“. O aš žinau, kad vairuotojas tiesiog daro privalomą pertrauką. Sekimo sistemos yra geras įrankis, bet jos sukuria iliuziją, kad viską kontroliuojame. Iš tikrųjų, mes kontroliuojame tik tai, kad vairuotojas laikytųsi taisyklių. Jei norite ramybės, tiesiog pasitikėkite sistema, bet nepradėkite sekti kiekvieno furos pasisukimo, nes tai tik gadina nervus.

Ką daryti, jei siuntinys pasimeta?

Tai yra blogiausias scenarijus, bet jis pasitaiko. Per 20 metų esu matęs visko – nuo vagysčių iki tiesiog žmogiškų klaidų sandėlyje. Jei siuntinys pasimeta, pirmiausia reikia kelti triukšmą. Ne rašyti mandagius laiškus, o skambinti ir reikalauti atsakymų. Jei krovinys apdraustas (o jis privalo būti!), tada bent jau atgausite pinigus. Bet patikėkite manimi, jokia draudimo išmoka neatpirks prarasto laiko ir sugadintų santykių su klientu Vokietijoje. Todėl visada renkuosi patikimus partnerius, net jei jie kainuoja brangiau.

Ar oro sąlygos labai įtakoja tvarkaraštį?

Žmonės dažnai pamiršta, kad žiemą Vokietijoje gali būti sniego, o vasarą – audrų. Kai uždaro greitkelį dėl pūgos, joks tvarkaraštis neegzistuoja. Aš prisimenu vieną žiemą, kai visą Vokietiją sukaustė ledas. Furos stovėjo dienų dienas. Mes nieko negalėjome padaryti. Klientai pyko, bet gamta yra stipresnė už bet kokią logistikos kompaniją. Jei planuojate siuntimą žiemą, visada pridėkite papildomą dieną prie numatyto laiko. Tai yra sveiko proto reikalavimas, kurį daugelis pamiršta, tikėdamiesi, kad viskas vyks kaip vasarą.

Kaip paruošti siuntinį, kad jis nepradėtų vėluoti?

Pakuotė yra viskas. Jei siuntinys prastai supakuotas, jis gali sulūžti arba būti sulaikytas terminale. Mes turime taisykles, kaip krauti prekes, ir jei tavo siuntinys neatitinka standartų, mes tiesiog negalime jo paimti. Tai sugadina visą tvarkaraštį. Visada naudokite tvirtas dėžes, gerai apvyniokite plėvele ir aiškiai sužymėkite. Tai atrodo kaip smulkmena, bet patikėkite, viena suplyšusi dėžė gali sustabdyti visą furos iškrovimą, nes vairuotojas turi tvarkyti dokumentus dėl pažeisto krovinio.

Ar vadybininkų pažadai visada atitinka realybę?

Vadybininkai yra pardavėjai. Jų darbas yra parduoti paslaugą. Jie dažnai pasako tai, ką norite girdėti. „Taip, atvešime per dvi dienas (na gerai, realiai per tris...)“. Tai yra standartinė frazė. Aš visada patariu klientams žiūrėti į tai, ką sako operacijų skyrius, o ne vadybininkai. Operacijų žmonės yra tie, kurie realiai dirba su vairuotojais ir žino, kas vyksta kelyje. Jei vadybininkas žada neįmanomus dalykus, bėkite nuo tokios kompanijos. Patikima įmonė visada pasakys tiesą, net jei ji jums nepatiks.

Kokie yra dažniausi vėlavimų kaltininkai?

Dažniausiai tai yra patys klientai. Vėluoja paruošti krovinį, vėluoja dokumentai, vėluoja pakrovimas. Tada fura stovi ir laukia, o vairuotojas praranda savo „langą“ kelyje. Tai yra grandininė reakcija. Kai vėluoji pakrovime, vėluoji ir išvažiavime, o tada jau nebegali suspėti į keltą ar į terminalą. Aš visada sakau: jei norite, kad tvarkaraštis būtų aiškus, patys būkite punktualūs. Logistika yra komandinis darbas, ir jei viena grandis stringa, viskas griūva. Tai yra paprasta matematika, kurią daugelis ignoruoja.

Ar galima tikėtis pristatymo savaitgaliais?

Vokietijoje galioja griežti draudimai sunkvežimiams važiuoti savaitgaliais ir švenčių dienomis. Tai vadinama „Sonntagsfahrverbot“. Jei kas nors jums žada pristatymą sekmadienį, jie arba meluoja, arba naudoja mažus mikroautobusus, kurie nėra saistomi šių taisyklių. Bet mikroautobusai yra brangesni ir turi mažesnę talpą. Jei siunčiate didelį krovinį, pamirškite savaitgalius. Fura stovės aikštelėje, o vairuotojas ilsėsis. Tai yra įstatymas, kurio niekas nelaužo, nes baudos yra milžiniškos.

Kaip pasirinkti patikimą vežėją?

Ieškokite tų, kurie turi savo parką, o ne tik „popierinius“ vadybininkus. Kai įmonė turi savo mašinas, jie labiau atsako už tvarkaraštį. Jei jie tik perparduoda paslaugas, jie nieko nekontroliuoja. Aš visada klausiu: „Ar tai jūsų mašina?“. Jei atsakymas „ne“, aš jau esu atsargus. Taip pat žiūrėkite į atsiliepimus, bet ne tuos, kurie parašyti svetainėje, o tuos, kuriuos galite rasti forumuose ar iš pažįstamų. Patikimumas logistikoje yra vertas daugiau nei mažiausia kaina.

Ar muitinės procedūros (jei reikia) labai ilgina procesą?

Jei siunčiate į Vokietiją iš ES šalies, muitinės nėra. Bet jei siunčiate iš už ES ribų, tai yra visai kitas reikalas. Muitinė gali užlaikyti krovinį nuo kelių valandų iki kelių savaičių. Niekada neplanuokite „aiškaus tvarkaraščio“, jei krovinys turi praeiti muitinę. Tai yra loterija. Aš visada įspėju klientus: jei muitinė užstrigs, mes nieko negalėsime padaryti. Tai yra valstybinė institucija, o ne logistikos kompanija.

Ką daryti, jei vairuotojas nemoka kalbos?

Tai yra dažna problema. Jei vairuotojas nemoka vokiškai, jis gali pasiklysti arba nesuprasti nurodymų sandėlyje. Tai vėlgi veda prie vėlavimų. Aš visada stengiuosi, kad vairuotojai bent šiek tiek mokėtų pagrindines frazes. Jei ne, mes turime vadybininką, kuris visada pasiekiamas telefonu ir gali padėti. Tai yra svarbi detalė, apie kurią klientai retai pagalvoja, bet ji gali išgelbėti visą pristatymą.

Ar galima pakeisti pristatymo adresą pakeliui?

Tai yra košmaras. Jei fura jau kelyje, pakeisti adresą yra labai sudėtinga ir brangu. Tai reiškia, kad reikia perplanuoti maršrutą, gauti naujus leidimus (jei reikia) ir informuoti visus sandėlius. Niekada to nedarykite, nebent tai yra gyvybės ar mirties klausimas. Jei jau reikia keisti, pasiruoškite mokėti papildomai. Tai nėra „aiškus tvarkaraštis“, tai yra chaosas, kurį mes turime suvaldyti.

Ar visada reikia pasirašyti CMR?

Taip, tai yra privaloma. CMR yra sutartis, kuri įrodo, kad mes paėmėme krovinį ir jį pristatėme. Be pasirašyto CMR’o, mes negalime uždaryti užsakymo. Jei gavėjas atsisako pasirašyti, mes turime problemą. Aš visada sakau: patikrinkite krovinį prieš pasirašydami. Jei yra pažeidimų, įrašykite tai į CMR’ą. Tai yra jūsų vienintelė apsauga, jei vėliau paaiškės, kad prekės sugadintos.

Kiek kainuoja „aiškus tvarkaraštis“?

Tai kainuoja daugiau nei paprastas pervežimas. Mes turime skirti daugiau resursų, kad užtikrintume punktualumą. Tai reiškia, kad fura negali laukti, kol susirinks pilnas krovinys, ji turi išvažiuoti net jei yra pusiau tuščia. Tai yra jūsų mokestis už ramybę. Jei norite pigiai, rinkitės „ekonominį“ variantą, bet tada nesiskųskite, jei vėluosime. Viskas logistikoje turi savo kainą.

Ar galima siųsti pavojingus krovinius pagal tvarkaraštį?

Taip, bet tai reikalauja specialių leidimų ir ADR sertifikatų. Tai visada užtrunka ilgiau. Jei kas nors žada greitą ADR pristatymą, būkite atsargūs. Tai yra labai griežtai reguliuojama sritis. Mes visada tikriname visus dokumentus prieš paimdami tokį krovinį. Tai nėra vieta eksperimentams.

Ar yra skirtumas tarp „Express“ ir „Standard“?

„Express“ reiškia, kad mes darome viską, kad pristatytume kuo greičiau, dažnai su dviem vairuotojais, kad nereikėtų stoti poilsiui. „Standard“ yra įprastas grafikas. „Express“ yra brangu, bet jei laikas yra pinigai, tai yra vienintelis būdas. Aš visada rekomenduoju „Express“ tik tada, kai tai tikrai būtina.

Ką daryti, jei krovinys sugadintas?

Tai yra nemaloniausia dalis. Pirmiausia – fotografuokite viską. Tada rašykite pretenziją. Mes turime draudimą, bet jis padengia tik dalį nuostolių. Tai yra priežastis, kodėl aš visada reikalauju, kad klientai patys papildomai draustųsi vertingus krovinius. Draudimo kompanijos visada ieško būdų nemokėti, todėl jūsų įrodymai yra viskas.

Ar galima sekti siuntinį per mobiliąją programėlę?

Dauguma didžiųjų kompanijų turi tokias programėles. Tai patogu, bet jos ne visada rodo tikrąją situaciją. Aš visada labiau pasitikiu tiesioginiu skambučiu vadybininkui. Programėlė yra skirta masiniam vartotojui, o versle reikia gyvo kontakto.

Ar verta naudoti tarpininkus?

Tarpininkai gali būti naudingi, jei jie turi gerus ryšius. Bet jie taip pat prideda savo maržą. Aš visada stengiuosi dirbti tiesiogiai su vežėjais. Tai pigiau ir patikimiau. Bet jei esate naujas rinkoje, tarpininkas gali padėti išvengti klaidų.

Išvada

Logistika nėra tikslusis mokslas, nors visi to norėtų. Aiškaus tvarkaraščio laikymasis yra nuolatinė kova su aplinkybėmis, eismo sąlygomis ir žmogiškuoju faktoriumi. Mano patirtis rodo, kad sėkmė priklauso nuo atviro bendravimo tarp kliento ir vežėjo. Jei kažkas vėluoja – pasakykite tai iškart. Jei dokumentai netvarkingi – sutvarkykite juos. Jei norite ramybės, rinkitės patikimus partnerius, o ne mažiausią kainą. Vokietija yra puiki rinka, bet ji reikalauja pagarbos taisyklėms ir kantrybės, kai viskas nevyksta pagal planą.