Siuntinių gabenimas į Vokietiją su visa logistika: Iš vidaus pažvelgus

Sėdi biure, prieš akis monitorius su šimtais atvirų langų, o telefonas vėl skamba. Vėl tas pats klausimas: „kada važiuoja?“. Dirbu šioje srityje jau beveik dviem dešimtims metų, ir vis dar stebiuosi, kaip žmonės įsivaizduoja tarptautinius pervežimus. Tiesą sakant, siuntinių gabenimas į Vokietiją su visa logistika nėra tik tai, ką matyti išorėje – tai ne tik vairuotojas vairuojantis sunkvežimį. Tai krūva popieriaus, nervų, neaiškių Vokietijos taisyklių ir dažnai netikėtų pavojų kelyje. Kai kurios siuntos keliauja lyg vaiduokliai, kitos užstringa pasienyje be aiškios priežasties. Čia nėra jokių idealų, o jei kas kas sakė priešingu – jis melavo. Štai kaip tai atrodo iš mano, užsispyrusio logisto, pusės.

Dokumentai ir pradžios painiavos

Ar tikrai reikia tiek daug popieriaus vienai siuntai?

Žinoma, daugeliui atrodo, kad tiesiog įmetate dėžę į mašiną ir ji važiuoja. Bet realybėje be teisingų dokumentų tas sunkvežimis neišvažiuos net iš kiemo. Reikia komercinės sąskaitos, pakavimo sąrašo, o jei prekės specialios – tai ir sertifikatų. Vakar vienas klientas bandė išsiųsti dalis be jokių dokumentų, sakydamas, kad „vėliau atsiųs“ – taip neveikia. Vokietijai reikia tvarkos, o jei ten trūksta popieriaus, baudos gali būti didesnės nei pati siunta. Geriau padaryti iš karto, nei tada gelbėtis vėliau.

Ką daryti, jei CMR kontraktas neteisingas?

Tai yra viena dažniausių bėdų. CMR tai kaip kelionės draudimas ir sutartis viename. Jei vairuotojas įrašys neteisingą svorį arba prekių pavadinimą, gali kilti didelių problemų customuose arba dėl draudimo išmokos. Esu matęs atvejų, kai vairuotojas, pavargęs, užrašė „detalės“ vietoje „varikliai“, ir tas krovinys stovėjo sienoje tris dienas. Tad tikrinkite viską du kartus, kol vairuotojas pasirašo. Niekas nenori mokėti už savo klaidas vėliau (ypač kai klientas šaukia į telefoną).

Ar reikia vertinimo dokumentus vokiečių kalba?

Geriau taip daryti. Nors dauguma vokiškų sandėlininkų supranta angliškai ar net rusiškai, bet oficialiuose dokumentuose jiems svarbu matyti savo kalbą. Turiu omenyje, kad jei prekės specifinės, pvz., chemija ar maisto produktai, etiketės ir aprašymai turi būti tikri. Kartais užtenka ir anglų, bet jei norite, kad viskas nuvyktų sklandžiai be užklausimų „kas čia per?“, vertinkite. Nerašau, kad tai būtina kiekvienam dėžei su suvenyrais, bet industrialiniams daiktams – taip.

Kas tas Ex1 dokumentas ir kada jis reikalingas?

Jei prekės keliauja per trečiąją šalį arba yra reikiamojo režimo prekės, be Ex1 neišsiversite. Tai eksporto deklaracija, kuri patvirtina, kad prekės išvyko iš ES. Vieną kartą mes teko laukti porą savaičių, kol gavome šį dokumentą atgal, nes muitinė „pamiršo“ jį aptarnauti. Be šio lapelio vairuotojas gali būti užstrigęs pasienyje valandomis. Tai vienas tų dalykų, kurio niekas nemato, kol nepradeda trūkti.

Ar galima siųsti prekes be pakavimo sąrašo (Packing List)?

Techniškai galima, jei sąskaitoje faktūroje viskas aprašyta labai detaliai. Bet tikrai nerekomenduoju. Pakavimo sąrašas padeda sandėlininkams greičiau surasti dėžes, jei jų daug. Be jo, gali būti taip, kad vokiečiai tiesiog atsiseks priimti krovinį, nes nenori „lupti“ kiekvienos dėžės. Nėra nieko blogiau, nei gauti skambutį iš Vokietijos, kad jie nežino, kas viduje, ir reikalauja išskaidrimo.

Kainos, pinigai ir neaiškumai

Kodėl kaina pasikeitė per naktį?

Nes kuro kaina nepajudo, o ką tik gavome naują pasiūlymą. Taip pat veikia ir rinkos situacija – jei yra daug krovinių į vieną pusę ir nėra atgal, kaina šuoliuoja. Siuntinių gabenimas į Vokietiją su visa logistika priklauso nuo tiek daug veiksnių, kad kartais pats stebiuosi. Vakar vienas pervežėjas pakėlė kainą 200 eurų tik todėl, kad jo vairuotojai atsisakė važiuoti savaitgalį. Tokios yra taisyklės.

Ar į kainą įeina iškrovimas Vokietijoje?

Dažniausiai ne. Dauguma čekių yra „iki durų“, tai yra, vairuotojas atveža iki sandėlio, o tą ten reikia iškrauti patys. Kai kurios firmos siūlo „iškrovą su vairuotoju“, bet tai papildomai ir brangiau. Reikia visada pasiklausti, nes gali būti nemalonus siurprizas, kai vokiečių sandėlininkas pareikalaus 100 eurų už valandą už iškrovimą, apie kurį niekas nežinojo. Nerašau, kad visi taip daro, bet dažnai.

Kas yra „pripučiamos“ kainos ir kaip jų išvengti?

Tai kai agentas sako vieną kainą, o paskui prideda „priedus“ už pristatymą, kurjerius, degalus ir t.t. Geriausiai pasirašyti fiksuotą kainą (all-in). Aš asmeniškai visada stengiuosi aiškiai pasakyti – arba fiksuota, arba nėra sutarties. Yra firmų, kurios specialiai užsidirba iš tų smulkių mokesčių, kuriuos klientas nesimato pradžioje. Patikrinkite sutartį dėlmes įdėmiai.

Kiek laiko užtruks mokėjimas pervežėjui?

Standartiškai tai 30 dienų nuo sąskaitos gavimo, bet kai kurios firmos reikalauja išankstinio mokėjimo, ypač jei tai naujas klientas arba didelė, brangi siunta. Kartais reikia mokėti iš karto, kad išvis būtų kuriamas krovinys. Siuntinių gabenimas į Vokietiją su visa logistika neapsieina be pinigų judėjimo, o pervežėjai dažnai taip pat patiria spaudimą dėl kuro. Jei vėluosite su mokėjimu, kitą kartą gali tiesiog atsisakyti važiuoti.

Ar galiu susitarti dėl atidėjamo mokėjimo?

Galima bandyti, bet su dideliais tinklais „DHL“, „Senator“ ar pan. tai nebūtina pavyks. Smulkiausios lietuviškos firmos dažnai einančios į priekį, jei esate reguliarus klientas. Nekalbu apie tą, kas vieną kartą meta vieną paletę, bet apie ilgalaikę partnerystę. Čia svarbu pasitikėjimas, o ne tik popierius.

Kelias, vairuotojai ir Vokietijos realijos

Kiek tikrai užtrunka kelionė į Miuncheną?

Google sako 14 valandų, bet su poilsiais, ribojimais ir eismo įkrapais, tai yra geriausiu atveju 20-22 valandos. Dar pridėkite tai, kad vairuotojas turi pradėti savaitę, o jei jis atvyks anksčiau nei leidžia tachografas, jis tiesiog sustos prieš miestą ir lauks. Taip pat, jei vykstate į industrializuotas zonas, ten eismas stovi kaip Vilniuje ryte. Neklauskite, kada atvyks, klauskite, kai vairuotojas praeina Lenkijos sieną.

Ar vairuotojas gali padėti pakuoti?

Jei tai sutarta – taip. Bet dauguma vairuotojų tiesiog užtikrina transportą, o ne fizinį darbą. Yra vairuotojų, kurieems padės, jei duosite 50 eurų arbatpinigių, bet yra ir tokių, kurie tiesiog nusisuks. Kartais vairuotojas būna pavargęs po 1000 km ir jo tikslas yra užmigti, o ne nešti dėžes. Žinoma, jei tai smulkus siuntas, dažniausiai padeda be žodžių (bet nereikia to laukti kaip taisyklės).

Kas daryti, jei vairuotojas prarado raktus nuo sunkvežimio?

Tai nėra jūsų problema, tai problemų pradžia (čia juokauju). Bet realiai, tai nutinka dažniau negu manote. Vieną kartą vairuotojas numetė raktus degalineje ir teko laukti atsarginių iš Lietuvos. Siunta vėlavo tris dienas. Tokiomis situacijomis niekas nepasirūpina, išskyrus mus, logistus, kurie turime išsiaiškinti, kur bus laikoma prekė. Gali būti taip, kad vairuotojas tiesiog užsidaro mašinoje ir laukia pagalbos.

Ar saugu važiuoti per Vokietiją automagistralėmis (Autobahn)?

Saugu, jei laikytės taisyklių, tačiau ten važinėja milžiniškai „Mercedesų“ ir „BMW“, kurie lekia 200 km/h. Sunkvežimiui tenka būti itin atidžiam. Siuntinių gabenimas į Vokietiją su visa logistika reiškia ir riziką susidurti su avarija. Ypač pavojinga yra „Autobahn“ sankryžos, kur reikia įsivažiuoti į juostą – ten vokiečiai nieko nesileidžia. Girdėjau istorijų, kai mūsiškiai buvo priversti važiuoti šaligatviu, kad nenuvažiuotų.

Kur vairuotojai miega Vokietijoje?

Yra specialių stovėjimų aikštelių, tačiau jose vietos dažnai nebėra 18:00 valandą. Vairuotojai dažnai priversti stovėti nelegaliose vietose priešais gamyklas, kas sukelia nervus vietinei policijai. Kartais teka susimokėti už vietą aikštelėje – tai papildomi kaštai, kurios ne visi klientai supranta. Vokietija nėra tokia pati kaip Lietuva, kur galima sustoti bet kur miške.

Customai, specifika ir problemų sprendimai

Ar reikia eiti į muitinę, jei važiuoja į ES šalį?

Jei abi šalys ES (Lietuva ir Vokietija), tai fizinės muitinės kontrolės nėra, tačiau egzistuoja Intrastat sistema. Jei siunta viršija tam tikrą vertę, reikia pateikti statistinę deklaraciją. Daugelis apie tai pamiršta, o paskui gauna baudas iš statistikos departamento. Tai nėra kažkas sudėtingo, bet reikia žinoti, kad tai neapsieinama be biurokratijos. Neteisingai deklaruota prekė gali būti trukdoma.

Kas nutinka su pavojingomis prekėmis (ADR)?

Jos turi būti specialiai pažymėtos, o vairuotojas turi turėti leidimus. Vokietijoja su tuo labai griežta – jei sustos policija ir pamatys neteisingą žymėjimą, mašina bus nuvaryta į aikštelę. Siuntinių gabenimas į Vokietiją su visa logistika, kai kalbame apie chemiją ar deglias medžiagas, tampa tikru košmaru dokumentų atžvilgiu. Geriau viską patikrinti dar čia, nei ten aiškintis su vokiečių pareigūnais.

Ar gali būti, kad siunta dingsta?

Taip, deja. Nors retai, bet įvyksta vagysčių, ypač stovėjimo aikštelėse. Turiu omenyje, kad jei siunta brangi, reikia papildomo draudimo ir galbūt GPS sekimo. Vieną kartą mums dingsta visa mašyna su padangomis (tikrai, tik padangos). Radome ją po savaitės Lenkijoje be stogo. Klientas buvo nepatenkintas, bet mes padarėme viską, kas galėjome su draudimu. Būkite atsargūs.

Kas daryti, jei gavėjas Vokietijoje atsisako priimti siuntą?

Tai blogiausias scenarijus. Tada mašina turi važiuoti atgal arba laukti instrukcijų. Už tą laiką reikia mokėti vairuotojui stovėjimo mokestį. Kartais gavėjas tiesiog pasako „mes neprireikėme“, o mums reikia skubiai rasti sandėlį laikinai patalpinti prekes. Siuntinių gabenimas į Vokietiją su visa logistika tampa brangiu pramogų parku tokiu atveju. Visada patikrinkite, ar jie tikrai laukia tos prekės rytoj.

Kodėl reikia gavėjo kontaktinio telefono numerio?

Be jo, vairuotojas tiesiog neįvežs. Net jei adresas tikslus, vartai gali būti uždaryti, o kodas neveikti. Vokietijose sandėliai dažnai yra milžiniški, ir be kontakto su atsakingu asmeniu praeiti neįmanoma. Nerašau, kad reikia skambinti pačiam direktoriui, bet bet kokį numerį turėti būtina. Kitu atveju laukiate prie vartų valandomis.

Kas negerai? (Patirties pasakojimai)

Ar dažnai pasitaiko sugadintų siuntų?

Ne dažnai, bet įvyksta. Vakar gavome nuotraukas, kur dėžė buvo sutrypta kaip konservas. Vairuotojas sako, kad taip atvežė, o siuntėjas – kad įkėlė idealiai. Tada prasideda tyčiotis, kas kaltas. Čia padeda tik gerai užpildytas protokolas prieš įkrovą ir iškrovą. Jei nėra nuotraukų – laimėkite, kas lieka.

Ar verta rinktis pigiausią pasiūlymą?

Niekada. Pigiausias dažniausiai reiškia seną sunkvežimį, pavargusį vairuotoją arba firmą, kuri gali išnykti po pusės metų. Siuntinių gabenimas į Vokietiją su visa logistika turi savo kainą – kuro, darbo, priežiūros. Jei kas siūlo kainą 30 proc. žemesnę nei rinkos, kažką jis slepia. Asmeniškai geriau uždirbti mažiau, bet miegoti ramiau, žinant, kad prekės atvyks.

Kas vyksta, jei vairuotojas girtas?

Tai pasitaiko (nors labai retai ir su gerais firmomis). Bet jei taip nutinka, jis bus sustabdytas, o mašina nuvaryta. Tada mes turime skubiai rasti kitą vairuotoją, kas kainuoja pinigus ir laiką. Turiu patirties, kai teko važiuoti pats pakeisti vairuotoją į Berlyną. Nėra malonu. Rinkitės patikimus pervežėjus, kurie tikrina savo žmones.

Kaip elgtis su vokišku „biurokratizmu“?

Jie mėgsta formas. Jei kas nors netinka pagal instrukciją, jie tiesiign sustabdė procesą. Nėra jokios „pagalbos“, jei nėra parašyta ant lapo. Kartais tai sukelia norima viską mesti ir važiuoti namo. Bet reikia kantrybės – parašykite tai, ko jie nori, padarykite kopijas, ir viskas nueis. Jie neblogi, tik griežti.

Ar įmanoma susitarti dėl pristatymo laiko tikslią valandą?

Galima bandyti, bet vokiečiai yra griežti dėl „time windows“. Jei迟到 (veluoti) net 10 minučių, gali tekti laukti iki kitos dienos. Tad jei sakome 8:00, reikia būti ten 7:55. Jie nemėgsta laiko netikslumo, skirtingai nei mes, lietuviai, kur „rytoj“ reiškia ir rytoj, ir po poryt.

Kas daryti, jei siunta atvyko su trūkstama dalimi?

Tikrinti protokolą. Jei vairuotojas pasirašė, kad viskas tvarkoje, tada atsakomybė perėjo į gavėją (arba siuntėjo draudimas nebeveikia). Būna taip, kad klientai skambina po mėnesio ir sako „o čia trūksta varžto“. Gailiu, bet vėluojate. Viską reikia tikrinti vietoje, aktyviai.

Kodėl kartais vėluoja atsakymai iš pervežėjų?

Nes jie taip pat užsiimti. Kartas nuo kada susiduriu su situacija, kai rašau į 5 firmas, o atsako tik viena po 3 valandų. Tai nėra joks profesionalumo trūkumas, tiesiog darbo krūvis. Siuntinių gabenimas į Vokietiją su visa logistika yra dinamiškas procesas, ir nerastas vairuotojas dabar reiškia, kad jūsų siunta stovi. Kantrumas.

Pabaigos galvojimai

Viskas tai atrodo sudėtinga, tiesa? Bet tiesą sakant, kai įsijungi į ritmą, tampa įprasta. Svarbiausia yra ne tik rasti mašiną, bet ir suprasti, kas vyksta už jos vairo. Siuntinių gabenimas į Vokietiją su visa logistika reikalauja kantrybės, dėmesio smulkmenoms ir tiesiškumo. Niekada nesakykite klientui „taip tikrai“ jei nėra 100 proc. tikrumo, nes vėliau teks valgyti tą žodį. Geriau sakyti tiesą, kad yra rizika, nei žadėti negalimus dalykus. Tada visi liks laimingi (ar bent jau nepiktinasi).