perskambinsime jums per 3 minutes
Šiuo metu užsakymo priimti negalime, babandykite vėliau.
Artimiausi išvykimai
į Vokietiją:
Keleivius vežame į Vokietiją patogiais mikroautobusais ir autobusais (nemokamas bagažas iki 30 kg.)
Lietuva → Vokietija kaina nuo 120€
Vokietija → Lietuva kaina nuo 120€
Siuntas vežame į Vokietiją
Siuntos kaina nuo 40€ (tašė, krepšys, lagaminas, dėžė, laiškas). Kaina priklauso nuo siuntos dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos.
Krovinius vežame į Vokietiją
Krovinių kaina kaina nuo 40€. Kaina priklauso nuo krovinio dydžio, svorio, paėmimo ir pristatymo vietos. Tarptautinio perkraustymo paslaugos.
Įvadas
Kai kalbame apie siuntinių artimiesiems vežimas iš Vokietijos laiku ir patikimai, tai čia ne tik „nuvešim kasdien“ ar „turim mašiną“. Aš tuo užsiimu daugiau nei 20 metų ir galiu pasakyti – kartais viskas vyksta gražiai, kaip pagal laikrodį, o kartais stovi Hamburgo kamštyje, siuntėjas neatsako į skambutį, o gavėjas Vilniuje jau pyksta, nes laukia nuo ryto. Bet būtent dėl to ir reikia normalaus proceso: nufotografuoti pakuotę, pasverti, pažymėti, sudėti į maršrutą, pranešti klientui. Ne visada išeina idealiai, bet patikimumas prasideda nuo paprastų dalykų.
Taip, galima, tik reikia suprasti, kad „laiku“ nereiškia, jog visada bus kaip kurjerių ekspresas per 24 valandas. Jei siunta išsiunčiama iš Miuncheno, Frankfurto, Hamburgo ar Kiolno, dažniausiai ją galima įtraukti į savaitinį maršrutą į Lietuvą. Patikimumas čia labai priklauso nuo to, ar siuntėjas atiduoda prekes sutartu laiku, ar pakuotė tvarkinga, ar nurodytas tikslus adresas. Būdavo, kad žmogus sako „galiu atiduoti 14 val.“, o realybėje dar darbe iki 18 val. Tokia smulkmena visą grafiką pastumia.
Dažniausiai maršrutas eina per Vokietijos miestus – Kelną, Dortmundą, Hanoverį, Berlyną, tada Lenkiją ir į Lietuvą: Kauną, Vilnių, Klaipėdą, Šiaulius, Panevėžį. Kartais darome atskirus reiso atšakas į Hamburgą ar Bremeno regioną, jei surenkama daugiau siuntų. Ne visada verta važiuoti tik dėl vieno mažo dėžės, nes kaina tada tampa neprotinga. Bet jei žmogus siunčia drabužių maišus, buitinę techniką, dokumentus ar dovanas giminei, tai jau galima derinti.
Kaina gali svyruoti nuo 20–35 eurų už nedidelę dėžę iki 80–150 eurų už didelį maišą ar sunkesnį krovinį. Jei daiktai užima daug vietos, skaičiuojama ne tik pagal svorį, bet ir pagal tūrį. Pavyzdžiui, pagalvės dėžė gali sverti 5 kg, bet užims vietos kaip 20 kg. Todėl visada prašau nusiųsti nuotrauką, apytikslį svorį ir matmenis. Kartais klientai sako „nu, tokia maža dėžutė“, o atvažiavus ji didesnė už skalbimo mašiną (juokas ne juokas).
Paprastai nuo Vokietijos iki Lietuvos trunka 2–5 darbo dienas, priklausomai nuo miesto ir surinkimo grafiko. Iš Kiolno ar Diuseldorfo dažnai greičiau, nes ten daugiau reisų ir patogiau susidėlioti maršrutą. Iš pietų Vokietijos, tarkim, Miuncheno ar Štutgarto, gali užtrukti šiek tiek ilgiau. Jei siunta atiduodama penktadienį vakare, realiai ji gali pajudėti tik pirmadienį. Tai ne visada patinka žmonėms, bet taip veikia logistika.
Dažniausiai dėl bendravimo. Viena pusė mano, kad „rytoj“ reiškia rytoj ryte, kita – rytoj vakare. Trečia dar pamiršta parašyti adresą lietuviškom raidėm, o tada gavėjas Klaipėdoje ar Alytuje sunkiai atpažįstamas dokumentuose. Kai viskas suderinta aiškiai, procesas būna ramus. Kai pradedama keisti laiką paskutinę minutę, atsiranda nervai. Patikimas pervežimas nėra magija, jis tiesiog reikalauja normalaus susitarimo.
Dokumentus galima, bet aš visada sakau – jei tai labai svarbūs originalai, geriau turėti skeną atsargai. Siuntų vežime retai kas dingsta, bet būna visko: vėlavimas, klaidingas vokas, siuntėjas pamiršta įdėti į bendrą paketą. Todėl dokumentus dedame į atskirą aplanką, pažymime, įrašome į sąrašą. Jei reikia, galima derinti pristatymą konkrečiam asmeniui į rankas. Bet vis tiek, dokumentai yra dokumentai – čia geriau neatsipalaiduoti.
Tinka labai gerai, ypač gimtadieniams, Kalėdoms, Velykoms ar tiesiog kai močiutė nori nusiųsti anūkui lietuviškų sausainių. Tik reikia galvoti apie maistą. Pieniški produktai, mėsa, kai kurios žuvys gali turėti apribojimų, ypač jei vežama per sienas. Dovanoms geriausiai tinka drabužiai, knygos, žaislai, smulkmena namams, rankdarbiai. Jei siunčiate stiklą ar porcelianą, reikia gerai pakuoti, nes kelias per Lenkiją ne visada švelnus.
Kasdien vyksta bendravimas, užklausos, derinimai, o fizinis reisų grafikas dažniausiai būna kelis kartus per savaitę. Kai kurios įmonės važinėja kasdien, bet tai priklauso nuo paklausos, maršruto ir krovinio kiekio. Iš Vokietijos į Lietuvą siuntos dažnai surenkamos pagal grafiką, kad būtų ekonomiškai protinga. Jei reikia skubiai, galima derinti individualų variantą, tik kaina bus kitokia. Aš visada sakau – skubus pervežimas įmanomas, bet skubumas kainuoja.
Patikimas reiškia, kad žmogus žino, kas vyksta su jo siunta. Ne tik „bus“, ne tik „paskui parašysim“, o normalus statusas: priimta, pakrauta, išvyko, atvyko į Lietuvą, pristatyta. Patikimumas matosi ir tada, kai pasakoma, jog šiandien nespėsime, o ne meluojama, kad jau esame Kaune. Blogos įmonės dažnai gražiai kalba iki pirmo nesklandumo. Gera komanda tiesiog susitvarko problemą ir praneša žmogui.
Draudimas rekomenduojamas, ypač jei siunčiate brangesnius daiktus: techniką, įrankius, kompiuterius, vertingas dovanas. Paprastoms drabužių dėžėms žmonės dažniausiai jo nedaro, bet tai jų pasirinkimas. Jei daiktas kainuoja 800–1000 eurų, geriau pasidomėti apsauga iš anksto. Reikia suprasti, kad vežėjas ne visada atsako už blogą pakuotę, neteisingą deklaraciją ar draudžiamus produktus. Čia ne noriu gąsdinti, tiesiog realybė tokia.
Pakuotė turi būti tokia, kad išgyventų ne tik jūsų rankas, bet ir kelionę per Lenkiją. Dėžė tvirta, kampai sutvirtinti, trapūs daiktai apvynioti, skysčiai uždaryti ir papildomai į maišelį. Jei siunčiate drabužius, geriau suspausti vakuuminiais maišais, nes taip taupoma vieta. Nerašykite ant dėžės tik „Mamai“. Parašykite gavėjo vardą, telefoną, miestą. Esu matęs dėžių be jokio žymėjimo – tada prasideda spėlionės, o spėlionės logistikoje nieko gero neduoda.
Tinka, bet ne viskas įlenda į mikroautobusą. Pavyzdžiui, dviračius, mažus baldus, vaikų vežimėlius, sporto įrangą ar statybines medžiagas galima derinti, jei yra vietos. Didelė sofa ar skalbimo mašina jau reikalauja atskiro aptarimo. Kartais klientai klausia, ar galima „tik pasiimti vieną komodą“ iš Berlyno. Galima, bet tada kaina gali būti kaip už pusę mikroautobuso, nes užima vietą ir sunkiai kraunasi. Todėl visada pirmiausia siunčiate nuotrauką.
Maistą galima, bet atsargiai. Sausi produktai, konservai, kava, saldumynai dažniausiai be problemų. Su mėsa, pienu, sūriu, žuvimi reikia būti atsargesniems, nes taisyklės gali keistis, o mes ne visada norime rizikuoti. Jei siunčiate močiutei iš Vokietijos į Lietuvą, tarkime, šaldytą maistą, reikia specialaus aptarimo. Paprastas patarimas: jei produktas greitai genda, geriau neeksperimentuoti. Pervežimai nėra šaldytuvas ant ratų, nors kartais atrodo, kad žmonės taip galvoja.
Viena dėžė dažniausiai turėtų būti ne sunkesnė kaip 20–30 kg, nes kitaip sunku saugiai krauti ir iškrauti. Jei daiktas labai sunkus, reikia specialios pakuotės arba papildomo aptarimo. Yra buvę, kad žmogus įdeda knygas į mažą dėžę ir sako „lengva“. Ne, knygos nėra lengvos, jos sunkios kaip pragaro akmenys. Todėl prieš atiduodant siuntą reikia pasverti arba bent jau sąžiningai įvertinti. Tai taupo laiką visiems.
Taip, bent jau pagrindinį turinį reikia nurodyti. Nereikia romano, bet „drabužiai“, „įrankiai“, „knygos“, „dovanos“ – tai būtina žinoti. Jei vežate techniką, verta nurodyti modelį ir apytikslę vertę. Jei siunčiate daiktus pardavimui, tai jau komercinis krovinys, o ne asmeninė siunta artimiesiems. Kai kurie žmonės bando viską vadinti „dovanomis“, nors realybėje parduoda internetu. Tai nėra gerai, nes muitinės ir dokumentų klausimai gali ateiti netikėtai.
Gali, jei baldai nedideli arba išrenkami. Pavyzdžiui, stalas, kėdė, lentyna, veidrodėlis, mažas komodėlės gabalas – dažniausiai įmanoma. Dideli baldai iš IKEA ar senamadiška spinta jau reikalauja atskiro transporto. Kartais iš Vokietijos žmonės perka naudotus baldus ir nori parsivežti į Kauną. Čia svarbu, ar baldas telpa, ar nėra pažeistas, ar galima jį apsaugoti. Nes jei veidrodis atvyksta sutrūkinėjęs, niekam nebus linksma.
Jei matome, kad pakuotė silpna, geriau ją sutvirtinti vietoje arba paprašyti siuntėjo perdaryti. Kartais užtenka lipdukų, plėvelės, kampuočių, o kartais dėžė tiesiog netinka vežti. Buvęs atvejis: siunčiamas keraminis vazonas, apvyniotas vienu laikraščio lapu. Ne, taip negalima. Žmogus pyko, bet geriau pykti prieš išvykstant nei po atvykimo, kai šukės maišelyje. Patikimas vežimas reiškia ir tai, kad mes kartais sakome „ne“.
Elektronika tinka, bet reikia aiškios vertės, geros pakuotės ir, pageidautina, draudimo. Kompiuteriai, monitoriai, televizoriai, įrankiai, telefonai – viskas įmanoma, tik ne visi daiktai vienodai saugūs. Monitorius be originalios dėžės yra rizikingas, televizorius be tvirto pakavimo taip pat. Jei siunčiate baterijas, powerbankus ar techninius įrenginius su akumuliatoriais, reikia pasitikslinti, ar nėra papildomų apribojimų. Aš ne visada esu 100% tikras dėl kiekvienos baterijų kategorijos, todėl geriau pasitikrinti prieš siunčiant.
Vaistus geriau siųsti tik tada, kai tai asmeniniai vaistai artimajam ir yra aiškus paskyrimas ar receptas. Nereceptiniai vaistai mažam kiekiui dažniausiai nekels problemų, bet stipresni vaistai, ypač psichotropiniai ar narkotiniai preparatai, gali turėti griežtų taisyklių. Čia ne tas atvejis, kai galima „kaip nors pervesti“. Jei reikia siųsti vaistus iš Vokietijos į Lietuvą, pirmiausia pasitikrinkite reikalavimus. Geriau per daug atsargumo nei nemalonus klausimas pasienyje.
Dažniausiai taip, bet priklauso nuo miesto ir grafiko. Jei siuntėjas gyvena Kiolne, Diuseldorfe, Frankfurte ar Berlyne, surinkimą dažniau galima suderinti. Jei tai mažas miestelis, gali tekti atvežti siuntą į susitikimo vietą arba laukti, kol maršrutas ten eis. Kartais žmonės nori, kad būtų paimta iš vieno kaimo už 80 km, ir tada kaina pasikeičia. Tai logiška, nes degalai ir laikas nėra nemokami.
Geriausia užsakyti bent prieš kelias dienas, o prieš šventes – gerokai anksčiau. Lapkričio pabaigoje, prieš Kalėdas, Velykas ar vasaros sezoną, vietos greitai užsipildo. Jei laukiate paskutinės minutės, gali būti, kad mikroautobusas jau pilnas. Tada mes arba ieškome kito sprendimo, arba sakome – šįkart nepavyks. Patikimumas kartais reiškia ne pažadėti viską, o sąžiningai pasakyti, kas realu.
Keisti galima, bet ne visada lengva. Jei siunta dar Vokietijoje ir nėra pakrauta, dažniausiai pavyksta. Jei ji jau kelyje, tada grafiką keisti sunkiau. Pavyzdžiui, gavėjas sako, kad Vilniuje nebus, prašo vežti į Kauną, o po valandos dar į Marijampolę. Taip negalima važinėti kaip taksi. Maršrutas sudėliojamas pagal adresus, krovinio kiekį ir vairuotojo darbo laiką. Todėl duomenis reikia pateikti tvarkingai.
Geriausia, kad būtų, ypač jei siunta didelė ar brangi. Jei gavėjas negali būti, galima derinti pristatymą kaimynui, giminaičiui ar palikti nurodytoje vietoje, bet tai jau rizika. Mes ne visada galime tikrinti, ar durys saugios, ar kaimynas tikrai sąžiningas. Būna situacijų, kai žmogus prašo palikti prie garažo, o paskui sako, kad „ne ten palikta“. Todėl tokie dalykai turi būti aiškiai suderinti iš anksto.
Dažniausiai aptarnaujami Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai, Panevėžys, Alytus, Marijampolė, Utena, Telšiai, Tauragė. Iš Vokietijos pusės – Kelnas, Diuseldorfas, Dortmundas, Essen, Bilefeldas, Hanoveris, Berlynas, Hamburgas, Frankfurtas, Miunchenas. Kartais darome reiso atšakas į mažesnes vietoves, jei surenkama daugiau siuntų. Jei vienas žmogus siunčia tik voką į Rokiškį, tai sunkiau derinti. Bet kai susirenka 10–15 siuntų, maršrutas jau turi prasmę.
Gali būti, tik skubus variantas dažniausiai kainuoja daugiau. Jei siunta iš Kiolno turi atvykti į Vilnių per 1–2 dienas, reikia žiūrėti, ar yra laisva vieta reise, ar vairuotojas gali keisti grafiką. Kartais padeda tai, kad siunta atiduodama tiesiai vairuotojui, be papildomo sandėliavimo. Bet reikia suprasti, kad siena, eismas, orai ir krovos darbai vis tiek egzistuoja. Ne viskas priklauso nuo mūsų, nors klientui atrodo, kad priklauso.
Pirmiausia – parašyti arba paskambinti, ne po trijų dienų, o kai tik matote, kad kažkas nejuda. Mes patikriname, kur siunta yra, ar ji pakrauta, ar nėra vėlavimo dėl eismo, muitinės, siuntėjo ar adresato. Kartais vėlavimas būna banalus: vairuotojas užstrigo prie Frankfurto, o Lenkijoje prasidėjo remontas. Tokiais atvejais geriau gauti aiškų pranešimą nei tylėti. Tyla žmones erzina labiau nei pats vėlavimas.
Kai kuriais atvejais galima gauti apytikslį statusą, bet ne visada realaus laiko sekimą kaip dideliuose kurjerių portaluose. Mažesni pervežėjai dažnai dirba paprasčiau: nuotrauka, žinutė, skambutis, sąrašas. Jei siunta brangi arba svarbi, galima sutarti dėl papildomo informavimo. Bet GPS nuorodos kiekvienai dėžei mažame vežime ne visada techniškai įrengtos. Tai skamba ne taip moderniai, bet žmonės vis tiek gauna savo siuntas.
Tinka, jei tai nedidelės komercinės siuntos, pavyzdžiui, internetinės parduotuvės užsakymai, atsargos, įrankiai, detalės. Bet verslui reikia tvarkingesnių dokumentų nei asmeniniam siuntimui artimiesiems. Reikia žinoti kiekį, vertę, paskirtį, gavėją. Jei kas nors bando slėpti komercinį krovinį po „dovanomis mamai“, tai blogas kelias. Verslo klientams geriau sudaryti aiškų grafiką ir kainodarą, nes čia jau kalbame apie atsakomybę.
Rašykite aiškiai, siųskite nuotraukas, nurodykite tikslų adresą, telefoną, siuntos turinį ir pageidaujamą pristatymo laiką. Jei keičiasi planas, praneškite iškart, ne tada, kai vairuotojas jau stovi prie namų. Dar vienas geras dalykas – ant dėžės užklijuoti lapelį su vardu ir miestu. Ne visada pakanka žinutės telefone, nes krovos metu telefonas gali būti paliktas kabinoje. Paprastas lipdukas kartais išgelbsti visą dieną.
Kaina keičiasi, kai pasikeičia faktai. Pavyzdžiui, klientas sakė, kad bus viena dėžė, o atvykus yra trys, du maišai ir dviratis. Arba siunta užima daug vietos, nors svoris mažas. Kartais reikia papildomo paėmimo iš toliau, o tai didina degalų ir laiko sąnaudas. Gera praktika – prieš užsakymą nusiųsti nuotrauką ir matmenis. Jei viskas pasakyta iš anksto, kaina retai keičiasi. Jei ne, tada tenka aiškintis.
Taip, yra daiktų, kurių geriau nevežti arba vežti tik suderinus. Tai ginklai, sprogstamos medžiagos, nelegalios medžiagos, greitai gendantys produktai be tinkamos temperatūros, dideli kiekiai alkoholio ar tabako be dokumentų. Taip pat rizikingi blogai supakuoti stiklai, skysčiai be sandarių dangčių, brangūs daiktai be deklaracijos. Kai kurie žmonės bando siųsti „tik mažą buteliuką“ kvepalų, o jis visą dėžę padaro kvepiančią kaip parduotuvė. Smulkmena, bet nemaloni.
Pirmiausia reikia nedelsiant pranešti, nufotografuoti pakuotę, turinį ir pažeidimą. Jei buvo draudimas, pradedamas procesas pagal sąlygas. Jei pakuotė buvo silpna, atsakomybė gali būti dalinė arba jos gali išvis nebūti. Tai skamba griežtai, bet taip yra logistikoje. Mes stengiamės krauti atsargiai, bet jei trapios vazos dėžėje parašyta tik „mamai“, o viduje šiaudų nėra, sunku stebuklų tikėtis. Todėl pakuotė yra pusė sėkmės.
Teoriškai gali, praktiškai rimtai dirbant taip nutinka retai. Dažniau „dingimas“ reiškia, kad siunta palikta sandėlyje, painiojamas adresas arba gavėjas neatsako telefonu. Todėl visos siuntos turi būti pažymėtos ir įrašytos į sąrašą. Jei dirbate su neaiškiais žmonėmis, rizika didesnė. Aš esu matęs ir tvarkingų įmonių, ir tokių, kurios tiesiog meta dėžes į furgoną be jokios tvarkos. Tokių geriau vengti, net jei kaina gražesnė.
Galima derinti grynaisiais, pavedimu arba išankstiniu apmokėjimu – priklauso nuo vežėjo. Išankstinis apmokėjimas dažnai taikomas mažoms siuntoms arba naujiems klientams. Jei bendraujate ilgai, galima atsiskaityti pristatymo metu. Svarbiausia, kad būtų kvitas arba bent aiškus apmokėjimo patvirtinimas. Ne visada patogu turėti grynuosius, ypač kai siunta keliauja iš Vokietijos į Šiaulius. Bet kai kas nors pamiršta pinigus, vairuotojui tai nėra linksma.
Patikimas vežėjas aiškiai sako, ką gali ir ko negali. Jis prašo duomenų, nuotraukų, turinio aprašymo, nesislepia už miglotų frazių. Jei viskas skamba per daug gražiai – „bet kada, bet kur, labai pigiai“ – verta susimąstyti. Logistikoje pigiai ir bet kada retai eina kartu. Taip pat svarbu, ar yra kontaktai, ar atsakoma į žinutes, ar žmonės gali palikti atsiliepimus. Ne viskas matosi internete, bet bendras vaizdas daug ką pasako.
Tinka, tik senjorams geriau viską suderinti per artimąjį. Reikia aiškaus telefono numerio, adreso, galimybės priimti siuntą. Kartais senjoras pamiršta, kada laukti, arba painioja dieną. Būna, kad vairuotojas atvyksta, o močiutė sako „aš nieko nelaukiu“. Todėl geriau, kad sūnus ar dukra iš anksto paaiškintų. Jei siunta sunki, reikia pagalbos iškraunant. Patikimumas čia reiškia ir žmogiškumą.
Dalinis krovinys reiškia, kad jūsų siunta keliauja kartu su kitų žmonių siuntomis viename mikroautobuse ar mažame sunkvežimyje. Tai pigiau nei individualus transportas, nes išlaidos pasidalinamos. Bet grafikas priklauso nuo bendro maršruto. Pavyzdžiui, jūsų dėžė iš Hanoverio gali keliauti kartu su baldais iš Bilefeldo ir dokumentais iš Kiolno. Tai normalu. Tik nereikia tikėtis, kad viena siunta lems viso autobuso maršrutą.
Pigiausia ne visada geriausia. Jei kaina per maža, reikia klausti, kaip jie tai daro. Gal nėra draudimo, gal siuntos be sąrašų, gal vairuotojas dirba be poilsio, gal viskas „kaip Dievas davė“. Aš nenoriu sakyti, kad visi pigūs blogi, tik reikia žiūrėti realiai. Kartais 10 eurų skirtumas nėra vertas prarastos siuntos ar savaitės laukimo. Bet kartais permokėti irgi nereikia – tiesiog reikia normalaus santykio tarp kainos ir paslaugos.
Siuntinių artimiesiems vežimas iš Vokietijos laiku ir patikimai veikia tada, kai abi pusės supranta procesą. Siuntėjas paruošia pakuotę, nurodo turinį ir adresą, vežėjas sudeda siuntas į maršrutą, o gavėjas laukia sutartu laiku. Ne visada bus kaip filme, nes kelias per Vokietiją, Lenkiją ir Lietuvą turi savo trikdžių, bet tvarkingas bendravimas sumažina nervus. Jei reikia siųsti daiktus artimiesiems, geriau derinti iš anksto, ne paskutinę minutę.