Siuntimo laikas iš Vokietijos priklauso nuo paslaugos: kodėl terminai nėra fiksuoti

Dirbu šitoje srityje jau geriau nei dvidešimt metų ir galiu pasakyti vieną – niekas niekada nepasako tiesos apie terminus. Viskas prasideda nuo to, kad klientas mano, jog jei jis sumokėjo, tai turi būti rytoj. Tačiau realybėje siuntimo laikas iš Vokietijos priklauso nuo begalės veiksnių, kuriuos mes net neįsivaizduojame sėdėdami biure. Čia ne tik apie atstumą kilometrais, tai apie vairuotojo nuotaiką, eismus Lenkijoje ir orą prie Baltijos jūros. Jei pasirinksite netinkamą pervežimo paslaugą, galite laukti savaitę vietoj dienos. Kiekvienas kartas, kai skambina telefonas ir klausta "kada bus?", aš jaučiuosi kaip tigras, kurį reikia suvaldyti. Norėčiau tiesiog sakyti "nežinau", tačiau klientui to nepakaks. Tad stengiuos paaiškinti, kodėl tas laikas visada plaukioja ir nuo ko jis tik priklauso, kad jums būtų aišku.

Bendri klausimai apie terminus

Kiek trunka standartinis pristatymas?

Standartiškai, jei kalbame apie įprastą 13,6 tonų sunkvežimio vežimo paslaugą, tą siuntimo laikas iš Vokietijos galima numatyti kaip 3–4 darbo dienas. Tai yra toks vidurkis, kurį aš vadinu "saulėtuoju scenarijumi", kai vairuotojas išvažiuoja iš, tarkime, Berlyno, paima krovinius ir važiuoja tiesiai. Bet realybėje dažnai būna taip, kad jis turi sustoti dar dviejose vietose paimti kitų klientų siuntas. Tada tas terminas automatiškai prailgėja, nes vairuotojai turi savo poilsio režimus – jie negali tiesiog spausti pedalo į grindį 20 valandų. Tas reglamentas yra griežtas, ir jei jį pažeidžia, baudos milžiniškos, o mums nereikia problemų. Taigi, kai klaustate apie standartinį laiką, visada pridėkite sau vieną dieną "neapibrėžtam laikui".

Ar įmanoma pristatyti per 24 valandas?

Įmanoma, bet tai kaip loterija – laimėti galima, bet kainuoja brangiai. Tam reikia užsisakyti tiesioginį reisą, tai yra kai jūs užsakote visą sunkvežimį tik sau. Pavyzdžiui, turiu vieną ilgalaikį klientą iš Mažeikių, kuris gamina plastiko detalės. Jiems atsitiko gadynė – stovėjo visas cechas, nes trūko vienos fiksatoriaus partijos iš Leipcigo. Teko skambinti ir mokėti už ekspresą tą dieną. Vairuotojas nusprendė vaziuoti (taip, jis sakė, kad spaudžia) be sustojimų, tik degalų užpylymo. Vairuotojams tai nepatinka, nes jie turi vėliau ilsėtis, o už tai reikia sumokėti viršvalandžius. Taigi, jei jums tikrai "sudegęs" gamybos cechas, rinkites šį variantą, bet jei tai tik papildoma atsarga, geriau palauktite.

Kodėl dažnai vėluoja siuntos?

Paprastai dėl to, kad mes nežinome, kas vyksta kelyje. Vienas dažniausių dalykų – tai techniniai gedimai. Prieš savaitę turėjome atvejį, kai vairuotojas sustojo prie Kauno, nes sugedo degalų siurblys. Tokiu atveju krovinių gabenimas iš Vokietijos sustojsta visiškai, kol parvažiuoja mechasikas. Dar viena priežastis – eismo įvykiai. A1 autostradoje Vokietijoje arba ties Varšuva Lenkijoje dažnai būna dideli spūstys. Vairuotojas privalo stovėti, jis negali važiuoti per pievas. Ir žinoma, blogi orai. Jei yra stiprus lietus arba sniegas, viskas sustoja. Nėra jokios magijos, kur padėtų tai apeiti.

Kuo skiriasi FTL nuo LTL?

Skirtumas yra milžiniškas, nors klientams dažnai atrodo, kad tai tik kaina. FTL (pilna krovinių masė) – tai kai jūs esate vienintelis šeimininkas sunkvežimyje. Tuomet tas siuntimo laikas iš Vokietijos vyksta pagal jūsų laikrodį. Vairuotojas važiuoja tiesiai iš jūsų siuntėjo pas jūsų gavėją. O LTL (dalinė krovinių vežimo paslauga) – tai kaip autobusas su keleiviais. Jūsų prekės sėdi gale, o vairuotojas važiuoja į Penkis konteinerius, paskui į Kauną, paskui į Vilnių. Kartą man atvežė metalo konstrukcijas iš Duisburgo, jos buvo paskutinės, ir vairuotojas teko iškrauti visą sunkvežimį - 20 paletę - prieš mano akis. Tai užtruko valandą. Jei laikas svarbiausia, mokėkite už pilną mašiną.

Ar skaito savaitgalius?

Vos ne. Dauguma logistikos kompanijų dirba tik darbo dienomis, o savaitgaliais vairuotojai ilsisi. Jei krovinys išvykta penktadienį popietę, jis gali atvyti tik antradienį rytą. Yra ir tokių, kurie dirba be sustojimo, bet tai retas atvejis ir už tai reikia papildomai mokėti. Taip pat dauguma sandėlių Lietuvoje ir Vokietijoje savaitgaliais nedirba, tad net jei vairuotojas atvyks, nieko neiškraus. Geriau planuokite siuntas pradžioje savaitės, kad nereikėtų nervintis. Aš visada sakiu savo klientams – jei norite ramybės, siųskite antradienį.

Maršrutai ir konkretūs miestai

Siuntimo laikas iš Vokietijos į Vilnių koks?

Į Vilnių paprasčiausiai važiuoti, nes tai yra pagrindinis hubas, bet čia yra ir pagunda. Paprastai tai trunka 2–3 dienas, jei tai yra dalinis krovinys. Jei turite pilną sunkvežimį iš Miuncheno, tai gali būti net per dieną. Bet vėlgi, jei vairuotojas užsuka į Kauną prieš tai, tai gali vėluoti. Vilnius dažnai būna paskutinis punktas maršrate, nes ten yra didžiausi sandėliai. Taip pat, jei siuntimas iš Vokietijos vyksta žiemą, reikia skaičiuoti su galimomis prognozėmis. Kartais vairuotojai atvyksta į Vilnių naktį ir negali iškrauti, nes sandėlys uždarytas. Tada jie laukia ryto.

O kaip su Miunchenu?

Miunchenas yra toliau pietuose, tad čia siuntimo laikas iš Vokietijos bus ilgesnis. Paprastai tai 3–4 dienos. Turėjau vieną klientą, kuris siuntė alaus dėžes iš ten, ir jis labai nusteigo, kad tai neįvyko per dvi dienas. Tačiau reikia suprasti, kad ten yra didelis koncentracijos taškas, daug klientų. Vairuotojai ten užtrunka surinkime. Jei jums reikia greito pristatymo iš Miuncheno, geriau užsisakykite tiesioginį reisą, ne per tarpininkus. Bavarijos keliai gana geri, bet ten daug statybų, tad spūstys yra įprastos. Tas atstumas nėra toks baisus, kaip atrodo žiūrint į žemėlapį.

Kiek laiko iki Klaipėdos važiuoja?

Į Klaipėdą dažnai važiuoja atskiri reisai, nes ten uostas. Jei krovinys eina per uostą, tai gali užtrukti ilgiau dėl muitinės procedūrų. Bet paprastai tarptautiniai pervežimai į Klaipėdą trunka 3 dienas. Kartais pasitaiko, kad vairuotojas atvažiuoja, bet negali patekti į uostą dėl eilės. Tada jis stovi lauke ir laukia. Taip pat reikia atsižvelgti į keltų grafiką, jei reikia važiuoti toliau į Skandinaviją ar Švediją. Vieną kartą mes stovėjome 12 valandų ties Klaipėda, nes buvo stiprus vėjas ir keltai nevažiavo. Tai reali rizika.

Ar į Kauną greičiau nei į Panevėžį?

Kaunas yra geografiškai arčiau Vokietijos, taip kad, dažniausiai taip yra. Dauguma vairuotojų važiuoja per Kalvarijos pasienio punktą ir tiesiai į Kauną. Į Panevėžį reikia pasukti šiauriau, o ne visi nori ten važiuoti, ypač jei tai mažas krovinys. Siuntimo laikas iš Vokietijos į Panevėžį gali skirtis per pusę dienos. Be to, Kaune daugiau galimybių iškrauti, nes ten yra didesni logistikos centrai. Tad jei galite, rinkites terminalą Kaune. Aš asmeniškai visada stengiuos nukreipti vairuotojus ten, jei klientui nieko nesvarbu, kad būtų mažiau galvos skausmo.

Kas su Hamburgu?

Hamburgas – tai uostas, todėl dažnai ten įsuka ir keltai. Jei krovinys atkeliauja jūra ir turi būti pervežtas toliau, tai užtrunka. Tiesioginis krovinys iš Hamburgo į Lietuvą trunka apie 2 dienas. Bet jei ten kažkas užstrigs su konteineriais, tai gali būti ir savaitė. Esu matęs, kaip dėl streikų uoste krovinių gabenimas iš Vokietijos sustodavo visiškai. Geriau sekti naujienas prieš siunčiant brangias prekes iš šio miesto. Ten taip pat daug "pilotų" (vairuotojų lydimas mašinomis), kas užtrunka. Tai specifinis uosto chaosas, su kuo susiduriame retai, bet kai susiduriame, tai ilgai.

Kiek laiko iš Frankfurto?

Frankfurtas yra centras, bet ten yra dideli spūstys. Paprastai tai 2–3 dienas. Bet turiu omenyje, kad ten daug statybinių medžiagų veža. Jei vairuotojas ten užstrigs surinkime, tai terminas pasislenka. Vieną kartą teko laukti penkias dienas, nes vairuotojas (jis sakė, kad tiesiog praleido) negalėjo rasti sandėlio. Taip, tai atsitinka net tie patyrusiems. Taigi, Frankfurto atveju visada pridėkite vieną dieną rezerve. Ten taip pat daug lėktuvų triukšmo, bet vairuotojai jau įpratę. Svarbiausia – Frankfurte yra daug smulkių siuntų centrų, kur surinkimas užtrunka amžinai.

Paslaugų tipai ir specifika

Kas yra ekspresinė siunta?

Ekspresas yra kai mums svarbiausia yra greitis, o ne kaina. Čia siuntimo laikas iš Vokietijos sutrumpinamas iki minimumo, dažniausiai iki 24 arba 48 valandų. Tai reiškia, kad vairuotojas važiuoja tiesiai, be jokių sustojimų, nenaudojant grupinių terminalų. Tačiau toks paslauga kainuoja duk, o kartais ir tris kartus brangiau. Naudojame tą tik tada, kai gamyba stovi arba labai skubia sutartis. Pavyzdžiui, jei reikia atvežti brangų medicininį įrenginį į operacinę. Tuomet pinigai nebesvarbu. Bet kasdien to sau neleisite.

Kokie yra pagrindiniai maršrutai?

Dauguma maršrutų eina per Lenkiją, per Švecicovką (Šviecko) arba per Kalvariją. Taip pat yra maršrutas per Tarybų (Terespolą), bet jis dažnai užstrigs. Kalbant apie tarptautinius pervežimus, Lenkijos keliai yra didžiausia problema. Nors jie gerina kelią A2, vis dar yra daug vietų, kur reikia važiuoti dviejų juostų keliu su sunkvežimiais. Tai prailgina kelionę. Be to, kai kurie vairuotojai vengia važiuoti per Baltarusiją, tad rinkosi kelią per Suvalkus. Visada klauskite, kokia maršrutas bus, nes tai įtakoja laiką.

Ar vežiate mažas siuntas?

Taip, taigi vadinamos "siuntinėliai" arba dalinės siuntos. Čia tas siuntimo laikas iš Vokietijos dažniausiai būna ilgiausias, nes reikia surinkti pilną sunkvežimį. Jūsų dėžutė gali stovėti Vokietijoje 2 dienas, kol surinks kitas krovinius. Tada ji važiuoja į Lietuvą, vėl stovi terminale, kol ją išskirs. Jei jums maža siunta, neįsivaizduokite, kad ji važiuoja tiesiai. Ji tikrai keliauja per terminalus. Tačiau tai yra pigiausias būdas. Jei laikas neleidžia, geriau susirasti kurjerių, bet jis brangiau.

Kas su šaldomais krovinais?

Šaldomi krovinių pervežimai tai atskira pasaulis. Čia ne tik laikas svarbu, bet ir temperatūra. Krovinių gabenimas iš Vokietijos šaldomais reisais trunka maždaug tiek pat, kaip ir įprastai, bet čia dažniau būna gedimų. Agregatai sugenda. Turiu omenyje atvejį, kai vairuotojas išjungė šaldymą naktį, kad sutaupyti degalų (tokia buvo istorija), ir visas mėsos krovinys sugedęs. Buvo baisu. Taip pat reikia laukti, kol vairuotojas įsijungs šaldymą prieš iškrovimą. Tai prideda valandą ar dvi prie termino.

Dokumentai ir muitinė

Ar reikia EX1 dokumento?

Jei prekės keliauja iš ES šalies į ES šalį, tai EX1 nereikalingas, nes tai ne išvežimas. Vokietija ir Lietuva yra abu ES, tad čia tik TSL kortelė arba paprastas važiaraštis. Bet jei krovinys atkeliauja iš trečiosios šalies per Vokietiją, tai tada jau reikia T1 dokumento. Dažnai klientai sumaišo šiuos dalykus ir baiminasi, kad reikės daug rašyti. Čia paprasčiau, jei visus dokumentus parengiate iš karto. Aš visada prašau nustatyti tikrąją prekės vertę, kad vėliau muitinė neklausinėtų.

Kiek laiko užtrunka muitinė?

Jei viskas tvarkoje, tai muitinė užtrunka 15–30 minučių elektroniniu būdu. Bet jei trūksta PVM mokėjimo arba prekė yra pavojinga, tai gali užtrukti ir kelias dienas. Turėjau atvejį, kai klientas nenurodė tikros svorio, ir muitinė "užstrigdo" visą sunkvežimį. Tuomet siuntimo laikas iš Vokietijos išauga dvigubai. Geriau patikrinti duomenis dar prieš išsiunčiant, nei vėliau gaišti laiką paštinėje arba terminaluose. Muitinės sistemos dabar yra labai greitos, jei nėra "raudonų vėliavų".

Kas jei trūksta dokumentų?

Tuomet vairuotojas negali išvykti. Jis privalo laukti, kol jums atsiųs trūkstamus dokumentus elektroniniu būdu. Tai gali užtrukti nuo valandos iki dienos, priklausomai nuo to, kada jus juos pastebėsite. Dažnai klientai sako, kad "siųskite be dokumentų, atsiųsime vėliau", bet to daryti negalima. Muitinė to neleistų. Taigi, krovinių pervežimas be dokumentų yra neįmanomas ir nelegalu. Geriau užtrukti parą rengiantis, nei stovėti sienoje. Vairuotojai labai nemėgsta tų situacijų, jie praranda uždarbį laukdami.

Ar dažnai tikrina?

Statistiškai mažai, tik apie 5 proc. atvejų, jei kalbame apie bendrą prekių srautą. Bet jei prekė yra pavojinga, alkoholinė arba tabako, tikrinimas yra beveik garantuotas. Taip pat, jei krovinio vertė yra labai didelė, muitinė gali susidomėti. Vieną kartą mus sustabdė ties Marijampole ir tikrino 20 paletę su kompiuteriais. Tai užtruko visą dieną. Tad jei norite tiksliai numatyti siuntimo laikas iš Vokietijos, turite žinoti, ką vežate. Niekada neslėpkite duomenų, sistema viską sužino.

Kainos ir rinkos realybė

Ar brangiau greičiau?

Visada. Greitas tarptautinis pervežimas kainuoja, nes reikia mokėti vairuotojui už viršvalandžius ir degalų papildomai. Standartinis kainuoja mažiau, bet ten jūs dalinatės sunkvežimi su kitais. Jei jums skubu, turite būti pasiruošę sumokėti. Pavyzdžiui, ekspresas iš Vokietijos gali kainuoti 1,5–2 euro už kilometrą, o standartinis – tik 0,8 euro. Skirtumas didelis, bet ir greitis kitas. Kartais klientai stebisi, kainą, bet aš jiems aiškinu, kad vairuotojas turi valgyti ir miegoti brangiu viešbutyje, jei jis skuba.

Kokia kaina dabar?

Kainos šiuo metu yra šokiruojančios (gal ne visiems, bet man taip atrodo). Degalai brango, o vairuotojų trūksta. Paprastai krovinių gabenimas iš Vokietijos kainuoja nuo 600 iki 1200 eurų už pilną sunkvežimį, priklausomai nuo maršruto. Tačiau tai labai apytiksliai. Gal 800, gal 1000, nebežinau, kaip ten bus rytoj. Geriau prašyti konkrečios pasiūlymo, nes kainos keičiasi kas dieną. Kartais paskambinu brokeriui, o jis sako, kad kaina pakilo 20 proc. per naktį dėl degalų. Taip yra, šiandien viena, rytoj kita.

Ar vairuotojai nori važiuoti į Lietuvą?

Ne visada. Daugelis nori važiuoti į Vokietiją, nes ten yra daugiau krovinių atgal. Į Lietuvą važiuoti sunkiau, nes atgal reikia kažką rasti. Dėl to siuntimo laikas iš Vokietijos gali padidėti, nes sunku rasti vairuotoją, kuris sutiktų važiuoti tuščiais atgal arba už mažą kainą. Ypač dabar, kai kainos auga. Vairuotojai renkasi maršrutus, kur juos laukia "uždarbis" abiem kryptimis. Mes dažnai tenka "piršti" juos, kad važiuotų pas mus, pažadant palankesnį grįžtamą krovinį, kurio dar neturime.

Ką daryti jei vėluoja?

Pirmiausia – nepanikuoti. Paskambinkite savo logistikos vadovui arba brokeriui. Dažniausiai vėlavimas yra dėl techninių priežasčių arba eismo. Jei jis neduoda atsakymo ilgiau kaip valandą, tuomet reikia rasti kontaktą su vairuotoju. Kartais pasitaiko, kad vairuotojas tiesiog užmiršta paskambinti. Toks buvo atvejis su Šiauliais – vairuotojui pasibaigij degalai ir jis negalėjo paskambinti. Taigi, komunikacija yra raktas. Neleiskite jam "dingti" be žinios. Geriau būti erzinantis, nei ignoruojamas.

Ar yra garantijų?

Oficialių garantijų nėra, nes mes negalime valdyti eismo ar oro sąlygų. Tačiau gali būti sutartyje numatytos baudos, jei pervežėjas kaltas dėl vėlavimo. Bet dažniausiai jos sunkiai išgautos. Jei vėluoja dėl techninio gedimo, tai ne jų kaltė. Tad, jei jums reikalinga 100 proc. garantija, siuntimo laikas iš Vokietijos turi būti planuojas su dideliu rezerve. Niekada nežinokite, kas gali nutikti kelyje. Aš asmeniškai niekada nepromiseinu, kad bus rytoj, visada sakau "planuojama". Taip saugiau.

Apibendrinant, siuntimo laikas iš Vokietijos nėra fiksuotas dydis – tai gyvas organizmas, kuris priklauso nuo daugybės veiksnių. Nenustatokite sau nerealistiškų lūkesčių ir visada turkite rezervą. Jei galite, pasirinkite patikimą partnerį, o ne pigiausią pasiūlymą. Geriau gauti prekę diena vėliau, nei išvis negauti arba gauti sugadintą. Planuokite siuntas iš anksto, tikrinkite dokumentus ir būkite kantrūs – logistika neleidžia jokiems emocijoms.