# Saugus dalinis krovinys į Vokietiją – kaip niekada nesuklysti su vežėju

Dirbu jau virš dvidešimt metų logistikos srityje ir, pasakysiu jus tiesiai, mačiau viską – nuo sprogusių padangų ties A9 magistrale iki dingusių konteinerų Hamburgo uoste. Dažniausiai klientai rizikuoja ne todėl, kad prekės blogos, o todėl, kad pasitiki pirmu sutiktu braške iš interneto. Jei planuojate saugų dalinį krovinį į Vokietiją, turi suprasti, kad pati pigiausia kaina dažniausiai baigiasi didžiausiais nuostoliais. Vokietija nėra vieta kur kas nors trumpinti kelią, čia taisyklės geležinės, o muitinė ir policija miega akimi. Žemiau išdėstiau tai, ką būčiau girdėjęs pats, jei būčiau atėjęs pas mane į biurą prieš dvidešimt metų.

Bendri klausimai apie kainą ir rizikas

Kiek kainuoja saugus dalinis krovinys į Vokietiją?

Kainos šiuo metu šokinėja kaip šuo ant pievos, nes nuo kuro brangimo niekas neapsaugotas. Vidutiniškai kalbant, jei vežate 1-2 europletes (EPAL), tai turėtumėte numatyti apie 120-150 eurų už vieną vietą, bet viskas labai priklauso nuo jūsų lokacijos. Vakarų Lietuvoje gali būti pigiau, o iš Panevėžio arba Utenos teks pridėti pinigų už užvažiavimą. Nepasitikėkite tuom, kas parašyta svetainėse be skambučio, tikrovėje dažnai pasirodo papildomi mokesčiai už užkrovimą arba iškrovimą vietose, kur nėra keltuvo.

Ar galima pigiau?

Galima, bet tada turite įsigyti drąsę. Yra firmos, kurios perima saugų dalinį krovinį į Vokietiją už 80 eurų, tačiau jūsų prekės galėtų važiuoti atvirame priekaboje po lietumi. Vieną kartą matėme, kaip toks pigus pervežėjas užpylė vandeniu visą baldų siuntą Kelne, nes nenorėjo apsimokėti už tentą (audeklinę dalį). Jei jums svarbiau sutaupyti dešimtąjį eurą nei išlaikyti prekę sausai, bandykite, bet aš asmeniškai nedaviau savo vardo už tokius vežėjus.

Ką daryti, jei prekės sužalojamos?

Pirmiausia, turite padaryti nuotrasas vietoje, dar prieš tai kaip vairuotojas pradės ką nors judinti. Dažnai klientai baiminasi sukelti konfliktą, bet be aktų ir nuotraukų draudimo brokeriai nieko neatlygins. Esu matęs tūkstančius atvejų, kai vairuotojas pareiškia, kad „taip važiavo“ (t.y. taip buvo pakrauta), o apžiūrėjus paaiškėja, kad jis tiesiog staigiai stabdė. Bet jei turi nuotrauką, kur matosi, kad buvo užtaisyta atrasomoji juosta – laimėjote.

Kaip apsidrausti nuo vagysčių?

Tai yra jautria tema, ypač važiuojant pro Lenkiją arba Vokietijos rytus. Geriausias būdas – užtikrintai sandarinti priekabą ir neduoti vairuotojui leidimo statyti mašinos neaisšiuose aikštelėse. Prieš metų vienas mūsų klientas prarado brangų įrankių krovinių pervežimą Vokietijon, nes vairuotojas nusprendė pamiegoti prie „Lidl“ aikštelės be apsaugos. Draudimas padengė nuostolius tik po pusmetės teismo. Nepalikite vairuotojo vieno su vertingu kroviniu net ir valandai.

Ar reikalingas CMR kontraktas?

Be jokio abejo, tai turi būti suformuotas kiekvieną kartą. CMR – tarptautinis vežimo kontraktas (dokumentas, patvirtinantis sutartį), kuris yra jūsų pagrindinis ginklas bylose. Be jo jūsų prekės yra „nelegalios“ kelyje. Kai kurie „kiškeliai“ rašo kontraktus ant popieriaus servetėlės, o kiti išvis jo neduoda. Jei vairuotojas sako, kad „užsirašys vėliau“, – neleiskite užeiti. Be rašytinio CMR, užsienio muitinė detaliuosius net nepaleis į Slovakiją ar Austriją.

Kiek laiko trunka važiavimas?

Įprastai tai 2-3 dienos, priklausomai nuo to, ar tai yra saugus dalinis krovinys į Vokietiją iš Vilniaus, ar iš Klaipėdos. Reikia atminti, kad vairuotojų poilsio laikas yra griežtai reguliuojamas, tai jie negali važiuoti 20 valandų ištisiniu būdu. Negailėkite laiko ir susiplanuokite atsargiai, ypač jei prekę turi būti paimta iš sandėlio iki konkretaus laiko. Vakar vienas vairuotojas užstrigo Ščecine dėl eismo įvykio, ir viskas pavėlavo dviem dienoms.

Dokumentai ir muitinės subtilybės

Kokius dokumentus reikia paruošti?

Sąrašas nelabai ilgas, bet klaidos čia brangios. Reikės prekių sandaros sąrašo (picking list), pirkimo-sutarties (kontrakte) su vokiška įmone, ir jei reikia – atitikties sertifikatų (CE ženklai). Jei vežate maistą arba chemikalus, be papildomų leidimų niekur neprasversite. Būkite tikri, kad numeriai dokumentuose ir ant dėžių sutampa, kitaip sulaikysite visą sunkvežimį Frankfurte.

Ar reikia EX numerio?

Tai priklauso nuo to, ar prekės yra parduodamos, ar tik siunčiamos remontui. EX numeris – eksporto deklaracijos numeris (reikalingas muitinės išvykimui užfiksuoti), kurį turi pateikti įmonė, kuri išsiunčia prekes. Dažnai klientai mania, kad tai vežėjo reikalas, bet ne, tai siuntėjo (jūsų) galva. Jei jo nėra, Lietuvos muitinė neleis išvažiuoti, ir tas pasaka „sugedęs“ dokumentų terminalas nedės.

Kas daryti su vokiškais dokumentais?

Vokiečiai mėgsta tvarką, todėl viską reikėtų tur�ti išversta į vokiečių kalbą arba bent anglų. Nėra nieko keisčiau, nei kai prie sienos sustojęs pareigūnas negali suprasti, kas yra parašyta lietuviškame rašte. Bent jau prekės pavadinimas turi būti aiškus. Kartais, kai pervežame krovinius į Vokietiją, patys verčiame antraštes, kad laikas nepraeitų veltui.

Kaip elgtis, jei sustoja muitinė?

Ramybės. Jei dokumentai tvarkingi, nieko blogo nebus. Muitinė Vokietijoje dažniausiai tikrina tik atsitiktinai arba jei yra įtarimų. Vieną kartą mus sulaikė dėl 1000 kilogramų metalo laužo, kuris atrodė per daug įdomiai skaitmeniniu svėrimu. Po trijų valandų viską išsprendėme, bet be tikslių svorių dokumentų galėjome eiti į baudą.

Ar reikia tarpininko?

Mažiems siuntimams nėra, bet jei tai yr kompleksinis gabenimas į Vokietiją su daline krove, kartais verta pasidomėti brokerio pagalba. Tačiau dažniausiai patys vežėjai turi savo sąsajas, o jūsų role – užtikrinti, kad pakuotėje nera kokteilių uždraustų medžiagų. Neklauskite mane dėl specifinius broko kodų, aš juos pamiršau prieš dešimtmetį, geriau susitarkite su savo buhalteriu.

Kokias baudas galiu gauti?

Vokietijoje baudos už neteisingus krovinius arba viršytą svorį yra astronomiškos. Jei vairuotojas užkraups daugiau negu leidžia techniniame passe (3.5 t arba 7.5 t), galite gauti sąskaitą už kelis tūkstančius eurų. Ir tai ne vairuotojas mokės, o siuntėjas, nes dokumentai yra tavi. Būkite sąžiningi deklaruodami svorį, nes neverta važiuoti į vokišką teismą dėl 200 kilogramų perpildo.

Pakavimas ir krovimo ypatumai

Kaip teisingai supakuoti dalinį krovinią?

Dalinė krova yra rizikinga, nes prekės gali slankiotis. Turi būti naudojamos tvirtinimo juostos (gniuždomosios juostos), o dėbės – ant paletės. Vieni klientai mėgsta uždeti „mažai filmo“, po to tas krovinys sugenda (išsiskiria). Prisimenu vieną atvejį, kai vokiškas pirkėjas Duisburge atsisakė priimti grindų dalis, nes jos nebuvo užfiksuotos ant EPAL pagrindo. Mums teko važiuoti atgal ir keisti visą padangą (t.y. pakavimą).

Ar turiu teikti paletes?

Dažniausiai taip, jei sutartyje nenumatyta kitaip. Vokietijoje paletės yra pinigas – jas galima parduoti arba perduoti keitimo būdu (palatalizacija). Jei sateigiate, kad duodate „padėjimą ant grindų“, o vairuotojas laukia paletės, bus nesusipratimų. Pasidomėkite, ar vokiečiai priima EURO paletes, ar tinka jums tik „pilnaviduri“ (baltos) – kartais tai svarbu dėl grąžinimo sistemos.

Kokias gniuždomąsias juostas naudoti?

Būtinai patikrinkite juostos stiprumą – jos turi būti mažiausiai 150-200 kilogramų tempiamumo, o ne trosas iš rūkyje. Niekada nenaudokite buitinių juostų, jos nutrūks pirmame posūkyje. Tas pats pasakytina ir apie plastikinius dangčius – juos reikia suknioti (tvirtinti) kelis kartus. Vieną kartą Miunchene matėme, kaip krūva dėžių iškrito tiesiai į gatvę tiesiai priešais pirkėjo sandėlį.

Kas yra „FCL“ ir „LTL“?

Gera pamoka pradedantiesiems. FTL – pilna krovinių priekaba (full truck load), kai tu užpildysi visą sunkvežimį, o LTL – dalinis krovinys (less than truck load), kai tavo daiktai važiuoja su svetimais daiktais. LTL yra pigiau, tačiau saugus dalinis krovinys į Vokietiją reikalauja daugiau dėmesio pakavimui, nes kitos prekės gali užgriūvi ant tavo. Pasirinkęs LTL, pasirūpink savo kištuku (blokavimo elementu).

Ar galima vežti neįtvertas prekes?

Negalima, tai yra griežtas draudimas. Tokios prekės gali užkristi ant kitų vežamų daiktų arba paversti masine avarija. Jei turi ką nors įdomaus formos, reikia užsakyti specialią rėmą (karkasą). Kartais klientai sako „tai tik kelios vamzdis“, bet vamzdis sujudamas gali pramušti priekabos sienelę. Negeriau rizikuoti brangiu vadybininku (savęs).

Ką daryti, jei vairuotojas atsisako krauti?

Turi tuoj pat skambinti manajam. Jei vairuotojas atvyko ir pamatė, kad krovinys neatitinka aprašymo (pvz., sudegęs arba purvinas), jis turi teisę neįleisti. Kart tai įvyksta dėl to, kad klientai uždirba klaidingą svorį. Patartina prieš tai padaryti nuotrauką ir išsiųsti/dislokuoti (t.y. nusiųsti) vairuotojui, kad jis žino ką laukia.

Vežėjo pasirinkimas ir kontrolė

Kaip patikrinti ar vežėjas patikimas?

Atidžiai pažiūrėkite į jo transporto priemonę. Jei pas juos viskas lygu ir švaru, o vairuotojas nekanda rūkyt (nerūko), tai geras ženklas. Pasitikėkite savo patirtimi – jei jaučiate, kad kažkas negerai, paaiškinkite. Be to, reikėtų pasitikrinti, ar jie turi savo svetainę ir neabejingi (t.y. reaguojančius) telefoną, o ne tik „skambinančio“ (skambučio) numerį be duomenų.

Ar svarbi įmonės senumas?

Nebūtinai, naujos įmonės taip pat gali būti aštri, bet patirties čia niekas neatsisako. Senos įmonės turi įprotį spręsti problemas greičiau, nes turi kontaktų. Naujokai gali sužlugti pirmame sunkesniame šauksme. Tačiau senos įmonės gali būti ir griežtesnės taisyklių atžvilgiu. Čia reikia pasirinkti tarp stabilumo ir lankstumo.

Kodėl kai kurie vairuotojai neatsiliepia?

Jie gali būti užimti vairuojant arba ilsėtis, tačiau dažniausiai tai yra tiesiog blogas darbas. Nusiskundimai dėl neatsiliepiančių vairuotojų yra dažni, ypač tarp tų, kurie daro saugų dalinį krovinį į Vokietiją. Jei girdite daug pasakojimų, kad vairuotojas dingi po užkrovimo, geriau ieškokite kitos kompanijos. Mums pavyko užtikrinti, kad mūsų vairuotojai visada atsiliepia, nors kartais ir sulėtina (t.y. vėluoja).

Ar reikalingas draudimas?

Jo reikia beveik visada, ypač jei vežate brangius daiktus (daugiau nei 5000 eurų). Vežėjo atsakomybės draudimas (COD) paprastai dengia tik labai mažą sumą, tai yra apie 8-10 SDR (specialiųjų traukimo teisių vienetas) už kilogramą. Jei vežate kompiuterius, tokia suma neužteks. Susitark dėl papildomo draudimo iš anksto, nes vėliau bus per vėlu.

Kas yra „atidavimo aktas“?

Tai dokumentas, kurį pasirašo gavęs asmuo, patvirtinant, kad prekės buvo priimtos tvarkingai be skilimo (defektų). Be šio akto negalite reikalauti kompensacijos, jei vėliau pasirodys, kad trūksta dalių. Vokietijoje jis labai griežtai tikrinamas, todėl užtikrinkite, kad vairuotojas jį pasirašo iš karto po iškrovimo. Negalima jo palikti vėliau „už pasirašymą“.

Ar galima sekti krovį?

Taip, šiuolaikinėje logistikoje be GPS nebeliekama. Mes visada duodame nuorodą, kur galima matyti, kur yra mašina realiu laiku. Jei vežėjas sako, kad „jų sistema sugedo“, tai gali būti melas. Svarbu sekti, ypač jei prekę turi būti paimta iki tam tikros valandos, kitaip gali tekti mokėti vairuotojo stovėjimo mokestį (t.y. delsos mokestį).

Vokietijos specifika ir realybė

Kur dažniausiai važiuoja?

Maršrutai dažniausiai eina per Berlyną, tačiau daug kas renka kelią pro Ščeciną į Štutgartą arba Miuncheną. Rytinė dalis yra labai užimta, o pro Vokietijos pietus keliais važiuoja lėčiau dėl kalnų. Nenustatykite per griežtų laikų, jei maršrutas eina pro Alpine (Alpės), nes viena avarija ten gali uždaryti kelią valandomis.

Ar sunku važiuoti Vokietijoje?

Kelių kokybė yra geriausia Europoje, bet eismo taisyklių laikymasis yra griežtas. Vokiečių policija dažnai stabdyja sunkvežimius tikrinus vairuotojo darbo laiką. Mūsų vairuotojų pasakojimais, jie yra labai mandagi, tačiau ir labai tikslūs. Jei vairuotojas padarys klaidą, baudą gaus jis, o ne jūs, tačiau tai uždelgs krovinių gabenimas Vokietijon.

Ar yra kelių mokesčių?

Taip, už važiavimą autostradomis reikia mokėti mokesčį (tol-vignette), jis įtrauktas į kainą. Svarbu suprasti, kad Lietuvoje neturime tokio dalyko, o Vokietijoje jis yra privalomas. Jei kas nors siūlo kainą be šio mokesčio, jis apgauna. Mokesčiai priklauso nuo sunkvežimio svorio ir išleidžiamų dujų klasės (Euro 5, Euro 6).

Kas yra „toll collect“?

Tai yra vokiškas sistema, skirta mokėti už kelių naudojimą automagistralėse (Toll Collect). Nors tai daugiau vežėjo rūpestis, verta žinoti, kad be šios registracijos mašina negali važiuoti autostrada. Kartais sistemos klaidos gali būti, bet paprastai viskas veikia automatiškai. Jei girdite, kad vairuotojas vengia autostrados, klauskit kodėl – gal jam trūksta pinigų.

Ar dažnai tenka važiuoti į Vakarus?

Labai dažnai, Vokietija yra pagrindinis logistikos centras. Čia gausu sandėlių, ypač Duisburge ir Hamburgo regione. Jei norite užsibrėžti ( užsirašyti ) ten ilgai, reikės gerai suprasti jų sistemą. Gabenimas į Vokietiją reikalauja kantrybės, nes užeikti ten be išankstinio pranešimo beveik neįmanoma.

Kuo skiriasi Vokietijos sandėliai?

Jie yra labai automatizuoti ir griežti dėl laiko. Jei vairuotojas atvyksta 5 minutėmis vėliau, gali nebeįleisti, kai reikia. Kartais sandėiai neturi apšviečimo, todėl vairuotojai turi turėti savo šviesas. Be to, ten dažnai yra reikalavimas dėl „angliškų“ (t.y. vokiškų) kalbų žinių, nors su rankomis ir kojomis dažniausiai susitarkite.

Ką reikia žinoti apie paštomatų (tiekimo grandinių) centrų?

Didelės mažmenininkų (parduotuvių) grandinės turi labai griežtus reikalavimus dėl etikečių ir dėžių. Jei siunčiate prekes į jų centus (pvz., prie Miuncheno), būtinai vadovaukitės jų gairių knyga (vadovu). Viena neteisingai užklijuota etiketė gali lemti visą siuntą bus atšaukta. Vokietijos rinka nepamiršta klaidų, bet pripažįsta taisymus.

Tol, kol atsimenu, svarbiausia yra niekada neitikti žodžiu, o viską fiksuoti raštu. Nors aš kalbu daug apie pavojus, saugus dalinis krovinys į Vokietiją visiškai įmanomas, jei pasirūpinkite šalutine (t.y. papildoma) priežiūra. Geriau praleisti valandą parenkant tinkamą vežėją nei mėnesį ieškant dingusių prekių. Pasirūpinkite dokumentais ir nepabūkite per daug optimistiškai dėl laiko – europos keliai visada savo suras.