Saugus daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą patarimai: kas tikrai svarbu

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt metų ir, tikiuosi, galiu sakyti, kad mačiau viską. Pradedant nuo tų laikų, kai reikėdavo skambinti iš taksofonų, iki dabar, kai viskas sprendžiama „Viber“ ar „WhatsApp“ žinutėmis. Žmonės visada klauso to paties – kaip padaryti, kad daiktai atvyktų saugiai? Sunku paaiškinti, kad saugus daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą patarimai tai ne vien apie pakavimą, tai apia protą. Dažnai klientai sako „o, aš tai pats suvežiu“, o paskui skambia verktis, kad išlūžo sofa arba buvo pavogta priekaba. Čia nėra rocket science, bet yra smulkmenų, kurios sukelia didžiausią galvą. Štai mano, kartais šiek tiek chaotiškas, bet tikras vadovas, kaip išvengti nemalonumų kelyje.

Kaip rasti vairuotoją, kuris neapsigaus

Kur geriausia ieškoti pervežėjo?

Nesakykite, kad skaitote tas skrajutes prie parduotuvių. Sąžiningai. Geriausiai veikia žodžiu žodis, bet jei nežinote nieko, tai „Facebook“ grupėse type „Pervežimai Vokietija-Lietuva“ galima rasti brangakmenių. Žinoma, ten yra ir daug abejotinų vežėjų su „Golfais“, kurie sako, kad nutašykite viską į bagažinę. Saugus daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą prasideda nuo to, kad pasirinksite ne pigiausią, o normalų vairuotoją. Pažiūrėkite, kiek jis darbo turi ir ką žmonės rašo komentaruose. Nors ir komentarus dabar moka padaryti, tačiau jei visi vienodi, tai tai akivaizdu.

Kodė kainos skiriasi dvigubai?

Tai clasikinis klausimas. Vienas klausia 300 eur, kitas 600. Kodėl? Nes tas, kas kas už 300, važiuos be draudimo, be sutarties, suvės jūsų daiktus su savo buitiniais atliekomis (šlamuštu) ir, tikėtina, vėluos. Tas, kas kas už 600, turi registruotą įmonę, TIR draudimą (jei reikia), ir nevežs papildomų keleivių, kad uždirbtų. Saugus daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą patarimai visada mini, kad pigiausiai paprastai būna brangiausiai galia gale. Nemanoma vežti pilnos sunkvežimio kroviniui už du šimtus eurų, nebent jis pavogtas.

Ar verta pasitikėti vokiškomis firmomis?

Vokietijos firmos yra patikimesnės, aišku. Jos turi savo standartus, sutartis, viską tvarkingai. Bet jos ir brangios. Kartais per brangios paprastam žmoguiui, kuris nori parvežti sofos likučius. Be to, jos kartais nenori važiuoti į gilius Lietuvos kaimus, tiesiog numeta terminalą Kaune ar Vilniuje, o tada tu turi patiems rasti pervežimą. Lietuviški „kelti“ yra lankstesni, priims iš durų ir paduos į duris, tiesiog reikia tik gerai įvertinti, kas tas vairuotojas yra.

Kaip sužinoti, ar vairuotojas ne sukčius?

Užklauskite dokumentų. Jei jis pradeda vengti, sako „kodėl tu man nepasitiki“, tai ženklas. Normalus vairuotojas parodys įmonės kodą, draudimo polisą (nuotrauką gali nusiųsti). Yra buvę atvejų, kai žmogus sumokėjo avansą, o vairuotojas blokuodavo numerį. Tai pasidaryk paprastą patikriną – paieškokite įmonės pavadinimo internete. Jei jos nėra arba ji įkurta prieš savaitę, geriau ieškokite kito.

Ar reikia rašyti sutartį?

Būtina. Net jei tai jūsų pusbrolis važiuoja. Rašykite ant popieriaus, ką vežiate, kokia bus kaina ir kada atveš. Pasirašykite abu. Tada teismuose (o aš esu buvęs liudininku tokių bylų) lengviau įrodyti tiesą. Be sutarties tai žodžiai prieš žodžius. O jei daiktai dingsta kelyje (o tai, deja, nutinka), be dokumentų nieko negausite. Geriau gaišti penkias minutes rašymui nei mėnesius ieškant teisingumo.

Pakavimas – viskas, kas svarbu

Kokias dėžes naudoti?

Nenaudokite tų senų, drėgnų dežių iš parduotuvės po daržovių. Jos suyra vos tik užslenus vieną ant kitos. Pirkti naujas dėžes brangu, bet galima jas rasti nemokamai, pvz., „IKEA“ arba prekybos centruose pakartotinio naudojimo zonose (jei tokias dar randate). Stiprios, dvigubos sienelės dėžės – tai raktas. Saugus daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą patarimai visada primena, kad dėžės turi atlaikyti svorį, kai jas vairuotojas įmes į krovinią vieną ant kitos.

Kaip uždaryti dėžę?

Naudokite gerą juostelę (pakavimo juostą). Ne tą ploną, kuri plyštu kaip mėgėjiška. Užklijuokite dugną ir viršų, o taip pat ir vidinius siūles. Kartais žmonės užklijuoja tik vieną pusę, ir kai dėžė pakyla, viskas išbyra. Dar geriau, jei turite spaustuvą (tą plastikinę dėžę), bet ne visiems tai įmanoma. Ir užrašykite ant viršaus, kas viduje ir kur ją reikia padėti (pvz., „Kambarys, viršus“). Tai sutaupo laiko iškraunant.

Ką daryti su baldais?

Baldai reikia išmontuoti. Nė vienas vairuotojas nenori vežti surinktos spintos, nes ji užima per daug vietos ir lengviau lūžta. Nukelkite duris, stalus, rankenas. Viską suvyniokite į burbuliukų plėvelę arba storą popierių. Yra buvę, kad klientas padėjo stalą be apsaugos, o vairuotojas uždėjo ant jo dežę su peiliais – ir viskas, stalas įbrėžtas. Gaila, bet vairuotojas ne aiškinos. Užsiimkite baldais patys.

Ar reikia išimti šlamštą i� stalčių?

Taip, būtinai. Jei paliksite knygas ar indus stalčiuose, jie iškris pasivijus kelią (o keliai Vokietijoje lygus, bet Lietuvoje... tikrai ne). Stalčiai iššoks, užstrigs, sulūš. Uždarykite juos arba, jei įmanoma, išimkite visiškai. Tai tas dalykas, apie kurį dažnai pamirštama, bet sukelia daugiausia pykčio.

Kaip pakuopti lūžtantius daiktus?

Burbuliukų plėvelė – tai jūsų geriausias draugas. Ne ta, kurią parduoda „Jumbo“ už 2 eurus, kuri plyšta nuo piršto, o storesnė. Uvyniokite kiekvieną lėkštę atskirai. Tada padėkite į dėžę statmenai, ne gulu. Tarp jų įkiškite popieriaus arba drabužių. Nenaudokite laikraščių, jei nekenčiate rašalo ant rankų (senieji laikraščiai dažnai teka). Geriau pasiimti makulaturos iš darbo.

Ar galima vežti augalus?

Galima, bet tai riskas. Žiemą gali užšalti, vasarą – išdžiūti. Vairuotojas neleis jums įdėti gėlių į salono gale, ten yra draudžiama pagal taisykles (keleiviai ir kroviniai turi būti atskirai). Reikia gerai įpakuoti, kad neišsibarstytų žemė. Kartais patariu tiesiog atiduoti kaimynams, jei tai brangus orchidėjas, nes saugus daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą su augalais yra kaip lošimas. Gali atvykti gražus, gali atvykti lapų krūva.

Kainos ir pinigai – kodė visada brangiau nei tikėjotės

Kodė paprašo mokėti už kėlimą į trečią aukštą?

Nes vairuotojai nešėjai. Jie turi savo rankas, nugaras, ir jų darbas yra fizinis. Jei nėra lifto, o jūs turite penkis sofos bute be lifto penktame aukšte, tai papildomas darbas. Už jį reikia mokėti. Neklauskite „kodėl brangu?“, pabandykite nešti sofas penktus aukštus su ratukais, kurie užsikabina už laiptų. Viskas turi būti aptarta iš anksto, o ne kai vairuotojas jau stovi prie durų ir pyksta.

Ką reiškia „kubometras“?

Tai tūris. Matuokite daiktus ilgio x pločio x aukščio. Dažnai žmonės sako „aš turiu mažai daiktų“, o paskaičiuojant išeina 10 kubų, nes turi didelę šaldytuvą ir skalbimo mašiną. Vairuotojai skaičiuoja pagal vietą sunkvežimyje. Jei pasakote 3 kubai, o telpa 5, tai reikės mokėti už 5. Būkite sąžiningi sau, kad nenuviltumėte vairuotoją.

Ar galima susitarti dėl kainos į vietą?

Negalima. Jei jis atvažiavo į Vokietiją, tai jis jau sunaudojo degalų ir laiko. Negalima laukti, kad jis pakraus ir pasakys „o, dabar atsiimkite 50 eurų mažiau“. Tai ne turgus. Viskas turi būti sutarta prieš išvykstant. Vienintelė išimtis – jei daiktų žymiai mažiau nei sakėte, tada galima prašyti nuolaidos, bet vairuotojas gali ir atsisakyti.

Kokia vidutinė kaina už kubą?

Sunku pasakyti, nes kainos šoka kaip šuo ant uodegos. Bet maždaug nuo 80 iki 150 eurų už kubą gali būti realu. Žieminės padangos, brangus degalys – vis tai įeina į kainą. Jei kas nors siūlo 30 eurų, tai arba jis važiuos su penkiais klientais vienu metu (ir jūsų daiktus iškraus paskutinius, galbūt po savaitės), arba tai sukčiai. Saugus pervežimas kainuoja pinigus, tai tiesiog faktas.

Ar reikia mokėti avansą?

Dažnai taip. Vairuotojui reikia uždegimo degalams (ypač jei jis važiuoja tuščias atgal). Bet neduokite visos sumos iš anksto. 10-20 proc. yra normalu. Jei reikalauja 100 proc. mokėjimo prieš krovinant, būkite atidūs. Yra firmų, kurios ima visą pinigą, o paskui dingsta arba atsiliepia po mėnesio. Saugus daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą patarimai sako: mokėkite tada, kai daiktai jau pas jūsų namuose arba kai matote, kad jie kraunami.

Kelionės eiga – kas vyksta kelyje

Kiek laiko užtrunka kelionė?

Teoriškai 12-14 valandų. Praktiškai? Galbūt diena, galbūt dvi. Vairuotojai turi poilsio režimus – tą „tachografą“ negalima išjungti (nors kai kurie mėgina). Jei jis važiuoja vienas, turi pristabdyti po 4,5 valandos. Be to, dažnai reikia užeiti po keletą klientų. Vokietija didelė šalis, jei reikia pasiimti daiktus iš Miuncheno, tai tai jau ne viena valanda kelio. Nedėkite spaudimo vairuotojui važiuoti per greitai, jis ir taip nori namo.

Ar galiu važiuoti su vairuotoju?

Draudžiama įstatymais, jei tai krovininis automobilis (daugiau nei 3,5 tonos). O jei mažesnis, tai priklauso nuo vairuotojo. Dauguma jų nemėgsta vežti keleivių, nes tai draudžia jų draudimo polisas. Jei įvyks avarija ir jūs sužeisite, draudimo kompanija nemokės nieko. Geriau nenukrypti nuo taisyklių. Vairuotojams reikia ramybės, jie ne vadybininkai.

Kas daryti, jei vairuotojas vėluoja?

Skambinkite. Bet ne kas penkias minutes. Gali būti, kad užstrigo pasienyje (nors dabar jis beveik nebėra, bet visgi buvo eilių), arba sugedo mašina. Arba tiesiog užstrigo ties viena klientų, kurie negalėjo išsirūpinti raktų. Būkite kantrūs. Mes tik žmonės, ne robotai. Kartais aš pats nebesuprantu, kodėl taip ilgai trunka, bet geriau laukti, nei gauti sunaikintus daiktus, nes vairuotojas skubėjo.

Ar vairuotojas gali imti kitą krovinį?

Gali, jei tai ne trukdo jums. Dažnai jie renka „kolekciją“ – po kelis klientus viename maršrute, kad uždirbtų. Tai normalu. Jei sutartyje parašyta „tiesioginis reisas“, tai turi važiuoti tiesiai, bet toks reisas kainuos du kartus brangiau. Paprastai saugus daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą patarimai siūlo pasirinkti – arba greitai ir brangiai, arba pigiau ir su sustojimais.

Kaip sekti krovinių?

Dabar dauguma naudoja GPS sekimo programas. Vairuotojas gali nusiųsti nuorodą, kur jis yra. Bet nereikalaukite nuolatinio atnaujinimo. Jis vairuoja. Jei jis nustojo judėti valandą, tikriausiai pailsi arba valgo. Nebijokitis, jei GPS rodo, kad jis važiuoja keliu, kuris atroto keistai – programos kartais klysta.

Vokietijos specifika ir dokumentai

Ar reikia mokėti mokestį už kelius (Maut)?

Taip, Vokietijoje dauguma greitkelių mokami (tik sunkvežimiams). Tai įeina į kainą, kurią mokate vairuotojui. Jums nereikia įsigyti vinietės, jei važiuojate sunkvežimiu. Jei patys vežate priekaba, tai tada reikia. Vairuotojai turi specialius įrenginius (On-Board Unit), kurie automatiškai moka. Nedžiūkite, kai jis praeina pro mokamą vartą – jam viskas tvarkoje.

Kas daryti su šiukšlėmis?

Vokietija labai griežta dėl šiukšlių. Negalima tiesiog išmesti savo senų daiktų prie vokiško bin. Jei atvežate senus baldus ar techniką į Lietuvą, pasirūpinkite jų išvežimu čia. Vairuotojas neims šiukšlių atgal (jis ne šiukšliavežys). Kartais tenka mokėti už didelių daiktų išvežimą Vokietijoje, jei nusprendžiate juos palikti ten.

Ar reikia deklaruoti daiktus?

Jei tai jūsų asmeniniai daiktai (buitinė technika, drabužiai), kuriais naudojotės, tai mokesčių nėra. Jei pervežate prekes parduoti (5 naujus telefonus, 10 dežučių viskio), tai tai yra prekyba ir reikia deklaruoti. Muitinė Lietuvoje gali sustabdyti ir paprašyti dokumentų. Geriau būti sąžiningas ir pasakyti vairuotojui, ką vežate, kad jis nenumirtų išgirdęs, kad krovinyje yra 500 kartonų cigaretėmis.

Ar galiu siųsti daiktus be manęs?

Galima, tai vadinama „krovinių siunta“ bet kuo. Bet tada reikia labai tiksliai užpildyti inventoriaus sąrašą (paketą). Jei dingsta, be sąrašo įrodinėti, kas buvo, beveik neįmanoma. Ir būkite pasiruošę, kad gali tekti mokėti PVM, jei tai nėra asmeniniai daiktai (perkant iš Vokietijos įmonėms, pvz., „Amazon.de“). Nors dabar daug kas pasikeitė, bet geriau pasitikrinti.

Ar saugu palikti daiktus prie namų Vokietijoje?

Nebūtinai. Vokietijoje vagystės nėra toks retas dalykas, kaip galvojate. Ypatinga jei gyvenate didmiestyje arba prie pat kelio. Geriau sutikti su vairuotoju konkrečiu laiku ir laukti. Arba palikti gareže, jei tokia galimybė yra. Palikti sofas prie daugiabučio durų su užrašu „vežėjui“ – tai kvietimas vagims.

Viskas atvyko – kas toliau?

Ką daryti, jei pastebėjau pažeidimą išsikraunant?

Nustokite. Nekraukite toliau. Pasižymėkite sąraše (CMR sąvaraše), kad daiktas buvo pažeistas atvykstant. Jei pasirašysite, kad viskas gerai, o paskui namuose pastebėsite, kad kojos nulūžusios, draudimas neatsakys. Vairuotojas gali pykti, kad jūs lėtinate, bet tai jūsų teisė. Darbuotojai dažnai bando nusivilioti, sakydami „o, tai čia taip buvo“, bet nedarykite.

Kaip atsiskaityti su vairuotoju?

Geriau grynaisiais (jei suma ne didelė) arba pavedimu į sąskaitą. Jei sutartyje buvo kalbama apie pavedimą, nespėkite grynųjų – vairuotojas gali neturėtį grąžinos. O jei grynaisiais, visada imkite kvitą. Net jei jis parašytas ant popieriaus lapelio ranka. Be kvito – pinigai nebuvo (oficialiai). Vienas klientas taip prarado 200 eur, nes vairuotojas teigė, kad jau gavo.

Ar reikia duoti arbatpinigių?

Nebūtina, bet labai malonu. Vairuotojai dažnai dirba sunkiai, už mažai pinigų. Jei jums padėjo nešti daiktus trečiu aukšte be lifto, arba buvo malonūs, 10-20 eurų arba puodelis kavos padarys dieną. Tai ne įpareigoja, bet žmogiškai. Aš pats visada duodu, jei vairuotojas ne pyksta.

Kas daryti su pakuotės medžiagomis?

Likusios dėžės, plėvelės – viską reikia išmesti. Negalima palikti gatvėje. Vairuotojas gali pasiimti su savimi, jei jam trūksta vietos, bet dažniausia jis tiesiog paliks tai jums. Susiraskite artimiausią konteinerį. Nenuvilkite šiukšlių kieme, kaimynai padės koją.

Ką daryti, jei dingo daiktas?

Skambinkite vairuotojui. Jei jis neatsako, skambinkite įmonės vadovui. Jei nieko nepadeda, rašykite pareiškimą policijai. Be to, jei turite draudimą, kreipkitės į draudimo kompaniją. Bet reikia įrodymų – nuotraukų, sąrašo. Be to, gali būti, kad daiktas tiesiog nukrito po kitų dėžių sunkvežimyje. Vienintelis būdas sužinoti – tikrinti.

Ar verta kreiptis į teismą?

Ji suma didelė (tūkstančiai eurų) ir turite visus įrodymus, tai verta. Jei dingus 50 eurų vertės daiktui, teismo išlaidos bus didesnės už naudą. Geriau susitarti taikiai. Bet jei vairuotojas visiškai ignoruoja ir įmonė dingusi, teismas gali būti vienintelis išeitis. Nors tai trunka mėnesiais.

Kodė man atėjo daugiau dėžių nei išvežiau?

Kartais vairuotojai, kad sutaupyti vietos ar apsaugoti, susuka keletą mažų dėžių į vieną didelę (tą pačią „tėvynę“). Arba tiesiog suskaičiavote blogai. Nesijaudinkite, svarbiau, kad turinys būtų sveikas. Tik patikrinkite, ar nėra svetimų dėžių (jei buvo bendras krovinys).

Išvada

Galiausiai, viskas priklauso nuo jūsų pasiruošimo ir nuo to, ką tiksliai laukiate. Saugus daiktų pervežimas iš Vokietijos į Lietuvą patarimai nepadės, jei pasitikėsite pirmu susitiktu vairuotoju, kuris siūlo „savaitgalio nuolaidą“. Būkite atidi, užduokite klausimus, rašykite sutartis ir tikėkite savo instinktais. Jei kažkas atrodo per daug gerai, tikriausiai taip ir yra. Sėkmės kelyje ir tikiuosi, jūsų sofa atvyks sveika.