Saugumo valdymas mikroautobusų logistikoje į Vokietiją: praktiniai patarimai iš kelyje

Dirbu šioje srityje jau beveik dvidešimt penkerius metus ir, turiu pasakyti, kai kalbame apie saugumo valdymą mikroautobusų logistikoje į Vokietiją, dažniausiai žmonės įsivaizduoja sausas instrukcijas ir biurokratiją. Tikrovėje tai visai kitkas – tai nuolatinis stresas, reakcija į orus, vokiškas griežtumas ir dažnai tiesiog gyvenimiška intuicija. Vokietija nėra vieta, kurioje galima „važiuoti kaip kažkur“ ten čia viskas tikrinama labai detalžiai. Nors tų taisyklių gausu, pagrindinis dalykas visada lieka tas pats – nepažeisti vairuotojo ir krovinio. Štai kaip tai atrodo iš vidaus, be jokių gražių žodžių, o tiesiog taip, kaip yra.

Dokumentai ir teisiniai smulkmenos

Ar tikrai reikia tachografo, jei važiuoju su mažesniu mikroautobusu?

Tai vienas dažniausių klausimų ir vienas „slide'anantis“ dalykas. Jei mikroautobuso masė viršija 3,5 tonos arba jis skirtas daugiau kaip 9 žmonėms (įskaitant vairuotoją) vežti, tachografas privalomas. Be jo, jei sustabdys „Bundesamt für Güterverkehr“ (BAG), baudos bus tokios, kad greičiau bankrotą padarys nei pelną. Vokiečiai čia neturi humoro jausmo, net jei tu sakai, kad važiuoji tik „šiek tiek toliau“.

Ką daryti, jei technikinė apžiūra pasibaigė prieš savaitę?

Nevažiuoti. Ką tu čia klausiai? Tikrai neverta rizikuoti. Yra atvejų, kai vyrai sėda į kabiną ir sako „ką gi, nueisim“. Vokietijoje techninės būklės tikrinimas yra rūpestingai atliekamas. Jei sutiks techninę apžiūrą turinčią mašiną, gali ne tik gauti baudą, bet ir priverstai stabdyti tol, kol neatsiveža technikos (o tai kainuoja brangiai). Geriau praleisti dieną namuose ir padaryti viską tvarkingai.

Ar CMR dokumentas privalomas mikroautobuso logistikoje?

Taip, absoliučiai. Net jei tu veži ne pilną prekių krovinią, o keleiviams skirtus rankinius daiktus ar tą vieną didelę siuntą, CMR turi būti. Be jo, neturi įrodymų, kad ką tikrai veži legaliai. Esu matęs situaciją, kur vairuotojas įrodinėjo policininkams, kad tai „asmeninis daiktas“, o ne komercinis krovinys, be CMR. Nesibaigė gerai – teko eiti į paaiškinimus. Rašyk viską ant popieriaus, saugumo valdymas mikroautobusų logistikoje į Vokietiją prasideda nuo tvarkos dokumentuose.

Kiek kainuoja draudimas, jei netyčia sukeliu avariją ten?

Draudimas priklauso nuo tavo istorijos, bet Vokietijoje atsakomybės draudimo limitai turi būti dideli. Jei tu neturi „Green Card“ arba vietinio draudimo ir sukeli avariją, gali likti be mašinos ir su milžiniškais skolais. Nekanka tos paprastos „Kasko“, kurią turim Lietuvoje, ten reikalingas tarptautinis civilinės atsakomybės draudimas, kuris padengtų vokiškus reikalavimus.

Ar galima vairuoti su Lietuvoje išduota vairuotojo kortele, jeigu ji nusitrynusi?

Techninės priemonės leidžia skaityti net pažeistas korteles, bet jei ji visiškai nenusiskaito – bėdos. Geriau turėti atsarginę. Yra buvę atvejų, kai vairuotojas negalėjo įrodyti savo poilsio laiko, nes kortelė buvo įbrėžta. Policija to nesupranta, ji mato, kad duomenų nėra. Taigi, saugumo valdymas mikroautobusų logistikoje į Vokietiją reikalauja, kad technika būtų tvarkinga.

Kas dėl tokių „vienišių“ vežėjų ar brokerių, kurie nieko nebeduoda?

Būk atsargus. Yra nemažai firmų, kurios siūlo uždarbį, bet kai kyla problema, jos išnyksta. Patikrink, ar turi jie licenciją. Jei dirbi su „šešėliniais“ brokeriais, tu pats atsakingas už viską. Vokietijos institucijos baudos ne skiria brokeriui, kuris sėdi Kaune ar Varšuvoje, o tau, kas sėdi vairuotojo vietoje.

Techninė būklė ir rūpintis „geležimi“

Ar žieminės padangos privalomos visoje Vokietijoje?

Žinoma, nuo spalio iki balandžio. Ir ne tik tada, jei sninga, bet ir esant temperatūrai žemiau nulio, jei kelyje yra „glūdinta“. Vokiečiai tikrina giliai. Jei turi vasarines padangas ir sniego gniaužtų – baudos didelės, o be to, draudimas negalįs išmokėti, jei įvyks avarija. Geriau neberizikuoti, o pasikeisti laiku.

Kaip užtikrinti, kad krovinys neiškrenta, jei staigiai stabdysi?

Naudok tik kokybiškas prisegimo juostas (gurtus). Negali būti taip, kad dedasi kelias virves ir tiki, kad „prilaikys“. Esu matęs, kaip 2 tonų sunkus įrenginys nuvažiavo priekinį stiklą stabdant šviesofore. Vokietijoje krovinio tvirtinimas – tai šventa karvė. Jas tikrina specialūs radarai ir vizualiai. Nežiūrėk, kad ką nors įveži „taip sau“, užfiksuok gerai.

Kas su ugniagesių gesintuvu, jis turi būti naujas?

Jis turi būti tikrintas ir galiojantis. Jei turi gesintuvą, kurio galiojimas pasibaigęs prieš metus, tai tas pats, kad jo ir nebūtų. Vokiečių policija tai mato iš karto. Be to, jis turi būti pritvirtintas, kad nešoktų po kabina. Kai mašina suka arba staigiai stabdo, svyruojantis gesintuvas gali sužaloti žmogų.

Ar reikia turėti atsarginę šviesą lempute?

Būtina. Vieną kartą važiavome pro Miuncheną, ir mums užsidegė „stop“ žibintas. Policija sustabdė, patikrino, ar turim keitimą. Jei neturėtume, gautume įspėjimą arba baudą. Tai smulkmena, bet ji gali padaryti didelių problemų, jei užkliūni už griežto pareigūno.

Kodėl tiek daug vairuotojų nemėgsta „Mercedes“ Sprinterų ilgosios bazės modelių?

Jie brangiai remontuojami Vokietijoje. Jei sugenda, serviso laukimas gaišta laiką. Be to, ilga bazė sunkiau manevruoja mieste. Tačiau jei kalbame apie patogumą, tai „Mercedes“ yra geriausias, bet kai lūžta – tai siaubas. „Saugumo valdymas mikroautobusų logistikoje į Vokietiją“ taip pat reiškia ir rūpintis techniniu aptarnavimu.

Ar verta investuoti į parkavimo kamerą?

Absoliučiai taip. Vokietijos miestuose vietos siauros, o „parkavimo“ baudos – didelės. Kamera padeda išvengti brangių sužalojimų kito mašinos šonui arba stulpui. Niekada nežinai, kas nuties gatvės kampe, ypač kai vairuoji didelį mikroautobusą.

Vairuotojo darbas, poilsis ir Vokietijos keliai

Kur geriausia ir saugiausia praleisti poilsį?

Nenaudokk poilsio „pakylos“ ties greitkeliu, jei ten nėra oficialios aikštelės sunkiesiems. Geriau važiuoti į „Autohof“ arba oficialias stovyklavietes. Ten užrakinsi mašiną, gausi normalų maistą ir dušą. Pavogti mikroautobusą su kroviniu Vokietijoje yra lengva, jei paliksi jį be priežiūros kažkur prie miško.

Ar galima vairuoti 130 km/h autobanu?

Jei turi ribotuvą (limiterį), kuris neleidžia viršyti 90 km/h (arba 100 priklausomai nuo metų), tai negali. Jei turi mašiną be ribotuvo (pavyzdžiui, senesnį modelį arba keleivinį, kuris ne įeina į taisykles), techniškai gali, bet tikrai nerekomenduoju. Vokietijos eismas yra chaotiškas greitaeigiuose ruožuose, o sunkesnė mašina reaguoja lėčiau. Geras saugumo valdymas mikroautobusų logistikoje į Vokietiją reiškia žinoti savo mašinos galimybes ir nebandyti lenkti „Porsche“.

Ką daryti, jei užmigsi? Kiek bauda?

Tai baisiausia scenarijus. Baudos yra didelės, bet blogiausia tai, kad gali prarasti licenciją arba tiesiog žuvę. Jei jauti, kad akys užmerktos – stabdyk. Gerk kavos, eik paeiti. Vokietijoje yra nemažai „Kaffee“ aikštelių, specialiai tam skirtų. Negerbk savo gyvenimo dėl 50 eurų taupyto laiko.

Ar reikia mokėti už vairuotojo atostogas?

Jei esi savininkas, tai pats sau nuspręsi. Bet jei dirbi firmai, tai pagal Vokietijos įstatymus (arba Lenkijos/Lietuvos, kurios taiko tarptautinius reisus), poilsis turi būti apmokamas. Dažnai firmos tai „užmiršta“, bet teisiškai tai trikdis. Tikrina ne tik policija, bet ir darbo inspekcija (nors rečiau).

Kas yra „cabotage“ ir kodėl vokiečiai ant jo sėdi?

Cabotage – tai krovinių vežimas pačiame Vokietijoje (iš miesto A į miestą B), kai tu atvažavai iš Lietuvos. Tai leidžiama tik ribotą skaičių reisų (3 reisai per 7 dienas). Vokiečiai labai saugo savo rinką. Jei pagaus, kad tu per daug važinėji viduje, baudos milžiniškos, o gali netekti leidimo dirbti.

Ar sunku susirasti maistą, kuris nevertų pusės atlyginimo?

Iš tikrųjų, ne. „Autohof“ kainos aukštos, bet jei nukrypsti į miestelius, rasi normalių parduotuvių (Lidl, Aldi). Pats dažniau perkame maisto parduotuvėse ir gaminkime patys arba pasiimame iš namų. Užsirašyti kiekvieną dieną restorane – tai pinigų švaistymas, kurio sau negali leisti dauguma vairuotojų.

Ar vokiečių kalbos žinojimas privalomas?

Ne privalomas, bet labai padeda. Jei nutinka avarija arba techninė bėda, anglų kalba ne visada užtenka, ypač su vyresniais pareigūnais arba servisuose. Kelios frazės vokiškai gali išgelbėti tave nemažai nervų. Žinau, kad dabar visi verčia su „Google Translate“, bet kartais jis neveikia kažkur dykumoje.

Bėdos, baudos ir realus gyvenimas

Kas daryti, jei mikroautobusas užsidega?

Tik vienas dalykas – bėk. Negadink gyvybės bandydamas išgelbėti mašiną ar krovinį. Išjungiai variklį, paimi gesintuvą (jei saugu) ir kvieči 112. Vokietijoje ugniariai atvyksta labai greitai, bet gaisras mikroautobuse vyksta akimirksniu. Niekada nemėgstu kalbėti apie tai, bet tai realus pavojus, ypač su senesne elektros instaliacija.

Ar dažnai pasitaiko vagysčių iš mašinų?

Taip, ypač didžiuosiuose miestuose (Berlynas, Hamburgas) arba prie sienų su Nyderlandais/Prancūzija. Pavogia ne tik mašinas, bet ir krovinius iš užrakintų skysčių („pulpų“). Niekada nepalikk vertingų daiktų matomoje vietoje, net jei tik už 5 minučių įeini į parduotuvę. Ir visada užrakink skyrių.

Ką daryti, jei klientas atsisako priimti krovinį?

Tai šūdas. (Atsiprašau už išsireiškimą). Turiu omenyje, kad tai didelė problema. Jei tai ne tavo kaltė (krovinys geras, laiku atvykai), privalai susisiekti su savo dispečeriu arba brokeriumi. Negali tiesiog palikti krovinio kieme. Vokietijos klientai dažnai būna „kaprizingi“ ir gali rasti menkiausią trūkumą, kad atsisakyti. Reikia turėti raštiškus įrodymus.

Ar verta dirbti su tais, kurie moka po 2 mėnesius?

Niekada. Aš asmeniškai nebeisiu į tokius žaidimus. Jei jie nemoka pirmą kartą, jie nemokys ir antrą. Lietuvoje ir Lenkijoje yra daug gerų firmų, kurios moka laiku (savaitę ar dvi po važiavimo). Finansinis saugumo valdymas mikroautobusų logistikoje į Vokietiją yra vienas svarbiausių dalykų – tu negali važiuoti be pinigų degalams.

Kas nutinka, jei pataikau į „Stau“ spūstį ir vėluu į iškrovimą?

Pranešk klientui iš karto. Vokiečiai supranta, kad „Stau“ (spūstis) yra nelaimė, jei tik nedelsi ir praneši. Jei tylėsi ir atvyksi vėlai be žinios, gali gauti baudą už nevykdytą terminą. Naudok „Waze“ arba radiją, kad išvengtum didžiausių spūsčių, nors Vokietijoje jos pasitaiko dažnai netikėtai.

Ar tikrai reikia tų visų atspindėjimo liemenių?

Taip, ypač jei turi išlipti iš mašinos greitkelyje. Be liemenės esi nematomas, o vokiečiai važiuoja greitai. Tai keletas eurų kainuojantis dalykas, kuris gali išgelbėti gyvybę. Be to, tai įtraukta į privalomą įrangą sąrašą.

Kaip sužinoti apie naujus greičio ribojimus?

Vokiečiai dažnai keičia ribojimus statybų zonose. Sekk kelio ženklus. GPS kartais nesugeba atnaujinti duomenų realiu laiku. Jei matai „120“ ant skaitmeninio skydelio virš kelio, tai ne rekomendacija, o įsakymas.

Ar galima vežti keleivius be licencijos, jei jie moka „benzino“?

Ne, tai yra nelegalu. Tai vadinama „nereguliaria keleivių vežimo paslauga“. Jei sustabdys policija ir sužinos, kad tu gavai pinigų (net ir paprastą „deklaraciją“ benzinoui), gali susidurti su bauda iki 10 tūkstančių eurų ir mašinos konfiskacija. Nėra verta.

Ar sunku susitvarkyti su alkoholiu Vokietijoje?

Žinoma, nulis. 0,0 promilė. Vokietijoje tai labai griežtai tikrinama, net ir antrą dieną po vakarėlio. Geriau visai neliesti alkoholio prieš važiavimą. Vieną kartą matiau, kaip vairuotojas gavo baudą už 0,3 – nebevažiavo namo.

Ką daryti, jei pasiklysti mieste ir neturi GPS?

Stabdyk ir klausk. Vokiečai, priešingai nei manyje dažnai sakoma, yra pagalbūs, jei kalbi angliškai arba vokiškai. Arba važiuok į degalinę, ten dirba žmonės, kurie padės surasti kelią. Nesižudyk bandydamas „užsukti“ pro siaurus gatvelės su dideliu mikroautobusu.

Ar yra kokia nors naujovė dėl aplinkosaugos zonų?

Man atrodo, kažką girdėjau apie tai, kad kai kurie miestai dar griežčiau tikrina „Umweltplakette“ (aplinkosaugos lipdukus). Bet tikrai negaliu pasakyti 100%, kiekvienas miestas turi savo taisykles. Geriausia turėti tą žalią lipduką ant priekinio stiklo, kad išvengtum nereikalingų problemų, ypač centre.

Kokia pagrindinė tavo patirtis po šių visų metų?

Kad ramumas ir planavimas yra svarbiau už greitį. Saugumo valdymas mikroautobusų logistikoje į Vokietiją nėra tik apie taisykles, tai apie tai, kad naktį ramiai migšotum savo lovoje, žinodamas, kad padarei viską taip, kaip reikia. Dirbk tvarkingai, ir tavyje niekas neieškos problemų.

Išvada

Galiausiai, viskas susumuoja ne į taisyklių skaičių, o į galvą ant pečių. Vokietija nėra vieta eksperimentams ar „manau, kad praeis“. Čia viskas veikia pagal sistemą, ir jei esi šioje sistemoje, gyvenimas lengvesnis. Saugumo valdymas mikroautobusų logistikoje į Vokietiją yra nuolatinis procesas, mokymasis iš savo ir svetimų klaidų. Sėkmės kelyje ir saugaus vairavimo, nes po to viskas prasideda iš naujo.